Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2017-11-10 · Civilinė byla Nr. e2YT-15770-642/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-11-10
Bylos Nr.
e2YT-15770-642/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danutė Žvinklytė
Pareiškėjas
V. R., R. R.
Suinteresuotas asmuo
akcinė bendrovė „Orlen Lietuva“
Kategorijos
  • 3.4.4.11Bylų dėl antstolių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti nagrinėjimas
Civilinė byla Nr. e2YT-15770-642/2017Teisminio proceso Nr. 2-06-3-13108-2017-4Procesinio sprendimo kategorija 3.4.4.11 (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2017 m. lapkričio 10 d.KlaipėdaKlaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Danutė Žvinklytė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų V. R. ir R. R. skundą dėl antstolės S. S. veiksmų, suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė „Orlen Lietuva“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjai pateikė skundą dėl antstolės veiksmų, prašydami panaikinti antstolės 2017 m. rugsėjo 20 d. patvarkymą Nr. S1b-43808. Nurodė, kad skundžiamu patvarkymu antstolė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 733-743 straipsniais, reglamentuojančiais išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų tvarką, pareikalavo pareiškėjo V. R. darbdavės (duomenys neskelbtini) iš pareiškėjo darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, viršijančios vieną minimalią mėnesinę algą ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios minimalios mėnesinės algos, išskaičiuotas sumas pervedant į antstolės depozitinę sąskaitą. Antstolė pradėjo išieškojimą iš pareiškėjo darbo užmokesčio ir kitų išmokų, gaunamų iš jo darbovietės, nors šio pareiškėjo turto atžvilgiu teismas byloje Nr. e2VP-4778-991/2017 dėl turto dalių nustatymo yra atsisakęs nustatyti sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės dalis, kad iš jo būtų galima vykdyti išieškojimą. Pareiškėjas V. R. nesutinka su skundžiamu patvarkymu, kadangi šioje vykdomojoje byloje išieškojimas negali būti vykdomas iš pareiškėjo vardu gaunamų pajamų ir jo turimų piniginių lėšų, nes šis turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, kurios atžvilgiu nėra nustatytos bendraturčių nuosavybės dalys Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 667 straipsnio nustatyta tvarka.

Antstolė Santa Selezniovienė 2017 m. spalio 9 d. patvarkymu Nr. S1b-47260 pareiškėjų skundo netenkino. Nurodė, kad išieškotoja akcinė bendrovė „Orlen Lietuva“ kreipėsi į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo, Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 19 d. nutartimi pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies ir nustatė skolininko V. R. dalis bendroje nuosavybėje. Tai, kad teismas nustatė konkrečias iš skolininko išieškomo turto dalis, jokiu būdu nereiškia, kad skolininkui pradėjus dirbti kitoje bendrovėje ir gaunant pajamas nėra galimybės nukreipti išieškojimą į jo gaunamą darbo užmokestį. Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjai buvo pateikę skundą dėl antstolės 2017 m. sausio 31 d. patvarkymo Nr. S1b-4174 panaikinimo. Šiuo patvarkymu antstolė įpareigojo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaityti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 11 d. nutartimi pareiškėjų skundą atmetė (civilinė byla Nr. 2YT-6096- 965/2017). Nutartis įsiteisėjo 2017 m. rugsėjo 13 d. Šiuo atveju yra priimtas analogiškas patvarkymas, todėl ir pareiškėjų skundas taip pat yra atmestinas.

Išieškotoja akcinė bendrovė „ORLEN Lietuva“ nesutinka su pareiškėjų skundu, prašo teismo skundo netenkinti, o pareiškėjams už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir siekį vilkinti vykdomąją bylą skirti baudą. Nurodo, kad pareiškėjai esant analogiškoms aplinkybėms toje pačioje vykdomojoje byloje Nr. 00184/17/00112 jau skundė analogišką antstolės 2017 m. sausio 31 d. patvarkymą Nr. S1b-4174, pareiškėjai teigė, kad antstolė nepagrįstai pradėjo išieškojimą iš pareiškėjo V. R. gaunamų pajamų, kurios bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ir jo sutuoktinei R. R., o skolininko V. R. dalis šiame turte nėra nustatyta. Pareiškėjų skundas buvo atmestas 2017 m. balandžio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-6096-965/2017, kuri Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1103-460/2017 buvo palikta nepakeista. Taigi, aukščiau nurodytomis įsiteisėjusiomis teismo nutartimis yra konstatuota, kad antstolė turėjo teisę priimti patvarkymą dėl atskaitymų iš darbdavio (duomenys neskelbtini) V. R. mokamo darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų ir šių atskaitytų sumų pervedimo į antstolės depozitinę sąskaitą net ir nesant nustatytoms skolininko V. R. turto dalims šioje bendrojoje jungtinėje nuosavybėje (gaunamose pajamose). Teismai taip pat konstatavo, kad tokie antstolės veiksmai nėra laikytini išieškojimo veiksmais. Išieškotojos nuomone, pareiškėjai šioje byloje pareiškė akivaizdžiai nepagrįstą skundą, skundžiant antstolės patvarkymą, kuris yra analogiškas antstolės 2017 m. sausio 31 d. patvarkymui Nr. S1b-4174, kurio teisėtumas yra patvirtintas aukščiau nurodytomis įsiteisėjusiomis teismo nutartimis, laikytinas pareiškėjų piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, siekiant ne ginti pažeistas teises, o vilkinti skolos išieškojimą. Prašoma paskirti pareiškėjams V. R. ir R. R. 5 792,00 Eur baudą ir 50 procentų iš šios baudos skirti akcinei bendrovei „ORLEN Lietuva“.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

vykdomosios bylos Nr. 00184/17/00112 duomenimis nustatyta, kad antstolė Santa Selezniovienė vykdo vykdomąją bylą pagal 2012 m. gruodžio 19 d. Mažeikių rajono 1-o notarų biuro notarės R. L. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 1L12-5980 dėl 1 680 196,98 Eur skolos išieškojimo iš skolininko V. R. išieškotojos akcinės bendrovės „ORLEN Lietuva“ naudai.

Antstolė 2017 m. sausio 31 d. priėmė patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. S1b-4174, kuriuo įpareigojo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaityti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną MMA, ir 20 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies neviršijančios vieno MMA.

2017 m. sausio 31 d. antstolė surašė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-17-184-773, kuriuo nurodė priverstinai nurašyti pinigines lėšas nuo skolininko vardu atidarytų sąskaitų, taip pat nustatė 256,86 Eur sumą, kuria asmuo gali disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį.

Antstolė, nustačiusi, kad skolininko sutuoktinė R. R. dirba (duomenys neskelbtini), tarp jų nėra pasirašyta vedybų sutartis, 2017 m. sausio 31 d. turto arešto aktu Nr. S1b-4176 areštavo skolininkui V. R. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą – darbo užmokestį, mokamą sutuoktinei R. R., (duomenys neskelbtini), išskaičiuojant ½ dalį nuo 70 proc. gaunamų pajamų dalies viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA ir ½ dalį nuo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 736 straipsnyje nustatyto procento nuo pajamų dalies, neviršijančios MMA.

Pareiškėjai buvo pateikę skundą dėl antstolės S. S. veiksmų, prašydami panaikinti 2017 m. sausio 31 d. priimtą patvarkymą Nr. S1b-4174 dėl skolos išieškojimo, nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-17-184-773, turto arešto aktą Nr. S1b-4176 bei patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo Nr. S1b-4172 su vykdymo išlaidų apskaičiavimu Nr. S1b-4170 ir jį papildančiu 2017 m. vasario 1 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimu Nr. S1b-4337.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 11 d. nutartimi pareiškėjų V. R. ir R. R. skundo dėl antstolės S. S. veiksmų netenkino. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartimi minėtą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 11 d. nutartį paliko nepakeistą.

Išieškotoja akcinė bendrovė „ORLEN Lietuva“ kreipėsi į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo ir Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 19 d. nutartimi pareiškėjos prašymą tenkino iš dalies, nustatė skolininko V. R. dalis bendroje nuosavybėje.

2017 m. rugsėjo 20 d. antstolė priėmė patvarkymą Nr. S1B-43808 dėl skolos išieškojimo, kuriuo vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 611, 733-743 straipsniais, reikalauja iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaityti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA.

Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu yra realizuojamas teismo sprendimas. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso bei jo pagrindu priimtų teisės aktų nustatytos teismų sprendimų vykdymo tvarkos. Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnis).

Savo skundą dėl antstolės veiksmų, t. y. prašymą panaikinti 2017 m. rugsėjo 20 d. patvarkymą Nr. S1b-43808, pareiškėjai iš esmės grindžia tuo, kad vykdomojoje byloje išieškojimas pagal vekselį negali būti vykdomas iš pareiškėjo vardu gaunamų pajamų ir jo turimų piniginių lėšų, nes šis turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, kurios atžvilgiu nėra nustatytos bendraturčių nuosavybės dalys Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 667 straipsnio nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 664 straipsnyje nustatyta išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eilė. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog pirmąja eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito davėjo naudai. Antrąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų ar kilnojamojo turto (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 664 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad vykdomojoje byloje Nr. 0184/17/00112 išieškojimas vykdomas ne hipotekos kreditoriaus ar įkaito davėjo naudai, antstolė pagrįstai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 664 straipsnio 2 dalimi, išieškojimą nukreipė į skolininko V. R. darbo užmokestį bei kitas jam prilygintas išmokas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 736 ir 737 straipsniuose nustatyta tvarka, bei pinigines lėšas, esančias banko ar kitų kreditų įstaigų sąskaitose. Pažymėtina, kad skolininkas V. R. nei antstolei, nei teismui nepateikė duomenų, kad skolininko sąskaitose esančios ar gaunamos lėšos būtų tokios, į kurias išieškojimas negali būti nukreiptas.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjai nurodo, jog skundžiamas patvarkymas antstolės negalėjo būti priimtas, kadangi vykdomojoje byloje nėra duomenų, jog V. R. pajamų ir piniginių lėšų atžvilgiu būtų pritaikytas ir galiotų turto areštas. Pažymėtina, kad išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso LI skyrius, šio skyriaus 733 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų antstolis pradeda skolininko darbdaviui ar kitam lėšas išmokančiam asmeniui pateikdamas patvarkymą dėl išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų. Esant šioms aplinkybėms, antstolė teisėtai ir pagrįstai, vykdant išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio, pateikė patvarkymą darbdaviui iš skolininko darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų išskaityti atitinkamą sumą, ją pervedant į antstolės depozitinę sąskaitą. Be to, pažymėtina tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, jog kol pinigai yra antstolio depozitinėje sąskaitoje, tol nuosavybės teisė į juos išlieka pinigų savininkui – skolininkui. Antstolis vykdymo proceso metu netampa iš skolininko išieškotų lėšų savininkas, šioms patekus į antstolio depozitinę sąskaitą. Iš skolininko išieškotos lėšos išieškotojo nuosavybe tampa nuo jų perdavimo išieškotojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 18 d. nutartis Nr. 3K-3-220/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutartis Nr. 3K-3-440/2013).

Pareiškėjai nurodo, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismas byloje dėl turto dalių nustatymo priimtoje ir įsiteisėjusioje 2017 m. gegužės 19 d. nutartyje nustatė, kad prievolė pagal vekselį yra asmeninė pareiškėjo, o ne abiejų sutuoktinių prievolė. Teismas nesutinka su tokiais pareiškėjų argumentais, kadangi toje pačioje teismo nutartyje yra nurodyta, kad „teismas nesprendžia vykdymo procese klausimų, susijusių su turtinės prievolės pobūdžio nustatymų“. Pažymėtina, kad teismas pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjant bylas dėl skolininko turto dalies nustatymo, teismas vadovaujasi teisės normomis, reglamentuojančiomis vykdymo procesą, bet ne civilinio proceso kodekso normomis, reglamentuojančiomis ginčo teiseną. Esant šioms aplinkybėms, vertinant skundžiamo patvarkymo teisėtumą ir pagrįstumą, pareiškėjų argumentai, kuriais pareiškėjai teigia, jog prievolė nėra solidari, nėra teisiškai reikšmingi.

Svarbu paminėti tai, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad skolininkas turi domėtis vykdymo eiga, bendradarbiauti su antstoliu, padėti jam greitai bei tinkamai įvykdyti teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007). Ši pareiga reiškia, kad kaip ir kitos vykdymo proceso šalys, skolininkas turi bendradarbiauti su šalimis ir vykdymo veiksmus atliekančiu antstoliu, naudodamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 643 straipsnyje ir kitose šio Kodekso teisės normose nustatytomis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-564/2008). Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad notarės vykdomasis įrašas padarytas dar 2012 m. gruodžio 19 d, tačiau savo laisva valia pagal vekselį prisiimtų įsipareigojimų skolininkas V. R. vis dar nėra įvykdęs, o nesutikdamas su antstolės patvarkymu iš skolininko darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų išskaityti atitinkamą sumą, nei skolininkas nei skolininko sutuoktinė nesiėmė jokių veiksmų, kad turtas, esantis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje būtų padalintas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.116 straipsnis).

Kaip matyti iš suinteresuoto asmens akcinės bendrovės „ORLEN Lietuva“ byloje pateikto atsiliepimo, teismo prašoma pareiškėjams skirti 5 792 Eur baudą, nurodant, kad pareiškėjai šioje byloje pareiškė akivaizdžiai nepagrįstą skundą, analogišką antstolės 2017 m. sausio 31 d. patvarkymui Nr. S1b-4174, todėl tokį pareiškėjų elgesį vertina kaip piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Pažymėtina, kad asmens teisė kreiptis į teismą yra įtvirtinta tiek Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, tiek Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 5 straipsnio 1 dalyje, o ginčijant antstolių veiksmus dar papildomai ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510 straipsnyje. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis garantuoja kiekvienam asmeniui teisę kreiptis į teismą su ieškiniu, susijusiu su jo civilinėmis teisėmis ar pareigomis. Europos Žmogaus Teisingumo Teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad nacionalinėje teisėje įtvirtintas teismo ,,prieinamumo“ laipsnis turi būti pakankamas asmens teisei kreiptis į teismą garantuoti, atsižvelgiant į teisės viršenybės principą demokratinėje visuomenėje. Teisės kreiptis į teismą efektyvumui užtikrinti būtina, kad asmuo turėtų aiškią, praktinę galimybę ginčyti veiksmą (aktą), apribojantį jo teises. Teismas pripažįsta, kad skundžiamas patvarkymas ir 2017 m. sausio 31 d. patvarkymas Nr. S1b-4174 yra ginčijami skirtingais pagrindais bei esant skirtingai faktinei situacijai vykdomojoje byloje, todėl jie nėra tapatūs. Esant šioms aplinkybėms, suinteresuoto asmens akcinės bendrovės „ORLEN Lietuva“ byloje pateiktas prašymas baudos skyrimo yra netenkintinas.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog antstolė, vykdydama išieškojimą, jokių teisės normų nepažeidė, o atliko tik teisėtus ir pagrįstus veiksmus, atitinkančius Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir Sprendimų vykdymo instrukcijos reikalavimus. Dėl šių priežasčių pareiškėjų skundas netenkintinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais, 3 straipsnio 6 dalimi, 293 straipsnio 3 punktu, 513 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškėjų V. R. ir R. R. skundo netenkinti.

suinteresuoto asmens akcinės bendrovės „ORLEN Lietuva“ prašymo pareiškėjams skirti 5 792 Eur baudą netenkinti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0184/17/00112 grąžinti antstolei S. S..

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Danutė Žvinklytė