Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Žirmūnų būstas“ ieškinį atsakovui V. J. (V. J.) dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalimi, kai procesinis dokumentas fiziniam asmeniui negali būti įteiktas, jį pristatantis asmuo pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus palieka adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir tai nurodo teismui grąžintinoje pažymoje. Procesinis dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu praėjus trisdešimčiai dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. 2019 m. birželio 5 d. atsakovui VĮ „Registrų centro“ Gyventojų registro departamento pažymoje nurodytu deklaruotu gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), išsiųsti teismo procesiniai dokumentai. 2019 m. liepos 10 d. teisme gauta AB ,,Lietuvos pašto“ pažyma, kurioje nurodyta, jog per siuntos saugojimo terminą, siųsti teismo procesiniai dokumentai neatsiimti. Esant nurodytoms aplinkybėms, laikytina, jog procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai, laikantis fiziniams asmenims adresuotų dokumentų įteikimo tvarkos (CPK 123 straipsnio 3 dalis).

Atsakovas atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą 14 dienų terminą nepateikė. Esant ieškovės prašymui, teismas nutaria, kad yra visos procesinės sąlygos, būtinos užbaigti bylos nagrinėjimą priimant sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. gruodžio 20 d. įsakymo Nr. 30-2551, kurio galiojimas pratęstas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 30-3954/18(2.1.1E-TD2), pagrindu buvo paskirta gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratore. Remiantis byloje esančiu Testamentų registro išrašu, mirus I. J., atsakovas priėmė palikimą, 2019 m. vasario 25 d. pateikęs pareiškimą dėl palikimo priėmimo Vilniaus miesto 4-ojo notaro biuro notarei A. A.. Iš byloje esančios skolų valdymo ataskaitos matyti, kad įsiskolinimas laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d. už buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas, sudarė 335,47 Eur.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas iš paveldėjimo kilusius teisinius santykius, yra išaiškinęs, jog palikėjui mirus, jo turtinės teisės ir pareigos nepasibaigia, bet įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Teisių perėjimo universalumas reiškiasi tuo, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui nepaisant to, žinojo jis ar nežinojo esant atitinkamas palikėjo teises ar pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006). Įpėdinis negali atsisakyti dalies palikimo, priimti dalį palikimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalis). Jis priima besąlygiškai visą palikimą, t. y. visas palikėjo reikalavimo teises bei pareigas. Taigi įpėdiniui kartu su paveldėtu turtu pereina ir pareiga atsakyti už palikėjo skolas priklausomai nuo palikimo priėmimo būdo visu savo turtu arba tik paveldėtu turtu (CK 5.1 straipsnio 2 dalis, 5.52 straipsnis). Palikimo priėmimo sandoris turi grįžtamąjį poveikį, nes palikimą priėmusiam įpėdiniui palikėjo teisės ir pareigos pereina ne nuo palikimo priėmimo, bet nuo jo atsiradimo dienos (CK 5.3 straipsnis, 5.9 straipsnio 4 dalis). Tai patvirtina CK 4.47 straipsnis, kuriame, be kitų nuosavybės teisės įgijimo pagrindų, paveldėjimas nustatytas kaip savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo pagrindas (CK 4.47 straipsnio 2 punktas). Dėl to palikimą priėmusiems įpėdiniams tenka pareiga vykdyti tiek iki palikėjo mirties atsiradusias prievoles, t. y. paveldėtus įsipareigojimus, tiek ir po palikėjo mirties atsiradusius įsipareigojimus, susijusius su paveldimu turtu. Prievolės, atsiradusios po palikėjo mirties, nėra palikėjo prievolės. Tai yra naujo turto savininko (įpėdinio) prievolės, atsiradusios dėl jo, kaip turto savininko, ir kitų asmenų prievolinių teisinių santykių. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Kasacinio teismo praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad paveldint įvyksta universalus teisių perėmimas, t. y. teisės perimamos nepasikeitusiu pavidalu, visa apimtimi ir tuo pačiu momentu, jeigu nėra kokių nors įstatyme nustatytų išimčių. Palikėjo mirties faktas yra pagrindas teisėms ir pareigoms perimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151/2009; 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009). Taigi įpėdiniams, priėmusiems palikimą, pereina pareiga atsakyti už palikėjo prievoles (CK 5.1 straipsnio 2 dalis).

Atsakovui 2019 m. vasario 25 d. priėmus palikimą pateikiant pareiškimą dėl palikimo priėmimo Vilniaus miesto 4-ojo notaro biuro notarei A. A., kurį sudarė ir mirusiajam I. J. asmenine nuosavybės teise priklausęs butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), laikytina, jog pareiga atsakyti už palikėjo prievoles perėjo atsakovui (CK 5.52 straipsnio 1 dalis).

Remiantis CK 4.82 straipsnio 3 dalimi, butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Pagal CK 6.256 straipsnio 1 dalį, kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Prievolės turi būti vykdomos tinkamai bei nustatytais terminais, pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). CK 6.59 straipsnyje nurodyta, jog vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas draudžiama, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus.

Įvertinus byloje esančius įrodymus, konstatuotina, kad atsakovas privalėjo palikėjo prievolę vykdyti tinkamai ir laiku atsiskaityti su ieškove už faktiškai suteiktas paslaugas. Nesant byloje įrodymų, jog atsakovas su ieškove atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), ieškovės naudai iš atsakovo priteistina 335,47 Eur skolos už laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d. buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas (CK 4.82 straipsnio 3 dalis, 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1 dalis).

Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5,00 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Šios vadinamosios procesinės palūkanos skirtos būsimiems, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusiems kreditoriaus nuostoliams kompensuoti, kartu – operatyviam teismo sprendimo įvykdymui skatinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-1075/2018). Kadangi atsakovas prievolės nevykdė geruoju, nesumokėdamas ieškovei už suteiktas butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5,00 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 335,47 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. gegužės 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 15,00 Eur žyminio mokesčio, 0,87 Eur už Nekilnojamojo turto registro duomenų paiešką duomenų bazėje ir registro išrašo peržiūrėjimą ekrane, 2,32 Eur už Testamentų registro išrašą, 0,84 Eur už Gyventojų registro tarnybos duomenų paiešką duomenų bazėje ir registro išrašo peržiūrėjimą ekrane bei 60,00 Eur už suteiktas teisines paslaugas, rengiant ieškinį dėl skolos priteisimo, iš viso – 79,03 Eur. Atsižvelgiant į tai, jog teismas visiškai tenkino ieškovės reikalavimus, ieškovei iš atsakovo priteistina 79,03 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 5,37 Eur. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ numatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškinį patenkinus visiškai, valstybei priteistinos iš atsakovo 5,37 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Žirmūnų būstas“, juridinio asmens kodas 121483222, iš atsakovo V. J. (V. J.), gimusio (duomenys neskelbtini), 335,47 Eur (tris šimtus trisdešimt penkis eurus ir keturiasdešimt septynis euro centus) skolos, 5,00 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 335,47 Eur (trijų šimtų trisdešimt penkių eurų ir keturiasdešimt septynių euro centų) sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. gegužės 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 79,03 Eur (septyniasdešimt devynis eurus ir tris euro centus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo V. J. (V. J.), gimusio (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 5,37 Eur (penkis eurus ir trisdešimt septynis euro centus) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale, LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank AB, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke, įmokos kodas 5660. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Išaiškinti atsakovui, kad jis per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Atsakovas, dėl kurio priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Ieškovė turi teisę per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.