- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-03-30
- Bylos Nr.
- e2YT-7025-600/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02305-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Kasimovienė
- Pareiškėjas
- M. O.
- Suinteresuotas asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės
- Kategorijos
- 2.6.10.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Kasimovienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. O. (R.) pareiškimą dėl įpareigojimo pakeisti civilinės būklės akto įrašus, suinteresuotas asmuo byloje – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius, išvadą teikianti institucija – Valstybinė lietuvių kalbos komisija.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Pareiškimo dalykas ir pagrindo santrauka
1. Pareiškėja prašo:
1.1. panaikinti 2021 m. sausio 6 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl pavardės pakeitimo santuokos sudarymo įraše“;
1.2. įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių (duomenys neskelbtini) santuokos sudarymo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) pakeisti pareiškėjos pavardę iš „R.“ į „R.“ ir išduoti naują santuokos sudarymo įrašą su pavarde „R.“;
1.3. panaikinti 2021 m. sausio 7 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl vaiko pavardės pakeitimo“;
1.4. įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių pareiškėjos dukros L. I. S. (duomenys neskelbtini) gimimo liudijime, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), pakeisti L. I. S. pavardę iš „R.“ į „R.“ ir išduoti naują gimimo įrašą su pavarde „R.“.
2. Pareiškėja nurodo, kad (duomenys neskelbtini), pareiškėja sudarė santuoką su (duomenys neskelbtini) piliečiu P. J. R., su kuriuo (duomenys neskelbtini) yra susilaukusi vaiko – dukros L. I. S. R., gimusios (duomenys neskelbtini). Po santuokos sudarymo, norėdama pasikeisti Lietuvos Respublikos pase savo ikisantuokinę pavardę „O..“ į sutuoktinio pavardę „R.“, pareiškėja kreipėsi į Lietuvos Respublikos ambasadą (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Ambasada), tačiau Ambasada pateikė atsakymą, kad pareiškėjos ir P. J. R. sudaryta santuoka bus įtraukta į apskaitą Lietuvos Respublikoje, tačiau atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos piliečių pavardės dokumentuose rašomos tik lietuviškomis raidėmis, pareiškėjos pavardė santuokos sudarymo įraše bus įtraukta į apskaitą su lietuviška „v“ raide, kaip „R.“, o ne kaip pareiškėjos sutuoktinio pavardė – „R.“. Pareiškėja taip pat pažymi, kad Ambasada netenkino ir jos prašymo pareiškėjos dukros L. I. S., turinčios ir Lietuvos Respublikos pilietybę, gimimo liudijime įrašyti jos tėvo originalią pavardę „R.“ – Ambasada (duomenys neskelbtini) išdavė gimimo liudijimą, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad pareiškėjos dukros pavardė yra „R.“.
3. Pareiškėja 2020 m. gruodžio 29 d. kreipėsi į suinteresuotą asmenį Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių su prašymu dėl pavardės pakeitimo santuokos sudarymo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) ir su prašymu pakeisti vaiko (pareiškėjos dukros) pavardę gimimo liudijime. Suinteresuotas asmuo atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymus, nurodęs, kad šiuo metu galiojantys teisės aktai (nenumatyta galimybė asmens tapatybės dokumentuose Lietuvos Respublikos piliečio vardą ir / arba pavardę rašyti nelietuviškais rašmenimis) nesudaro pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymų pareiškėjos santuokos sudarymo įraše ir jos dukros gimimo liudijime vietoje pavardės „R.“ įrašyti pavardę „R.“.
Šalies argumentai
4. Pareiškėja nurodė, kad skirtingai nuo sutuoktinio rašoma jos ir jos dukros pavardė kelia pareiškėjos šeimai nepatogumų ir neabejotinai kels nepatogumų ateityje. Pažymėjo, kad jau šiuo metu pareiškėja patiria sunkumų atsiimdama už sutuoktinį korespondenciją, atidarydama bendras su sutuoktiniu sąskaitas bankuose, planuodama keliones į užsienį, kartu su sutuoktiniu sudarydama nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandorius, o ateityje dėl pareiškėjos ir jos sutuoktinio skirtingai rašomų pavardžių neabejotinai kils sunkumų ir paveldėjimo teisiniuose santykiuose. Pareiškėja taip pat nurodė, kad aplinkybė, kad jos dukros pavardė gimimo liudijime yra parašyta skirtingai, nei dukros tėvo (pareiškėjos sutuoktinio) pavardė, kelia jų šeimai sunkumų, kurie, neabejotinai, neišnyks ir ateityje. Be kita ko, pareiškėjos šeima patiria daug nepatogumų registruodama dukrą į ikimokyklinio ugdymo įstaigas ir mokyklą, ateityje problemų gali kilti pareiškėjos sutuoktiniui norint vienam (be pareiškėjos) išvykti su dukra į užsienį, taip pat nepatogumų neabejotinai atsiras ir paveldėjimo teisinių santykių srityje.
5. Pareiškime pažymima, kad viena pagrindinių piliečio teisių yra teisė į privatų ir asmeninį gyvenimą, tuo pačiu ir teisė į originalią asmenvardžių rašybą. Žmogus turi teisę į pavardę, įrašytą originalia forma, kuri yra jo tapatybės dalis. Lietuva pagal Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą įsipareigojo užtikrinti asmenims vartoti gimtąją kalbą. Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje pripažįsta, jog asmens vardas ir pavardė yra esminė kiekvieno žmogaus tapatybės dalis. Be to, naujausia Lietuvos teismų praktika formuojama taip, kad yra įpareigojama leisti vartoti asmenvardžius su „w“, todėl ir šioje byloje teismas turėtų vadovautis teismų praktika ir tarptautiniais teisės aktais.
II. Suinteresuoto asmens atsikirtimų santrauka
6. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius pateikė atsiliepimą, kuriuo pateiktą pareiškimą prašė nagrinėti teismo nuožiūra.
7. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad raides „w“, „q“ ar „x“ į civilinės būklės aktų įrašus suinteresuotas asmuo turi teisę įrašyti tik vykdydamas šiuo klausimu priimtus teismų sprendimus. Kol nėra aiškios įstatymų leidėjo valios leisti rašyti Lietuvos piliečių pavardes dokumentuose nelietuviškais rašmenimis, suinteresuotas asmuo neturi teisinimo pagrindo tenkinti asmenų prašymų, o tokie asmenys yra priversti ginti savo teises teismuose.
III. Kitų byloje dalyvaujančių asmenų atsikirtimų santrauka
8. Išvadą teikianti institucija Valstybinė lietuvių kalbos komisija pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad pareiškėjos prašymas prieštarautų teisės aktų reikalavimams, todėl neturėtų būti leidžiama rašyti asmenvardžių su raide „w“. Pažymėjo, kad Valstybinė lietuvių kalbos komisija savo išvadose dėl įstatymų pakeitimų yra pasiūliusi galimybę taikyti išimtis leidžiant rašyti pavardes lotyniškomis raidėmis, dokumento šaltiniu laikant užsienio asmens dokumentą.
9. Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, suinteresuotam asmeniui išreiškus pageidavimą dėl tokios posėdžio formos, o kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims nepareiškus prieštaravimo dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir jų teisinis vertinimas, teismo išvados
10. Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pareiškėja sudarė santuoką su (duomenys neskelbtini) piliečiu P. J. R.. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyrius (duomenys neskelbtini) išdavė pareiškėjai santuokos sudarymo įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad pareiškėjos pavardė po santuokos yra „R.“, o pareiškėjos sutuoktinio pavardė po santuokos – „R.“.
11. Pareiškėja ir jos sutuoktinis augina dukrą L. I. S., gimusią (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad (duomenys neskelbtini) išduotame gimimą patvirtinančiame dokumente Nr. (duomenys neskelbtini) įrašyta, kad pareiškėjos dukros L. I. S. pavardė yra „R.“, o Lietuvos Respublikoje išduotame gimimo liudijime, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad pareiškėjos dukros pavardė yra „R.“.
12. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius 2021 m. sausio 6 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl pavardės pakeitimo santuokos sudarymo įraše“ atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą pakeisti (duomenys neskelbtini) santuokos sudarymo įraše pareiškėjos pavardę iš „R.“ į „R.“ nesant tam teisinio pagrindo. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius 2021 m. sausio 7 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl vaiko pavardės pakeitimo gimimo įraše“ atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą pakeisti pareiškėjos dukros L. I. S. (duomenys neskelbtini) gimimo įraše iš „R.“ į „R.“ ir išduoti naują gimimo įrašą liudijantį išrašą, nesant tam teisinimo pagrindo.
13. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybinė kalba yra lietuvių kalba. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 3.282 straipsnis nustato, kad civilinės būklės aktų įrašai įrašomi lietuvių kalba. Vardas, pavardė ir vietovardžiai rašomi pagal lietuvių kalbos taisykles. CK 3.281 straipsnis nustato, kad civilinės būklės aktai registruojami, keičiami, papildomi, ištaisomi, atkuriami vadovaujantis Civilinės metrikacijos taisyklėmis, kurias tvirtina teisingumo ministras. Civilinės metrikacijos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 1R-160 „Dėl civilinės metrikacijos taisyklių patvirtinimo“ 11 punktas nustato, kad civilinės būklės aktų įrašai įrašomi lietuvių kalba. Registruojant ar įtraukiant į apskaitą Lietuvos Respublikos piliečio santuoką su užsieniečiu, taip pat jų vaikų gimimą, Lietuvos Respublikos piliečio pavardė rašoma remiantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reguliuojančiais vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose tvarką.
14. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarime „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ nurodyta, kad Lietuvos Respublikos piliečio pase vardai ir pavardės rašomi lietuvių kalbos rašmenimis pagal turimų pasų ar kitų asmens dokumentų, kuriais remiantis išduodamas pasas, lietuviškus įrašus.
15. 1999 m. spalio 21 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba. Taigi asmens vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio pase ir kituose dokumentuose turi būti įrašyti valstybine kalba, nes toks įrašymas suponuoja oficialųjį to asmens tapatybės patvirtinimą, sukeliant atitinkamus teisinius padarinius, susijusius su to asmens vardo ir pavardės vartojimu viešajame Lietuvos gyvenime.
16. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 m. lapkričio 6 d. sprendime „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimo motyvuojamosios dalies 4 ir 7 punktų nuostatų išaiškinimo“ konstatavo, kad Lietuvos Respublikos piliečio pase, be skyriaus, kuriame įrašomi asmens tapatybę identifikuojantys duomenys, esama skyrių, skirtų papildomiems duomenims apie asmenį įrašyti, reikalingoms žymoms dėti. Jeigu Lietuvos Respublikos piliečio paso kitų įrašų skyriuje asmens vardas ir pavardė būtų rašomi nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma, kai asmuo to pageidauja, šiame piliečio pase išliktų ir oficialus asmens tapatybės patvirtinimas valstybine kalba.
17. Ankščiau apžvelgtas teisinis reglamentavimas sąlygoja išvadą, kad egzistuojanti konstitucinė doktrina įtvirtina lietuvių kalbos, kaip valstybinės kalbos, statusą, kuris reiškia, kad visų Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose, patvirtinančiuose jų pilietybę, turi būti rašomi valstybine kalba, t. y. lietuviškai, pagal lietuvių kalbos rašymo ir gramatikos taisykles, raidėmis, kurios yra lietuvių kalbos raidyne. Galiojantis teisinis reglamentavimas nenumato galimybės civilinės būklės aktų įrašus daryti nelietuviškais rašmenimis. Kita vertus, teismas, spręsdamas šį ginčą, taip pat privalo vadovautis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika ir Lietuvos Respublikos teismų formuojama praktika sprendžiant tokio pobūdžio bylas.
18. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas savo sprendimuose yra konstatavęs (2003 m. spalio 2 d. sprendimas Garda – Avelio, C-148/02; 2010 m. gruodžio 22 d. Sayn – Wittgenstein, C-208/09; 2011 m. gegužės 12 d. sprendimas Runevič-Vardyn ir Wardyn, C-391/09), kad skirtingas tos pačios pavardės, taikomos dviem vienos sutuoktinių poros asmenims, užrašymas gali sukelti rimtų nepatogumų suinteresuotiems asmenims tiek profesiniame, tiek privačiame gyvenime. Jei tokia situacija lemtų asmens dokumentuose esančios informacijos teisingumo kvestionavimą ir sukeltų abejonių dėl šeimos tapatybės bei tarp jos narių esančių santykių, tai galėtų turėti rimtų pasekmių, be kita ko, įgyvendinant Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 21 straipsnyje tiesiogiai įtvirtintą apsigyvenimo teisę (2008 m. spalio 14 d. Grunkin ir Paul, C-353/06). Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką SESV 21 straipsnyje įtvirtintos teisės ribojimas gali būti pateisinamas tik jei jis pagrįstas objektyviomis priežastimis ir yra proporcingas nacionalinės teisės teisėtai siekiamam tikslui (2008 m. spalio 14 d. Grunkin ir Paul, C-353/06). Taigi, jeigu dėl skirtingo šeimos narių pavardžių rašymo kiltų rimtų administracinių, profesinių ar asmeninių nepatogumų, tai galėtų būti vertinama kaip SESV 21 straipsnyje numatytų teisių ribojimu.
19. Taip pat pažymėtina tai, kad yra suformuota horizontalioji teismų praktika analogiškose Vilniaus miesto apylinkės teismo bylose: Nr. 2-1677-391/2016, 2-53-727/2016, Nr. e2YT-20181-592/2016, Nr. e2YT-19864-934/2016, e2-22851-820/2017.
20. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja sudarė santuoką su (duomenys neskelbtini) piliečiu P. J. R. ir pasirinko vyro pavardę – „R.“. Pareiškėja ir P. J. R. susilaukė dukters L. I. S., kuriai taip pat pasirinko pavardę „R.“. Pareiškėja su šeima gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini), kurioje pareiškėja ir jos dukra yra identifikuojamos „R.“ pavarde. Nustatytos aplinkybės sąlygoja išvadą, kad atsisakymas įtraukti į apskaitą bei išduoti santuokos liudijimą pareiškėjos pasirinkta jos sutuoktinio pavarde ir atsisakymas įtraukti į apskaitą ir išduoti pareiškėjos dukros gimimo faktą patvirtinantį dokumentą pareiškėjos ir jos sutuoktinio pasirinkta dukros pavarde sukeltų pareiškėjai ir jos dukrai administracinių, asmeninių ir profesinių nepatogumų keičiant turimus dokumentus, įrodinėjant jų tapatybes ir pateikiamų dokumentų autentiškumą, o ateityje galimai susiduriant su problemomis įteisinant bendrąja jungtine nuosavybės teise įgytą turtą ir/ar patiriant keblumų paveldėjimo teisinių santykių srityje. Teismo vertinimu, draudimas įrašyti pareiškėjos ir jos dukros pavardę su raide „w“ yra neproporcingas nepatogumams, kuriuos patirtų pareiškėja, neišdavus jai santuokos liudijimo jos pasirinkta vyro pavarde „R.“ ir kuriuos patirtų pareiškėjos dukra, neišdavus jos gimimo liudijimo su pavarde „R.“. Draudimas įtraukti į apskaitą pareiškėjos sau ir dukrai pasirinktą vyro pavardę su raide „w“, t. y. „R.“, taip pat sudarytų prielaidas pažeisti privataus ir šeimos gyvenimo neliečiamumo principą, teisės į vardą pažeidimą, asmens identiteto pažeidimą (CK 2.20 straipsnis).
21. Pažymėtina ir tai, jog Lietuvos piliečių, turinčių vardus ir pavardes su raidėmis „w“ yra užregistruota Gyventojų registro tarnyboje. Duomenų, kad pavardėse, varduose raidžių „w“ rašymas būtų sukėlęs neigiamas pasekmes bei pakenkęs valstybinei kalbai, byloje nenustatyta. Priešingai, išvadą byloje teikianti institucija pateikė išvadą, jog galimos kai kurios išimtys pavardėje įrašant „w“ raidę, o viena iš jų – su užsieniečiais santuoką sudarančių ir jų pavardes paimančių Lietuvos Respublikos piliečių.
22. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, jog nenukrypimas nuo šiuo metu esamo teisinio reguliavimo ir atsisakymas tenkinti pareiškėjos prašymą, neatitiktų teisingumo principo, būtų neproporcingas pareiškėjos siekiamam rezultatui ir galimoms kilti pasekmėms, kurias pareiškėja ir jos dukra patirtų esant įrašytoms skirtingoms pavardėms, prieštarautų Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikai, taip pat formuojamai Lietuvos teismų praktikai tokio pobūdžio bylose. Vadovaujantis tuo, kad išdėstyta, pareiškėjos prašymas laikytinas pagrįstu ir tenkinamas (CK 1.138, 2.20, 3.3, 3.23, 3.31 straipsniai).
23. Kitos dalyvaujančių byloje asmenų nurodytos aplinkybės ir argumentai neturi esminės reikšmės teisingam bylos išsprendimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).
24. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš šalių nepriteistinos, kadangi jos neviršija minimalaus priteistino 5,00 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškėjos M. O. (R.) pareiškimą tenkinti.
Panaikinti 2021 m. sausio 6 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl pavardės pakeitimo santuokos sudarymo įraše;
Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių (duomenys neskelbtini) santuokos sudarymo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) pakeisti pareiškėjos pavardę iš „R.“ į „R.“ ir išduoti naują santuokos sudarymo įrašą su pavarde „R.“;
Panaikinti 2021 m. sausio 7 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl vaiko pavardės pakeitimo“;
Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių pareiškėjos dukros L. I. S. (duomenys neskelbtini) gimimo liudijime, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), pakeisti L. I. S. pavardę iš „R.“ į „R.“ ir išduoti naują gimimo liudijimą su pavarde „R.“.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.