Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

1. Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti negaliojančiu ir panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus (toliau – Vilniaus miesto CMS) 2016-01-12 sprendimą Nr. A133-276/16(2.4.1.38-TD1) bei įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrių įtraukti į apskaitą pareiškėjos santuoką ir išduoti santuokos liudijimą pavarde „W“. Pareiškimas iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais (1 t., b. l. 1-6):

1.1. 2013-01-18 Naujojoje Zelandijoje, būdama Lietuvos pilietė, sudarė santuoką su Naujosios Zelandijos piliečiu J. R. W. Po santuokos sudarymo paėmė vyro pavardę – W. Susilaukė dviejų vaikų – M. S. W. ir V. S. W.. Abiejų vaikų Naujosios Zelandijos pasuose jų pavardės užrašytos kaip ir jų tėvo originalia forma (W.).

1.2. 2015-11-13 kreipėsi į Vilniaus miesto CMS dėl santuokos įtraukimo į apskaitą ir santuokos liudijimo išdavimo. Vilniaus miesto CMS 2016-01-12 sprendimu Nr. A133-276/16(2.4.1.38-TD1) atsisakė tenkinti prašymą. Pareiškėjos įsitikinimu, Vilniaus miesto CMS sprendimas yra neteisėtas, pažeidžiantis pareiškėjos ir jos šeimos narių teises ir teisėtus interesus.

1.3. Atsisakymas rašyti pavardę su raide W neatitinka Europos Sąjungos Teisingumo Teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos (toliau – EŽTT), Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 21 straipsnio reikalavimų, pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnio 1 dalį, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnį, Tarptautinių pilietinių ir politinių teisių pakto 17, 26-27 straipsnių nuostatas.

1.4. 2007 m. EŽTT sprendime Johansson prieš Suomiją (paraiškos Nr. 10163/02) nusprendė, kad vaiko vardo pasirinkimas tai individalus tėvų pasirinkimas. EŽTT atkreipė ypatingą dėmesį į tai, kad jeigu gyventojų registre jau įregistruoti tokie vardai ir nenustatyta jokio neigiamo poveikio kultūrinio ir kalbinio tapatumo išsaugojimui, tai nėra pagrindo atsisakyti įregistruoti tokį vardą. Teismas šioje byloje taip pat nustatė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio pažeidimą. Šis straipsnis įtvirtina teisę į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą: Kiekvienas turi teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo privatus ir šeimos gyvenimas, būsto neliečiamybė ir susirašinėjimo slaptumas. Valstybės institucijos neturi teisės apriboti naudojimosi šiomis teisėmis, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus ir kai tai būtina demokratinėje visuomenėje valstybės saugumo, visuomenės apsaugos ar šalies ekonominės gerovės interesams siekiant užkirsti kelią viešosios tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams, taip pat būtina žmonių sveikatai ar moralei arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. EŽTT pripažino, kad tokios bylos patenka po 8-tuoju Konvencijos straipsniu (tai teismas konstatavo ir kitose bylose, pvz. 2007 m. Bulgakov prieš Ukrainą, paraiškos Nr. 59894/00) ir turi būti užtikrintas sąžiningas balansas tarp konkuruojančių viešojo ir privataus interesų.

1.5. Gyventojų registro tarnybos duomenimis Lietuvoje yra registruotų asmenų (LR piliečių), kurių pavardėse yra raidė W. Kaip matyti iš pateiktų duomenų tokių pavardžių registravimas yra plačiai taikomas ir jokių neigiamų pasekmių nesukėlė. Atitinkamai, šiuo metu egzistuojantis ir Pareiškėjai pritaikytas draudimas įrašyti pavardę su W yra neproporcionali valstybės priemonė, kuri nėra tinkamas būdas užtikrinti konstitucinį valstybinės kalbos principą (kuris, registruojant pavardė su W jokiu būdu nebūtų pažeistas).

1.6. 2012-10-01 oficialiame pranešime apie 2012-09-27 įvykusį Kalbos komisijos 5-ąjį posėdį rašoma: „Aptarta asmenvardžių rašymo dokumentuose tema. Naujos sudėties Kalbos komisija pritarė nuostatai, kad asmenvardžių, kaip rašytinių asmens tapatybės žymenų, teikimas dokumentuose yra ne kalbinis, bet teisinis klausimas. Kalbos sistemos apsaugos aspektu svarbus tinkamas asmenvardžių vartojimas tekste, jį užtikrina linksnių galūnės, dedamos prie sulietuvintų arba autentiškos rašybos svetimų kalbų asmenvardžių pagal nustatytas taisykles“ (nuoroda: http://www.vlkk.lt/lit/101562 ). Akivaizdu, kad pati Valstybinė lietuvių kalbos komisija pripažįsta, kad vardo rašyba šiuo atveju yra išimtinai teisinis klausimas, kuris turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į teisės aktus ir jų aiškinimą teismų praktikoje. Asmenvardžių rašybos išimtys ir draudimai niekaip negali būti susiję su viešąja tvarka, neva ginant susiformavusią lietuvių kalbos kalbinę kultūrą.

1.7. Vilniaus miesto CMS atsisakymas tiesiogiai pažeidžia pareiškėjos šeimos privatų gyvenimą, o teisės aktų nustatyti apribojimai yra visiškai neproporcionalūs valstybės siekiamiems tikslams. Įstatymas turi drausti bet kokią diskriminaciją ir užtikrinti visiems vienodą ir veiksmingą apsaugą nuo diskriminacijos rasės, odos spalvos, lyties, kalbos, religijos, politinių arba kokių nors kitokių pažiūrų, tautinės ar socialinės kilmės, turtinės padėties, gimimo ar kokio nors kito požymio pagrindu. Akivaizdu, kad Pareiškėja ir jos šeima yra diskriminuojami tautybės, pilietybės ir kultūros pagrindu. Tuo atveju, jei Pareiškėjos vyras būtų lietuvis ir turėtų lietuvišką pavardę, šeima tokių nepatogumų nepatirtų.

1.8. JTO Žmogaus teisių komitetas 2010 m. pripažino Pakto 17 straipsnio pažeidimą byloje Raihman v. Latvija (Communication No. 1621/2007). Komitetas pripažino, kad priverstinis vardo ir pavardės keitimas yra neteisėtas kišimasis į privatų asmens gyvenimą ir pažeidžia žmogaus teises. Šios bylos dalykas buvo pareiškėjo prašymas pakeisti vardą ir pavardę iš Leonīds Raihmans į originalią jo formą L. R.. JTO Žmogaus teisių komitetas tai vertino kaip vardo ir pavardės keitimą, o šios teisės apribojimą – kaip privataus gyvenimo pažeidimą. Akivaizdu, kad W. ir V. nėra tapačios pavardės. Todėl manytina, kad Vilniaus miesto CMS atsisakymas registruoti pavardę W. pažeidžia pareiškėjo ir jo šeimos privatų gyvenimą.

1.9. Dėl nepagrįsto ir neteisėto apribojimo pareiškėja ir jos šeima patiria nuolat daug nepatogumų. Pareiškėja Naujoje Zelandijoje visur yra identifikuojama pavarde W. Taip pat jos vaikai nešioja vyro pavardę W. Pareiškėjai įrašius pavardę Veston ji turėtų pasikeisti visur turimus dokumentus, o taip pat nuolat įrodinėti ar vaikai tikrai yra jos.

1.10. Atkreipė dėmesį, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-07-30 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-12434-294/2015, panaikino Vilniaus miesto CMS sprendimą ir įpareigojo pakeisti pareiškėjos pavardę santuokos liudijime į „P.“ bei išduoti naują santuokos liudijimą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-29 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-1677-391/2016 taip pat įpareigojo Vilniaus miesto CMS įrašyti į santuokos liudijimą raidę „w“. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-04-12 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-53-727/2016, įpareigojo Vilniaus miesto CMS gimimo liudijime įrašyti pavardę „W.“.