- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-15
- Bylos Nr.
- e2A-1354-480/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-01575-2015-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas, Albina Rimdeikaitė, Lina Žemaitienė
- Atsakovas
- Z. S.
- Ieškovas
- J. S.
- Trečiasis asmuo
- J. J.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijaus Tamašausko ir Linos Žemaitienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Z. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. eA2-2532-217/2020 pagal ieškovo J. S. ieškinį atsakovei Z. S. ir trečiajam asmeniui J. J. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas J. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės Z. S. 17 377,20 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovas 2011 m. sausio 13 d. atsakovei paskolino 60 000 Lt (17 377,20 Eur), kuriuos ji pasižadėjo grąžinti iki 2011 m. gegužės 1 d. Paskolą šalys įformino tarp jų pasirašytu raštu. Atsakovė gera valia iki paskolos sutartyje nustatyto termino pinigų negrąžino, todėl 2015 m. ieškovas buvo priverstas kreiptis į (duomenys neskelbtini) teismą dėl skolos išieškojimo. (duomenys neskelbtini) teismas 2015 m. rugsėjo 24 d. priėmė teismo įsakymą išieškoti iš atsakovės 17 377,20 Eur skolą, 130,33 Eur žyminį mokestį ir bylinėjimosi išlaidas. 2015 m. spalio 9 d. atsakovė pareiškė prieštaravimus, nurodydama, kad ieškovui asmeniškai nėra skolinga, nes pagal 2011 m. birželio 15 d. susitarimą visą savo ūkį, esantį (duomenys neskelbtini), perleido tvarkyti savo žentui trečiajam asmeniui J. J., kuris įsipareigojo grąžinti ieškovui jos vardu paimtą skolą. Apie atsakovės susitarimą su trečiuoju asmeniu dėl skolos grąžinimo ieškovui nebuvo žinoma, sutikimo dėl skolos perkėlimo nedavė ir apie tokį skolininkės susitarimą su trečiuoju asmeniu nežinojo. Atsakovės prieštaravimuose išdėstytus motyvus laikė nepagrįstais, toks susitarimas su trečiuoju asmeniu dėl skolos perkėlimo būtų neteisėtas ir prieštarauja LR CK 6.116 straipsnio l dalies reikalavimui, kad perkelti skolą kitam asmeniui skolininkas gali tik tuo atveju, kai sutinka kreditorius. Tokio sutikimo ieškovas nedavė, todėl atsakovės susitarimas su kitais asmenimis dėl skolos perkėlimo negali sukelti ieškovui negatyvių teisinių pasekmių.
3. Atsakovė Z. S. teismo posėdžiuose su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad 2011 m. liepos 28 d. perdavus valdą Nr. (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui, pastarasis ją įtikino, kad kartu perima ir kreditinius įsipareigojimus ieškovui. Susitarė, kad jam perrašys Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos išmokas, o jis padengs 60 000 Lt skolą ieškovui. 2011 m. Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos pateikė prašymą dėl išmokų išmokėjimo trečiajam asmeniui, tačiau neišsaugojo šią aplinkybę patvirtinančiu dokumentų. Taigi savo susitarimo dalį su trečiuoju asmeniu įvykdė. Vėliau ne kartą teiravosi trečiojo asmens ar jis grąžino skolą ieškovui, o trečiasis asmuo patikino, kad paskolos reikalai sutvarkyti. Nors dažnai sutikdavo ir ieškovą, tačiau jis keturis metus nereiškė jokių pretenzijų, nesakė, kad trečiasis asmuo jam negrąžino skolos, todėl iš nurodytų ieškovo ir trečiojo asmens veiksmų, pagrįstai padarė išvadą, kad trečiasis asmuo grąžino visą paskolą ieškovui.
Atsiliepimas
4. Trečiais asmuo J. J. teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko, paaiškino, kad 20 000 Lt pervedimas iš jo asmeninės sąskaitos ieškovui nesusijęs su atsakovės skola ieškovui. Šis pinigų pervedimas buvo jo pasiskolintų pinigų iš ieškovo grąžinimas. Su tuometine žmona atsakovės dukra M. J. ūkininkavo, 2011 m. rudenį planavo dengti tvarto stogą, turėjo kitų asmeninių šeimos ir ūkio poreikių, todėl tuo tikslu skolinosi iš ieškovo. Kadangi jokių dokumentų nebuvo išsaugojęs, nurodęs, jog skolinasi tik 20 000 Lt, kuriuos iškart sumokėjo stogo dengimo darbams padariusiam N. M.. Vėliau, nedavė ramybės klausimas, kodėl ieškovas prisiteisė iš trečiojo asmens teismo įsakymu beveik 9 000 Eur, nes kitos trečiojo asmens paskolos tesudarė 5 000 Lt ir 3 000 Eur, todėl bandęs prisiminti visą paskolų istoriją. Su ieškovu pasikalbėjęs prisiminė, kad pirmoji paskola turėjo būti didesnė nei 20 000 Lt arba jos turėjo būti dvi. Po Kalėdinių švenčių ieškovas informavo, kad padaręs dokumentų reviziją, rado paskolos raštelį, kuriuo 2011 m. spalio 20 d. trečiasis asmuo pasiskolinęs iš jo 35 000 Lt. Taigi radus šį dokumentą viskas stojosi į savo vietas: 2011 m. pasiskolinęs 35 000 Lt, 2013 m. gegužės 2 d. – 5 000 Lt, 2015 m. balandžio 9 d. – 3 000 Eur. Iš viso buvo pasiskolinęs 40 000 Lt ir 3 000 Eur. 20 000 Lt grąžinęs, o likusi negrąžinta suma sudarė 8 792,40 Eur, kuriuos ieškovas iš trečiojo asmens prisiteisė. Gautomis paskolomis buvo remontuotas tvartas nuosavybės teise priklausė buvusiai žmonai M. J.. 2012 m. rugsėjo 24 d. dalį skolos ieškovui grąžinęs, t. y. 20 000 Lt, pervesdamas į ieškovo asmeninę sąskaitą. Jeigu šis pavedimas būtų buvęs nepagrįstas, ne už tvarto stogo remontą, santuokos nutraukimo byloje M. J. tikrai būtų iš jo reikalavusi kompensuoti sumažintą šeimos turtą, sąskaitų informacija ji disponavo ir jas kartu su mama Z. S. kontroliavo, nes trečiojo asmens šeimai tokia suma buvo pakankamai didelė ir reikšminga, tačiau, tikėtina, atsižvelgiant į tą aplinkybę, kad tvartas priklausė M. J., šis klausimas nebuvo keliamas, nes buvo jai nenaudingas ir tik dabar ištraukiamas iš konteksto. Apie tvarto stogo dengimą ir kitus vykdomus darbus žinojo ne tik tuo metu buvusi žmona M. J., kuri buvo ūkio apskaitininke ir tvarkė visus ūkio dokumentus, bet ir pati atsakovė, jos vyras S. S., su kuriais jų dukra M. J. tardavosi visais ūkio reikalais, taip pat ir kiti liudininkai, tame tarpe ir darbų vadovas N. M., kuris žinojo, kad atsikaityti už padarytus darbus trūko pinigų ir turėjęs skolintis. Tai patvirtina 2011 m. spalio 20 d. trečiojo asmens ir ieškovo pasirašytas paskolos raštelis 35 000 Lt sumai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2020 m. birželio 1 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priteisė iš atsakovės ieškovui 17 377,20 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. spalio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 391,33 Eur žyminio mokesčio, 1 052,70 Eur teisinės pagalbos išlaidų ir 186,40 Eur kelionės išlaidų, valstybei – 12,36 Eur pašto išlaidų, (duomenys neskelbtini) teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) taikytas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės turto ir piniginių lėšų areštą – paliko galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
6. Teismas nustatė, kad 2011 m. sausio 13 d. atsakovė Z. S. pasiskolino iš J. S. 60 000 Lt iki 2011 m. gegužės 1 d. Pinigai sumokėti Z. S.. Pinigų negrąžinant, (duomenys neskelbtini) teismas 2015 m. rugsėjo 24 d. pagal kreditoriaus J. S. pareiškimą priėmė teismo įsakymą priteisti iš atsakovės Z. S. 17 377,20 Eur skolos, bylinėjimosi išlaidas 130,33 Eur (civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini)). 2015 m. spalio 19 d. gautas ieškinys pareiškus prieštaravimus dėl priimto įsakymo, 2016 m. rugsėjo 27 d. priimtas sprendimas už akių, ieškinys patenkintas, 2016 m. spalio 14 d. gautas atsakovės Z. S. prašymas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. 2017 m. sausio 3 d. atsisakyta tenkinti prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 17 d. nutartimi panaikinta Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, atsakovės Z. S. prašymas dėl proceso atnaujinimo patenkintas, atnaujintas procesas (duomenys neskelbtini) teismo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (senas bylos Nr. (duomenys neskelbtini)) pagal ieškovo J. S. ieškinį atsakovei Z. S. ir trečiajam asmeniui J. J. dėl skolos priteisimo.
7. Kadangi susitarime su J. J. konkretus asmuo neįvardintas, todėl teismas sprendė, jog įrodymų, kad šis susitarimas buvo būtent dėl skolos ieškovui J. S., nėra ir laikė, jog atsakovė nenuginčijo ieškinio reikalavimo.
8. Teismas konstatavo, kad atsakovės įsitikinimas, jog skola ieškovui grąžinta J. J. nėra paremta neginčijamais įrodymais, J. J. davus paaiškinimus ir atsikirtus savo asmeninę skolą (J. J.) padengus kreditoriui J. S. pagal papildomai teismui pateiktus skolos dokumentus.
9. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad J. S. įstatymo nustatyta tvarka deklaravo J. J. ir Z. S. suteiktas paskolas, sprendė, jog tai paneigia atsakovės teiginius, kad J. J. atsiskaitė už jos prievoles, nes trečiojo asmens ir ieškovo paaiškinimai patvirtino, kad J. J. atsiskaitė tik už savo prievoles.
10. Teismo vertino, kad būtent dėl alternatyvaus susitarimo su J. J. dėl skolos padengimo fizinio asmens atžvilgiu, Z. S., būdama atidi ir pareiginga, turėjo ir galėjo pasidomėti prievolės įvykdymu J. S., juolab turėdama informaciją apie gautas išmokas ir žinodama, kad skola privalėjo būti grąžinta J. S. iki 2011 m. gegužės 1 d. arba, J. S. grąžintini pinigai turėjo būti perduoti jai, skolos dengimui.
11. Teismas padarė išvadą, kad atsakovės argumentai, jog J. J. atsiskaitė už jos skolą J. S., yra tik prielaidos, tai nepaneigia aplinkybės ir pateiktų įrodymų, kad J. J. su J. S. atsiskaitė už savo 2011 m. spalio 20 d. skolą (35 000 Lt), kadangi ir skolos grąžinimo terminas sutampa (skola turėjo būti grąžinta 2012 m. spalio 20 d.).
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
12. Apeliaciniu skundu atsakovė Z. S. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 1 d. sprendimą ir ieškovui J. S. iš atsakovės Z. S. priteistą 17 377,20 Eur pinigų sumą sumažinti iki 11 584,80 Eur arba grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Teismas visiškai nevertino 2011 m. birželio 15 d. susitarimo, sudaryto tarp trečiojo asmens J. J. ir Z. S., bendrame įvykių kontekste. Būtent remiantis šiuo susitarimu Z. S. perkėlė trečiajam asmeniui J. J. savo ūkininko ūkį ir perkėlė visas Z. S. ūkiui priklausiusias išmokas, ko pasėkoje J. J. gavo 39 474,96 Eur išmokas už 2011 m., o Z. S., vykdydama susitarimą, negavo reikšmingos pinigų sumos.
12.2. Pirmosios instancijos teismas neįvertino faktinės aplinkybės, kad 2011 m. birželio 15 d. susitarimą savo ranka rašė J. J., taigi susitarimas buvo daromas su jo žinia, esant jo valiai.
12.3. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino ir visiškai nepasisakė dėl (duomenys neskelbtini). Teismas nevertino kritiškai nuolat kaitaliojamos ieškovo pozicijos, neįžvelgė pozicijų tarp ieškovo ir trečiojo asmens derinimo.
12.4. Teismas visiškai neįvertino ir nepasisakė dėl 2011 m. sausio 13 d. tarpfilialinio kasos pajamų orderio Nr. (duomenys neskelbtini), kuris patvirtina būtent atsakovės paaiškinimus, kad pasiskolinus pinigus iš ieškovo jie buvo panaudoti ūkininko ūkio paskolos dengimui su tikslu vėliau ūkio valdą perkelti J. J..
12.5. Atsakovė laiko, kad pirmosios instancijos teismas dėl 2012 m. rugsėjo 24 d. J. J. pervestų 20 000 Lt J. S. padarė neteisingą išvadą, nes byloje įvertino ne visus reikšmingus įrodymus, o dėl dalies faktinių aplinkybių apskritai sprendime nepasisakė.
12.6. Faktinės aplinkybės, kad 2012 m. rugsėjo 24 d. mokėjimas įvykdytas iš karto po to, kai 2012 m. rugsėjo 11 d. buvo gauta paskutinė 20 862,73 Eur išmoka už Z. S. ūkį, t. y. vykdant susitarimą su Z. S., pirmosios instancijos teismas taip pat neįvertino.
12.7. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai atmetė prašymą dėl ekspertizės skyrimo 2013 m. gegužės 2 d. ir 2015 m. balandžio 9 d. skolos raštelių surašymo autentiškumui patikrinti bei jų surašymo datai patikrinti. Atsakovei buvo užkirstas kelias leistinomis priemonėmis įrodinėti savo iškeltą versiją.
12.8. Šiai bylai nėra reikšminga aiškintis ir nustatinėti J. J. ir M. J. santuokos nutraukimo sąlygas ir derybų eigą bei aptarinėti šalių darytas nuolaidas siekiant taikaus susitarimo pasiekimo santuokos nutraukimo byloje, kuri buvo labai didelės apimties, buvo sprendžiami daugybė turtinių ir kreditorinių klausimų.
12.9. Teismas, vertindamas tariamą Z. S. nerūpestingumą, neįvertino faktinės aplinkybės, kad ieškovas skolą pradėjo prisiteisinėti tik po to, kai prasidėjo J. J. ir M. J. skyrybų procesas. Teismas neįvertino, kad 2011–2012 m. pats ieškovas savo konkliudentiniais veiksmais Z. S. leido suprasti, kad skolos nėra, skola yra įvykdyta.
Atsiliepimas
13. Ieškovas J. S. pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, kuriuo prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir palikti Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 1 d. sprendimą nepakeistą, priteisti iš atsakovės apeliaciniame procese patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:
13.1. Nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo nustatyti, kad 2011 m. birželio 15 d. susitarimu atsakovė ir trečiasis asmuo susitarė, jog atsakovės prievolę ieškovui įvykdys trečiasis asmuo. Priešingai nei teigia atsakovė apeliaciniame skunde, teismas išsamiai įvertino visas jos nurodytas aplinkybes, susijusias su susitarimo turinio aiškinimu. Visgi pati atsakovė nepateikia nei vieno įrodymo, kuris pagrįstų, jog susitarimo turinys yra susijęs su ieškovu. Ieškovas nėra davęs sutikimo jokiam atsakovės susitarimui su trečiuoju asmeniu dėl skolos perkėlimo.
13.2. Atsakovės teiginiai dėl prievolės perkėlimo taip pat yra nelogiški įvertinant tai, kad jos prievolė ieškovui pagal skolos raštelį turėjo būti įvykdyta iki 2011 m. gegužės 1 d., tačiau susitarimas sudarytas tik 2011 m. birželio 15 d. Tuo tarpu savo ūkį atsakovė trečiajam asmeniui perleido tik 2011 m. liepos 28 d. J. J. ūkis buvo įregistruotas 2011 m. rugpjūčio 19 d., o išmokas už 2011 m. trečiasis asmuo gavo laikotarpiu nuo 2012 m. vasario 27 d. iki 2012 m. rugsėjo 11 d., t. y. praėjus vieneriems metams po atsakovės prievolės įvykdymo termino pabaigos. Taigi sutiktina su teismo išvada, jog nustatytos pastarosios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovės argumentai, jog J. J. atsiskaitė už jos skolą ieškovui, yra tik prielaidos.
13.3. Teismas pagrįstai sprendė, jog trečiasis asmuo 2012 m. rugsėjo 24 d. mokėjimo nurodymu ieškovui grąžino savo asmeninę skolą. Nors atsakovė savo poziciją apeliaciniame skunde grindžia lentelėmis, kuriose išvardintos visos ieškovo paskolos trečiajam asmeniui, skaičiuojami visų trečiojo asmens prievolių dydžiai ir jų vykdymai ieškovui, akcentuojama neva jai abejonių kelianti 1 420,30 Eur trečiojo asmens permoka, visgi šios aplinkybės nėra susijusios su šios bylos dalyku.
13.4. Atsakovės teismo prašyta skirti teismo ekspertizė nėra susijusi su bylos dalyku ir bylai reikšmingų aplinkybių nustatymu, o be to, ir nėra faktiškai įgyvendinama. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nors ir skundžia sprendimą dėl neva nepagrįstai atsisakytos skirti teismo ekspertizės ir prašo bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui, tačiau neprašo jos atlikti apeliacinės instancijos teisme bei neva siekia atlikti teismo ekspertizę, kuri nėra nei aktuali, nei įmanoma bylos kontekste, akivaizdu, jog atsakovė tiesiog siekia vilkinti šį procesą, kad nebūtų atnaujinamas civilinės bylos actio Pauliana instituto pagrindu nagrinėjimas.
13.5. Atsakovė nepagrįstai teigia, jog teismas negalėjo vadovautis civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytais prejudiciniais faktais. Teismas atsakovės nurodytu aspektu pasisakė tik tokia apimtimi, kiek tai yra reikšminga šiai civilinei bylai.
Motyvuojamoji dalis
13.6. Teismas tinkamai įvertino visus apeliacinio skundo penktoje dalyje nurodytus įrodymus. Visi atsakovės išdėstyti įrodymai yra pagrįsti tik jos faktinių aplinkybių interpretacijomis bei prielaidomis.
13.7. Ieškovo ir trečiojo asmens nesieja jokie giminystės ryšiai. Teismas pagrįstai nevertino atsakovės argumentų, susijusių su jos pozicija dėl trečiojo asmens ir ieškovo giminystės santykių. Šie argumentai nėra susiję su byla.
14. Trečiasis asmuo J. J. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai
15. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
16. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimą į apeliacinį skundą, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
17. Apeliacijos objektą sudaro teismo sprendimo, kuriuo tenkinti ieškovo J. S. (toliau – ieškovas) reikalavimai priteisti iš atsakovės Z. S. (toliau – atsakovė arba apeliantė) 17 377,20 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
18. Teisėjų kolegijos nuomone, skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis yra teisėta ir pagrįsta, nes priimta pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas įvertinus byloje esančius įrodymus, tinkamai nustačius bylos aplinkybes ir padarius pagrįstas išvadas, tinkamai pritaikius ir išaiškinus teisės normas bei atskleidus bylos esmę (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis, 300 straipsnis). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, argumentais ir motyvais, kurių pagrindu buvo nuspręsta ieškinį tenkinti visiškai, todėl visų jų išsamiai nekartoja.
19. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2011 m. sausio 13 d. ieškovas atsakovei paskolino 60 000 Lt, pagal euro ir lito kursą 17 377,20 Eur, kuriuos ji įsipareigojo grąžinti iki 2011 m. gegužės 1 d. Paskolą įformino ieškovo ir atsakovės pasirašytu raštu; pinigai atsakovei sumokėti. 2011 m. birželio 15 d. trečiasis asmuo J. J. ir atsakovė surašė Susitarimą (toliau – Susitarimas), kuriuo J. J. įsipareigojo, kad perimdamas atsakovės ūkį atiduos pusę išmokų – apie 70 000 Lt jos skolų dengimui arba asmeniškai atiduos skolas už Z. S. privačiam asmeniui. 2011 m. liepos 28 d. atsakovė ir J. J. surašė pareiškimus dėl perdavimo / priėmimo ir atsakovei priklausęs ūkininko ūkis buvo perduotas trečiajam asmeniui J. J.; 2011 m. rugpjūčio 19 d. buvo įregistruotas ūkininko J. J. ūkininko ūkis Nr. 5914734; J. J. išmokas už 2011 m. gavo laikotarpiu nuo 2012 m. vasario 27 d. iki 2012 m. rugsėjo 11 d. J. J. iš ieškovo 2011 m. spalio 20 d. pasiskolino 35 000 Lt, kuriuos įsipareigojo grąžinti iki 2012 m. spalio 20 d., 2013 m. gegužės 2 d. pasiskolino 5 000 Lt, kuriuos įsipareigojo grąžinti 2013 m. birželio 2 d., taip pat 2015 m. balandžio 9 d. pasiskolino 3 000 Eur, kuriuos įsipareigojo grąžinti 2015 m. birželio 1 d. 2012 m. rugsėjo 24 d. J. J. į ieškovo sąskaitą pervedė 20 000 Lt.
20. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas, įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus, sprendė, kad tarp ieškovės ir atsakovo yra susiklostę paskoliniai teisiniai santykiai, pareikštas ieškinys yra pagrįstas. Nesutikdama su tokiu vertinimu, atsakovė apeliaciniu skundu tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas neobjektyviai, nevisapusiškai ir nepilnai įvertino pateiktus įrodymus, jos nurodomas aplinkybes pagrindžiančius argumentus. Atsakovė teigia, kad 2011 m. birželio 15 d. Susitarimu ji ir trečiasis asmuo susitarė, jog jos prievolę ieškovui įvykdys trečiasis asmuo. Išmokas 39 474,96 Eur sumoje už 2011 m. trečiajam asmeniui J. J. perkėlė, sudaryto Susitarimo pagrindu tikėjosi jos asmeninių skolų ieškovui padengimo, tačiau J. J. padengus tik dalį skolos, o vėliau pradėjus teigti, kad 2012 m. rugsėjo 24 d. mokėjimo pavedimu jis ieškovui grąžino savo asmeninę skolą, atsakovės skola ieškovui nebuvo sumažinta ir tokį sprendimą jos atžvilgiu laiko nesąžiningu.
21. Apeliantė apeliaciniame skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino 2011 m. birželio 15 d. Susitarimo, sudaryto tarp trečiojo asmens J. J. ir Z. S. (t. y. apeliantės), bendrame įvykių kontekste. Tačiau tokie apeliantės argumentai nėra pagrįsti.
22. Priešingai nei teigia apeliantė, išklausyti teismo posėdžių garso įrašai ir skundžiamo sprendimo turinys rodo, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ir įvertino visas jos nurodytas aplinkybes, susijusias su Susitarimo turinio aiškinimu, jo sudarymu. Kaip ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, taip ir apeliaciniame skunde atsakovė savo poziciją grindžia iš esmės tomis pat aplinkybėmis, kad Susitarimo pagrindu prievolę ieškovui turi įvykdyti trečiasis asmuo – jos dukters buvęs sutuoktinis J. J.; nurodo, kiek, kada ir kokio dydžio išmokas gavo trečiasis asmuo perimdamas jos ūkį; akcentuoja, kad Susitarimą rengė trečiasis asmuo, kuris buvo nesąžiningas ir ją apgavo.
23. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, Susitarime konkretus asmuo neįvardintas, todėl įrodymų, kad šis Susitarimas buvo būtent dėl skolos grąžinimo ieškovui J. S., nėra. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad nors atsakovė analizuojamą aplinkybę grindžia J. S. (duomenys neskelbtini), jog dėl šios aplinkybės nenorėjo jo asmeniškai įvardinti Susitarime, tačiau kilus ginčui nėra galimybių įrodyti, kad Susitarimas buvo surašytas būtent dėl Z. S. skolos grąžinimo J. S., kadangi Susitarimo kita šalis (J. J.) šią aplinkybę neigia, ir su šia aplinkybe nesutinka kreditorius J. S.. Konstatuotina, jog ir kartu su apeliaciniu skundu apeliantė nepateikė įrodymų, kurie paneigtų aukščiau nurodytas ir pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes.
24. Teisėjų kolegijos vertinimu, Lietuvos antstolių rūmų 2019 m. rugsėjo 6 d. pažyma Nr. S-27169 apie iš atsakovės vykdomus išieškojimus, Nacionalinės mokėjimų agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2020 m. vasario 27 d. pažyma Nr. BRK-874 apie išmokėtas išmokas pagal 2011 m. paraišką, atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodyta aplinkybė, kad ūkį trečiajam asmeniui perleido tik dėl formalumų, kaip labiau tikėtiną leidžia vertinti situaciją, kad tokiu Susitarimu buvo siekiama atsakovei išvengti gresiančių išieškojimų iš gautinų išmokų, nukreipiant jas per trečiojo asmens sąskaitą, o ne skolos grąžinimo kreditoriui J. S., kaip teigia apeliantė.
25. Apeliantei teigiant, kad jos prievolę ieškovui pagal Susitarimą perėmė ir privalėjo įvykdyti trečiasis asmuo, būtent jai byloje ir teko pareiga įrodyti CK 6.116 straipsnio 1 dalyje (ginčui aktuali originali redakcija) įtvirtintas sąlygas.
26. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai nurodoma, kad esminė skolos perkėlimo sąlyga – kreditoriaus sutikimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2012; 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2013). Toks sutikimas privalo būti išreikštas raštu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-184/2013). Nesant rašytinio kreditoriaus pritarimo skolos perkėlimui, negali būti laikoma, kad skolininkas yra pakeistas, todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai sprendė, kad įsipareigojimus pagal paskolos raštą privalo vykdyti būtent atsakovė.
27. Apeliantė tik deklaratyviai nurodo, kad jos poziciją dėl prievolės ieškovui perkėlimo patvirtina rašytiniai įrodymai, tačiau kokie tai rašytiniai įrodymai nenurodo. Tiek ieškovas, tiek ir trečiasis asmuo neigia aplinkybę dėl atsakovės prievolės ieškovui perkėlimo. O jeigu kreditorius neduoda sutikimo perkelti skolą, laikoma, kad skola nėra perkelta (CK 6.116 straipsnio 3 dalis).
28. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai skola perkeliama skolininkų (esamo ir jį pakeičiančio) susitarimu, skolos perkėlimą galima išskaidyti į du etapus: 1) skolininko ir skolos perėmėjo sutarties dėl skolos perkėlimo sudarymas; 2) kreditoriaus sutikimas perkelti skolą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221/2014). Taigi nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į pateiktą išaiškinimą ir byloje nustatytas aplinkybes, kad ieškovas nedavė sutikimo dėl skolos perkėlimo, apeliantės argumentai apie trečiojo asmens nesąžiningumą rengiant Susitarimą, nėra teisiškai reikšmingi. Vien tai, kad trečiasis asmuo geranoriškai pasirašė Susitarimą, nereiškia, jog įvyko skolos perkėlimas, nes tam ieškovas sutikimo nedavė.
29. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad trečiasis asmuo 2012 m. rugsėjo 24 d. mokėjimo nurodymu 20 000 Lt sumai ieškovui grąžino savo asmeninės skolos dalį, o atliktas mokėjimas sutampa (yra artimas) 2011 m. spalio 20 d. skolos grąžinimo terminui. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina (2011 m. spalio 20 d. paskolos raštelis, ieškovo 2012 m. gegužės 2 d. metinė gyventojo (šeimos) turto deklaracija už 2011 m.), kad ieškovas buvo ir trečiojo asmens kreditorius. Apeliantei teigiant, kad trečiasis asmuo minėtu mokėjimo nurodymu grąžino jos asmeninę skolą, šiai aplinkybei pagrįsti turėjo pateikti objektyvius įrodymus, tačiau tokių įrodymų nepateikė, o jos pateiktas skaičiavimas, grindžiamas ieškovo suteiktų ir grąžintų paskolų trečiajam asmeniui skirtumu, savaime tokiu įrodymu nelaikytinas. Apeliantės argumentai, grįsti logika, kad jeigu pagal skaičiavimus yra jai abejonių kelianti 1 420,30 Eur trečiojo asmens permoka, tai 2012 m. rugsėjo 24 d. atliktu mokėjimo nurodymu trečiasis asmuo įvykdė dalį jos prievolės ieškovui, yra akivaizdžiai nepagrįsti.
30. Apeliantė neteisi teigdama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai atmetė jos prašymą dėl ekspertizės skyrimo. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo konstatuotoms aplinkybėms, kad byloje yra neginčijami rašytiniai įrodymai dėl paskolų suteikimo, paskolų grąžinimo, kurių atgaline tvarka ieškovas su trečiuoju asmeniu, kaip teigia atsakovė, surašyti negalėjo, nes tuomet šios skolos nebūtų deklaruotos už 2011 m. Teismas įvertinęs įrodymų visumą, pagrįstai laikė nustatytomis aplinkybėmis dėl paskolų dydžio ir fakto suteikimo fiziniams asmenims J. J. ir Z. S., todėl prašymas skirti dokumentinę ekspertizę bylos nagrinėjimo metu teisingai buvo atmestas ir netenkintas nesant būtinumo bei neiškilus klausimų dėl specialių žinių taikymo (CPK 212 straipsnis). Ekspertizės skyrimas būtų perteklinis įrodymų rinkimas, nes 2013 m. gegužės 2 d. ir 2015 m. balandžio 9 d. skolos raštelių surašymo datų patikrinimas, netgi jeigu jis būtų įmanomas, neturi esminės reikšmės ginčo išsprendimui, kadangi tokia ekspertizė 2012 m. rugsėjo 24 d. trečiojo asmens atlikto mokėjimo pagrindo nustatymui įtakos neturėtų. Be to, pažymėtina, kad apeliacinio skundo dalyku atsakovė nurodo pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistos 17 377,20 Eur pinigų sumos sumažinimą iki 11 584,80 Eur ir neprašo skirti ekspertizę apeliacinės instancijos teisme, taip pripažindama galimybę teisinį ginčą išspręsti pagal byloje esančius įrodymus.
31. Apeliantės įsitikinimu, šiai bylai nėra reikšminga aiškintis ir nustatinėti J. J. ir M. J. santuokos nutraukimo sąlygas ir derybų eigą bei aptarinėti šalių darytas nuolaidas siekiant taikaus susitarimo. Šie apeliantės argumentai taip pat pripažintini nepagrįstais.
32. CPK 279 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas draudimas byloje dalyvavusiems asmenims pakartotinai pareikšti teisme tuos pačius ieškinio reikalavimus tuo pačiu pagrindu arba kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius taip pat reiškia ir draudimą teismui pakartotinai nagrinėti jau išspręstą bylą arba iš naujo nustatinėti išspręstoje byloje konstatuotus faktus ar teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-387/2012).
33. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytomis aplinkybėmis, tiek, kiek tai susiję su nagrinėjamos bylos dalyku. Pirmosios instancijos teismas teisingai svarbia aplinkybe laikė tai, kad atsakovė Z. S. pati buvo pateikusi ieškinį J. J. dėl 20 273,40 Eur skolos priteisimo pagal Susitarimą, tačiau savo reikalavimo atsisakė savanoriškai (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) išnagrinėta 2016 m. gruodžio 22 d.). Taigi atsakovė jau žinodama, jog skola J. S. negrąžinta, kreipėsi į teismą dėl visos skolos sumos išieškojimo iš J. J., kuris neįvykdė neva duoto pažado atsakovei. Tačiau bylos nagrinėjimo teisme metu savanoriškai šio reikalavimo atsisakė. Tokio atsakovės sprendimo priežastys teismui nežinomos. Kitų trečiojo asmens ir buvusios jo sutuoktinės – atsakovės dukros santuokos nutraukimo sąlygų teismas nesiaiškino ir nenustatinėjo.
34. Atsakovės apeliacinio skundo argumentai dėl: (duomenys neskelbtini) teismo (duomenys neskelbtini) rūmų civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų, kai teismas įsakymą priėmė vien pagal pareiškėjo J. S. pareiškimą prie kurio jokie įrodymai nebuvo pateikti ((duomenys neskelbtini) teismo civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini), CPK 179 straipsnio 3 dalis); ieškovo dovanojimo sutarties trečiajam asmeniui (2008 m. kovo 12 d. pinigų dovanojimo sutartis); valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro 2020 m. vasario mėn. rašte Nr. 1S pateikiamų duomenų apie atsakovės Ūkininkų registre registracija ūkininke nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina tik tai, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog skolą ieškovui turi grąžinti atsakovė, o ne trečiasis asmuo, kuris grąžino dalį savo asmeninės skolos, ir tenkino reikalavimą atsakovei dėl skolos priteisimo, o vien apeliantės nurodoma aplinkybė apie ieškovo ir trečiojo asmens ryšius (tarp jų – ir dovanojimo sandoris), neduoda pagrindo daryti priešingą išvadą.
35. Ir dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jų analizė neturėtų jokios įtakos nagrinėjamos bylos rezultatui. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 42 punktas).
36. Netenkinus apeliacinio skundo, atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Iš apeliantės ieškovui, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies bei CPK 98 straipsnio 3 dalies nuostatomis, priteistinos advokato teisinės pagalbos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme (t. y. atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą) – 363 Eur, kurių dydis neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės Z. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 363 Eur (tris šimtus šešiasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.