Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aloyzo Kruopio, Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algimanto Valantino,

nuteistųjų gynėjams advokatams Vaclovui Kochanskui, Kęstučiui Staniuliui, Mindaugui Barkauskui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų R. K., D. K., R. Ž. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nuosprendžio, kuriuo:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį (už K. K. sužalojimą) laisvės atėmimu 6 mėnesiams;

- pagal BK 165 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams;

- pagal BK 140 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams;

- pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą (už J. V. sužalojimą) laisvės atėmimu 5 metams;

- pagal BK 284 straipsnį (už G. S. sužalojimą) laisvės atėmimu 1 metams;

- pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą (už M. Š. sužalojimą) laisvės atėmimu 7 metams;

- pagal BK 284 straipsnį (už M. Š. sužalojimą) laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, 6 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu bei iš dalies jas sudedant ir R. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas kardomajame kalinime ir sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017 m. rugsėjo 12 d. iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas kardomajame kalinime ir sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017 m. rugsėjo 11 d. iki 2018 m. vasario 9 d. ir nuo suėmimo teismo salėje iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti.

- pagal BK 165 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 9 mėnesiams;

- pagal BK 140 straipsnį laisvės atėmimu 5 mėnesiams;

- pagal BK 284 straipsnį (už M. Š. sužalojimą) laisvės atėmimu 1 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti apėmimo būdu bei iš dalies sudedant ir R. Ž. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas kardomajame kalinime ir sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017 m. rugsėjo 10 d. iki 2017 m. gruodžio 8 d. ir nuo 2019 m. kovo 13 d. iki 2019 m. liepos 31d.

Priteista iš R. K. K. K. naudai 150 Eur turtinei žalai ir 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Priteista iš R. K. J. V. naudai 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Priteista iš R. K. M. Š. naudai 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Priteista iš R. K., D. K. ir G. P. solidariai M. Š. naudai 1 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Priteista Vilniaus teritorinei ligonių kasai gydymo išlaidų:

iš R. K. 5 081,88 Eur;

iš R. K. ir R. Ž. solidariai 62,77 Eur;

Iš D. K. 912,06 Eur.

Išieškota iš R. K., D. K., G. P. M. Š. naudai po 66,66 Eur proceso išlaidų.

Tuo pačiu nuosprendžiu pagal BK 165 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį nuteistas ir G. P., tačiau nuosprendis jo atžvilgiu apeliacine tvarka neapskųstas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. R. K. nuteistas už tai, kad 2017 m. rugsėjo 9 d., apie 1.00 val., viešoje vietoje, prie naktinio klubo (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kitų klube susirinkusių asmenų akivaizdoje, elgdamasis įžūliai – tyčia, kilusio tarpusavio konflikto metu, sudavė apsaugos darbuotojui K. K. vieną smūgį peiliu į dešinę ranką, tuo padarė jam pjautinę dešinio delno žaizdą, nežymiai sužalojo nukentėjusįjį K. K. ir tuo demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

2. R. K., R. Ž. nuteisti už tai, kad būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kartu su D. K. ir G. P., 2017 m. rugsėjo 10 d., apie 0.50 val., veikdami bendrininkų grupe, neteisėtai, atvirai, R. Ž. panaudojus smurtą prieš bute gyvenantį ir buto duris atidariusį L. M. - sugriebus už kaklo, jėga įstūmus į vidų, prieš savininko valią įsibrovė į kito žmogaus butą, esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį L. M. bei D. M..

3. R. Ž., R. K. nuteisti už tai, kad, būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kartu su G. P., 2017 m. rugsėjo 10 d., apie 0.50 val., bute (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), veikdami kartu, įžūliais veiksmais, kitų žmonių akivaizdoje, po to, kai R. Ž. sugriebdamas už kaklo ir įstūmęs į vidų buto duris atidariusį L. M., G. P. suduodamas nukentėjusiajam L. M. 6 smūgius kumščiu į galvos sritį ir R. K. suduodamas du smūgius lazda nukentėjusiajam L. M. į kaklą, tuo padarant poodines kraujosruvas už dešinės ausies, dešinio smilkinio srityje, už kairės ausies, kairės akies viršutiniame voke vidiniame krašte, pakaušio kairėje, odos nubrozdinimus dešinės ausies kaušelio viršutinėje dalyje, taip bendrais veiksmais padarė nežymų sveikatos sutrikdymą L. M., toliau tęsdamas nusikalstamą veiką R. Ž., suduodamas vieną smūgį kumščiu nukentėjusiajam E. Z. į kairį šoną, sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą.

4. D. K. nuteistas už tai, kad 2017 m. rugsėjo 10 d., apie 0.50 val., bute (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrai su nenustatytu asmeniu, įžūliais veiksmais, kitų žmonių akivaizdoje sudavė nukentėjusiajam L. M. vieną smūgį kumščiu į veidą, tuo jam padarė muštinę žaizdą apatinėje lūpoje, apatinio žandikaulio dešinės pusės kaklelio lūžimą, taip dėl apatinio žandikaulio dešinės pusės kaklelio lūžimo nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį L. M..

5. R. K. nuteistas už tai, kad 2017 m. rugsėjo 10 d., apie 0.50 val., bute (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tęsdamas nusikalstamą veiką sudavė vieną smūgį medine lazda nukentėjusiajam J. V. į galvą, tuo padarydamas muštinę žaizdą kaktos kairėje pusėje, pereinant į momens kairę pusę, galvos smegenų trauminę ligą, ūmų periodą, vidutinio sunkumo forma, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos dangalu abiejų pusrutulių kaktinių ir momeninių skilčių srityje, galvos smegenų sumušimą, kaktikaulio lūžimą, taip dėl atviro kaukolės skliauto kaulų lūžimo, galvos smegenų sumušimo sunkiai sužalojo nukentėjusįjį J. V..

6. R. K. ir R. Ž. nuteisti už tai, kad 2017 m. rugsėjo 10 d., apie 01.00 val., viešoje vietoje – prie kavinės-baro (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdami kartu, kitų prie kavinės – baro stovinčių asmenų akivaizdoje, elgdamiesi įžūliai, tyčia, be jokios dingsties, R. K. suduodamas vieną smūgį kumščiu į koją ir tris smūgius peiliu į kairę ranką, krūtinę bei dešinę ranką G. S., o R. Ž., pribėgęs prie jų, sudavė G. S. vieną smūgį kumščiu į veidą ir vieną smūgį kumščiu į kairę ranką, padarė G. S. poodines kraujosruvas kairės šlaunies srityje, kairio žasto viduriniame trečdalyje išoriniame paviršiuje, pjautines žaizdas kairės šlaunies viršutiniame trečdalyje priekiniame paviršiuje, krūtinės ląstos dešinėje pusėje, dešinio riešo delniniame paviršiuje, taip nežymiai sužalojo G. S. ir tuo demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

7. R. K. nuteistas už tai, kad 2017 m. rugsėjo 10 d., apie 01.00 val., viešoje vietoje – prie kavinės-baro (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, dėl chuliganiškų paskatų, be jokios dingsties, kitų prie kavinės – baro stovinčių asmenų akivaizdoje, sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką, tyčia suduodamas nukentėjusiajam M. Š. vieną smūgį kumščiu į veidą bei du smūgius peiliu į krūtinę ir pilvą, tuo padarydamas kiaurymines durtines – pjautines krūtinės ląstos dešinės pusės, pilvo kairės pusės žaizdas, dešinės pusės pneumotoraksą, hemoperitoneumą, retroperitoninio tarpo hematomą, paviršinį odos nubrozdinimą dešinio antakio srityje, taip dėl kiauryminės durtinės – pjautinės krūtinės ląstos dešinės pusės, pilvo kairės pusės žaizdos, dešinės pusės pneumotorakso, nemoperitoneumo, retroperitoninio tarpo hematomos sunkiai sužalojo nukentėjusįjį M. Š., tuo padarydamas sunkų sveikatos sutrikdymą ir tuo demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

8. D. K. nuteistas už tai, kad jis ir G. P., 2017 m. rugsėjo 10 d., apie 01.05 val., viešoje vietoje – prie namo (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), veikdami kartu, elgdamiesi įžūliai, tyčia, be jokios dingsties, G. P. sudavus nukentėjusiajam M. Š. du smūgius kumščiu į veidą ir M. Š. nugriuvus, D. K. sudavė 8 smūgius rankomis ir kojomis M. Š. į galvą ir kitas kūno vietas, tuo padarydamas M. Š. paviršinį odos nubrozdinimą dešinio antakio srityje bei sukeldamas fizinį skausmą ir tuo demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

II. Apeliacinių skundų teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Dėl R. Ž. kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

13. Nuteistasis R. Ž. savo apeliaciniame skunde neigia padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, tvirtina, jog nei nukentėjusysis E. Z., nei nukentėjusysis L. M. nepatvirtino, kad jis jiems sukėlė fizinį skausmą, ši aplinkybė nebuvo įrodyta teisminio bylos nagrinėjimo metu.

16. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 1 dalis). Bendrininkavimą apibūdina objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu ir tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis). Bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales. Visi bendrininkai atsako pagal tą patį BK straipsnį, numatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas. R. Ž. šiuo atveju su kitais nuteistaisiais pagrįstai buvo pripažinti nusikalstamos veikos bendrininkais – bendravykdytojais. Iš bylos duomenų matyti, kad R. Ž. pradėjus telefonu konfliktuoti su asmenimis, visi keturi nuteistieji R. K. automobiliu nuvyko į butą, kuriame buvo L. M. ir kiti asmenys, įsiveržę į butą, visi nuteistieji, tarp jų ir R. Ž., pradėjo smurtauti prieš bute buvusius asmenis, tokiu būdu bendrais veiksmais nukentėjusiajam L. M. padarė poodines kraujosruvas už dešinės ausies, dešinio smilkinio srityje, už kairės ausies, kairės akies viršutiniame voke vidiniame krašte, pakaušio kairėje, odos nubrozdinimus dešinės ausies kaušelio viršutinėje dalyje, kas sukėlė L. M. nežymų sveikatos sutrikdymą. Šios aplinkybės patvirtina R. Ž. ir kitų nuteistųjų veiksmų ir tyčios bendrumą bei konkliudentiniais veiksmais išreikštą tarpusavio sutarimą padaryti nusikalstamą veiką. Vykdytojo ekscesas šiuo atveju nenustatytas, todėl šia nusikalstama veika L. M. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas pagrįstai inkriminuotas bendrai trims nusikaltimo bendravykdytojams, tarp jų ir R. Ž.. Esant tokioms nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms ir baudžiamojo įstatymo taikymo praktikai nėra pagrindo papildomai aiškintis aplinkybių, kuriam bendrininkui kuriuos nežymaus L. M. sveikatos sutrikdymo padarinius priskirti. Nuteistojo R. Ž. padaryta nusikalstama veika L. M. atžvilgiu teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Dėl R. Ž. kaltės, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje

18. Nuteistasis R. Ž. savo apeliaciniame skunde neigia padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, tvirtina, kad jis tik bandė išskirti konfliktuojančius asmenis, dėl jo veiksmų nebuvo sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, niekas dėl jo veiksmų nenukentėjo.

20. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu R. Ž. pagal BK 284 straipsnį buvo nuteistas už tai, kad 2017 m. rugsėjo 10 d., apie 01.00 val., viešoje vietoje, kartu veikusiam R. K. be jokios dingsties sudavus vieną smūgį kumščiu G. S. į koją ir tris smūgius peiliu į kairę ranką, krūtinę bei dešinę ranką, pribėgęs prie jų R. Ž. sudavė G. S. vieną smūgį kumščiu į veidą ir vieną smūgį kumščiu į kairę ranką. Kaip matyti iš nuteistojo R. Ž. parodymų, jis patvirtino prie kavinės – baro (duomenys neskelbtini) atlikęs smurtinius veiksmus prieš nukentėjusįjį G. S., tačiau tvirtina, kad tokiais veiksmais tik gynė R. K. ir bandė išskirti konfliktuojančius asmenis, visuomenės rimtis ir tvarka dėl jo elgesio nebuvo sutrikdyta. G. S., pasakodamas apie konfliktą su R. K. ir R. Ž. paaiškino, jog 2017 m. rugsėjo 10 d., naktį, iš baro (duomenys neskelbtini) jis išėjo į lauką parūkyti. Tuo metu prie jo priėjo nepažįstamas vaikinas ir be jokios priežasties sudavė jam smūgį, tačiau dėl neblaivumo tiksliai neprisimena, į kurią kūno vietą. Nukentėjusiojo G. S. teigimu, su šiuo vyriškiu jis susigrūmė ant šaligatvio. Nukentėjusysis M. Š. nurodė, kad įvykio naktį prie baro (duomenys neskelbtini) jam besikalbant su draugais, prie jų priėjo nepažįstamas vaikinas, kuris rankoje turėjo lazdą. Po keleto minučių prie šio vyriškio priėjo dar vienas nepažįstamas vyriškis. Lazdą turėjęs vyriškis nieko nesakęs sudavė jam smūgį kumščiu, G. S. pradėjo su juo grumtis. Tuomet ir jis, norėdamas padėti G. S., įsitraukė į grumtynes. Liudytojas A. L. parodė, kad matė, kaip prie baro (duomenys neskelbtini) prasidėjus susistumdymui su iš tamsos atėjusiu nepažįstamu vyriškiu, prie jo atbėgo dar vienas vyriškis, kurį jis bandė sulaikyti ir neleisti prisiartinti prie tos vietos, kur G. S. grūmėsi su nepažįstamu vaikinu. Tarp atbėgusių dviejų vyriškių ir G. S. bei M. Š. prasidėjo grumtynės. Kaip matyti iš nuteistojo R. K. parodymų, konfliktas su G. S. ir M. Š. prasidėjo jam vienam grįžtant iš buto, kur prieš tai visi nuteistieji sumušė bute buvusius asmenis. R. K. teigimu, jis pirmas sudavė vyriškiui, kuris stovėjo prie baro (duomenys neskelbtini), tarp jų kilo grumtynės. Išanalizavus nukentėjusiųjų G. S., M. Š., įvykį mačiusio liudytojo A. L. parodymus, o taip pat ir pačių nuteistųjų R. K. bei R. Ž. parodymus, matyti, kad grumtynės tarp R. K. ir G. S. prasidėjo R. K. be jokios dingsties užpuolus G. S. ir sudavus jam smūgius rankomis, kojomis bei peiliu. R. K. grumiantis ir konfliktuojant su G. S., prie jo prisijungė ir R. Ž., kuris taip pat sudavė smūgius rankomis iki tol nepažįstamam G. S., smurtiniais R. K. ir R. Ž. veiksmais buvo nežymiai sutrikdyta G. S. sveikata. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų R. Ž. pasakojimą, kad G. S. jis sužalojo gindamas R. K.. Priešingai – nukentėjusiųjų G. S. ir M. Š., taip pat liudytojo A. L. parodymais nustatyta, kad įvykio naktį jie be jokios dingsties prie baro (duomenys neskelbtini) buvo užpulti iki tol nepažįstamų R. K. ir R. Ž.. Nuteistųjų R. K. ir prie jo prisijungusio R. Ž. be priežasties sukeltą konfliktą matė liudytojas A. L., nukentėjusiajam G. S. į pagalbą ginantis nuo jį užpuolusių R. K. ir R. Ž. atėjęs M. Š., kuris konflikto metu irgi buvo sužalotas R. K., R. Ž. kvietė prie jų su R. K. prisijungti ir nuteistuosius D. K. bei G. P.. Pirmosios instancijos teismas padarė motyvuotą ir pagrįstą išvadą, kad smurtiniai veiksmai vyko viešoje vietoje, matant pašaliniams asmenims, R. Ž. savo nusikalstamais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį. R. Ž. padarytoje veikoje yra visi būtini BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymiai.

Dėl bausmių

21. Visi trys apeliantai savo skunduose nesutinka su jiems paskirtomis bausmėmis, nuteistasis R. K. prašo dėl M. Š. sunkaus sveikatos sutrikdymo pripažinti prisipažinimą padarius nusikaltimą ir nuoširdų gailėjimąsi jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei sušvelninti tiek už šią nusikalstamą veiką paskirtą, tiek ir galutinę bausmę. Nuteistasis D. K. prašo sušvelninti tiek už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes, tiek galutinę bausmę bei bausmės vykdymą atidėti. Nuteistasis R. Ž. apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 165 straipsnio 1dalyje, padarymą jam paskyrė per griežtą bausmę.

22. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotas ir teisingas bausmes. Teisingumo ir teisinės valstybės principai reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima paskirti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmės dydžio nustatymo taisyklės yra BK 61 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

23. R. K. padarė šešias nusikalstamas veikas, iš kurių dvi, numatytos BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, priskiriamos labai sunkių nusikaltimų kategorijai, už šių nusikaltimų padarymą baudžiamasis įstatymas alternatyvių bausmių laisvės atėmimui nenumato. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nuteistojo R. K. parodymus, padarė išvadą, jog savo kaltę nuteistasis visiškai pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi tik dėl J. V. sužalojimo ir šią aplinkybę pripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančia. Nuteistasis R. K. savo apeliaciniame skunde nurodė, kad jis prisipažino bei nuoširdžiai gailisi ir dėl M. Š. sunkaus sveikatos sutrikdymo, todėl ši aplinkybė turėtų būti pripažinta jo atsakomybę lengvinančia ir už M. Š. sunkų sveikatos sutrikdymą jam paskirta tokia pati bausmė, kaip ir už J. V. sužalojimą.

24. Prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nustatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato: a) kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką arba b) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Ši aplinkybė pripažįstama atsakomybę lengvinančia, jei kaltininkas pripažino padaręs nusikaltimą bylos tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, o nuoširdus gailėjimasis įvyko iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo. Remiantis teismų praktikoje suformuota taisykle, kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra tada, kai kaltininkas savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu, o nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Nuoširdus gailėjimasis yra tada, kai kaltininkas kritiškai vertina savo poelgį, išgyvena dėl jo, stengiasi atlyginti žalą ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-88/2008, 2K-38/2009, 2K-259/2009, 2K-94/2010, 2K-450/2010, 2K-7-107/2013, 2K-77/2013, 2K-78/2014, 2K-479/2014, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2018). Teismų praktikoje akcentuojama, kad tik deklaratyvus kaltės pripažinimas negali būti pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nurodyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-145-139/2015). Nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes (pavyzdžiui, atsiprašo nukentėjusio asmens, atlygina jam padarytą žalą ir pan.).

25. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad R. K. dėl M. Š. sukeltų pasekmių savo kaltės nepripažino, padarė išvadą, jog dėl šio nusikaltimo padarymo nėra R. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių (tokią išvadą galima padaryti iš nuosprendžio 23 lapo, 9 pastraipos). Ši pirmosios instancijos teismo išvada, nors skundžiamame nuosprendyje iš esmės tinkami nemotyvuota, yra teisinga. Kaip matyti iš nuteistojo R. K. parodymų viso bylos proceso metu, ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis neigė įvykio metu, kuomet buvo sunkiai sužalotas M. Š., turėjęs peilį ir juo sužalojęs nukentėjusįjį. Pradėjus bylą nagrinėti pirmosios instancijos teisme ir paklausus, ar R. K. savo kaltę dėl jam pareikštų kaltinimų pripažįsta, nuteistasis atsakė, kad kaltu prisipažįsta iš dalies, parodymus duos po visų proceso dalyvių apklausos. Ir tik pirmosios instancijos teisme apklausus visus nukentėjusiuosius bei liudytojus, R. K. prisipažino peiliu dūręs vieną kartą nukentėjusiajam M. Š. į pilvą, nors specialistas nustatė, kad durtiniai – pjautiniai sužalojimai M. Š. padaryti dviem trauminiais poveikiais. Toks nuteistojo R. K. kaltės pripažinimas negali būti pripažintas savanorišku, o priešingai, R. K. savo kaltę peiliu sunkiai sužalojęs M. Š. pripažino tik po visų proceso dalyvių apklausos, t. y. dėl byloje surinktų, jo kaltę patvirtinančių įrodymų visumos. Sprendžiant dėl šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir vertinant kaltininko parodymus svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-281-942/2018). Šioje byloje šios sąlygos nėra, nes, kaip buvo minėta, R. K. savo kaltę peiliu sunkiai sužalojus M. Š. ikiteisminio tyrimo metu neigė, o kaltu prisipažino tik teisminio bylos nagrinėjimo metu, apklausus visus nukentėjusiuosius ir liudytojus, be to, ir veiksmus (du smūgius peiliu) pripažino tik iš dalies.

26. Nuteistojo R. K. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), bei tai, jog nusikalstamas veikas, numatytas BK 165 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnyje, R. K. padarė bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). R. K. praeityje neteistas, tačiau ne kartą baustas administracine tvarka. Pirmosios instancijos teismas, nurodytas aplinkybes įvertinęs kartu su tuo, kad R. K. buvo aktyviausias bendrininkas nusikaltimų daryme, kūno sužalojimams padaryti naudojo du įrankius – lazdą ir peilį, už nusikalstamų veikų padarymą paskyrė bausmes, artimas straipsnių, nustatančių atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas, sankcijų vidurkiams. Nuteistojo R. K. apeliaciniame skunde akcentuojamos jį teigiamai Kauno tardymo izoliatoriuje charakterizuojančios aplinkybės nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų ir nėra pakankamas pagrindas švelninti nuteistajam paskirtos bausmės už M. Š. sunkų sveikatos sutrikdymą. Nuteistajam R. K. nei už atskiras nusikalstamas veikas, nei galutinė subendrinta bausmė nėra aiškiai per griežta.

27. D. K. padarė tris nusikalstamas veikas, iš kurių viena priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, dvi – nesunkių nusikaltimų kategorijai. D. K. prisipažino prieš L. M. padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 165 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, nuoširdžiai gailisi, atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą, kas pripažinta nuteistojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir 3 punktas). Nuteistojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas, numatytas BK 165 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje, jis padarė veikdamas bendrininkų grupe. D. K. praeityje teistas keturis kartus už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, ankstesniais nuosprendžiais laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas du kartus. Priešingai nei savo apeliaciniame skunde nurodė nuteistasis D. K., pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam bausmes už jo padarytas nusikalstamas veikas, atsižvelgė į tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas prieš L. M., atlygino nukentėjusiajam žalą, šias aplinkybes pripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančiomis bei šias aplinkybes įvertinęs kartu su kitomis byloje nustatytomis aplinkybėmis, atsižvelgęs į tai, kad nusikaltimų padarymo paskatos buvo chuliganiškos, D. K. už kiekvienos nusikalstamos veikos padarymą parinko griežčiausią baudžiamojo įstatymo numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, bausmių dydžius nustatydamas artimus straipsnių sankcijose numatytiems bausmių vidurkiams. Tiek už atskiras nusikalstamas veikas D. K. paskirtos bausmės, tiek galutinė subendrinta bausmė nėra aiškiai per griežtos.

28. Vienas iš nuteistojo D. K. apeliacinio skundo argumentų yra tas, kad pirmosios instancijos teismas nesvarstė ir skundžiamame nuosprendyje nieko nepasisakė dėl galimybės jam taikyti BK 38 straipsnio nuostatas bei atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiuoju L. M.. BK 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu nustatyta šių aplinkybių visuma: 1) asmuo prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tačiau teismų praktikoje išaiškinta, kad teismas nuosprendyje turi ne tik konstatuoti, bet ir įrodymais pagrįsti visų BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų buvimą ir, tik esant visoms šioms sąlygoms, apsvarstyti galimybę taikyti kaltininkui šią baudžiamojo įstatymo nuostatą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-536/2012, 2K-32-511/2017). Trys iš būtinų BK 38 straipsnio taikymo sąlygų šioje byloje nustatytos, t. y. D. K. prisipažino padaręs apysunkį ir nesunkų nusikaltimus prieš L. M., atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą bei susitaikė su nukentėjusiuoju. Tačiau įvertinus ankstesnius D. K. teistumus negalima konstatuoti esant ir ketvirtajai būtinai BK 38 straipsnio taikymo sąlygai. Kaip matyti iš bylos duomenų, D. K., būdamas gana jauno amžiaus, jau buvo teistas keturis kartus ir visus kartus už iš esmės analogiškų nusikalstamų veikų – viešosios tvarkos pažeidimų bei nusikaltimų žmogaus sveikatai – padarymą. Laiko tarpai tarp nusikalstamų veikų, už kurių padarymą D. K. buvo nuteistas ankstesniais nuosprendžiais ir nusikalstamų veikų, už kurių padarymą yra nuteistas skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, buvo gana trumpi, keturi ankstesni apkaltinamieji nuosprendžiai D. K. buvo priimti beveik kas metus. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad D. K. yra linkęs pažeidinėti įstatymus ir nesilaikyti visuomenėje priimtinų elgesio normų, todėl nėra pagrindo išvadai, kad D. K. nedarys naujų nusikalstamų veikų, o tuo pačiu nėra pagrindo taikyti BK 38 straipsnio nuostatų ir atleisti D. K. nuo baudžiamosios atsakomybės.

29. Nėra pagrindo tenkinti ir nuteistojo D. K. prašymo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas bei atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Teismų praktikoje įtvirtinta, jog BK 75 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuomet, kai, be nustatytų BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų), taip pat ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, jog nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017).

30. D. K. padarė vieną apysunkį ir du nesunkius nusikaltimus, skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu D. K. paskirta galutinė subendrinta trejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, t. y. šiuo atveju yra visos formaliai būtinos BK 75 straipsnio (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII – 1554 redakcija) taikymo sąlygos. Tačiau net ir esant formaliai būtinoms BK 75 straipsnio taikymo sąlygoms, teismas gali, bet neprivalo kaltininkui taikyti šį straipsnį bei atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą. Tai priklauso nuo visų bylos aplinkybių bei kaltininko asmenybės įvertinimo. Kaip jau buvo minėta, D. K., būdamas gana jauno amžiaus skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas jau penktą kartą, visus penkis kartu D. K. padarė iš esmės analogiškus nusikaltimus, dviem ankstesniais nuosprendžiais (Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu ir to paties teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu) D. K. paskirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymas buvo atidėtas. Esant tokioms nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms kolegija daro išvadą, kad D. K. yra linkęs pažeidinėti įstatymus, nusikaltimų darymas yra tapęs nuteistojo gyvenimo būdu, todėl šiuo atveju bausme siekiami tikslai negali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

31. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam R. Ž., atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį (R. Ž. padarė tris nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai), į nuteistojo asmenybę charakterizuojančius požymius (R. Ž. praeityje buvo teistas vieną kartą, po nusikalstamų veikų, už kurių padarymą jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymo nuteistasis šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu padarė du naujus nusikaltimus, pažeidinėjo kardomosios priemonės sąlygas), į tai, kad byloje nustatytos dvi nuteistojo R. Ž. atsakomybę lengvinančios aplinkybės (nuteistasis prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailisi, atlygino nukentėjusiesiems L. M. ir L. M. padarytą žalą) ir dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės (nusikalstamas veikas R. Ž. padarė bendrininkų grupe bei nusikaltimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimų padarymui) bei šių aplinkybių visumą įvertinęs kartu su R. Ž. aktyviu nusikaltimų iniciatoriaus vaidmeniu, paskyrė bausmes, artimas straipsnių, nustatančių atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas, sankcijų vidurkiams. Nuteistajam R. Ž. tiek už atskirus nusikaltimus paskirtos bausmės, tiek galutinė subendrinta bausmė nelaikytinos aiškiai per griežtomis, todėl mažinti skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 165 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirtos bausmės dydį, nei galutinės subendrintos bausmės nėra pagrindo.

32. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistiesiems R. K., D. K. ir R. Ž. bausmes tiek už atskiras nusikalstamas veikas, tiek nustatydamas galutinių bausmių dydžius, BK 41 straipsnio, 54 straipsnio ar 61 straipsnio reikalavimų, teisingumo bei proporcingumo principų nepažeidė. Nuteistiesiems R. K., D. K. ir R. Ž. paskirtos bausmės atitinka padarytų nusikalstamų veikų bei nuteistųjų asmenybių pavojingumą, jos yra adekvačios (proporcingos) padarytoms nusikalstamoms veikoms. R. K., D. K. ir R. Ž. tiek už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės, tiek galutinės subendrintos bausmės nėra aiškiai per griežtos, jų švelninti nėra pagrindo. Byloje nėra ir BK 62 straipsnyje nustatytų švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo sąlygų, taip pat nenustatyta nei išimtinių aplinkybių, mažinančių R. K., D. K., R. Ž. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, nei išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistųjų asmenybėmis, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad straipsnių sankcijose numatytų bausmių paskyrimas R. K., D. K. ir R. Ž. už jų nusikalstamų veikų padarymą aiškiai prieštarauja teisingumo principui (BK 54 straipsnio 3 dalis).

Dėl gydymo išlaidų

33. Nuteistasis R. Ž. apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš jo solidariai su R. K. Vilniaus teritorinei ligonių kasai 62,77 Eur už M. Š. gydymą.

34. Vilniaus teritorinė ligonių kasa dėl M. Š., G. S., J. V., L. M. ir M. K. gydymo pareiškė 6 056,71 Eur ieškinį: už M. Š. gydymą – 4 279,85 Eur, už G. S. gydymą – 62,77 Eur, už J. V. gydymą – 773,77 Eur, už L. M. gydymą -912,06 Eur, už K. K. gydymą – 28,26 Eur ieškinius. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs kurio nuteistojo neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala kiekvienam iš nukentėjusiųjų, atitinkamai iš kiekvieno nuteistojo priteisė tokią sumą, kurią Valstybinė ligonių kasa nurodė už sužaloto nukentėjusiojo gydymą. G. S. sužalojimus padarė nuteistieji R. K. ir R. Ž., todėl 62,77 Eur skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu ir buvo priteista iš R. K. bei R. Ž.. Priešingai nei savo apeliaciniame skunde nurodė nuteistasis R. Ž., už M. Š. gydymą jokia pinigų suma iš jo skundžiamu nuosprendžiu nepriteista.

Dėl kitų klausimų

35. Nuteistajam R. Ž. nebuvo pareikšti kaltinimai sužalojus M. Š.. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė išvadą, kad R. Ž. padarė viešosios tvarkos pažeidimą, kurio metu buvo nežymiai sutrikdyta G. S. sveikata. Tuo tarpu skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje R. Ž. pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnį už M. Š. sužalojimą. Įvertinus bylos aplinkybes akivaizdu, jog nuosprendyje pirmosios instancijos teismas padarė techninę rašymo klaidą, kuri šia apeliacinės instancijos teismo nutartimi ištaisoma.

Lietuvos apeliacinio teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistųjų R. K., D. K., R. Ž. apeliacinius skundus atmesti.

Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje esantį rašymo apsirikimą ištaisyti ir šią nuosprendžio dalį išdėstyti taip:

Pripažinti R. Ž. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje (dėl G. S. sužalojimo) ir nubausti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.