- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-20
- Bylos Nr.
- 2-2134/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-01016-2010-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Čekanauskaitė, Danutė Milašienė, Rimvydas Norkus
- Kategorijos
- 124.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Milašienės ir Rimvydo Norkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „SVP namai“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-2072-390/2012, kuria atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. B2-1042-230/2011 dėl uždarosios akcinės bendrovės „SVP namai“ finansinio reikalavimo patvirtinimo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Daliktos statyba“ bankroto byloje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas atnaujinti procesą BUAB „Daliktos statyba“ bankroto byloje dėl RUAB „SVP namai“ (anksčiau UAB „Lokys“) finansinio reikalavimo patvirtinimo; panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 22 d. nutartį, kuria pareiškėjo prašymas dėl finansinių reikalavimų patvirtinimo netenkintas ir išspręsti klausimą iš esmės, patvirtinant pareiškėjo 4 036 435,66 Lt dydžio finansinį reikalavimą.
Pareiškėjas nurodė, kad jis kreipėsi į teismą prašydamas patvirtinti jo finansinį reikalavimą BUAB „Daliktos statyba“ bankroto byloje 4 036 435,66 Lt sumai. Kauno apygardos teismas išnagrinėjęs prašymą 2011 m. vasario 22 d. nutartimi atsisakė tvirtinti RUAB „SVP namai“ finansinį reikalavimą BUAB „Daliktos statyba“ bankroto byloje. Pareiškėjo teigimu, po minėtos bylos išnagrinėjimo paaiškėjo naujos esminės aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, ir tai sudaro pagrindą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. B2-1042-230/2011. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas BUAB „Daliktos statyba“ nesutikdamas su pareiškėjo finansiniu reikalavimu, nesutikimą grindė savo apskaitos duomenimis, o taip pat neigė faktą, kad tarpusavio įsiskolinimai yra suderinti po to, kai atliktas įskaitymas. Be to, 2011 m. vasario 23 d. Kauno apygardos teismas sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-1248-260/2011 atmetė BUAB „Daliktos statyba“ ieškinį, kuriuo buvo ginčijamas vienarūšių priešpriešinių įsipareigojimų įskaitymo 2 676 470,98 Lt sumai teisėtumas, todėl pareiškėjas mano, kad įskaitymas šiai sumai yra teisėtas.
Pareiškėjas nurodo, kad BUAB „Daliktos statyba“ pareiškėjo restruktūrizavimo byloje 2011 m. gegužės 6 d. pateikė jo finansinį reikalavimą 1 109 333,81 Lt sumai bei reikalavimus patvirtinančius įrodymus – pareiškėjo ir UAB „Daliktos statyba“ pasirašytą 2009 m. kovo 24 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, kurio turėjimą BUAB „Daliktos statyba“ civilinės bylos Nr. B2-1042-230/2011 nagrinėjimo metu neigė. Pateikdamas minėtą tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktą atsakovas atskleidė aplinkybę, kad toks aktas yra pas jį ir jam jis žinomas bei naudojamas atsakovo, ir tai yra pagrindas atnaujinti procesą. Pareiškėjas tvirtina, kad apie naujai paaiškėjusias aplinkybes – apie tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, jis sužinojo 2011 m. gegužės 10 d. pateikus finansinį reikalavimą, todėl pareiškėjas teigia, kad jis nepraleido trijų mėnesių termino pareiškimui dėl proceso atnaujinimo pateikti.
BUAB „Daliktos statyba“ prašė pareiškėjo prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkinti. BUAB „Daliktos statyba“ nurodė, kad jis tiek anksčiau, tiek ir dabar neigia, kad tarpusavio įsiskolinimai yra suderinti po to, kai buvo atliktas įskaitymas. BUAB „Daliktos statyba“ teigia, kad teikdama kreditorinį reikalavimą UAB „SVP namai“ restruktūrizavimo byloje pateikė pareiškėjo pasirašytą 2009 m. kovo 24 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą tik dėl to, jog iš jo akivaizdžiai būtų matyti, jog Kauno apygardos teismui 2011 m. vasario 22 d. bankroto byloje atsisakius tvirtinti pareiškėjo patikslintą finansinį reikalavimą, minėtame akte paties pareiškėjo nurodoma skola BUAB „Daliktos statyba“ yra pagrįsta ir neginčytina. BUAB „Daliktos statyba“ taip pat pažymėjo, kad pareiškėjo kaip atnaujinimo pagrindą sudaranti aplinkybė negali būti pripažinta naujai paaiškėjusi, kadangi ji jau buvo žinoma nagrinėjant civilinę bylą Nr. B2-1042-230/2011. Pareiškėjas teikdamas kreditoriaus reikalavimą bankroto byloje vadovavosi paties pareiškėjo minimu tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktu, kurio teisėtumo teismas nevertino, tačiau vertino jame išrašytos ir apskaitytos sąskaitos faktūros už delspinigius ir netesybas pagrįstumą. Atsakovas mano, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo atnaujinti procesą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2012 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. B2-1042-230/2011.
Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad 2009 m. kovo 24 d. tarpusavio suderinimo aktas neturi esminės reikšmės finansinio reikalavimo išnagrinėjimo klausimui, nes šiame dokumente esančios aplinkybės egzistavo bylos nagrinėjimo iš esmės metu, todėl jo pagrindu negali būti daromas kitoks ginčo teisinis įvertinimas.
Pirmosios instancijos teismo manymu, pareiškėjas Kauno apygardos teismui 2011 m. vasario 22 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta tenkinti kreditoriaus UAB „SVP namai“ finansinį reikalavimą UAB „Daliktos statyba“ bankroto byloje nutarties neskundė, tačiau nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą jam buvo žinomos aplinkybės, kurias jis nurodo kaip proceso atnaujinimo pagrindą. Todėl teismo vertinimu, pareiškėjas apie proceso atnaujinimo aplinkybes sužinojo ar turėjo sužinoti vėliausiai 2011 m. kovo 2 d. Pareiškėjo teiginiai, kad jam apie aplinkybes paaiškėjo tik pateikus 2011 m. gegužės 10 d. finansinį reikalavimą, teismo vertinimu, nėra reikšmingi, nes tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktas nebuvo pagrindinis dokumentas nulemiantis pareiškėjo reikalavimo nepripažinimą BUAB „Daliktos statyba“ bankroto byloje.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas RUAB „SVP namai“ prašo Kauno apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 27 d. nutartį panaikinti, atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. B2-1042-230/2011 dėl RUAB „SVP namai“ finansinio reikalavimo patvirtinimo BUAB „Daliktos statyba“ bankroto byloje ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjui apie aplinkybes, sudarančias pagrindą atnaujinti procesą, tapo žinoma vėliausiai 2011 m. kovo 11 d., bylos medžiaga ir nurodytos aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjui apie minėtas aplinkybes tapo žinoma tik 2011 m. gegužės 5 d. BUAB „Daliktos statyba“ pateikus šalių pasirašytą 2009 m. kovo 24 d. tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktą.
2. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs BUAB „Daliktos statyba“ finansinį reikalavimą RUAB „SVP namai“ restruktūrizavimo byloje, jį atmetė, nurodydamas, kad pagal pateiktą 2009 m. kovo 24 d. tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktą, ne RUAB „SVP namai“, o BUAB „Daliktos statyba“ yra skolinga. Įrodymą, kuriuo remiantis laikytina, kad pareiškėjas turi reikalavimo teisę BUAB „Daliktos statyba“, nagrinėjant pareiškėjo finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimą BUAB „Daliktos statyba“ nuslėpė, todėl nagrinėjant bylą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo ši aplinkybė pareiškėjui nebuvo žinoma.
Motyvuojamoji dalis
I. A. teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d. 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl apelianto reikalavimo, pareikšto BUAB „Daliktos statyba“ bankroto byloje, kurį Kauno apygardos teismas atsisakė tvirtinti 2011 m. vasario 22 d. nutartimi.
Apeliantas prašymą atnaujinti procesą grindė naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis. Kaip naujai paaiškėjusias aplinkybes jis nurodo apelianto ir UAB „Daliktos statyba“ pasirašytą 2009 m. kovo 24 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, kurį BUAB „Daliktos statyba“ pateikė pareikšdama reikalavimą apelianto restruktūrizavimo byloje. Apeliantas taip pat nurodo, kad Kauno apygardos teismas atsisakė tvirtinti BUAB „Daliktos statyba“ reikalavimą apelianto restruktūrizavimo byloje, nurodydamas, kad ne apeliantas yra skolingas BUAB „Daliktos statyba“, o BUAB „Daliktos statyba“ yra skolinga apeliantui.
Remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, procesas gali būti atnaujintas, jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo dėl proceso atnaujinimo pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka šių reikalavimų, tai jos negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje civilinėje byloje. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujus įrodymus, patvirtinančius, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Tokie įrodymai turi atitikti reikalavimus, keliamus ir įrodymams, ir esminėms naujai paaiškėjusioms aplinkybėms. Įrodymuose įtvirtinta informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2010).
Teisėjų kolegijos nuomone, apelianto kaip naujai paaiškėjusi aplinkybė nurodomas 2009 m. kovo 24 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas šių kriterijų neatitinka, nes net ir sutikus su apelianto argumentu, kad apie šį aktą nebuvo žinoma bylos nagrinėjimo metu, jis neturėtų įtakos bylos, išspręstos Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 22 d. nutartimi, rezultatui. Kauno apygardos teismas, nagrinėdamas UAB „SVP namai“ reikalavimo tvirtinimo klausimą BUAB „Daliktos statyba“ bankroto byloje, išsamiai analizavo šalis siejusius teisinius santykius. UAB „SVP namai“ savo reikalavimą grindė BUAB „Daliktos statyba“ pavėluotai atliktais statybos rangos darbai, dėl kurių UAB „SVP namai“ reikalavimo nuostolių ir netesybų priteisimo. Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 22 d. nutartyje analizavo BUAB „Daliktos statyba“ civilinės atsakomybės sąlygas, apelianto galimai patirtų nuostolių dydį, o taip pat pripažino, kad netesybos 1 101 872,34 Lt sumai yra sumokėtos, nes jų dydžiui apeliantas atliko priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą. Teismas taip pat pasisakė dėl netesybų mažinimo ir sprendė, kad visas delspinigių dydis yra padengtas atlikus minėtą priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą. Kokiu būdu 2009 m. kovo 24 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas galėtų pakeisti minėtos bylos rezultatą, apeliantas nepagrindžia. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, šio akto buvimas nesudarytų pagrindo persvarstyti Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 22 d. nutartyje padarytų išvadų dėl apelianto patirtų nuostolių dydžio ir dėl jam priklausančių netesybų. Taigi apelianto kaip naujai paaiškėjusi aplinkybė nurodomas įrodymas (2009 m. kovo 24 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas) neatitinka esmingumo kriterijaus ir nesudaro pagrindo atnaujinti procesą užbaigtoje civilinėje byloje.
Nustačiusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija atskirai nepasisako dėl termino pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo, nes nepriklausomai nuo termino praleidimo ar nepraleidimo, procesas vis vien negalėtų būti atnaujintas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Netenkinti atskirojo skundo.
Kauno apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.