- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-10-26
- Bylos Nr.
- 1-2183-573/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-18745-2015-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dainius Ročys
- Nukentėjusysis
- D. D.
- Kaltinamasis
- A. Š.
Kauno apylinkės teismo teisėjas Dainius Ročys, sekretoriaujant Kristinai Nekrošienei, dalyvaujant prokurorei Daliai Pangonienei, nukentėjusiajai D. D., kaltinamajam A. Š., jo gynėjai advokatei E. G., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, teistas 7 kartus:
1) 1998-09-24 pagal LR BK 272 str. 3 d. – laisvės atėmimas 8 m. su turto konfiskavimu;
2) 2005-06-28 pagal LR BK 145 str. 1 d. – laisvės atėmimas 1 m.;
3) 2006-05-02 pagal LR BK 22 str. 1 d. 178 str. 4 d. – 6 MGL (750) Lt bauda;
4) 2006-08-22 pagal LR BK 180 str. 1 d., 22 str. 1 d. 180 str. 1 d. – laisvės atėmimas 3 m.;
5) 2009-09-28 pagal LR BK 284 str. 1 d. – laisvės atėmimas 1 m. 6 mėn.;
6) 2011-05-26 pagal LR BK 145 str. 1 d. – laisvės atėmimas 7 mėn.;
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamasis A. Š. 2015-03-26 apie 11.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, atėjęs į advokatų kontorą „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, advokatės D. D. tarnybiniame kabinete Nr. 103, grasindamas žodžiais „...čia viską ištaškysiu, suniokosiu, susprogdinsiu kabinetą, sukišiu peilį į šikną“, tokiu būdu D. D. atžvilgiu naudotojo psichinę prievartą, laikydamas ją nuolatinėje baimėje ir netikrumo būsenoje, tokiais veiksmais duodamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d.
Be to, kaltinamasis A. Š. 2015-04-21 apie 12.05 val., (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijai, (duomenys neskelbtini), Kaune, pateikė laišką, kuriame neturėdamas teisėto pagrindo atvirai, savo naudai, pareikalavo perduoti turtą - išmokėti piniginę išmoką (1000 Eur), o jei negaus atsakymo iki 2015-04-21 19.00 val. pagrasino sunaikinti, t. y. apipilti degalais ir padegti Kauno miesto savivaldybės duris bei valstybinio dramos teatro remontui aptvertą užtvarą, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 181 str. 1 d.
Kaltinamasis A. Š. kaltės dėl pareikštų kaltinimų nepripažino.
Dėl grasinimų advokatei parodė, kad jaučiasi nekaltas, tačiau nori atsiprašyti D.. Nurodė, kad advokatė jo net nepasiteiravo, kokios priežastys jį atvedė pas ją. Gyvena nakvynės namuose, eina į biržą. Ten gyventi neįmanoma, todėl jis ėjo išsiaiškinti ką jam daryti. Advokatė turėjo jam paaiškinti. Ant jo rėkė ir jį privedė iki to. Jeigu reikia, kad kažką užmuštų, jis gali tai padaryti. Nepamena, ar išsakė grasinimus. D. karščiavosi, todėl ir jame iššaukė karštumą, jie apsižodžiavo. Dėl to jos atsiprašė. Pakeltas buvo jo tonas, toks pats kaip ir D.. Nepamena kokius žodžius pasakė, nes neteikė jiems reikšmės. Nemano, kad advokatą galima paveikti žodžiais. Jis neturėjo jokio peilio. Tai buvo asmeninis pokalbis, kuris neturėjo išplaukti į viešumą. Gyvena mėtomas iš vienos vietos į kitą, kartais tenka gintis. Niekad neviršijo būtinosios ginties. Jei būtų turėjęs tikslą, jau būtų senai tyliai padaręs.
Dėl turto prievartavimo parodė, kad laišką į savivaldybę atnešė 2015-04-21 12 valandą, prie informacinio langelio jį padėjo ir išėjo. Tiesiogiai pinigų nereikalavo. Jautėsi aklavietėje, sveikata šlijo, skausmas didėjo, prasmės laisvėje būti nematė, nes nėra pagalbos iš šalies. Norėjo prašytis valdžios, kad uždarytų į kalėjimą, kad gautų pagalbą. Prašė, kad pasižiūrėtų į jį kaip į žmogų. Buvo pavargęs nuo nakvynės namuose gyvenusių žmonių, tų geriančių veidų. Grasinimų tikslas buvo sulaukti pagalbos. Jam buvo reikalinga tikroji pagalba, kurios jis negavo. Gavo dabar tik laukti galutinio teismo sprendimo, iš esmės niekas nepasikeitė. Savivaldybėje anksčiau buvo pateikęs prašymų. Buvo 2012 m. užėjęs pas P., kuris jam pasiūlė ir kavos, ir saldainių.
Iš liudytojos E. G. parodymų matyti, kad kaltinamąjį yra mačiusi. Dirba advokatų kontoroje. Teikia pirminę teisinę pagalbą. Tai buvo šių metų kovo pabaigoje ar balandžio pradžioje. Diana jai dar pasakė, kad buvo atėjęs agresyviai nusiteikęs asmuo. Neilgai trukus įėjo kaltinamasis ir Diana pasakė, kad tai tas pats asmuo, kuris buvo vakar pas kolegę. Ji pasakė, kad jis turi pateikti dokumentą ir pažymą apie gyvenamąją vietą. Matėsi, kad jis agresyviai nusiteikęs. Jis pasakė: „aš čia ne konsultacijos atėjau“. Jautėsi iš jo, kad yra labai agresyvus, kad jis gali bet ką padaryti. Ji išėjo į koridorių, pasakė kolegėms, kad yra agresyvus asmuo kuris buvo vakar atėjęs. Paprašytas jis neišėjo. Suprato, kad kilo pavojus, jis pasakė, kad ne konsultacijos atėjo. Jautėsi, kad jis labai agresyvus. Jo tonas buvo piktas, pakeltas. Tuo metu Š. nieko nesakė, bet kai jam pasakė pateikti dokumentus, jis pasakė, kad atėjo pakalbėti asmeniškai, visai kitais reikalais. Su kolegėm nusprendė kviesti policiją. D. Š. pasakė, kad jei neturi reikiamų dokumentų, nekonsultuos. Ji laukė pareigūnų koridoriuje. Pareigūnai po 10 minučių atvyko. Per tą laiką jis rėkė, kalbėjo pakeltu tonu. Tuo metu grasinimų negirdėjo. Atvykę pareigūnai jį išsivedė. Vienas pareigūnas grįžo ir tada Diana paleido garso įrašą kur girdėjosi kaip Š. pasakė: ,,sukišiu peilį tau į šikną“. Ji labai išsigando. Vėliau ji buvo koridoriuje ir negirdėjo. A. Š. buvo neblaivus, ji nenustatinėjo. Iš tono, išvaizdos turėjo pagrindo manyti, kad jis neblaivus. Alkoholio kvapo nejuto, iš judesių buvo galima spręsti. Š. elgesio ji tikrai išsigando.
Iš liudytojo Ž. M. parodymų matyti, kad jis yra policijos pareigūnas. Buvo gautas pranešimas, kad eina vyras ir nešasi bakelį su benzinu. Jie jo nerado, o paskui gavo dar pranešimą, kad jis atėjo į advokatų kontorą. Atvykus į kontorą advokatai jiems paleido garso įrašą ir parodė jiems kas buvo. Jų atžvilgiu jis elgėsi ramiai. Jiems atvykus konfliktas nesitęsė, nurimo visos aistros. Advokatė jiems pasakė, kad jis grasino nužudyti, su peiliu supjaustyti. Advokatė pokalbį įsirašė. Jis sakė, kad neturėjo benzino bakelio. Pirminis pranešimas jiems buvo ne iš advokatų kontoros. Š. pats jiems aplinkybių neaiškino. Jis sakė, kad yra problemos, į nakvynės namus nepriima.
2015-04-01 ir 2015-03-26 protokoluose - pareiškimuose užfiksuota, kad D. D. kreipėsi į Kauno m. Centro PK ir nurodė, kad 2015-03-26 apie 11.00 val., į advokatų kontorą „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, į jos darbo kabinetą Nr. 103, atėjo nepažįstamas, galimai neblaivus, agresyviai nusiteikęs, apie 50 m. amžiaus vyriškis, kuris pradėjo sakyti, jog yra nusivylęs gyvenimu ir tuoj pat čia viską „ištaškys“, „suniokos“. Taip pat keikdamasis necenzūriniais žodžiais ją įžeidinėjo vadindamas „kurva“, „debile“, grasino, kad susprogdins jos kabinetą. Išsigandusi tokio netikėto ir nepaaiškinamo vyriškio elgesio, instinktyviai ranka palietė ant stalo gulėjusį peilį, skirtą vokams atplėšti. Tai pamatęs vyriškis pagrasino, kad padėtų peilį, nes jis jai „sukis peilį į šikną“. Įvykio metu, kažkuriuo tai momentu, minėtas vyriškis, pasakė, kad jis yra A. Š. bei parodė savo ATK, iš kurios pamatė, kad jis tikrai yra A. Š., gim. (duomenys neskelbtini). Kadangi vyriškis elgėsi neadekvačiai, be jokio pagrindo buvo agresyviai nusiteikęs ir užvaldytas pykčio, jai išsigandus, kad jis atsiradus galimybei gali imtis būdų ir priemonių išsakytiems grasinimams jos atžvilgiu įgyvendinti realiai, kartu su jos kabinete dirbanti advokatė E. G., iš savo MRT Nr. 8-(duomenys neskelbtini), paskambino ir iškvietė policijos pareigūnus. Atvykę policijos pareigūnai A. Š. sulaikė. A. Š., jau buvo mačiusi atėjusį į jų advokatų kontorą, apie 10 val. vakar, pas advokatę V. N. kab. Nr. 104. Girdėjo, kaip būdamas pas minėtą advokatę, išsakė grasinimus Kauno m. savivaldybei, teigdamas, kad ji yra kalta dėl jo nenusisekusiai susiklosčiusio gyvenimo. Dėl kontoroje teikiamos paslaugos skaidrumo, esant ginčytinai situacijai, ji kabinete naudoja garso įrašymo įrenginį. Kai A. Š. į kontorą, į jos kabinetą atėjo 2015-03-26, ji pamatė, kad jis vėl agresyviai nusiteikęs, iš karto įjungė minėtą garso įrašymo įrenginį, todėl A. Š. grasinimai minėtame garso įrašymo įrenginyje yra užfiksuoti. Prašo nusikaltimą padariusį asmenį nubausti įstatymų nustatyta tvarka (t. 1, b. l. 9, 10).
2015-04-16 daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, iš kurio matyti, kad D. D. savo iniciatyva pateikė kompaktinę plokštelę su 2015-03-26 garso įrašu, kuriame užfiksuoti A. Š. jos atžvilgiu išsakyti grasinimai (t. 1, b. l. 11).
2015-04-29 apžiūros protokolas patvirtina, kad atlikta kompaktinės plokštelės su garso įrašu apžiūra. Jos metu nustatyta, kad garso įraše užfiksuotas pokalbis kaip vyras (kaltinamasis A. Š.) išsako grasinančio pobūdžio žodžius: „čia viską ištaškysiu, suniokosiu, susprogdinsiu kabinetą, sukišiu peilį į šikną“, grasina susidorojimu advokatei D. D. (b. l. 12 – 15, 16).
2015-04-01 Kauno apskrities VPK Kauno miesto Centro PK Kriminalinės policijos skyriaus pareigūno – vyresniosios tyrėjos R. P. nutarimu D. D. pripažinta nukentėjusiąja (t. 1, b. l. 19).
Pristatyto asmens testo alkoholiui protokolas Nr. 7141 patvirtina, kad 2015-03-26, 11:48:10 prietaisu Nr. 2261 A. Š. nustatyta 0,46 % promilių neblaivumas (b. l. 48).
Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. nustatyta atsakomybė asmeniui, kuris grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Pagal įstatymą toks grasinimas turi būti išsakytas konkrečiam asmeniui ir būti realus, t. y. nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turi pagrindo galvoti, jog grasinimas bus realiai įgyvendintas. Objektyvioji nusikaltimo pusė reiškiasi tam tikra psichine prievarta, kurią kaltininkas naudoja prieš nukentėjusįjį, kad taip jį įbaugintų, atkeršytų ar pan. Grasinimo nužudyti subjektyviosios pusės požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia: kaltininkas supranta, kad grasinimą nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą išsako taip, jog nukentėjusysis tiki, kad tie veiksmai realiai gali būti įvykdyti, ir tokios nukentėjusiojo būsenos nori (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-403/2006).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo kaltė pagal BK 145 str. 1 d. įrodyta aukščiau aptartais įrodymais - nukentėjusiosios D. D. parodymais, liudytojos E. G. parodymais, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokolais, iš dalies ir paties kaltinamojo parodymais, kuris sutiko, kad buvo atvykęs į advokatų kontorą, norėjo gauti konsultaciją, tačiau nepripažino advokatei grasinęs, nors jos atsiprašė. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios D. D. parodymais, nenustatyta, kad ši siektų apkalbėti kaltinamąjį. Vertindamas byloje surinktų įrodymų visumą teismas sprendžia, kad aplinkybės, kuriomis A. Š. pasakė grasinančius žodžius nukentėjusiosios atžvilgiu, vertintinos kaip keliančios realią ir akivaizdžią grėsmę nukentėjusiosios gyvybei ar sveikatai, sudarančios pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Baudžiamajai atsakomybei kilti nėra būtina sąlyga, kad kaltinamasis norėtų realiai įvykdyti išsakomus ketinimus.
Taigi kaltinamojo veika ikiteisminio tyrimo metu buvo visiškai pagrįstai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. kaip grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatą.
Dėl turto prievartavimo
2015-05-21 A. Š. pareiškimu, adresuotu Kauno miesto savivaldybės vadovo V. M. iniciatyvinei grupei, iš kurio turinio matyti, kad A. Š. rašytame pareiškime reikalauja išmokėti 1000 € išmoką, priešingu atveju grasina apipilti degalais savivaldybės duris, Valstybinio dramos teatro remontui aptvertą užtvarą ir padegti. Pareiškimas pasirašytas A. Š. parašu. Prie pareiškimo pridėta banko sąskaitos numeris (b. l. 27).
2015-06-29 apžiūros protokolu atlikta A. Š. atnešto laiško apžiūra, kurios metu nustatyta, kad voke yra laiškas, kortelė su banko sąskaitos numeriu, lankstinukas su malda ir vokas. Nustatyta, kad ant A4 formato baltos spalvos popieriaus lapo, rankraščiu, mėlynos spalvos rašikliu yra surašytas 2015-05-21 pareiškimas, kuriame nurodyta, kad jį rašo Kauno miesto gyventojas A. Š., gimęs Kauno mieste 1962 m., a. k. (nurodytas). Pareiškimas yra adresuotas Kauno miesto savivaldybės vadovo V. M. iniciatyvinei grupei. Pareiškime reikalaujama išmokėti 1000 € išmoką, priešingu atveju grasinama apipilti degalais savivaldybės duris, Valstybinio dramos teatro remontui aptvertą užtvarą ir padegti. Po pareiškimu yra nurodyta A. Š. vardas ir pavardė bei yra pasirašyta. 5,3x8,5 cm. dydžio AB „DNB“ banko kartoninė kortelė ant kurios mėlynos spalvos rašikliu, rankraščiu yra užrašyta sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). 10,3x14,8 cm. dydžio lankstinukas ant kurio yra pavaizduotas rūpintojėlis bei užrašyta malda. 11,3x22,5 cm. dydžio baltos spalvos vokas ant kurio yra priklijuota 0,45 € pašto ženklas, ženklas su užrašu „Pirmenybinė“. Ant voko mėlynos spalvos rašikliu yra sekantys užrašai: „Dar šiandien, įtyn skubu, Kauno miesto administracija, Skubū, 2015.05.21: 12 valanda., atsakyti ne vėliau: 19 valandos“ (b. l. 31)
2015-06-29 apžiūros protokolu apžiūrėta USB atmintinė su vaizdo įrašu. Apžiūros metu nustatyta: kompiuterio monitoriuje atsiranda Kauno m. Savivaldybės, esančios (duomenys neskelbtini), Kaune, patalpų viduje, prie lauko besisukančių durų, filmuotas vaizdas 2015-04-01 laikotarpyje nuo 11:01 val. iki 11:25 val. Vaizdo kamera filmuoja iš vidaus, kryptimi link įėjimo į pastatą, besisukančių durų. Vaizdo apačioje yra data 2015-04-01 bei laikas 00:00 val. Pradėjus žiūrėti vaizdo įrašą, laikas pradeda eiti. Peržiūrint vaizdo įrašą matyti į pastatą įeinantys ir iš jo išeinantys bei koridoriumi vaikštantys žmonės. Matyti, kaip 13:06 į pastatą per sukamąsias duris, įeina A. Š., kuris kairėje rankoje nešasi juodos spalvos daiktą, panašų į pirštines bei baltos spalvos daiktą, panašų į popieriaus lapą (tiksliai ką jis nešasi, nesimato). A. Š. vilki tamsios spalvos striuke, tamsios spalvos kelnėmis, avi tamsios spalvos batais, ant galvos užsidėjęs tamsios spalvos kepurę su snapeliu. Įėjęs per duris, A. Š. nekeisdamas krypties nueina tiesiai ir iš vaizdo kameros apimamo filmuojamo lauko dingsta. 13:22 matyti, kaip iš kairės pusės ateina A. Š., kuris per dešinį petį atsisukęs pažiūri į dešinę pusę bei per tas pačias duris iš pastato išeina laukan. Matyti, jog išeidamas A. Š. kairėje rankoje tebeturi, kaip dabar jau tiksliai matyti, juodos spalvos pirštines, tačiau minėto baltos spalvos daikto, panašaus į popieriaus lapą rankose jau neturi (b. l. 37 - 38).
Pagal BK 181 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas teisėto pagrindo atvirai ar užmaskuotai savo ar kitų asmenų naudai vertė kitą asmenį perduoti turtą, suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus, arba nuo jų susilaikyti grasindamas prieš nukentėjusįjį ar kitą asmenį panaudoti fizinį smurtą, sunaikinti ar sugadinti jo turtą, paskelbti kompromituojančią ar kitokią informaciją, kurios paskelbimas nepageidautinas, arba panaudodamas kitokią psichinę prievartą. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad turto prievartavimo esmė – nukentėjusiajam pareiškiamas neteisėtas reikalavimas perduoti turtą, suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus arba nuo jų susilaikyti panaudojant psichinę prievartą. Turto prievartavimas laikomas baigtu, kai nukentėjusiajam pareiškiamos neteisėtos turtinės pretenzijos grasinant. Kvalifikuojant nusikalstamą veiką kaip turto prievartavimą pagal BK 181 straipsnį, neturi reikšmės, ar kaltininko nukentėjusiajam išsakytas neteisėtas reikalavimas galės būti realiai įvykdytas, ar ne. Svarbiausia, kad toks reikalavimas yra neteisėtas, o grasinimas realus ir kaltinamasis tai suvokia. Būtent teisinio pagrindo nebuvimas reikalaujant turto yra lemiamas turto prievartavimo objektyvusis požymis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-271/2007, 2K-346/2008, 2K-93/2010, 2K-203/2011, Nr. 2K-163/2012).
Kaltinamasis kaltės nepripažįsta teigdamas, jog tiesiogiai pinigų nereikalavo, tačiau tai paneigia jo palikto prašymo turinys, iš kurio matyti, kad jis nurodė konkrečią reikalaujamą pinigų sumą – 1000 eurų ir banko sąskaitą, nurodydamas, kad neigiamo atsakymo nepriima, grasindamas sugadinti turtą.
Dėl grasinimų realumo. Grasinimo formos gali būti įvairios ir jis yra realus, kai daro poveikį asmens valiai. Kiekvienu atveju grasinimo realumas nustatomas atsižvelgiant į situacijos grėsmingumą, kuri įvertinama pagal nusikaltime dalyvaujančio asmens elgesį, nebūtinai tiesioginius grasinimus, bet ir dviprasmiškas užuominas, kaip buvo nustatyta ir šioje byloje: „gaves neigiamą atsakymą arba negaves jokio Pažadu dar šį vakarą apipilti degalais savyvaldibės dūrys, padegant tai liečia ir Valstybinio dramos teatro remontui aptvertą užtvarą.“, „Jei pavyks būti nepagautam policijos seks visa eilė kitų padegimu“, „Labai tykiuosi, kad daugiau niekada niekam mūsų Kaune nereiks grasinti“. Išsakydamas dviprasmiškas užuominas ir tiesioginius grasinimus kaltinamasis sukėlė įtampą ir nerimą, dėl ko Kauno m. savivaldybės mero pavaduotojas V. P. rezoliucija operatyviai pavedė patikrinti kaltinamojo ketinimus. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamasis jau buvo nuteistas 2005-06-28 nuosprendžiu už grasinimą nužudyti Kauno m. Savivaldybės kontrolierių. Visos šios aplinkybės suteikia pagrindą manyti, kad kaltinamasis sąmoningai siekė daryti psichologinį poveikį atsakingų savivaldybės darbuotojų valiniams sprendimas ir tai privertė juos kreiptis į teisėsaugos institucijas, todėl konstatuojama, kad grasinimas buvo realus.
Taigi kaltinamojo veika ikiteisminio tyrimo metu buvo visiškai pagrįstai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 181 str. 1 d.
Dėl bausmės skyrimo
Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. sankcijoje numatyta viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės, 181 str. 1 d. sankcijoje numatyta arešto arba laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmė.
Skiriant bausmes A. Š. įvertintina tai, kad kaltinamojo padaryti nusikaltimai yra tyčiniai ir baigti. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta (dėl grasinimų advokatei D. D.), kad nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, į formą ir rūšį - veikos padarytos esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromų veikų pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų BK numatyti pavojingi padariniai; į veikų padarymo aplinkybes (veikomis reali žala nepadaryta). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių dėl nusikalstamos veikos padarymo pagal BK 181 str. 1 d., nenustatyta.
Kaltinamasis teistas 7 kartus, tame tarpe 2 kartus pagal BK 145 str. 1 d. (t. 1, b. l. 104-112), baustas administracine tvarka (b. l. 129), registruotas Kauno apskrities priklausomybės ligų centre (b. l. 162), gydėsi VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės padalinio psichiatrijos ligoninės stacionare gydėsi (b. l. 132), nedirbantis. 2015 m. liepos 07-17 teismo psichiatrijos ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) 2015 nustatyta, kad A. Š. nusikalstamų veikų padarymo metu konstatuojamas organinis asmenybės sutrikimas. Nusikalstamų veikų padarymo metu galėjo visiškai suprasti savo veiksmų esmę bei juos valdyti (b. l. 158 - 160).
Kaltinamasis anksčiau teistas už tyčinius nusikaltimus, teistumas neišnykęs. Kadangi kaltinamasis, būdamas teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą, neišnykus teistumui, vėl padarė du tyčinius nusikaltimus, todėl jam skirtinos laisvės atėmimo bausmės (Lietuvos Respublikos BK 56 str. 1 d.). Bausmės bendrintinos jas iš dalies sudedant (BK 63 str. 1 d., 4 d.).
A. Š., vadovaujantis LR BPK 140 str., laikinai sulaikytas 2015-04-21 17.45 val. (t. 1, b. l. 67), 2015-04-23 paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 1 mėnesiui (t. 1, b. l. 75 - 76), 2015-05-12 kardomoji priemonė – suėmimas pratęsta 3 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2015-05-21 (t. 1, b. l. 87 - 88), 2015-08-12 kardomoji priemonė – suėmimas pratęsta 1 mėnesiui, terminą skaičiuojant nuo 2015-08-21 (t. 1, b. l. 95 - 96), 2015-08-12 kardomoji priemonė – suėmimas pratęsta 1 mėnesiui, terminą skaičiuojant nuo 2015-08-21 (t. 1, b. l. 95 - 96), 2015-09-18 kardomoji priemonė – suėmimas pratęsta 1 mėnesiui, terminą skaičiuojant nuo 2015-09-21 (t. 2, b. l. 13 - 14), 2015-10-09 kardomoji priemonė – suėmimas pratęsta 1 mėnesiui, terminą skaičiuojant nuo 2015-10-21. Šis laikas įskaitytinas į bausmę.
Kaltinamajam A. Š. skirta kardomoji priemonė – suėmimas paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Civilinių ieškinių byloje nepareikšta.
Dėl proceso išlaidų
Nagrinėjamoje byloje 2015 m. spalio 9 d. iš Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos buvo gauta pažyma Nr. TP-7-(2.10)-3878 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, jog kaltinamajam A. Š. teiktos antrinės teisinės pagalbos šioje byloje išlaidas (advokato užmokestis) sudaro: 112,91 €, kurios priteistinos valstybės naudai (t. 2, b. l. 36).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.
Kadangi kaltinamajam A. Š. ikiteisminio tyrimo metu buvo skirtas suėmimas, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu, nagrinėjamoje byloje 2015 m. rugsėjo 10 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi, siekiant užtikrinti, jog kaltinamojo A. Š. teisės ir teisėti interesai būtų tinkamai ginami, pripažinus būtiną gynėjo dalyvavimą, buvo paskirtas dalyvauti teismo posėdyje valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo baudžiamosiose bylose koordinatoriaus parinktas gynėjas (t. 2, b. l. 4 – 5). Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 7 punkte yra imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą kai kaltinamasis suimtas - yra būtinas gynėjo dalyvavimas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į tai, jog visiškas asmens izoliavimas objektyviai eliminuoja ar bent jau iš esmės suvaržo gynybos galimybes, numatė bylos nagrinėjimo teisme metu, siekiant bent iš dalies kompensuoti kaltinamojo negalėjimą pačiam gintis ir užtikrinti tokio asmens teisės į gynybą įgyvendinimą, jog gynėjo dalyvavimas bylos nagrinėjimo teisme metu yra privalomas. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą. Tokios praktikos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-540/2014, Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-252-478/2014). Antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo A. Š. nepriteistinos.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti klausimas spręstinas vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 str. Byloje esantis CD (t. 1, b. l. 16) paliktinas saugoti byloje, USB atmintinė (esanti voke prie 2 t. galinio bylos viršelio), grąžintina Kauno m. savivaldybės administracijos bendrajam skyriui (t. 1, b. l. 36).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d., ir paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 181 str. 1 d., ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose.
Į bausmės laiką įskaityti kaltinamojo išbūtą laiką, taikant kardomąją priemonę suėmimą nuo 2015-04-21 iki nuosprendžio paskelbimo dienos.
Kaltinamajam A. Š. skirtą kardomąją priemonę – suėmimą palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Iš kaltinamojo A. Š. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų nepriteisti.
Byloje esantį CD (t. 1, b. l. 16) palikti saugoti byloje, USB atmintinę (esančią voke prie 2 t. galinio bylos viršelio), grąžinti Kauno m. savivaldybės administracijos bendrajam skyriui (t. 1, b. l. 36).
Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo, o suimtam kaltinamajam nuo jo nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.