- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-12-21
- Bylos Nr.
- e2YT-29946-600/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-24537-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Kasimovienė
- Pareiškėjas
- I. R.
- Suinteresuotas asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Kasimovienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. R. (W.) patikslintą pareiškimą dėl įpareigojimo pakeisti civilinės būklės akto įrašą, suinteresuotas asmuo byloje – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius, išvadą teikianti institucija – Valstybinė lietuvių kalbos komisija.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja prašo pripažinti negaliojančiu ir panaikinti 2021 m. gegužės 29 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus išvadą Nr. R910-666/21(2.4.1.51-AD21) „Dėl vardo ir (ar) pavardės pakeitimo“, įpareigoti suinteresuotą asmenį pakeisti pareiškėjos pavardę į „W.“, įtraukti į apskaitą pareiškėjos sudarytą santuoką ir išduoti pareiškėjai santuokos liudijimą su pareiškėjos pavarde „W.“.
2. Pareiškėja nurodo, kad (duomenys neskelbtini) Jungtinėje Karalystėje sudarė santuoką su Jungtinės Karalystės piliečiu L. W.. Po santuokos sudarymo pareiškėja priėmė sutuoktinio pavardę, tačiau Lietuvos Respublikos piliečio pase yra įrašyta, kad pareiškėjos pavardė – R.. Pareiškėja kreipėsi į suinteresuotą asmenį su prašymu jos pavardę po santuokos sudarymo pakeisti į „W.“, tačiau suinteresuotas asmuo 2021 m. gegužės 29 d. surašė išvadą, kuria atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą ir pasiūlė pareiškėjai kreiptis į teismą. Pareiškėja pageidauja, kad jos santuokos metu pakeista pavardė būtų nurodyta jos asmens dokumentuose, nes pareiškėja patiria nepatogumų keliaudama, jai iškyla trukdžių atsiimant siuntas pašte, užsisakant kambarius viešbučiuose ir pan. Be to, ji nuolat sulaukia klausimų, kodėl skiriasi jos ir jos sutuoktinio pavardės. Pareiškėja mano, kad atsisakymas įrašyti į Lietuvos Respublikos piliečio pasą jos santuokos metu įgytą pavardę pažeidžia tarptautinės teisės ir Europos Sąjungos teisės normas.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius pateikė atsiliepimą, kuriuo pateiktą pareiškimą prašė nagrinėti teismo nuožiūra.
4. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad raides „w“, „q“ ar „x“ į civilinės būklės aktų įrašus suinteresuotas asmuo turi teisę įrašyti tik vykdydamas šiuo klausimu priimtus teismų sprendimus. Kol nėra aiškios įstatymų leidėjo valios leisti rašyti Lietuvos piliečių pavardes dokumentuose nelietuviškais rašmenimis, suinteresuotas asmuo neturi teisinimo pagrindo tenkinti asmenų prašymų, o tokie asmenys yra priversti ginti savo teises teismuose.
5. Išvadą teikianti institucija Valstybinė lietuvių kalbos komisija pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad pareiškėjos prašymas prieštarautų teisės aktų reikalavimams, todėl neturėtų būti leidžiama rašyti asmenvardžių su raide „w“. Pažymėjo, kad Valstybinė lietuvių kalbos komisija savo išvadose dėl įstatymų pakeitimų yra pasiūliusi galimybę taikyti išimtis leidžiant rašyti pavardes lotyniškomis raidėmis, dokumento šaltiniu laikant užsienio asmens dokumentą.
6. Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, suinteresuotam asmeniui išreiškus pageidavimą dėl tokios posėdžio formos, o kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims nepareiškus prieštaravimo dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
7. Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Jungtinėje Karalystėje, pareiškėja sudarė santuoką su Jungtinės Karalystės piliečiu L. A. W.. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyrius (duomenys neskelbtini) išdavė pareiškėjai santuokos sudarymo įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad pareiškėjos pavardė po santuokos yra „R.“, o pareiškėjos sutuoktinio pavardė po santuokos – „W.“.
8. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius 2021 m. gegužės 29 d. išvadoje Nr. R910-666/21(2.4.1.51-AD21) „Dėl vardo ir (ar) pavardės pakeitimo“ atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą pakeisti pareiškėjos pavardę „R.“ į „W.“ nesant tam teisinių galimybių, t. y. nesant galimybių įrašyti į pareiškėjos santuokos liudijimą jos pavardę su raide „w“.
9. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybinė kalba yra lietuvių kalba. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 3.282 straipsnis nustato, kad civilinės būklės aktų įrašai įrašomi lietuvių kalba. Vardas, pavardė ir vietovardžiai rašomi pagal lietuvių kalbos taisykles. CK 3.281 straipsnis nustato, kad civilinės būklės aktai registruojami, keičiami, papildomi, ištaisomi, atkuriami vadovaujantis Civilinės metrikacijos taisyklėmis, kurias tvirtina teisingumo ministras. Civilinės metrikacijos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 1R-160 „Dėl civilinės metrikacijos taisyklių patvirtinimo“ 11 punktas nustato, kad civilinės būklės aktų įrašai įrašomi lietuvių kalba. Registruojant ar įtraukiant į apskaitą Lietuvos Respublikos piliečio santuoką su užsieniečiu, taip pat jų vaikų gimimą, Lietuvos Respublikos piliečio pavardė rašoma remiantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reguliuojančiais vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose tvarką.
10. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarime „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ nurodyta, kad Lietuvos Respublikos piliečio pase vardai ir pavardės rašomi lietuvių kalbos rašmenimis pagal turimų pasų ar kitų asmens dokumentų, kuriais remiantis išduodamas pasas, lietuviškus įrašus.
11. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1999 m. spalio 21 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba. Taigi asmens vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio pase ir kituose dokumentuose turi būti įrašyti valstybine kalba, nes toks įrašymas suponuoja oficialųjį to asmens tapatybės patvirtinimą, sukeliant atitinkamus teisinius padarinius, susijusius su to asmens vardo ir pavardės vartojimu viešajame Lietuvos gyvenime.
12. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 m. lapkričio 6 d. sprendime „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimo motyvuojamosios dalies 4 ir 7 punktų nuostatų išaiškinimo“ konstatavo, kad Lietuvos Respublikos piliečio pase, be skyriaus, kuriame įrašomi asmens tapatybę identifikuojantys duomenys, esama skyrių, skirtų papildomiems duomenims apie asmenį įrašyti, reikalingoms žymoms dėti. Jeigu Lietuvos Respublikos piliečio paso kitų įrašų skyriuje asmens vardas ir pavardė būtų rašomi nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma, kai asmuo to pageidauja, šiame piliečio pase išliktų ir oficialus asmens tapatybės patvirtinimas valstybine kalba.
13. Ankščiau apžvelgtas teisinis reglamentavimas sąlygoja išvadą, kad egzistuojanti konstitucinė doktrina įtvirtina lietuvių kalbos, kaip valstybinės kalbos, statusą, kuris reiškia, kad visų Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose, patvirtinančiuose jų pilietybę, turi būti rašomi valstybine kalba, t. y. lietuviškai, pagal lietuvių kalbos rašymo ir gramatikos taisykles, raidėmis, kurios yra lietuvių kalbos raidyne. Galiojantis teisinis reglamentavimas nenumato galimybės civilinės būklės aktų įrašus daryti nelietuviškais rašmenimis. Kita vertus, teismas, spręsdamas šį ginčą, taip pat privalo vadovautis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika ir Lietuvos Respublikos teismų formuojama praktika sprendžiant tokio pobūdžio bylas.
14. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas savo sprendimuose yra konstatavęs (2003 m. spalio 2 d. sprendimas Garda – Avelio, C-148/02; 2010 m. gruodžio 22 d. Sayn – Wittgenstein, C-208/09; 2011 m. gegužės 12 d. sprendimas Runevič-Vardyn ir Wardyn, C-391/09), kad skirtingas tos pačios pavardės, taikomos dviem vienos sutuoktinių poros asmenims, užrašymas gali sukelti rimtų nepatogumų suinteresuotiems asmenims tiek profesiniame, tiek privačiame gyvenime. Jei tokia situacija lemtų asmens dokumentuose esančios informacijos teisingumo kvestionavimą ir sukeltų abejonių dėl šeimos tapatybės bei tarp jos narių esančių santykių, tai galėtų turėti rimtų pasekmių, be kita ko, įgyvendinant Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 21 straipsnyje tiesiogiai įtvirtintą apsigyvenimo teisę (2008 m. spalio 14 d. Grunkin ir Paul, C-353/06). Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką SESV 21 straipsnyje įtvirtintos teisės ribojimas gali būti pateisinamas tik jei jis pagrįstas objektyviomis priežastimis ir yra proporcingas nacionalinės teisės teisėtai siekiamam tikslui (2008 m. spalio 14 d. Grunkin ir Paul, C-353/06). Taigi, jeigu dėl skirtingo šeimos narių pavardžių rašymo kiltų rimtų administracinių, profesinių ar asmeninių nepatogumų, tai galėtų būti vertinama kaip SESV 21 straipsnyje numatytų teisių ribojimu.
15. Taip pat pažymėtina tai, kad yra suformuota horizontalioji teismų praktika analogiškose Vilniaus miesto apylinkės teismo bylose: Nr. 2-1677-391/2016, 2-53-727/2016, Nr. e2YT-20181-592/2016, Nr. e2YT-19864-934/2016, e2-22851-820/2017, e2YT-3484-600/2020, e2YT-7025-600/2021.
16. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja sudarė santuoką su Jungtinės Karalystės piliečiu L. A. W.. Pareiškėja pasirinko vyro pavardę – „W.“. Pareiškėja su sutuoktiniu ir dirba Jungtinėje Karalystėje. Nustatytos aplinkybės sąlygoja išvadą, kad atsisakymas įtraukti į apskaitą bei išduoti santuokos liudijimą pareiškėjos pasirinkta jos sutuoktinio pavarde sukeltų pareiškėjai administracinių, asmeninių ir profesinių nepatogumų keičiant turimus dokumentus, įrodinėjant jos tapatybę ir pateikiamų dokumentų autentiškumą, o ateityje galimai susiduriant su problemomis įteisinant bendrąja jungtine nuosavybės teise įgytą turtą ir/ar patiriant keblumų paveldėjimo teisinių santykių srityje. Teismo vertinimu, draudimas įrašyti pareiškėjos pavardę su raide „w“ yra neproporcingas nepatogumams, kuriuos patirtų pareiškėja, neišdavus jai santuokos liudijimo jos pasirinkta vyro pavarde „W.“. Draudimas įtraukti į apskaitą pareiškėjos sau pasirinktą vyro pavardę su raide „w“, t. y. „W.“, taip pat sudarytų prielaidas pažeisti privataus ir šeimos gyvenimo neliečiamumo principą, teisės į vardą pažeidimą, asmens identiteto pažeidimą (CK 2.20 straipsnis).
17. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos piliečių, turinčių vardus ir pavardes su raidėmis „w“ yra užregistruota Gyventojų registro tarnyboje. Duomenų, kad pavardėse, varduose raidžių „w“ rašymas būtų sukėlęs neigiamas pasekmes bei pakenkęs valstybinei kalbai, byloje nenustatyta. Priešingai, išvadą byloje teikianti institucija pateikė išvadą, jog galimos kai kurios išimtys pavardėje įrašant „w“ raidę, o viena iš jų – su užsieniečiais santuoką sudarančių ir jų pavardes paimančių Lietuvos Respublikos piliečių.
18. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad nenukrypimas nuo šiuo metu esamo teisinio reguliavimo ir atsisakymas tenkinti pareiškėjos prašymą, neatitiktų teisingumo principo, būtų neproporcingas pareiškėjos siekiamam rezultatui ir galimoms kilti pasekmėms, kurias pareiškėja patirtų esant įrašytoms skirtingoms pavardėms, prieštarautų Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikai, taip pat formuojamai Lietuvos teismų praktikai tokio pobūdžio bylose. Vadovaujantis tuo, kad išdėstyta, pareiškėjos prašymas laikytinas pagrįstu ir tenkinamas (CK 1.138, 2.20, 3.3, 3.23, 3.31 straipsniai).
19. Kitos dalyvaujančių byloje asmenų nurodytos aplinkybės ir argumentai neturi esminės reikšmės teisingam bylos išsprendimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).
20. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš šalių nepriteistinos, kadangi jos neviršija minimalaus priteistino 5,00 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 92 straipsnis).
21. Pareiškėja už teismui pateiktą pareiškimą sumokėjo 100,00 Eur žyminį mokestį, nors vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 9 punktu, 82 straipsniu, už pareiškimą nagrinėjamu atveju mokėtinas 41,00 Eur žyminis mokestis. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjai grąžintina žyminio mokesčio permoka, t. y. 59,00 Eur (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–270 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškėjos I. R. (W.) pareiškimą tenkinti.
Panaikinti 2021 m. gegužės 29 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus išvadą Nr. R910-666/21(2.4.1.51-AD21) „Dėl vardo ir (ar) pavardės pakeitimo“.
Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių (duomenys neskelbtini) santuokos sudarymo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) pakeisti pareiškėjos pavardę iš „R.“ į „W.“ ir išduoti naują santuokos sudarymo įrašą su pavarde „W.“.
Grąžinti pareiškėjai I. R. (W.), a. k. (duomenys neskelbtini), 59,00 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2021 m. rugpjūčio 18 d. mokėjimo nurodymu per AB „Swedbank“ banką, pradinė mokėtoja I. R., žyminio mokesčio užduoties kodas (ID): ZJ86812.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.