Kauno apygardos teismo nutartis

dalyvaujant kreditoriaus UAB „SVP namai“ (anksčiau UAB „Lokys“) atstovui adv. Gintarui Dabkevičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „SVP namai“ (anksčiau UAB „Lokys“) reikalavimo patvirtinimo klausimą uždarosios akcinės bendrovės „Daliktos statyba“ bankroto byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kreditorius UAB „SVP namai“ (anksčiau UAB „Lokys“) patikslinusi savo reikalavimą (t.1, b.l. 7), prašo patvirtinti jo reikalavimą UAB „Daliktos statyba“ bankroto byloje 4 036 435,66 Lt sumai. Nurodo, kad su atsakovu buvo sudarytos 4 statybos rangos sutartys: 1) 2007 m. birželio 20 d. sutartis Nr. LOK 2007/06 dėl daugiabučio (duomenys neskelbtini), pagal kurią darbai turėjo būti atlikti iki 2007 m. gruodžio 31 d.; 2) 2007 m. rugpjūčio 24 d. sutartis Nr. LOK 2007/07 dėl daugiabučio (duomenys neskelbtini), pagal kurią darbai turėjo būti atlikti iki 2008 m. gegužės 31 d.; 3) 2007 m. birželio 20 d. sutartis Nr. LOK 2007/08 dėl daugiabučio (duomenys neskelbtini), pagal kurią darbai turėjo būti atlikti iki 2008 m. kovo 30 d; 4) 2007 m. rugpjūčio 24 d. sutartis Nr. LOK 2007/09 dėl daugiabučio (duomenys neskelbtini), pagal kurią darbai turėjo būti atlikti iki 2008 m. kovo 30 d. Darbai turėjo būti atlikti vėliausiai iki 2008 m. gegužės 31 d. UAB „Lokys“ tikėdamasis, kad sutartys bus vykdomos laiku sudarė preliminarias sutartis dėl butų statomuose daugiabučiuose namuose su būsimais pirkėjais. UAB „Daliktos statyba“ neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų ir laiku nepastačius namų, UAB „Lokys“, siekdamas išvengti didesnių nuostolių ir netesybų pagal preliminarias sutartis mokėjimo, turėjo taikyti nuolaidas butų pirkėjams ir butus parduoti ne už preliminariose sutartyse numatytą kainą, o ją sumažinus, dėl ko patyrė 2 056 277,50 Lt nuostolį. Dėl tos pačios priežasties UAB „Lokys“ negalėjo realizuoti planuoto pastatyti nekilnojamojo turto ir grąžinti bankui kredito, be to, privalėjo mokėti bankui palūkanas, kurios laikytinos tiesioginiais jo nuostoliais. Per laikotarpį nuo 2008 m. birželio 1 d. iki 2009 m. birželio 1 d. buvo sumokėta 405 559,52 Lt palūkanų. Už laiku neįvykdytas sutartines prievoles atsakovas įsipareigojo mokėti delspinigius, kurie sudaro 1 574 598,64 Lt. Delspinigiai buvo paskaičiuoti už 180 dienų 2 676 470,98 Lt sumai, tačiau atlikus dalinį priešpriešinių reikalavimų įskaitymą UAB „Daliktos statyba“ liko skolinga nurodytą delspinigių sumą.

Kreditoriaus atstovas adv. G. Dabkevičius prašo patvirtinti nurodyto dydžio reikalavimą ir paaiškino, kad UAB „Daliktos statyba" darbus vėliausiai turėjo baigti iki 2008-05-31, tačiau jų nustatytais terminais neatliko, darbai neatlikti ir iki šiol, nes objektai nėra pripažinti tinkamais naudoti ir neatlikta jų teisinė registracija. Nors sutarčių įvykdymo terminai šalių susitarimais buvo pratęsiami, tačiau buvo susitarta, kad darbų neįvykdžius pratęstais terminais, teisinės pasekmės (netesybos) bus skaičiuojamos nuo pradinių terminų. Kad darbai laiku buvo neatlikti, patvirtina 2008-12-23 pasirašytas trišalis susitarimas, kuriuo darbus užbaigti prisiėmė UAB „Žiemgos investicija“. Jei rangovas laiku būtų atlikęs darbus ir užbaigęs statinius nustatytais terminais, tai tuo metu ekonominės krizės Lietuvoje dar nebuvo, ir butai pirkėjams galėjo būti parduoti preliminariose sutartyse nurodytomis kainomis. Tačiau darbų neatlikus laiku vieniems butų pirkėjams buvo daromos nuolaidos, ir butai jiems parduoti kur kas mažesnėmis kainomis, kitiems pagal teismo sprendimus yra grąžinti jų sumokėti avansai, dėl ko kreditorius patyrė nuostolius. Jį sudaro skirtumas tarp to, ką kreditorius gavo, ir to, kiek turėjo gauti. UAB „Daliktos statyba", būdama profesionali statybų bendrovė, sutartinius įsipareigojimus atlikti statybos darbus prisiėmė dar neturint leidimų, dėl to jokių pretenzijų nereiškė ir darbus atlikinėjo, be to, atsakovas pasirašytomis sutartimis patvirtino, kad dokumentai, reikalingi statyboms, jam yra pateikti. Pretenzijų dėl trukdymo atlikti statybos darbus iš atsakovo nebuvo gauta, o pretenzijos dėl neatsiskaitymo buvo pareikštos, kai darbai jau buvo baigti. Kadangi delspinigiai buvo numatyti sutartimi, tai atsakovas turėjo žinoti, kokią atsakomybę prisiima, jei prievolės bus neįvykdytos, todėl mažinti netesybas nėra pagrindo. Analogiškos pasekmės sutartimis buvo numatytos ir kreditoriui, jam nevykdant sutartinių įsipareigojimų, o statybos objektų vertė buvo labai didelė, todėl grėsė ir didelė rizika. Delspinigiai paskaičiuoti už 180 dienų, taip pat mano, kad ieškininės senaties termino kreditorius nepraleido, kadangi buvo trunkamasis pažeidimas, o terminas reikalavimui sumokėti delspinigius sutartimi nebuvo numatytas. 2009-01-14 buvo atliktas delspinigių įskaitymas ir pareikalauta sumokėti delspinigius, todėl delspinigiai yra paskaičiuoti nuo šios datos už 6 mėnesius atgal, o finansinis reikalavimas pateiktas po 5 mėnesių nuo šio pareikalavimo. Be to, atlikus įskaitymą buvo nutrauktas senaties terminas. Kreditorius taip pat turėjo mokėti bankui palūkanas už paimtą kreditą, todėl jų mokėjimas po to, kai darbai turėjo būti baigti, yra kreditoriaus tiesioginiai nuostoliai, o palūkanų mokėjimą ir jų dydį patvirtina pateikti bankų sąskaitos išrašai. Kreditas buvo imtas 6 mln. Lt sumai visam mikrorajonui ir turėjo būti grąžintas iki 2009-06-28.

Dėl delspinigių. Kaip jau nurodyta sutarčių 53.3 punktuose buvo numatyta, kad rangovas nepagrįstai uždelsęs darbus moka užsakovui pareikalavus delspinigius, po 0,2 % nuo visų darbų vertės su PVM už kiekvieną uždelstą dieną. Todėl svarbu nustatyti uždelsimo pradžią, nuo kurios skaičiuotinos netesybos. Paskutiniuoju 2008 m. rugsėjo 1 d. susitarimu (t.1, b.l. 147-19) nustačius terminų pratęsimą, šalys šio susitarimo 2 punkte taip pat susitarė, kad tuo atveju, jei UAB „Daliktos statyba“ vėluotų atlikti bet kokius rangos darbus šiame susitarime nustatytais terminais, tai UAB „Daliktos statyba“ atžvilgiu bus taikomos statybos rangos sutartyse numatytos sankcijos, ir šalys aiškiai patvirtina, kad tuo atveju visos sankcijos (delspinigiai ir pan.) bus taikomos nuo statybos rangos sutartyse nustatytų datų (t.y. šiame susitarime nustatyti terminai jų pažeidimo atveju nėra laikomi darbų atlikimo terminų perkėlimu ir UAB „Lokys“ atsisakymu taikyti sankcijas). Atsižvelgiant į tokias susitarimo sąlygas, darytina išvada, jog UAB „Daliktos statyba“ neatlikus darbų šiame susitarime numatytais terminais, užsakovas UAB „Lokys“ sekančią dieną po to, kai pasibaigė nustatytas terminas, įgijo teisę reikalauti sumokėti sutartimi numatytus delspinigius (CK 1.127 straipsnio 1 ir 2 dalys). Tokiu būdu užsakovo reikalavimo teisė sumokėti delspinigius atsirado: dėl (duomenys neskelbtini) – 2008 m. rugsėjo 16 d., dėl (duomenys neskelbtini) – 2008 m. spalio 26 d. ir dėl (duomenys neskelbtini)– 2008 m. lapkričio 28 d. Būtent nuo šio momento skaičiuotinas 6 mėnesių ieškininės senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas) reikalavimui dėl delspinigių išieškojimo pareikšti, kuris baigtųsi atitinkamai: dėl (duomenys neskelbtini) – 2009 m. kovo 17 d., dėl (duomenys neskelbtini) – 2009 m. balandžio 27 d. ir dėl (duomenys neskelbtini)– 2009 m. gegužės 29 d. Kreditorius reikalavimą dėl delspinigių pareiškė, jį pateikdamas administratoriui 2009 m. gegužės 29 d. pirminiu pareiškimu (t.1, b.l. 173) ir vėliau jį patikslinęs, padidindamas delspinigių reikalavimą, 2009 m. birželio 2 d. pareiškimu (t.1, b.l. 7). Kreditoriaus atstovo teigimu, kadangi darbai neatlikti iki šiol, tai yra tęstinis pažeidimas, kuriam ieškinio senaties terminas prasideda kiekvieną dieną (CK 1.127 straipsnio 5 dalis). Tokia kreditoriaus pozicija yra nepagrįsta, kadangi pats kreditorius, pasirašydamas 2008 m. gruodžio 23 d. trišalį susitarimą, iš esmės atleido atsakovą nuo sutartinių prievolių vykdymo, jas pavesdamas atlikti trečiajam asmeniui UAB „Žiemgos investicija“ (CK 6.125 straipsnio 1 dalis), t.y. su atsakovu faktiškai buvo nutrauktos statybos rangos sutartys, kas atleidžia jį nuo tolimesnio sutarties vykdymo (CK 6.221 straipsnio 1 dalis). Nuo trišalio susitarimo pasirašymo dienos atsakovas UAB „Daliktos statyba“ nebeturėjo pareigos atlikinėti statybos darbus, o užsakovas įgijo teisę reikalauti atlyginti nuostolius (CK 6.221 straipsnio 2 dalis). Kreditoriaus atstovas, teigdamas, kad ieškininės senaties terminas nėra praleistas, nurodo, kad ieškininės senaties terminas, buvo nutrauktas 2009 m. sausio 14 d., kai kreditoriaus pranešimu buvo atliktas šalių priešpriešinių reikalavimų įskaitymas, įskaitant 1 101 872, 34 Lt delspinigių (t.1, b.l. 14-16). CK 1.130 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ieškinio senaties terminą nutraukia ieškinio pareiškimas įstatymų nustatyta tvarka, o 2 dalyje numatyta, kad ieškinio senatį taip pat nutraukia skolininko atlikti veiksmai, kurie liudija, kad jis pripažįsta skolą. Kitokių pagrindų nutraukti ieškinio senaties terminą įstatymas nenumato. Todėl vertintina, ar kreditoriaus atliktas įskaitymas pripažintinas veiksmu, liudijančiu, jog atsakovas prievolę mokėti delspinigius yra pripažinęs. Duomenų, kad atsakovas būtų pripažinęs prievolę sumokėti delspinigius byloje nėra pateikta. Atvirkščiai, byloje yra pateikti duomenys apie bylos dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu iškėlimą (t.3, b.l. 58-61), kas patvirtina atsakovo atstovo paaiškinimus, jog atsakovas niekada nepripažino įskaitymo, tačiau prieštaravimas įskaitymui tuoj pat nebuvo pareikštas, kadangi tuo metu buvo kreiptasi dėl bankroto bylos iškėlimo, ir 2009 m. balandžio 16 d. buvo iškelta bankroto byla (t.1, b.l. 2-3). Dėl nurodytų priežasčių darytina išvada, jog kreditorius pareikšdamas reikalavimą dėl delspinigių LR Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka 2009 m. gegužės 29 d., 6 mėnesių ieškininės senaties termino nepraleido tik pagal dvi sutartis dėl daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) statybos, kadangi reikalavimą turėjo pateikti iki 2009 m. gegužės 29 d., ir jį faktiškai pateikė paskutinę dieną. Kadangi atsakovas šiuo atveju darbų neatliko šalių susitarimu pratęstu terminu, todėl remiantis šalių 2008 m. rugsėjo 1 d. susitarimo 2 punktu, atsakovui taikytinos statybos rangos sutartyse numatytos sankcijos (delspinigiai ir pan.) nuo statybos rangos sutartyse nustatytų datų. Darbai pagal šias dvi sutartis dėl daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) statybos turėjo būti atlikti iki 2008 m. gegužės 31 d., todėl delspinigiai skaičiuotini nuo šio momento, tačiau ne daugiau kaip už 180 dienų, kaip prašo kreditorius. Remiantis delspinigių skaičiuote (t.1, b.l. 12) tai sudarytų 1 674 194,40 Lt (1 036 800 Lt + 637 394, 40 Lt). Kadangi kreditorius yra atlikęs priešpriešinių reikalavimų įskaitymą 1 101 872,34 Lt sumai, kuris dar nėra nuginčytas, neapmokėta delspinigių dalis šiuo metu sudarytų 572 322,06 Lt. Atsakovo nuomone, sutartimi nustatyti delspinigiai yra aiškiai per dideli, todėl turėtų būti sumažinti CK 6.73 straipsnio 2 dalies pagrindu. Pagal kasacinio teismo praktiką teismas, nustatydamas, ar pagal CK 6.73 straipsnį yra pagrindas netesybas pripažinti neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio netesybos mažintinos, turėtų vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, įvertinti visas reikšmingas šiam klausimui spręsti bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.) ir stengtis nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008, 2007 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007, 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007). Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose numatytų kriterijų ir turi būti mažinamos. Mažinant netesybų dydį būtina atsižvelgti ir į tai, kokio dydžio netesybos pasirinktos šalių valia ir sulygtos sutartimi. Šalys sutartimis sulygo, kad rangovas nepagrįstai uždelsęs darbus moka užsakovui pareikalavus delspinigius, po 0,2 % nuo visų darbų vertės su PVM už kiekvieną uždelstą dieną. Tai sudaro 73 procentus metinių palūkanų, be to, sutartimis numatyta, kad delspinigiai skaičiuotini ne nuo neatliktų darbų vertės, bet nuo visų darbų (įskaitant ir atliktus) vertės su PVM, kas neabejotinai yra neproporcinga sankcija, atsižvelgiant į tai, kad darbų baigtumas įvertintas 96 % (t.3, b.l. 83-100). Kadangi CK 6.73 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Todėl yra svarbus ir nuostolių dydis. Kadangi kreditorius taip pat prašo patvirtinti reikalavimą ir jo patirtų dėl atsakovo netinkamo prievolės vykdymo nuostolių dalyje, todėl pirmiau pasisakytina dėl kreditoriaus reikalavimo priteisti jo patirtus nuostolius.

Dėl nuostolių kreditoriui mokant bankui palūkanas už kreditą. Ši kreditoriaus reikalaujamų nuostolių dalis laikytina neįrodyta (CPK 178 straipsnis). Kreditorius, grįsdamas šią reikalavimo dalį, pateikė duomenis apie jo sumokėtas palūkanas laikotarpiu nuo 2008 m. birželio 1 d. iki 2009 m. birželio 1 d. bendrai 405 559, 52 Lt sumai (t.1, b.l. 9, t.3, b.l. 11-41), tačiau neįrodė priežastinio ryšio tarp atsakovo UAB „Daliktos statyba“ sutartinių prievolių nevykdymo ir banko palūkanų mokėjimo (CK 6.247 straipsnis). Kreditorius, nors jis nutartimi atnaujinti bylos nagrinėjimą (t.3, b.l. 106-107) buvo įpareigotas pateikti kredito sutarčių, kurių pagrindu buvo sumokėtos palūkanos, nuorašus, šių įrodymų į bylą nepateikė. Kaip paaiškino kreditoriaus atstovas, kreditas turėjo būti grąžintas iki 2009 m. birželio 28 d., todėl prašomu priteisti nuostolius dėl palūkanų mokėjimo laikotarpiu kreditorius bet kuriuo atveju šias palūkanas būtų privalėjęs mokėti, nepriklausomai nuo UAB „Daliktos statyba“ įsipareigojimų vykdymo.

Dėl nuostolių, atsiradusių kreditoriui pardavus butus žemesnėmis kainomis. Kreditorius nurodo, kad dėl to, kad atsakovas nevykdė sutartinių įsipareigojimų šalių nustatytais terminais pastatyti daugiabučius gyvenamuosius namus, kreditorius neteko pajamų, kurias jis būtų gavęs, pardavęs butus preliminariose sutartyse nustatytomis kainomis, kadangi kreditoriui dėl vėlavimo teko mažinti butų pardavimo kainas. Šį nuostolį kreditorius paskaičiuoja nustatydamas skirtumą tarp tos kainos, dėl kurios buvo susitarta su būsimais pirkėjais preliminariosiose pardavimo sutartyse, ir kainos, už kurią buvo parduoti butai, arba teko parduoti didesnio ploto butus (t.1, b.l. 10-11). Taip pat į nuostolius įskaičiuoja avansus, kuriuos pirkėjai siekia susigrąžinti per teismą. Iš kreditoriaus pateiktos skaičiuotės matyti, kad kreditorius prašo pripažinti bendrą 2 056 277,50 Lt nuostolį (t.1, b.l. 10-11). Tačiau kreditorius įrodymais nėra pagrindęs viso nurodyto nuostolio dydžio, kadangi į paskaičiuotą nuostolį įtraukė dar negrąžintą ir teismo nenuspręstą grąžinti kai kurių pirkėjų avansą, pvz. G. U., E. A., taip pat nepateikė įrodymų, kad teismo sprendimus grąžinti sumokėtą avansą (dėl V. J., P. ir A. M., M.) yra įvykdęs. Be to, iš sudarytų pirkimo-pardavimo sutarčių nematyti, kad buto pirkimo-pardavimo kaina buvo sumažinta todėl, kad buvo neįvykdyti preliminariųjų sutarčių įsipareigojimai. Šiuo požiūriu svarbi ir ta aplinkybė, kad 2008 m. antroje pusėje nekilnojamojo turto rinkos kainų mažėjimą lėmė prasidėjusi pasaulinė ekonomikos krizė. Atmestinas kreditoriaus atstovo tvirtinimas, kad krizė Lietuvoje tuo metu dar nebuvo prasidėjusi. LR Vyriausybės 2009 m. kovo 25 d. nutarimu Nr. 223 patvirtintoje „Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. veiklos ataskaitoje“ yra nurodyta, kad pirmieji ekonomikos ir finansų krizės požymiai buvo pastebėti 2008 metų pradžioje, o ryškiai smogė ūkiui ir valstybės pajamoms 2008 metų II pusėje. Tokiu būdu darytina išvada, jog yra neįrodytas priežastinis ryšys tarp kreditoriaus sumažėjusių verslo pajamų ir atsakovo neteisėtų veiksmų (CK 6.247 straipsnis), neįrodytas ir nepagrįstas ir konkretus žalos dydis (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

Dėl delspinigių mažinimo. Kadangi kreditorius neįrodė nuostolių dydžio ir priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusių nuostolių, sutartimis nustatytas delspinigių dydis vertintinas tik pagal jau nustatytas aplinkybes, t.y. nepagrįstai didelį absoliutų jų dydį, darbų įvykdymo laipsnį (darbų baigtumas 96 %) ir vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais. Turi būti atsižvelgta ir į šalių susitarimu nustatytą darbų vertę, kurią sudaro atitinkamai: 2 880 000 Lt (pagal sutartį Nr. LOK 2007/06 dėl daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini)) ir 1 770 540 Lt (pagal sutartį Nr. LOK 2007/07 dėl daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini)). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog bendras netesybų pagal dvi statybos rangos sutartis neturėtų viršyti 20 % sandorių vertės, ir tai būtų 576 000 Lt pagal sutartį LOK 2007/06 ir 354 108 Lt pagal sutartį LOK 2007/07. Kadangi įskaitymu, kuris šiuo metu nėra nuginčytas, šioje byloje nustatytas pagrįstas ir teisingas delspinigių dydis faktiškai jau yra apmokėtas, todėl tvirtinti kreditoriaus UAB „Lokys“ ( dabar UAB „SVP namai“) reikalavimą nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Netenkinti kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „SVP namai“ (anksčiau UAB „Lokys“ prašymo patvirtinti reikalavimą uždarosios akcinės bendrovės „Daliktos statyba“ bankroto byloje 4 036 435,66 Lt sumai.

Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo gali būti apskųsta atskiru skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per šią nutartį priėmusį teismą.