Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliančių (ieškovių) uždarosios akcinės bendrovės „Vetumas“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Retumas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. gegužės 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Vetumas“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Retumas“ ieškinį atsakovei biudžetinei įstaigai Vilniaus rajono savivaldybės administracijai dėl raštų (sprendimų) panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis asmuo, nereiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Tetumas“.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovės UAB „Retumas“ ir UAB „Vetumas“ (toliau – ieškovės, apeliantės) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė panaikinti atsakovės BĮ Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (toliau – atsakovė, VRSA) 2024 m. sausio 5 d. atsakymą Nr. A33(1)-141 ir 2024 m. sausio 17 d. atsakymą Nr. A33(1)-595 bei įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti ieškovių 2023 m. gruodžio 13 d. ir 2023 m. gruodžio 27 d. prašymus.

2. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2025 m. vasario 19 d. sprendimu ieškovių ieškinį atmetė.

3. Ieškovės UAB „Vetumas“ bei UAB „Retumas“ pateikė teismui apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. vasario 19 d. sprendimo.

4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2025 m. kovo 21 d. nutartimi nustatė ieškovėms terminą iki 2025 m. kovo 31 d. (imtinai) apeliacinio skundo trūkumui, t. y. 987 Eur žyminio mokesčio primokėjimui, pašalinti. Teismas nurodė, kad ieškovės, laimėjusios ginčą, t. y. tuo atveju, jeigu būtų sudaryta savivaldybės infrastruktūros sutartis, neabejotinai gautų turtinę naudą – infrastruktūros įrengimą savivaldybės lėšomis. Ieškovių pasiūlyme dėl infrastruktūros plėtros sutarties sudarymo nurodyta, jog projekto įgyvendinimui reikalinga iš viso 52 277,65 Eur (44 277,65 Eur kelio įrengimas ir 8 000 Eur kelio projektavimas). Teismo įsitikinimu, ieškovėms laimėjus ginčą ir sudarius pageidaujamą infrastruktūros sutartį, ieškovės gautų 52 277,65 Eur naudą. Ieškovės ir teismo posėdžio metu neneigė, jog yra pelno siekiantys juridiniai asmenys, o siekis sutaupyti infrastruktūros išlaidas yra teisėtas. Aptartos faktinės aplinkybės rodo, jog ieškovių reikalavimas yra turtinio pobūdžio, todėl žyminį mokestį turėjo sumokėti nuo visos 52 277,65 Eur sumos, t. y. 1 010 Eur. Ieškovės, paduodamos apeliacinį skundą, sumokėjo 23 Eur žyminio mokesčio, todėl liko nesumokėjusios 987 Eur žyminio mokesčio dalies.

5. Ieškovės 2025 m. balandžio 15 d. pateikė duomenis teismui, jog sumokėjo papildomai 87 Eur žyminio mokesčio.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2025 m. gegužės 6 d. nutartimi laikė ieškovių apeliacinį skundą nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui (asmenims).

7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad teismo nutartis dėl termino trūkumams pašalinti nustatymo ieškovėms bei jų (ieškovių) atstovui išsiųsta per Elektroninių paslaugų portalą (EPP posistemis) ir įteikta (pristatyta) tą pačią 2025 m. kovo 21 d. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 175¹ straipsnio 9–10 dalys). Nei iki 2025 m. kovo 31 d., nei po 2025 m. kovo 31 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. kovo 21 d. nutartyje nurodyti trūkumai ne(pa)šalinti. Todėl pirmosios instancijos teismas apeliacinį skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį (apeliacinį skundą) padavusiam asmeniui.

8. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad nors ieškovės 2025 m. balandžio 15 d. ir pateikė įrodymą, jog už apeliacinį skundą primokėjo 87 Eur žyminio mokesčio bei rašytinius paaiškinimus (prašymą), kuriais nesutiko su teismo apskaičiuotu mokėtina žyminio mokesčio suma (1 010 Eur), tačiau: i) ieškovės teismo 2025 m. kovo 21 d. nutarties dėl trūkumų šalinimo neskundė ir neginčijo joje nurodytų argumentų, nutartis yra įsiteisėjusi; ii) ieškovių prašymas bei 2025 m. balandžio 14 d. primokėtas žyminis mokestis buvo atlikti jau po teismo nustatyto termino (2025 m. kovo 31 d.) apeliacinio skundo trūkumams pašalinti; iii) ieškovės nenurodė svarbių teismo nustatyto termino praleidimo priežasčių ir neprašė šio termino atnaujinti ar (savalaikiai) pratęsti.

III. Atskirojo skundo argumentai

9. Apeliantės (ieškovės) UAB „Retumas“ ir UAB „Vetumas“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. gegužės 6 d. nutartį ir įpareigoti teismą iš naujo išnagrinėti apeliacinio skundo priėmimo klausimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

9.1. 2025 m. kovo 13 d. buvo pateiktas apeliacinis skundas. 2025 m. kovo 21 d. EPP sistemoje pasirodė pranešimai, kad apeliacinis skundas priimtas ir išsiųstos kopijos. Apie priimtą teismo nutartį dėl trūkumų pašalinimo nieko nebuvo nurodyta. Dėl to buvo pagrįstai manoma, kad apeliacinis skundas yra priimtas ir laukiama kitos šalies atsiliepimų. 2025 m. balandžio 14 d. buvo paskambinta iš Vilniaus regiono apylinkės teismo telefonu Nr. +37052750897 ir pranešta, kad nėra įvykdyta nutartis dėl trūkumų pašalinimo, ir pasiūlyta pašalinti trūkumus tą pačią dieną. 2025 m. balandžio 14 d. buvo sumokėta žyminio mokesčio dalis ir pateiktas prašymas, kuriame buvo nurodyta, kad vykdydami teismo 2024 m. kovo 21 d. nutartį, teikiame žyminio mokesčio priemoką – 87 Eur.

9.2. EPP sistemoje buvo įrašas, kad teiktas apeliacinis skundas yra priimtas, todėl buvo pagrįstai laukiama tolimesnės proceso eigos. Jokių įrašų apie trūkumų pašalinimą nebuvo ir nėra. Apie nutartį buvo sužinota 2025 m. balandžio 14 d., kuomet teismas telefonu pasiūlė ištaisyti trūkumus, kas ir buvo padaryta. Tai, kad EPP sistemoje gali būti klaidos, iki šio momento apeliantėms nebuvo žinoma, todėl techninė klaida šiuo atveju yra laikytina svarbia priežastimi, dėl ko teismo nutartis nebuvo laiku įvykdyta.

9.3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, kad paprastasis žyminis mokestis nustatomas bylose, kuriose pareiškiami neturtinio pobūdžio ieškiniai, taip pat ieškiniai, kurie negali būti įkainoti, arba kai reikalavimą įvertinti pinigais sudėtinga arba iš viso neįmanoma, todėl neturtiniais paprastai pripažįstami ieškiniai dėl pripažinimo ir teisinių santykių modifikavimo, kurie pareikšti ne dėl turto priteisimo, ar neturi tiesioginio ryšio su kokiu nors konkrečiu turtu. Ieškinyje ir apeliaciniame skunde yra reiškiamas reikalavimas išnagrinėti šalių ginčą dėl sutarties sudarymo, todėl laikytina, jog reikalavimas yra neturtinis ir už apeliacinį skundą mokėtinas žyminis mokestis pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

11. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

12. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas laikė ieškovių apeliacinį skundą nepaduotu nepašalinus jo trūkumų (neprimokėjus trūkstamo žyminio mokesčio sumos), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujai pateiktų rašytinių įrodymų (ne)priėmimo

13. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

14. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: 1) ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; 2) ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; 3) ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; 4) ar nepiktnaudžiaujama įrodymų vėlesnio pateikimo apeliacinės instancijos teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019; 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2021, kt.).

15. Nagrinėjamu atveju ieškovės kartu su atskiruoju skundu pateikė ekrano nuotrauką iš EPP, kurioje matyti civilinėje byloje Nr. e2-233-1151/2025 atlikti teismo veiksmai, siųsti procesiniai dokumentai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovių teikiamas naujas įrodymas yra susijęs su sprendžiamu ginču ir nagrinėjamos bylos dalyku bei neužvilkins bylos nagrinėjimo. Dėl to, siekiant teisingai ir visapusiškai įvertinti bylai reikšmingas aplinkybes, jis priimtinas ir vertintinas kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl apeliacinio skundo trūkumų (žyminio mokesčio mokėjimo)

16. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nors asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – tai fundamentali ir pamatinė teisė, vis dėlto tai nereiškia, kad ši teisė yra absoliuti ir įstatymų leidėjas procesiniuose įstatymuose negali nustatyti kreipimosi į teismą tvarkos ar tam tikrų formalių reikalavimų, kuriuos turi atitikti teismui pateikiamas kreipimasis. Pažeista asmens teisė gali būti apginta teismine tvarka tik tuo atveju, jeigu egzistuoja teisės kreiptis į teismą prielaidos ir asmuo savo teisę į teisminę gynybą realizuoja nepažeisdamas šios teisės tinkamo realizavimo sąlygų.

17. Teismų praktikoje pažymima, kad viena iš teisės į teisminę gynybą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra žyminio mokesčio sumokėjimas už teismo atliekamus procesinius veiksmus (CPK 80 straipsnis). Žyminio mokesčio sumokėjimo teisiniu reguliavimu siekiama viešajam interesui svarbių tikslų: įpareigoti asmenis, paduodančius teismui pareiškimus, kuriais siekiama jiems palankaus procesinio rezultato byloje, pateikti piniginį užtikrinimą ir taip apsaugoti kitus asmenis nuo aiškiai nepagrįstų pareiškimų (ieškinių, skundų); padengti tam tikrą valstybės išlaidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti, dalį; skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-71-516/2020; 2020 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-124-464/2020).

18. Pagal CPK 115 straipsnio 3 dalį, jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu nepašalina trūkumų, procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir teismo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui. CPK 316 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu paduotas apeliacinis skundas ar jo priedai neatitinka 306 ir 311 straipsniuose nurodytų reikalavimų (vienas jų – pateikti duomenis apie tai, kad už skundą sumokėtas žyminis mokestis), teismas priima nutartį ir nustato apeliantui terminą trūkumams pašalinti. Jeigu apeliantas per nustatytą terminą įvykdo nutartyje nurodytus reikalavimus, skundas laikomas paduotu pradinio padavimo dieną. Priešingu atveju skundas laikomas nepaduotu ir nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 316 straipsnio 2 dalyje).

19. Nagrinėjamu atveju ieškovėms pateikus apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. vasario 19 d. sprendimo, pirmosios instancijos teismas 2025 m. kovo 21 d. nutartimi nustatė, kad už pateiktą apeliacinį skundą mokėtinas 1 010 Eur žyminis mokestis, o ieškovės sumokėjo 23 Eur žyminio mokesčio, todėl ieškovėms nustatė terminą iki 2025 m. kovo 31 d. (imtinai) apeliacinio skundo trūkumui, t. y. 987 Eur žyminio mokesčio primokėjimui, pašalinti.

20. Ieškovės 2025 m. balandžio 15 d. primokėjo 87 Eur žyminio mokesčio, t. y. tik dalį teismo 2025 m. kovo 21 d. nutartimi nustatyto žyminio mokesčio, todėl pirmosios instancijos teismas sprendė, jog apeliacinio skundo trūkumai nepašalinti ir 2025 m. gegužės 6 d. nutartimi laikė ieškovių apeliacinį skundą nepaduotu ir grąžino jį padavusiems asmenims.

21. Apeliantės atskirajame skunde iš esmės tvirtina, kad apeliacinio skundo trūkumai buvo tinkamai pašalinti primokėjus 87 Eur žyminio mokesčio, kadangi jų vertinimu, ieškinys pareikštas dėl neturtinio reikalavimo.

22. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, jog ieškovės neskundė teismo 2025 m. kovo 21 d. nutarties, kuria jos įpareigotos primokėti 987 Eur žyminio mokesčio, tačiau teismui nusprendus apeliacinį skundą laikyti nepaduotu, apeliacinės instancijos teismas toliau įvertina ir pasisako dėl mokėtino žyminio mokesčio dydžio už apeliacinį skundą, o būtent, ar ginčas kvalifikuotinas kaip turtinis ar neturtinis.

23. Ginčo kaip turtinio ar neturtinio kvalifikavimas yra teisiškai reikšmingas, nes lemia ieškinio apmokestinimą žyminiu mokesčiu, civilinės bylos teismingumą (CPK 26 straipsnis, 27 straipsnio 1 punktas, 80 straipsnio 1 dalis).

24. Teisės teorijoje ir teismų praktikoje sąvoka „turtinis ginčas“ aiškinama kaip ginčas dėl turto arba ginčas, tiesiogiai susijęs su turtu; neturtiniai ieškiniai aiškinami kaip ieškiniai, kuriuose turtinis interesas negali būti išreikštas pinigų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2008).

25. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad jeigu ieškinyje ieškovas reiškia reikalavimą, kurio patenkinimo atveju jam tiesiogiai priteisiamas turtas (lėšos, akcijos, daiktas, kt.), toks ieškinys kvalifikuotinas kaip turtinis. Jeigu ieškiniu ieškovas neprašo priteisti jam lėšų ar kito turto, ieškinys yra tik susijęs su turtiniu reikalavimu (turtu) ir jo patenkinimo atveju ieškovui nepriteisiama turto, toks ieškinys kvalifikuotinas kaip neturtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2011).

26. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad neturtiniais ieškiniais paprastai pripažintini ieškiniai dėl pripažinimo ir teisinių santykių modifikavimo, kurie pareikšti ne dėl turto ar neturi tiesioginio ryšio su kokiu nors konkrečiu turtu; ginčas laikomas turtiniu ir už jį mokamas proporcinis žyminis mokestis tada, kai sandorio negaliojimas lemia restitucijos taikymą, nes restitucijos taikymo atveju įmanoma įvertinti priteistiną turtą ar priteistinas lėšas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2009; 2024 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-171-421/2024).

27. Taigi, ginčo pripažinimą turtiniu lemia formuluojamo reikalavimo teisinis turinys ir šalies siekiamo sprendimo padariniai, kurie sukuria kokius nors apskaičiuojamus turtinius praradimus. Ginčas laikytinas turtiniu, kai atsiranda turtinio pobūdžio padariniai: priteisiamas turtas, pripažįstama teisė į turtą, nuosavybė, įpareigojama vykdyti turtinę prievolę, atleidžiama nuo turtinės prievolės vykdymo ar nustatoma, kad ji pasibaigusi. Taigi ginčas pripažintinas turtiniu tuo atveju, jei dėl priimto sprendimo keičiasi asmens turtinė padėtis, t. y. ji gerėja ar blogėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2014; 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19-378/2019).

28. Taipogi, skirtingai nei proporcinis, paprastasis žyminis mokestis proceso įstatyme išreiškiamas tikslia pinigų suma, nepriklausomai nuo ginčo dalyko vertės (CPK 80 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Toks žyminis mokestis taikomas bylose, kuriose pareiškiami neturtinio pobūdžio reikalavimai, taip pat reikalavimai, kurie negali būti įkainoti, arba kai reikalavimą įvertinti pinigais yra sudėtinga arba iš viso neįmanoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2009).

29. Nagrinėjamu atveju ieškovės ieškiniu prašė panaikinti atsakovės BĮ Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2024 m. sausio 5 d. atsakymą Nr. A33(1)-141 ir 2024 m. sausio 17 d. atsakymą Nr. A33(1)-595 bei įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti ieškovių 2023 m. gruodžio 13 d. ir 2023 m. gruodžio 27 d. prašymus. Iš ieškinio turinio matyti, kad atsakovė 2024 m. sausio 5 d. atsakymu Nr. A33(1)-141 iš esmės atsisakė sudaryti savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartį pagal pateiktą pasiūlymą, o 2024 m. sausio 17 d. atsakymas Nr. A33(1)-595 priimtas atsakant į ieškovių prašymą inicijuoti inžinerinės infrastruktūros vystymo planą ir sudaryti teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartį bei kuriuo informavo, kad projektui įgyvendinti teritorijų planavimas nereikalingas. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės ieškiniu būtent siekia atsakovės sprendimų panaikinimo ir anksčiau minėtos sutarties sudarymo.

30. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovės, laimėjusios ginčą, t. y. tuo atveju, jeigu būtų sudaryta savivaldybės infrastruktūros sutartis, neabejotinai gautų turtinę naudą – infrastruktūros įrengimą savivaldybės lėšomis. Ieškovių pasiūlyme dėl infrastruktūros plėtros sutarties sudarymo nurodyta, jog projekto įgyvendinimui reikalinga iš viso 52 277,65 Eur (44 277,65 Eur kelio įrengimas ir 8 000 Eur kelio projektavimas). Pirmosios instancijos teismo įsitikinimu, ieškovėms laimėjus ginčą ir sudarius pageidaujamą infrastruktūros sutartį, ieškovės gautų 52 277,65 Eur naudą bei ieškovės ir teismo posėdžio metu neneigė, jog yra pelno siekiantys juridiniai asmenys, o siekis sutaupyti infrastruktūros išlaidas yra teisėtas. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šios faktinės aplinkybės rodo, jog ieškovių reikalavimas yra turtinio pobūdžio.

31. Minėta, kad apeliantės atskirajame skunde laikosi pozicijos, jog šiuo atveju ginčas yra neturtinio pobūdžio. Apeliacinės instancijos teismas laiko šį atskirojo skundo argumentą teisiškai pagrįstu.

32. Pagal Lietuvos Respublikos savivaldybės plėtros įstatymo 8 punktą, savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatorius – Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės fizinis ar juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padalinys, inicijuojantys ir įgyvendinantys savivaldybės infrastruktūros plėtrą savivaldybės teritorijoje pagal savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartį. Savivaldybės infrastruktūros plėtros išlaidos – savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriaus išlaidos įgyvendinant savivaldybės infrastruktūros plėtrą pagal savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartį (9 punktas).

33. Savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatorius (iniciatoriai) pagal sudarytą savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartį apmoka savivaldybės infrastruktūros projektavimo, statybos ir įrengimo išlaidas (Savivaldybės plėtros įstatymo (Savivaldybės plėtros įstatymo 7 straipsnio 5 dalis). Įstatymas numato galimybę iniciatoriui gauti kompensaciją už patirtas išlaidas. Kompensavimo sąlygos ir tvarka nustatomos savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartyje (Savivaldybės plėtros įstatymo 8 straipsnio 4 dalies 3 punktas, 13 straipsnis). Prioritetinės infrastruktūros plėtros kaštai gali būti kompensuojami iš savivaldybės biudžeto ir (ar) savivaldybės infrastruktūros valdytojo biudžeto bei iš programos lėšų. Neprioritetinės infrastruktūros plėtros kaštai kompensuojami iš įmokų, surinktų iš kitų statytojų (vystytojų), prisijungiančių prie iniciatoriaus pastatytos ar įrengtos infrastruktūros (Savivaldybės plėtros įstatymo 11 straipsnis).

34. Taigi iš aptarto teisinio reglamentavimo matyti, kad tuo atveju, jeigu ieškovių ieškinys būtų tenkintas ir būtų sudaroma infrastruktūros plėtros sutartis, ji būtų apmokama ieškovių, kurios turėtų galimybę gauti kompensaciją už patirtas išlaidas. Tačiau nesant sudarytos minėtos sutarties ir nežinant sutarties sąlygų, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju nėra įmanoma įvertinti kokią turtinę naudą gautų ieškovės ieškinio tenkinimo atveju.

35. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Savivaldybės pavedimu privačiam juridiniam asmeniui savivaldybės teritorijoje plėtojant reikalingą infrastruktūrą, jis nėra laikytinas statytoju, o jo suprojektuoti ir pastatyti / sukurti nekilnojamieji daiktai, tokie kaip aikštelės ar keliai, nuosavybės teise turi priklausyti tam, kieno pavedimu (pvz., savivaldybės) tai buvo atlikta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. rugsėjo 25 d. nutarti civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-611/2024). Taigi, net jei ieškovės finansuotų ir įrengtų kelią pagal sutartį su savivaldybe, nuosavybės teisė į šį kelią atitektų savivaldybei. Juridinis asmuo ar kiti susiję asmenys paprastai įgyja neatlygintiną teisę naudotis įrengta kelio atkarpa.

36. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog šalių ginčas kvalifikuotinas kaip turtinis, todėl nepagrįstai įpareigojo ieškoves primokėti 987 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą.

37. Kadangi ieškovės šiuo atveju ieškiniu pareiškė neturtinį reikalavimą, todėl apeliacinis skundas apmokestinamas vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 7 dalimi, įvertinus žyminio mokesčio indeksavimą (CPK 82 straipsnis). Pažymėtina, kad už apeliacinius skundus mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį. Ieškinys (skundas) teismui pateiktas 2024 m. vasario 5 d., todėl tuo metu už ieškinį turėjo būti mokamas 109 Eur žyminis mokestis (100 Eur x 144,9 indeksas x 75 proc.), atitinkamai, už apeliacinį skundą taipogi mokėtinas 109 Eur žyminis mokestis.

Dėl termino (ne)atnaujinimo apeliacinio skundo trūkumams pašalinti

38. Minėta, kad apeliantės apeliacinio skundo trūkumus turėjo pašalinti iki 2025 m. kovo 31 d., tačiau ieškovės 87 Eur žyminį mokestį primokėjo 2025 m. balandžio 15 d., t. y. praleisdamos teismo nustatytą terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovės nenurodė svarbių teismo nustatyto termino praleidimo priežasčių ir neprašė šio termino atnaujinti ar (savalaikiai) pratęsti, todėl teismas nustatyto termino neatnaujino savo iniciatyva.

39. Pagal CPK 78 straipsnio 1 dalį asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Teismas turi teisę atnaujinti praleistą terminą ir savo iniciatyva, kai iš turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

40. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad teismas, spręsdamas dėl termino praleidimo priežasties svarbos, turi, be kita ko, atsižvelgti į tai, jog kiekvienam asmeniui turi būti užtikrinta teisė į teisingą teismą. Teismas įvertina pareiškėjo nurodomas subjektyvias termino praleidimo priežastis kartu su egzistavusiomis objektyviomis aplinkybėmis, dėl kurių visumos daroma išvada, ar iš tikrųjų egzistavo termino praleidimo svarbios priežastys. Klausimą, ar konkrečios termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į įstatyme nustatyto termino tikslus. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti pareiškėjo nurodytų termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą ir pan. Be to, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-6-916/2025, 53 punktas).

41. Apeliantės atskirajame skunde nurodė, kad terminą pašalinti trūkumus praleido dėl objektyvių priežasčių, kadangi pateikus apeliacinį skundą, 2025 m. kovo 21 d. EPP sistemoje pasirodė pranešimai, jog apeliacinis skundas priimtas ir išsiųstos kopijos. Apie priimtą teismo nutartį dėl trūkumų pašalinimo nieko nebuvo nurodyta. Dėl to buvo manoma, kad apeliacinis skundas yra priimtas ir laukiama kitos šalies atsiliepimų. 2025 m. balandžio 14 d. buvo paskambinta iš Vilniaus regiono apylinkės teismo telefonu Nr. +37052750897 ir pranešta, kad nėra įvykdyta nutartis dėl trūkumų pašalinimo.

42. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atskirajame skunde pateiktos ekrano nuotraukos patvirtinta, jog 2025 m. kovo 21 d. EPP sistemoje pasirodė pranešimas, kad apeliacinis skundas priimtas. Tačiau, iš minėtos nuotraukos taipogi matyti, kad tą pačią dieną buvo gautas naujas teismo dokumentas (lydraštis). LITEKO duomenimis 2025 m. kovo 21 d. lydraščiu buvo siunčiama Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. kovo 21 d. nutartis, kuria nustatytas ieškovėms terminas iki 2025 m. kovo 31 d. (imtinai) apeliacinio skundo trūkumui, t. y. 987 Eur žyminio mokesčio primokėjimui, pašalinti.

43. Nors viena vertus apeliančių pateikti įrodymai patvirtina, kad 2025 m. kovo 21 d. EPP sistemoje pasirodė pranešimas, jog apeliacinis skundas priimtas, kita vertus, minimas pranešimas nepašalina ieškovių pareigos domėtis bylos eiga bei susipažinti su kitomis teismo priimtomis ir ieškovėms išsiųstomis nutartimis.

44. Visgi, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad žyminis mokestis primokėtas iki teismo skundžiamos nutarties priėmimo, taip pat nenustačius ieškovių nesąžiningumo, sprendžia, kad ši aplinkybė sudaro pagrindą atnaujinti apeliantėms praleistą terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti.

Dėl bylos procesinės baigties

45. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad šiuo atveju nustatytas pagrindas naikinti apskųstą pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti apeliacinio skundo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Tenkinti apeliančių (ieškovių) uždarosios akcinės bendrovės „Vetumas“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Retumas“ atskirąjį skundą.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. gegužės 6 d. nutartį panaikinti ir apeliacinio skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.