- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-06-22
- Bylos Nr.
- e2YT-20181-592/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Igoris Kasimovas
- Pareiškėjas
- M. R.-V.
- Suinteresuotas asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija
- Išvadą teikia
- Valstybinė lietuvių kalbos komisija
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Igoris Kasimovas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjų M. R.-V. (M. R.-W.) ir Ł. P. W. pareiškimą dėl įpareigojimo pakeisti civilinės būklės akto įrašą, suinteresuoti asmenys: Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, institucija, teikianti išvadą - Valstybinė lietuvių kalbos komisija,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai prašo teismo pripažinti negaliojančiu ir panaikinti Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriaus 2015-09-17 sprendimą Nr. A136-1879/15(2.4.1.51-TD1), įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti pareiškėjų vaikui R. Z. V. pavardę į „W.“ ir išduoti naują gimimo liudijimą.
Pareiškėjai nurodo, kad (duomenys neskelbtini) Belgijoje, Briuselyje gimė M. R.-V., Lietuvos pilietės, ir Ł. P. W., Lenkijos piliečio, dukra R. Z. W.. Registruojant vaiko gimimą Belgijoje jos vardas ir pavardė įrašyti originalia forma: R. Z. W., t. y. mergaitei duota jos tėvo pavardė. 2015 m. rugpjūčio 13 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrius (toliau – Vilniaus miesto CMS) išdavė pareiškėjų dukrai gimimo liudijimą (įrašo Nr. 6619), kuriame jų dukros pavardė buvo pakeista iš „W.“ į „V.“. 2015 m. rugpjūčio 14 d. pareiškėjai kreipėsi į Vilniaus miesto CMS, prašydami pakeisti dukros gimimo liudijime įrašytą jos pavardę iš „V.“ į „W.“. 2015 m. rugsėjo 17 d. Vilniaus miesto CMS pateikė išvadą Nr. A136-1879/15(2.4.51-TD1), kuria nusprendė netenkinti jų prašymo dėl dukros pavardės keitimo. 2015 m. gruodžio 23 d. pareiškėjų dukrai buvo išduotas Lenkijos asmens tapatybės kortelė, kurioje jų dukros pavardė įrašyta originalia forma „W.“. Šiuo metu pareiškėjų dukra, būdama Lietuvos ir Lenkijos piliete, gyvendama Belgijoje, Lenkijoje ir Lietuvoje, turi dokumentus, kuriose yra skirtingai identifikuojama – Belgijoje ir Lenkijoje pavarde „W.“, o Lietuvoje – pavarde „V.“. Pažymi, kad pareiškėjai yra lenkų tautybės (pareiškėja - Lietuvos Respublikos pilietė, lenkų tautybės, pareiškėjas – Lenkijos pilietis), savo šeimoje laikosi visų lenkų tradicijų, puoselėja lenkų kultūrą, vaikus auklėja supažindinant juos su kultūriniais – religiniais papročiais, moko įvairių kalbų. Kadangi pareiškėjai aiškiai išreiškia savo tautybę ir aktyviai puoselėja su ja susijusius elementus – kultūrą, papročius, kalbą, pareiškėjai ir jos šeimai yra itin svarbi yra vaiko pavardė. Vaiko pavardės pakeitimas iš „W.“ į „V.“ kelia daug nepatogumų pareiškėjų šeimai kasdieniame gyvenime (tiek privačiame, tiek viešajame). Raidė „W“ ir „V“ gali būti skirtingai tariamos, priklausomai nuo šalies, kurioje jie gyvena. Taip pat kelia sunkumų pareiškėjų vaikui identifikuojant save, savo tautybę ir aplinkos požiūrį į ją. Vilniaus miesto CMS savavališkai pakeitė pareiškėjų dukros pavardę, neatsižvelgdamas į vaiko tautybę, pirminius šaltinius (Belgijos gimimo liudijimą). Pareiškėjams pavardės pakeitimas reiškia W. šeimos ir giminės nuvertinimą ir nepagarbą jų pavardei, o atsisakymas pakeisti vaiko pavardę yra skaudus ir žeminantis dalykas, pažeidžiantis jų šeimos privatų gyvenimą, kultūrą, tautybę bei ją diskriminuojantis. Mano, kad esamas teisinis reglamentavimas, draudžiantis registruoti jų pavardę „W.“, pažeidžia ne tik pareiškėjų, jų šeimos, bet ir jų vaiko teises ir teisėtus interesus. Pareiškėjų vaikas turi teisę ne tik turėti vardą, pavardę, bet turėti konkrečią savo tėvo pavardę, jo privatus gyvenimas, tautybė, kultūra, religija ir kalba taip pat turi būti gerbiami. Nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 14 d. civilinėje byloje Nr. 2-53-727/2016 priėmė sprendimą, kuriuo įpareigojo Vilniaus miesto CMS pareiškėjų sūnaus gimimo liudijime įrašyti pavardę „W.“. Šiuo metu susidarė situacija, kai vienam pareiškėjų vaikui (sūnui M. L. W.) yra leista įrašyti į lietuvišką gimimo liudijimą pavardę su raide „w“, o kitam - dukrai, yra atsisakoma. Ši situacija yra itin kebli pareiškėjų šeimai, nes skirtingų pavardžių tarp vaikų turėjimas kvestionuoja jų šeimos ryšį aplinkiniams viešajame ir privačiame gyvenime.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepimu į pareiškėjų pareiškimą nurodė, kad esamas teisinis reglamentavimas nustato, kad civilinės būklės aktų registravimo, įrašų atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar anuliavimo funkcijas vykdo civilinės metrikacijos įstaigos, kurių sprendimai gali būti skundžiami teismui, ministerija negali pakeisti, peržiūrėti civilinės metrikacijos įstaigų sprendimų. Prašė pareiškėjų prašymą spręsti teismo nuožiūra
Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto CMS atsiliepimu į pareiškimą nurodė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsnyje yra įtvirtinta nuostata, kad valstybinė kalba yra lietuvių kalba. Taigi lietuvių kalba Lietuvoje yra konstitucinė vertybė, o civilinės būklės aktų įrašai įrašomi lietuvių kalba, t.y. vardas, pavardė ir vietovardžiai rašomi pagal lietuvių kalbos taisykles. Paaiškina, kad registruojant ar įtraukiant į apskaitą Lietuvos Respublikos piliečio santuoką su užsieniečiu, taip pat jų vaikų gimimą Lietuvos Respublikos piliečio pavardė rašoma remiantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reguliuojančiais vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose tvarką, t. y. asmens vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio pase ir kituose dokumentuose turi būti įrašyti valstybine kalba, nes toks įrašymas suponuoja oficialųjį to asmens tapatybės patvirtinimą sukeliantį atitinkamus teisinius padarinius, susijusius su to asmens vardo ir pavardės vartojimu viešajame Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 m. lapkričio 6 d. sprendime yra konstatavęs, kad Lietuvos Respublikos piliečio pase, be skyriaus, kuriame įrašomi asmens tapatybę identifikuojantys duomenys, esama skyrių, skirtų papildomiems duomenims apie asmenį įrašyti, reikalingoms žymoms dėti. Jeigu Lietuvos Respublikos piliečio paso, kitų įrašų skyriuje asmens vardas ir pavardė būtų rašomi nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma, tai kai asmuo to pageidauja, šiame piliečio pase išliktų ir oficialus asmens tapatybės patvirtinimas valstybine kalba. Tačiau pažymėjo, kad tokį teisinį reglamentavimą gali numatyti tik įstatymų leidėjas. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad vadovaudamasis galiojančiais teisės aktais, neturėjo teisinio pagrindo 2015-08-13 įtraukdamas į apskaitą pareiškėjų vaiko, taip pat 2015-09-17 išvadoje pareiškėjų dukrai įrašyti pavardę W.. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2011 m. gegužės 12 d. sprendime byloje Nr. C-391/09 Runevič-Vardyn ir Wardyn nustatė, kad šiuo metu Lietuvos asmenvardžių rašymo tvarka civilinės būklės dokumentuose iš esmės nepažeidžia Europos Sąjungos teisės, todėl sprendžiant reikalavimus, susijusius su asmenvardžių rašyba, reikia vadovautis nacionaliniais teisės aktais, išskyrus atvejus, kai kyla teisės į asmenų asmeninio ir šeimos gyvenimo gerbimą pažeidimo klausimai. Tokiais atvejais teismas turėtų atsižvelgti į teisėtos atitinkamos valstybės narės valstybinės kalbos ir jos tradicijų apsaugos pusiausvyros principą. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, Europos Sąjungos valstybių narių sienos nebėra valstybes skiriančios ribos, ribojant asmens įstatyminę teisę pasirinkti savo pavardę (neprieštaraujančią viešajai tvarkai ir gerai moralei), bei įvertinus aplinkybę, kad tokiems asmenims yra sukeliami dideli nepatogumai turint skirtingai rašomas sutuoktinių pavardes, suinteresuoto asmens manymu yra pagrindas nukrypti nuo teismų praktikos ir pareiškėjos pareiškimą tenkinti. Suinteresuotas asmuo palaiko pareiškėjų prašymą pakeisti jų dukros pavardę iš V. į W. bei išduoti naują gimimo liudijimą.
Šalies argumentai
Valstybinė lietuvių kalbos komisija pateikė byloje išvadą dėl pareiškėjų prašymo ir nurodė, kad pareiškėjų prašymas pakeisti jų dukros pavardę V. į W. prieštarautų galiojančiam teisės aktui. Nurodė, kad pagal CK 3.282 str. civilinės būklės aktų įrašai įrašomi lietuvių kalba, vardas, pavardė ir vietovardžiai rašomi pagal lietuvių kalbos taisykles. Kadangi lietuvių kalbos raidyne nėra raidės W, ji keičiama raide V. P., kad komisija pateiktose išvadose dėl Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymų projektų Nr. XIIP-1653, Nr. XIIP-1675, Nr. XIIP-1653(2), Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo Nr. XXII-1519 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3796 pareiškė nuomonę, kad Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose turėtų būti rašomi lietuviškais rašmenimis, tačiau, atsižvelgiant į dabartinius visuomenės poreikius, galimos kai kurios išimtys. Viena jų - su užsieniečiais santuoką sudarančių ir jų pavardes paimančių Lietuvos Respublikos piliečių, taip pat tokių sutuoktinių vaikų pavardės gali būti rašomos lotyniškais rašmenimis, dokumento šaltiniu laikant užsieniečio asmens dokumentą.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Belgijoje, Briuselyje gimė M. R.-V., Lietuvos pilietės, ir Ł. P. W., Lenkijos piliečio, dukra R. Z. V.. Pareiškėjai nurodo, kad registruojant dukros gimimą Belgijoje jos vardas ir pavardė buvo įrašyti originalia forma: R. Z. W., t. y. duota jos tėvo pavardė. Tokiu vardu ir pavarde pareiškėjų dukros gimimas įregistruotas ir Lenkijoje (b. l. 17-20). 2015 m. rugpjūčio 13 d. Vilniaus miesto CMS įtraukė į apskaitą pareiškėjų dukros gimimą ir išdavė gimimo liudijimą, įrašo Nr. 6619, kuriame jų dukros pavardė įrašyta V. (b. l. 16). 2015 m. rugpjūčio 14 d. pareiškėjai kreipėsi į Vilniaus miesto CMS, prašydami pakeisti dukros gimimo liudijime jos pavardę iš „V.“ į „W.“. 2015 m. rugsėjo 17 d. Vilniaus miesto CMS pateikė išvadą Nr. A136-1879/15(2.4.51-TD1), kuria nusprendė netenkinti jų prašymo dėl dukros pavardės keitimo (b. l. 23), motyvuodamas tuo, kad remiantis Lietuvos Respublikos įstatymais civilinės būklės aktų įrašai įrašomi lietuvių kalba, kurios raidyne nėra raidės W, todėl ji keičiama raide V. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 14 d. civilinėje byloje Nr. 2-53-727/2016 priėmė sprendimą, kuriuo pripažino negaliojančiu ir panaikino Vilniaus miesto CMS skyriaus 2009-09-01 sprendimą (atsakymą) Nr. A133-8277-(3.3.5.1-TD1), įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės CMS pakeisti pareiškėjų M. R.-V. ir Ł. P. W. vaikui M. L. V. pavardę į „W.” ir išduoti naują gimimo liudijimą. Sprendimas įsiteisėjo.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsnyje nustatyta, kad valstybinė kalba yra lietuvių kalba. CK 2.20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas fizinis asmuo turi teisę į vardą. Teisė į vardą apima teisę į pavardę, vardą (vardus) ir pseudonimą.
Gimimas registruojamas vaiko gimimo vietos arba tėvų ar vieno iš jų gyvenamosios vietos civilinės metrikacijos įstaigoje (CK 3.289 str. 1 d.). Gimimo įraše vaiko vardas, pavardė ir tautybė, taip pat duomenys apie jo tėvus įrašomi laikantis šio kodekso 3.139, 3.140, 3.166 ir 3.167 straipsniuose nustatytų taisyklių (3.292 str. 1 d.). Kiekvienam vaikui yra suteikiama tėvų pavardė. Jei tėvų pavardės skirtingos, vaikui suteikiama tėvo ar motinos pavardė tėvų susitarimu (CK 3.167 str. 1, 2 d.). Įregistravus vaiko gimimą, išduodamas gimimo liudijimas (CK 3.292 str. 4 d.).
Civilinės būklės aktai registruojami, atkuriami, keičiami, papildomi ir ištaisomi, laikantis Civilinės metrikacijos taisyklių, kurias tvirtina teisingumo ministras (CK 3.281 str.). Civilinės būklės aktų įrašai įrašomi lietuvių kalba. Vardas, pavardė ir vietovardžiai rašomi pagal lietuvių kalbos taisykles (CK 3.282 str.). 2008 m. liepos 22 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintų Civilinės metrikacijos taisyklių 11 punkte įtvirtintos nuostatos dėl civilinės būklės aktų įrašų rašymo lietuvių kalba. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1999 m. spalio 21 d. nutarime nurodė, kad Lietuvoje gyvenantys asmenys save priskiria daugiau kaip šimtui tautybių. Jų tautų kalbose vartojami įvairūs rašmenys, dažnai visiškai arba iš dalies nesutampantys su lietuvių kalbos rašmenimis. Jeigu teisės normomis būtų nustatyta, kad šių piliečių vardai ir pavardės Lietuvos Respublikos piliečio pase rašomi kitokiais, ne lietuviškais rašmenimis, būtų ne tik paneigtas konstitucinis valstybinės kalbos principas, bet ir sutrikdyta valstybės ir savivaldybių įstaigų, kitų įmonių, įstaigų bei organizacijų veikla. Dėl to piliečiams būtų sunkiau įgyvendinti savo teises bei teisėtus interesus ir būtų pažeistas Konstitucijoje įtvirtintas jų lygybės įstatymui principas. Įrašų Lietuvos Respublikos piliečio pase rašymas valstybine kalba nepaneigia įvairioms tautinėms grupėms save priskiriančių piliečių teisės rašyti savo vardus ir pavardes bet kokia kita kalba, jeigu tai nesusiję su įstatyme nustatyta valstybinės kalbos vartojimo sritimi. Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 m. lapkričio 6 d. sprendime išaiškino, kad Lietuvos Respublikos piliečio pase įrašius asmens vardą ir pavardę valstybine kalba, to paties paso kitų įrašų skyriuje galima įrašyti asmens vardą ir pavardę kitokiais, nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma, kai asmuo to pageidauja; toks asmens vardo ir pavardės įrašas paso kitų įrašų skyriuje nelietuviškais rašmenimis neturėtų būti prilygintas įrašui apie asmens tapatybę valstybine kalba. Taigi Lietuvoje egzistuoja teisinės prielaidos sukurti teisinį reglamentavimą, pagal kurį asmens vardas ir pavardė kituose paso įrašų skyriuose, nei tas, kuriame asmens vardo ir pavardės įrašas yra oficialus, skirtas asmens tapatybei nustatyti, būtų įrašytas nesugramatinta forma, ne lietuviškai rašmenimis.
Nuo šio sprendimo priėmimo jau praėjo keli metai. Esamas teisinis reguliavimas nėra pakankamas asmenų šiuo kontekstu išreikštiems socialiniams poreikiams patenkinti ir teisėms užtikrinti. Situacijos svarbą rodo ir akivaizdi įstatymo leidėjo valia ir ketinimai koreguoti esamą teisinį reglamentavimą. Byloje išvadą teikianti institucija Valstybinė lietuvių kalbos komisija nurodė, kad ji yra pateikusi Lietuvos Respublikos Seimui išvadas dėl Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymų projektų Nr. XIIP-1653, NR. XIIP-1675, Nr. XIIP-1653(2), Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo Nr. XII-1519 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3796 ir išsakiusi nuomonę, kad Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose turėtų būti rašomi lietuviškais rašmenimis, tačiau, atsižvelgiant į dabartinės visuomenės poreikius, galimos kai kurios išimtys. Viena jų - su užsieniečiais santuoką sudarančių ir jų pavardes paimančių Lietuvos Respublikos piliečių, taip pat tokių sutuoktinių vaikų pavardės gali būti įrašomos lotyniškais rašmenimis, dokumento šaltiniu laikant užsieniečio asmens dokumentą.
2003-10-10 Europos Sąjungos Teisingumo teismo (toliau – ESTT) nutarimu byloje C-148/02 konstatuota, kad Europos Bendrijų Steigimo Sutarties 12 ir 17 str. str. prieštarauja valstybių narių administracinei praktikai, kurios rezultate atsisakoma tenkinti prašymą pakeisti pavardė, jeigu prašymo priežastis ta, kad pareiškėjas turi kitos Europos Sąjungos valstybes pilietybę ir toje valstybėje jo pavardė buvo užrašyta pagal tos valstybės rašybą. 2008-10-14 nutarimo byloje C-353/06 rezoliucinėje dalyje ESTT taip pat pažymėjo, kad Europos Bendrijų steigimo sutarties 18 str. neleidžia, kad aplinkybėmis, kurios sudaro proceso šalies teisme objektą, valstybės narės institucijos, taikydamos šalies teisės normas, atsisakytų pripažinti vaiko giminės pavardę, kuri nustatyta ir įregistruota kitoje valstybėje narėje, kurioje vaikas gimė ir nuo gimimo yra jo gyvenamoji viela. ESTT yra ne kartą paminėjęs, kad nors pagal dabar galiojančią Sąjungos teisę asmens vardo ir pavardės užrašymą civilinės būklės aklų įrašuose reglamentuojančios taisykles priklauso valstybių narių kompetencijai, įgyvendindamos šią kompetenciją jos privalo laikytis Sąjungos teises ir Sutarties nuostatų dėl visiems Sąjungos piliečiams pripažintos laisvės judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje (2003-10-02 Sprendimas Garcia Avello, C-148/02; 2008-10-14 Sprendimas Grunkin ir Paul, C-353/06).
Tautinių mažumų apsaugos konvencijos 3 str. numato, kad kiekvienas tautinei mažumai priklausantis asmuo turi teisę laisvai pasirinkti ar su juo turi būti elgiamasi kaip su tautinei mažumai priklausančiu asmeniu, ar ne, ir dėl tokio savo pasirinkimo arba dėl naudojimosi su tokiu pasirinkimu susijusiomis teisėmis jis neturi atsidurti nepalankioje padėtyje. Pagal Tautinių mažumų apsaugos konvencijos 11 str. turi teisę naudoti savo vardą ir pavardę mažumos kalba.
Pareiškėjai yra lenkų tautybės, turi skirtingų šalių pilietybę, puoselėja lenkų tradicijas, kultūrą, gyvena tiek Lietuvoje, tiek Lenkijoje, tiek Belgijoje, todėl jiems svarbi jų dukros pavardės rašyba. Pareiškėjų dukrai yra vieneri metai, gyvendama su tėvais skirtingose šalyse, natūralu, kad ji turi asmens tapatybę patvirtinačius dokumentus, yra registruota medicinos įstaigose ir pan. Pareiškėjų pateikti dokumentai patvirtina, kad Lietuvoje išduotuose dokumentuose jų dukros pavardė rašoma su raide ,,V“, o Lenkijoje ir Belgijoje - su ,,W“. Be to, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 14 d. civilinėje byloje Nr. 2-53-727/2016 priėmė sprendimą, kuriuo pripažino negaliojančiu ir panaikino Vilniaus miesto CMS skyriaus 2009-09-01 sprendimą (atsakymą) Nr. A133-8277-(3.3.5.1-TD1), įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės CMS pakeisti pareiškėjų M. R.-V. ir Ł. P. W. sūnui M. L. V. pavardę į „W.“ ir išduoti naują gimimo liudijimą. Pažymėtina, kad skirtingas abiejų vaikų pavardės rašymas sukelia tiek pareiškėjams, tiek jų vaikams tam tikrų nepatogumų ir gali sukelti dar didesnių nepatogumų ateityje jiems augant ir socializuojantis. Manytina, kad pareiškėjų dukros pavardės rašymas su “W” yra reikšmingas ir R. Z. kilmei. Todėl šiuo konkrečiu atveju, teismas, atsižvelgdamas į visas pareiškėjų nurodytas aplinkybes, pateiktus rašytinius įrodymus, suinteresuotų asmenų nuomonę bei išvadą teikiančios institucijos poziciją, o taip pat į tai, kad trūksta įstatymų leidėjų iniciatyvos ir aiškaus įtvirtinimo, kas šiuo metu riboja ir varžo asmenų teises pasirinkti pavardę ir tokią pat pavardę turėti vaikams, tikslu išvengti didelių nepatogumų rašant jas skirtingai, šeimai gyvenant skirtingose Europos Sąjungos valstybese ir laisvai judant visoje Europos Sąjungoje, konstatuoja, kad yra pagrindas nukrypti nuo esamo teisinio reguliavimo ir panaikinti 2015-09-17 sprendimą Nr. A136-1879/15(2.4.1.51-TD1), kuriuo atsisakyta pareiškėjų dukros pavardėje naudoti lotyniškąjį raidę „W“. Taip pat tokią teismo išvadą suponuoja ir formuojama teismų praktika (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-12434- 294/2015, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 29 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2- 1677-391/2016, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 14 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-53-727/2016), Gyventojų registrų tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenys, kad Lietuvoje yra registruoti asmenys, kurių varde ar pavardėje naudojamas lotyniškas rašmuo „W“. Teismo įpareigojimui įvykdyti nustatytinas 30 dienų terminas, skaičiuojant nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos (CK 1.5 str., CPK 3 str. 1 ir 7 d., 273 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 273, 448, 260 straipsniais
nusprendžia:
pripažinti negaliojančiu ir panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus 2015-09-17 sprendimą Nr. A136-1879/15(2.4.1.51-TD1).
Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrių per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisimo pakeisti pareiškėjų M. R.-V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir Ł. P. W., asmens kodas (duomenys neskelbtini), dukros R. Z. V., gim. (duomenys neskelbtini), pavardę į „W.“ ir išduoti naują gimimo liudijimą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.