Kauno apygardos teismo sprendimas, e2A-1667-638/2017

Teismas: Kauno apygardos teismas
Data: 2017-10-02
Bylos Nr.: e2A-1667-638/2017
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-10564-2016-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Albina Rimdeikaitė, Gintautas Koriaginas, Diana Labokaitė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Sinėja“
Atsakovas: K. Z.

Civilinė byla Nr. e2A-1667-638/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-10564-2016-5

Procesinio dokumento kategorijos: 2.6.10.2.4.(S)Kauno apygardos teismasnutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 2 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Albinos Rimdeikaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sinėja“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-402-199/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sinėja“ ieškinį atsakovei K. Z., trečiasis asmuo bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Greitrans“ dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė prašė atsakovei K. Z. taikyti subsidiarią atsakomybę už neteisėtais veiksmais padarytą žalą kreditoriui ir priteisti iš atsakovės K. Z. ieškovės UAB „Sinėja“ naudai 1 251, 54 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 251,54 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2015 m. kovo 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisti iš atsakovės K. Z. ieškovės UAB „Sinėja“ naudai Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.2-10405-285/2015 priteistą 19 Eur žyminį mokestį, 250 Eur išlaidų už ieškinio surašymą, 48 Eur būtinų vykdymo išlaidų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisti iš atsakovės K. Z. žyminį mokestį ir išlaidas už teisinę pagalbą.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad Kauno apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-10405-285/2015 iš trečiojo asmens UAB „Greitrans“ ieškovės naudai priteisė 1 251,54 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 251,54 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2015 m. kovo 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 19 Eur žyminį mokestį, 250 Eur išlaidų už ieškinio surašymą. Kauno apylinkės teismas 2015 m. spalio 5 d. ieškovei išdavė vykdomąjį raštą. Ieškovė 2016 m. gegužės 19 d. gavo antstolio R. B. išieškojimo negalimumo aktą, kuriame konstatuota, kad UAB „Greitrans“ turto ir pajamų, iš kurių būtų galima vykdyti išieškojimą nerasta. Taigi, kyla įmonės vadovo, kuris vadovavo įmonei UAB „Greitrans“ skolų pradiniam kreditoriui UAB „Eglaidija“ susidarymo metu, subsidiari atsakomybė. Kauno apylinkės teismo priteista pagrindinė 1 251,54 Eur skola susidarė pagal pradinio kreditoriaus UAB „Eglaidija“ atliktus transporto priemonių remonto darbus ir tuo pagrindu 2014 m. sausio 10 d. ir 2014 m. vasario 11 d. išrašytas dvi sąskaitas faktūras: serija EGL Nr.00956 475,65 Eur (1642,33 Lt) sumai, Nr.01014 625,89 Eur (2161,06 Lt) sumai ir 50 Eur už skolos administravimą. Atsakovė UAB „Greitrans“ direktore dirbo laikotarpiu nuo 2012 m. kovo 23 d. iki 2014 m. kovo 17 d., t. y. skolų pradiniam kreditoriui susidarymo metu, todėl jai kaip įmonės vadovei kyla įstatyme numatyta subsidiari atsakomybė už įmonės skolas. Pagal VĮ Registrų centro pateiktus UAB „Greitrans“ 2013-2014 metų finansinius duomenis – įmonės balansą, pelno-nuostolio ataskaitą nustatyta, kad jau 2013 metais UAB „Greitrans“ turėjo 52 595 Lt nuostolių, be to, 2013 metų duomenimis, didžioji dalis mokėtinų sumų ir įsipareigojimų buvo trumpalaikiai (95 917 Lt), kurie viršijo pusę į balansą įrašyto įmonės turto (75 399 Lt) vertės, todėl 2013 metais buvo įstatyminis pagrindas UAB „Greitrans“ kelti bankroto bylą. UAB „Greitrans“ valdomas automobilis 2013 m. gruodžio 13 d. Vokietijoje sukėlė eismo įvykį, kurio pagrindu Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras civilinėje byloje Nr. 2-4026-713/2015 reikalavo 10 469,78 Eur žalos atlyginimo. Šių finansinių duomenų pagrindu, 2013 metų pabaigoje buvo akivaizdu, kad įmonė „Greitrans“yra faktiškai nemoki ir nesugebės atsiskaityti su savo kreditoriais. Atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad atsakovė, žinodama arba privalėdama žinoti neigiamus 2013 m. UAB „Greitrans“ finansinius duomenis ir suprasdama, kad įmonė jau nebegalės atsiskaityti už paslaugas, iš pradinio kreditoriaus UAB „Eglaidija“ pagal PVM sąskaitas - faktūras Nr. 00956, 01014 už 1 101,55 Eur (3 803,39 Lt) bendrą sumą įsigijo paslaugų, už kurias neatsiskaitė ir negalėjo atsiskaityti, nes neturėjo tam reikalingų lėšų. Atsakovė, būdama įmonės vadovė, nevykdė įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalies reikalavimo, nustatančio įmonės vadovo pareigą privalomai pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais). Egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp įmonės vadovės neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos, nes atsakovė, būdama įmonės vadovė, betarpiškai dalyvavo įmonės valdyme, disponavo UAB „Greitrans“ 2013-2014 metų finansiniais dokumentais, todėl privalėjo elgtis atidžiai ir rūpestingai, tačiau elgėsi priešingai, asmeniškai suklaidino UAB „Eglaidija“ direktorių dėl atsiskaitymo už perkamas paslaugas, ir šie neteisėti veiksmai tiesiogiai lėmė žalos pradiniam kreditoriui atsiradimą. Atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, todėl jos kaltė preziumuojama. UAB „Greitrans“ galėjo būti nemoki 2014 metais, taip sprendė ir Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. eB2-2711-324/2016.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė ir paaiškino, kad su ieškiniu nesutinka, nes atsakovė jokių neteisėtų veiksmų UAB „Eglaidija“ atžvilgiu nėra atlikusi. UAB „Eglaidija“ atliko UAB „Greitrans“ transporto priemonių, kurios buvo naudojamos UAB „Greitrans“ veikloje smulkius remonto darbus. Remonto darbai buvo atlikti nekokybiškai, todėl UAB „Greitrans“ už remonto darbus UAB „Eglaidija“ negalėjo sumokėti. UAB „Greitrans“ buvo pajėgi atsiskaityti su UAB „Eglaidija“ už remonto darbus iš savo turto ir pajamų. Remonto darbų užsakymas buvo naudingas UAB „Greitrans“. Sandorio vertė lyginant su įmonės turtu ir apyvarta nebuvo didelė. Atsakovei dirbant UAB „Greitrans“ apyvarta per mėnesį siekdavo nuo 10000 Lt iki 100000 Lt. Verslo rizika nebuvo viršyta, remonto darbų kaina nebuvo didesnė už UAB Greitrans“ turimą turtą ir gautas pajamas. UAB „Greitrans“ 2013 m. finansinės atskaitomybės dokumentai sudaryti po 2014 m. kovo 17 d., t. y. kai atsakovė vadovės funkcijų jau nevykdė, todėl jų rezultatai sandorio sudarymo metu atsakovei negalėjo būti žinomi. Dėl transporto priemonių sprendė akcininkas D. T., kuris dirbo direktoriaus pavaduotoju ir kuris pateikė remontui UAB „Eglaidija“ transporto priemones. Atsakovė dokumentus perdavė D. T. 2014 m. kovo 3 d., t. y. kai išėjo iš darbo, o pastarasis perdavė juos G. D.. Remontas buvo einamasis, smulkus, įmonė užsiėmė krovinių pervežimais. Atsakovės išėjimo iš darbo metu UAB „Greitrans“ buvo pajėgi atsiskaityti už vilkikų remonto darbus. 2013 metų rezultatas atsakovei nebuvo žinomas, tačiau nebuvo abejonių, kad UAB „Greitrans“ galėjo atsiskaityti su UAB „Eglaidija“. Transporto priemonės buvo draustos. UAB „Greitrans“ buhalteriją tvarkė buhalterė. Apie UAB „Greitrans“ nemokumą atsakovė nežinojo, nes buvo turto, transporto priemonės, ofisas, kuris priklausė savininkams. Su UAB „Eglaidija“ nebendravo. Ieškovas nurodo neteisingas aplinkybes, kad UAB „Greitrans“ vairuotojas, patyręs eismo įvykį mirė eismo įvykio metu, kadangi jis mirė ne eismo įvykio metu, o vėliau, kai jau buvo išėjęs iš darbo ir dėl ligų. UAB „Greitrans“ turėjo turto: transporto priemones, techniką, su kuria vykdė veiklą. Atsakovė netvarkė reikalų dėl transporto priemonių remonto, todėl nematė PVM sąskaitų faktūrų, jokių pretenzijų iš UAB „Eglaidija“ UAB „Greitrans“ dėl neatsiskaitymo atsakovei dirbant nebuvo pareikšta. Atsakovė yra baigusi Kauno kolegiją, viešbučių vadybą, iki tol, kol tapo UAB „Greitrans“ direktore, dirbo vadybininke. Atsakovė pati spręsdavo personalo klausimus, o buhalterė tvarkė buhalteriją, vienintelis akcininkas, dirbęs direktoriaus pavaduotoju D. T., tvarkė transporto priemones. Sprendimus dėl transporto priemonių priimdavo D. T.. UAB „Greitrans“ veikė ir vykdė komercinę-ūkinę veiklą ir po atsakovės išėjimo iš darbo.

Trečiojo asmens BUAB „Greitrans“ atstovas paaiškino, kad UAB „Greitrans‘ dokumentai bankroto administratoriui nėra perduoti, jie yra dingę. Trečiojo asmens atstovo nuomone, ieškinys turi būti reiškiamas vėlesniems UAB „Greitrans“ vadovams, o ne atsakovei, nes vėlesnėje UAB „Greitrans“ veikloje buvo grobstomas V. P. laikotarpiu iki bankroto bylos iškėlimo vienas iš vadovų buvo bulgaras, kuriam buvo perduoti visi šiuo metu nerandami dokumentai.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. balandžio 5 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas nurodė, kad iš Kauno apskrities VMI UAB „Greitrans“ patikrinimo akto akivaizdu, kad atsakovę atleidus iš UAB „Greitrans“ vadovo pareigų, UAB „Greitrans“ vykdė komercinę-ūkinę veiklą, turėjo nuosavybės teise transporto priemones, vykdė komercines eksporto-importo operacijas, gavo pajamas, tačiau ne visada deklaravo pajamas, PVM, neteisingai nurodė 2014 metų balanso duomenis, pažeidė PVM deklaracijos užpildymo tvarką, pažeidė Buhalterijos apskaitos pagrindų įstatymą, PVM įstatymą, Finansinės atskaitomybės įstatymą. Todėl pateikti duomenys 2014 metų UAB „Greitrans“ balanse yra neteisingi, balanse neatsispindi gautos UAB „Greitrans“ pajamos. Tai reiškia, kad vadovaujantis UAB „Greitrans“ 2014 metų finansine atskaitomybe, 2014 metų balansu negalima patvirtinti fakto dėl UAB „Greitrans“ nemokumo 2014 metais ir 2013 metais. Pagal pateiktus į bylą įrodymus negalima nustatyti tikslios UAB „Greitrans“ nemokumo atsiradimo datos. Tačiau iš byloje nustatytų aplinkybių ir ištirtų įrodymų akivaizdu, kad UAB „Greitrans“ transporto priemonių remonto atlikimo metu turėjo nuosavą turtą, vykdė komercinę-ūkinę veiklą ir galėjo atsiskaityti su UAB „Eglaidija“, t. y. buvo moki. UAB „Eglaidija“ nesikreipė su pretenzija į UAB „Greitrans“ ar į teismą dėl skolos išieškojimo, kai UAB „Greitrans“ vadove buvo K. Z., be to, tuo metu UAB „Greitrans“ turėjo turtą, t. y. nuosavybės teise priklausančias transporto priemones, kurių vertė žymiai viršijo transporto priemonių remonto kainą -1101,54 Eur. Tai reiškia, kad nebuvo sąlygų ir aplinkybių, nustatytų Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnyje, todėl atsakovė K. Z. negalėjo kreiptis į teismą su ieškiniu dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Greitrans“. Teismas nurodė, kad Kauno apskrities VMI patikrinimo aktu nustatyta, jog UAB „Greitrans“ vykdė komercinę-ūkinę veiklą, eksporto, importo operacijas su transporto priemonėmis, nuomojosi negyvenamas patalpas, turėjo nuosavas transporto priemones, kurios, vadovaujant S. D. buvo parduotos, o tai reiškia, kad UAB „Greitrans“ tapo nemoki vadovaujant ne atsakovei K. Z. ir akcininkui D. T., o vadovaujant vėlesniems vadovams, t. y. S. D. ir Bulgarijos piliečiui P. S. G. Tokiu būdu, atsakovei einant UAB „Greitrans“ vadovės pareigas UAB „Greitrans“ vykdė komercinę-ūkinę veiklą ir turėjo nuosavą turtą - transporto priemones - vilkikus, kurių vertė žymai viršijo įsiskolinimą UAB „Eglaidija“. Be to, Kauno apskrities VMI 2017 m. kovo 7 d. rašte Nr. 7.1 E-3.2./K-1294 „Dėl informacijos apie UAB „Greitrans“, informuojama, kad UAB „Greitrans“ turėjo mokestinę nepriemoką valstybei, savivaldybių biudžetams 2013 m. sausio 1 d - 133,44 Lt, o 2014 m. vasario 1 d. – 5,07 Lt, o tai reiškia, kad 2013 metais ir 2014 metais nebuvo pagrindo kelti UAB „Greitrans“ bankroto bylą, o vėliau atsakovė K. Z. vadovės pareigų jau nevykdė. Teismas atmetė ieškovo argumentus, kad 2013 metų UAB „Greitrans“ nemokumą ir netinkamą atsakovės pareigų vykdymą patvirtina Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 15 d. sprendimas, priimtas už akių civilinėje byloje Nr. 2-4026-713/2015, kadangi sprendė, kad vairuotojo mirties eismo įvykio metu aplinkybės neatitinka faktinių aplinkybių, nes vairuotojas mirė po eismo įvykio išėjęs iš darbo, nuo bendrų susirgimų. Teismas nurodė, kad Transporto priemonių draudikų biuras nėra pateikęs kreditorinių reikalavimų UAB „Greitrans“ 2013-2014 metais, be to, nėra pateikta biuro kreditorinių reikalavimų ir BUAB „Greitrans“ bankroto byloje. Teismo vertinimu, atsakovė nepažeidė nei Įmonių bankroto įstatymo 4 straipsnio, 8 straipsnio reikalavimų, nei CK 2.50 straipsnio, 2.87 straipsnio reikalavimų, nei kitų galiojančių įstatymų, nei kreditorių, t. y. pradinio kreditoriaus UAB „Eglaidija“ teisių, nei ieškovės teisėtų įstatymais saugomų interesų, neatliko priešingų teisei, kreditoriams veiksmų, nepadarė savo veiksmais kreditoriams UAB „Eglaidija“ žalos, tyčia ar dėl didelio neatsargumo nesudarė rangos sutarties su UAB „Eglaidija“ būnant UAB „Greitrans“ nemokiai, neturėjo tikslo neatsiskaityti su UAB „Eglaidija“, be to, UAB „Eglaidija“ nepateikė įrodymų, kad kreipėsi būtent į atsakovę, kaip UAB „Greitrans“ vadovę dėl neatsiskaitymo už atliktus transporto priemonių remonto darbus. Teismas sprendė, kad nesant civilinės atsakomybės būtinų sąlygų, civilinė atsakomybė atsakovės kaip UAB „Greitrans“ vadovės atžvilgiu negalima, K. Z. yra netinkamas atsakovas šioje civilinėje byloje.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Ieškovė (toliau – apeliantė) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas netyrė Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2016 m. sausio 15 d. patikrinimo akto Nr. FR0680-19 duomenų, nenustatė, koks yra galimas 2014 m. balanso finansinių duomenų neatitikimo dydis, ir ar tas dydis galėjo turėti įtakos nustatant UAB „Greitrans“ nemokumą. Kvestionuoti viešai pateiktų 2013 metų UAB „Greitrans“ finansinių dokumentų patikimumo nėra faktinio ar teisinio pagrindo.

Teismas, paneigdamas bankroto byloje Nr. eB2-2711-324/2016 nustatytą UAB „Greitrans“ 2014 metų nemokumo prielaidą, neanalizavo bendrovės įsipareigojimų kreditoriams už 2013-2014 metus dydžio bei neįvertino 2013-2014 metais patiriamų įmonės veiklos išlaidų, todėl remiantis tik atsakovės finansiniais dokumentais nepagrįstomis prielaidomis, kad įmonė turėjo turto ir vykdė veiklą, padarė neteisingą išvadą, kad UAB „Greitrans“ transporto priemonių remonto atlikimo metu turėjo nuosavą turtą, vykdė komercinę-ūkinę veiklą ir galėjo atsiskaityti su UAB „Eglaidija“, t. y. buvo moki.

Jau 2013 m. gruodžio 31 d. UAB „Greitrans“ buvo nemoki ir nuo 2014 metų nevykdė normalios ūkinės veiklos, nes turimos transporto priemonės parduotos, o nuo 2014 m. kovo 21 d. parduotos ir įmonės akcijos, o naujam akcininkui įmonė tebuvo „priedanga“ neteisėtoms komercinėms operacijoms.

Akivaizdu, kad atsakovė net ir be esamos įmonės nemokumo būklės žinojo arba turėjo žinoti apie nuostolius, atsiradusius dėl eismo įvykio, kuriame dalyvavo neapdrausti įmonės automobiliai, taigi, atsakovė suvokė, kad įmonė negali ir negalės įvykdyti savo įsipareigojimų ir yra nemoki, todėl, nesikreipdama į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, veikė neteisėtai, aplaidžiai ir neatsakingai, prisiėmė didesnių skolų atsiradimo riziką.

Teisiškai nereikšmingi atsakovės teiginiai, kad už žalą, padarytą kreditoriui, atsakingas akcininkas ir direktoriaus pavaduotojas G. T.. Atsakovė kaip įmonės direktorė tiesiogiai pasamdė šį asmenį pavaduoti ją įmonės veiklos organizavime, su šiuo asmeniu sudarė darbo sutartį, todėl atsakovė atsakinga už sau pavaldžių asmenų neteisėtus veiksmus ar neveikimą, kurie pasireiškė kaip tiesioginė žala kreditoriui.

Tiek atsakovė, tiek teismas, turėjo vadovautis Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 19 d. įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-10405-285/2015 nustatytomis aplinkybėmis, nes įsiteisėjusiu sprendimu nustatytos bylos faktinės aplinkybės nekvestionuojamos, o esant nustatytam CPK pagrindui galima pasinaudoti civilinės bylos atnaujinimo institutu.

Atsakovė, būdama įmonės vadovė, visiškai nesidomėjo UAB „Greitrans“ veiklos finansiniais rezultatais bei asmeniškai suklaidino UAB „Eglaidija“ direktorių dėl galimybės atsiskaityti už perkamas paslaugas, ir šie neteisėti veiksmai tiesiogiai lėmė žalos pradiniam kreditoriui atsiradimą. Atsakovė, žinodama arba turėdama žinoti apie tai, kad bendrovė neturi lėšų atsiskaityti už suteiktas paslaugas bei neplanuodama už šias paslaugas atsiskaityti, suvokė, kad neapmokėdama remonto paslaugų padarys žalą pradiniam kreditoriui ir buvo abejinga žalos kreditoriui atsiradimui.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad atsakovė jokių neteisėtų veiksmų UAB „Eglaidija“ atžvilgiu nėra atlikusi. Žala kilo ne dėl to, kad buvo užsakyti remonto darbai, kas atitiko įprastai ūkinei veiklai ir rizikai, tačiau gali kilti jei BUAB „Greitrans“ su ieškove neatsiskaitys. Tačiau negalima nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad BUAB „Greitrans“ nemokumas galimai sukeltas vėliau įmonei vadovavusių asmenų. Todėl nėra būtinų sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo reikšmingas bylai aplinkybes, tinkamai taikė ir materialinės teisės normas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad bankrutuojančios įmonės kreditorius gali pareikšti tiesioginį ieškinį bendrovės vadovams ir dalyviams, bet tik tokiu atveju, jeigu šie subjektai padarė tiesioginę žalą konkrečiam kreditoriui (pagal CK 6.263 straipsnį), o ne išvestinę žalą kreditoriams kaip interesų grupei dėl netinkamo valdymo. Kreditorius turi teisę reikalauti iš bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės vadovų žalos atlyginimo ir tuo atveju, kai dėl šių asmenų veiksmų bendrovės turtinė padėtis iš esmės nepablogėjo ir kreditoriams, kaip interesų grupei, žala nepadaryta, tačiau dėl jų neteisėtų veiksmų nukentėjo konkretaus kreditoriaus turtiniai interesai ir jis bankroto procese negali gauti tų savo reikalavimų patenkinimo, kurie būtų patenkinti, jei nebūtų prieš jį nukreiptų neteisėtų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-219/2017). Kasacinis teismas išaiškino, kad kreditorius, kai jam padaryta žala, gali reikšti tiesioginį ieškinį bankrutuojančios įmonės vadovams ir (ar) dalyviams neribojamas bankroto proceso stadijos. Taigi, kreditorių teisė pareikšti tiesioginį ieškinį ribojama ne bankroto proceso stadijos, o pasirinkto ieškinio pagrindo. Toks ieškinys galimas išimtiniais atvejais, kai atsakovo neteisėti veiksmai nėra bendras pareigos bendrovei CK 2.87 straipsnio 7 dalies pagrindu pažeidimas, o nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą – veiksmų neteisėtumas turi pasireikšti specifiškai, tik vieno kreditoriaus atžvilgiu, ir atitikti bendrąjį deliktinei atsakomybei taikomą neteisėtumo kriterijų (CK 6.263 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2014).Bendrovės valdymo organų atsakomybė bankrutuojančios bendrovės kreditoriams yra subsidiari (CK 6.245 straipsnio 5 dalis), išskyrus atsakomybę CK 6.263 straipsnio 2 dalies pagrindu. Bendrovės vadovas kreditoriams atsako kaip papildomas skolininkas, tokia apimtimi, kiek prievolės nevykdo tiesioginis skolininkas – bendrovė. Pavyzdžiui, civilinėje byloje, kurioje bankrutuojančios įmonės kreditorius prašė priteisti iš įmonės direktoriaus ir akcininkų žalos, galimai atsiradusios dėl nemokios įmonės sudarytų nuostolingų sandorių, atlyginimą, kasacinis teismas konstatavo, kad bendrovės vadovo atsakomybė atsiranda tik tuo atveju, kai bendrovė nebepajėgi pati patenkinti kreditoriaus reikalavimų, t. y. bendrovės vadovo atsakomybė yra subsidiaraus pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012).Šioje byloje nustatyta, kad atsakovė ėjo UAB „Greitrans“ direktorės pareigas nuo 2012 m. kovo 23 d. iki 2014 m. kovo 17 d. ( t.1, b. l. 14, čia ir toliau nurodomi elektroninės bylos apyrašo tomai ir lapų numeriai). Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad 2013 m. gruodžio 13 d. UAB “Greitrans” darbuotojas, vairavęs įmonei priklausantį automobilį, sukėlė autoavariją dėl savo kaltės. Avarijoje sugadintas UAB “Greitrans” priklausęs automobilis nebuvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Iš bendrovės “Greitrans” 2013 m. gruodžio 31 d. balanso duomenų matyti, kad įmonės turtas buvo įvertintas 75 399 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos – 133 131 Lt ( t.1, b. l. 171). Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti įmonės finansinę situaciją 2013 metais ir atitinkamai spręsti, kad atsakovė (įmonės direktorė) turėjo kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, o to nepadariusi yra atsakinga prieš konkretų kreditorių ( ieškovę). Su tokiais argumentais nėra pagrindo sutikti. Nors įmonė jau 2013 m. gruodžio 31 d. buvo bankroto situacijoje, tačiau, kaip matyti iš UAB „Eglaidija” sąskaitos-faktūros, jau 2014 m. sausio 3 d. buvo surašyta sąskaita apmokėti 728,42 Lt už remonto paslaugas ( t.1, b.l.192), kitos sąskaitos išrašytos 2014 m. vasario 20 d. ( t.1, b. l. 12) ir 2014 m. sausio 10 d. ( t.1, b.l.13). Akcinių bendrovių įstatymo 58 straipsnio 3 dalis nustato, kad bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su bendrovės metiniu pranešimu ir auditoriaus išvada (jei auditas privalomas pagal įstatymus ar numatytas įstatuose) per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateiktas juridinių asmenų registro tvarkytojui. Eilinis akcininkų susirinkimas turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos ( Akcinių bendrovių įstatymo 24 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad 2013 metų pabaigoje arba 2014 metų pradžioje atiduodama transporto priemones remontuoti UAB “Eglaidija”, atsakovė galėjo neturėti balanso duomenų ir nežinoti realių 2013 finansinių metų rezultatų. Net ir žinodama preliminarius įmonės finansinės ataskaitos duomenis, direktorė galėjo nuspręsti vis dėlto remontuoti transporto priemones ir siekti uždirbti pelną naudodama jas tiesioginėje veikloje. Kaip matyti iš Registrų centro duomenų išrašo, UAB „Greitrans“ finansinė atskaitomybė už 2013 metus buvo pateikta 2014 m. kovo 17 d., kai atsakovė jau nebedirbo įmonės direktore ( t.1, b.l. 49-50). Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad priimant sprendimą dėl UAB „Greitrans“ priklausančių transporto priemonių-vilkikų remonto UAB „Eglaidija“ nebuvo viršyta normali verslo rizika, nes UAB „Greitrans“ veiklos rūšys ir tikslai buvo krovinių pervežimai kelių transportu, krovinių tvarkymas, kita transportui būdinga veikla, o remontuotinos transporto priemonės nuosavybės teise priklausė UAB „Greitrans“, be to, UAB „Greitrans“ vykdė komercinę –ūkinę veiklą, buvo pelno siekianti įmonė, kuri turėjo nuosavą transportą, kuriuo vykdė pervežimus ir atliko kitą jai būdingą veiklą pagal įstatus. Teismas pagrįstai sprendė, kad šiuo atveju atidavus transporto priemones remontuoti, nebuvo pažeista normali verslo rizika. Atsakovė būdama įmonės direktore galėjo nežinoti įmonės finansinių rezultatų už 2013 metus, be to, galėjo tikėtis, kad suremontavus transporto priemones su jomis bus galima uždirbti pajamų ir pagerinti įmonės finansinę situaciją. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovės kaip direktorės veiksmai buvo nukreipti tyčia apgauti kreditorių UAB „Eglaidija“, užsakyti remonto paslaugas ir už jas nesumokėti. Todėl atsakovei nekyla pareiga taikyti atsakomybę prieš konkretų kreditorių pagal tiesioginį ieškinį. Kasacinio teismo yra akcentuota, kad neteisėtumas konkretaus kreditoriaus atžvilgiu gali pasireikšti kreditoriaus klaidinimu, apgaulingos informacijos teikimu bendrovei sudarant sutartį su konkrečiu kreditoriumi ar kitais į konkretų kreditorių nukreiptais nesąžiningais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2014). Šioje byloje atsakovės klaidinančių ar apgaulingų veiksmų kreditoriaus UAB „Eglaidija“ atžvilgiu nebuvo įrodinėjama ir nebuvo nustatyta. Ieškovės nurodomos aplinkybės, kad įmonė „Greitrans“ 2014 metais nevykdė veiklos, pardavė transporto priemones, neturi teisinės reikšmės sprendžiant atsakovės kaip įmonės direktorės atsakomybės prieš konkretų kreditorių klausimą, nes atsakovė 2014 m. kovo 3 d. perdavė įmonės antspaudą ir dokumentus ( bylas) vieninteliam akcininkui D. T. ( t.1, b.l. 46, 47-48), ir buvo atleista iš direktorės pareigų 2014 m. kovo 17 d. Kaip matyti iš ieškovės pateiktų Creditinfo duomenų, UAB „Greitrans“ transporto priemonių turėjo iki 2016 m. vasario 1 d. ( t.1, b.l. 165), vadinasi, iki to laiko įmonė vykdė savo pagrindinę veiklą. Iš LITEKO duomenų matyti, kad bankroto byla UAB „Greitrans“ buvo iškelta tik 2016 m. lapkričio 29 d., ši byla dar nebaigta nagrinėti, Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 14 d. nutartimi UAB „Greitrans“ bankroto byloje patvirtinti kreditorių reikalavimai, be kita ko, ir ieškovės UAB „Sinėja“ kreditorinis reikalavimas 1 520,54 Eur dydžio. Kadangi UAB “Greitrans” bankroto byla nėra baigta nagrinėti, šioje byloje nėra pagrindo teigti, kad ieškovė neturi galimybės gauti savo kreditorinio reikalavimo patenkinimą iš bankrutuojančios įmonės. Pažymėtina, kad ieškovės byloje pateiktas 2016 m. gegužės 19 d. antstolio R. B. surašytas išieškojimo negalimumo aktas UAB „Greitrans“ atžvilgiu yra ankstesnis, negu kad UAB „Greitrans“ buvo iškelta bankroto byla, todėl išieškojimo negalimumo aktu vadovautis negalima, nes bankroto byloje bankrutuojančios įmonės turtinė padėtis gali pasikeisti, gali būti nuginčyti sandoriai, išreikalauti įsiskolinimai ir pan. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2017-02-03 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-32-421/2017 konstatavo, kad kreditorius, esant iškeltai bankroto bylai, yra laisvas pasirinkti, ar reikšti tiesioginį ieškinį dėl jam individualiai padarytos žalos atlyginimo ar netiesioginį ieškinį dėl žalos atlyginimo bankrutuojančios įmonės vardu. Tačiau tokio individualaus kreditoriaus ieškinio tenkinimui turi būti įrodytos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos, kurios kreditoriaus pareikšto ieškinio atveju reiškia į konkretų kreditorių nukreiptų nesąžiningų veiksmų atlikimą ir būtent dėl tų veiksmų kreditoriui atsiradusią žalą, o ne bendro juridinio asmens nemokumo sukėlimą ar mokumo sumažėjimą, kuris vienodai paveikia tiek ieškinį pareiškusį kreditorių, tiek ir visus likusius juridinio asmens kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 -09-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2014). Šioje byloje ieškovė neįrodė, kad yra bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos, dėl kurių būtent konkretus kreditorius turi teisę į patirtos žalos atlyginimą iš bendrovės vadovo. Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai išnagrinėjo bylą, tinkamai taikė CK 2.87 straipsnio 5 d. , CK 6.245 straipsnio 5 dalį, todėl priėmė pagrįstą sprendimą, kuris paliktinas galioti, o apeliacinis skundas atmestinas. Palikus pirmosios instancijos teismo sprendimą galioti, bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pirmosios instancijos teisme nekeistinas. Apeliacinės instancijos teisme turėtos šalių bylinėjimosi išlaidos priteistinos proporcingai patenkintiems ir atmestiems reikalavimams. Ieškovės turėtos išlaidos neatlygintinos. Atsakovės turėtos išlaidos už atsiliepimą į apeliacinį skundą, kurios neviršija rekomenduojamų maksimalių dydžių, priteistinos iš ieškovės ( 300 Eur, t.2, b.l.45-46). Išlaidų už procesinių dokumentų siuntimą valstybė nepatyrė.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326

straipsnio 1 dalies 1 punktu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei K. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės UAB „Sinėja“, įm.k. 133570756, 300 Eur ( tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Gintautas KoriaginasDiana LabokaitėAlbina Rimdeikaitė