Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ atstovei Rūtai Sasnauskienei,

viešame mišriu (nuotoliniu ir kontaktiniu) būdu organizuotame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovams J. B., T. B., S. P., E. P., K. P., A. B. dėl iškeldinimo ir skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Dėl dalies ieškinio atsisakymo ir bylos dalies nutraukimo

Ieškiniu ieškovė be kita ko prašė priteisti solidariai iš atsakovų 1454,88 Eur skolos už būsto nuomą bei 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės naudai.

Teisme 2021 m. spalio 19 d. teisme gautas ieškovės pareiškimas dėl ieškinio dalies atsisakymo dėl skolų priteisimo, nes atsakovai apmokėjo ieškovės prašomą priteisti sumą.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 140 straipsnio 1 dalį, bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Teismas priima nutartį priimti ieškinio atsisakymą ir nutraukia bylą. Rašytiniame pareiškime dėl ieškinio atsisakymo turi būti nurodyta, kad asmeniui yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės.

Kadangi ieškovė pareiškime nurodė, kad jai yra žinomos ieškinio dalies atsisakymo pasekmės, o teismui pateiktas ieškinio dalies atsisakymas neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms ir viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis), todėl atsisakymas nuo dalies ieškinio priimtinas ir civilinė bylos dalis dėl solidarios atsakovų T. B., J. B., S. P. ir E. P. 1454,88 Eur skolos už būsto nuomą ir 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės naudai, nutrauktina (CPK 293 straipsnio 4 punktas).

Toliau sprendime bus pasisakoma dėl ieškovės prašymo iškeldinti atsakovus: T. B., J. B., S. P., E. P., nepilnamečius K. P. ir A. B. su jiems priklausančiu turtu iš Vilniaus miesto savivaldybės būsto, ieškovės valdomo patikėjimo teise ir esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos.

Dėl atsakovų iškeldinimo

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.611 straipsnį, jei nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, jei nuomininkas, jo šeimos nariai ar kiti kartu su juo gyvenantys asmenys ardo ar gadina gyvenamąją patalpą arba ją naudoja ne pagal paskirtį, nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinami iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Taikydamas šią normą savo praktikoje, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad už pažeidimą griežčiausiai taikomą teisinę priemonę – būsto netekimą – teismas taiko individualiai; turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar taikyti šią priemonę, kartu įvertindamas galimybes taikyti kitus prievolinės teisės pažeidimų pašalinimo būdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012; 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-645/2013). Teismo nurodyta, kad, sprendžiant tokio pobūdžio ginčus, turi būti vertinamas šios teisinės priemonės proporcingumas padarytam pažeidimui, taip pat sutarties nutraukimo neigiami padariniai kartu su teisės į būstą ribojimo pagrįstumu ir teisėtumu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012), taip užtikrinant taikomos priemonės suderinamumą su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnyje įtvirtinta teise į būsto neliečiamybės gerbimą (konstatavus, kad tokia teisė egzistuoja) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116-701/2017).

Teismas atkreipia dėmesį, kad, pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktiką, Konvencijos 8 straipsnyje nėra aiškiai įtvirtintos teisės būti aprūpintam būstu (namais) (žr., pvz., EŽTT didžiosios kolegijos 2001 m. sausio 18 d. sprendimą byloje Chapman prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 27238/95, par. 99; 2001 m. sausio 18 d. didžiosios kolegijos sprendimą byloje Jane Smith prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 25154/94, par. 106; kt.), taigi valstybės neturi pozityviosios pareigos visiems asmenims suteikti gyvenamąją vietą, joms taip pat nenustatomas draudimas iškeldinti asmenį iš gyvenamųjų patalpų vien dėl to, jog asmuo ilgai gyveno atitinkamame būste (pastaroji aplinkybė svarbesnė vertinant, ar konkrečiu atveju Konvencijos 8 straipsnis apskritai gali būti taikomas).

Konvencijos garantuojamas ir EŽTT praktikoje nuosekliai plėtojamas reikalavimas, sprendžiant iškeldinimo iš būsto klausimą, užtikrinti taikomos priemonės proporcingumo ir pagrįstumo svarstymą teisme (žr., pvz., EŽTT 2008 m. gegužės 13 d. sprendimo byloje McCann prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 19009/04, par. 50; 2009 m. sausio 15 d. sprendimą byloje Ćosić prieš Kroatiją, peticijos Nr. 28261/06; kt.). Konvencija pateisina ribojimus, kuriais siekiama apginti kitų asmenų teises, įgyvendinti vietos valdžios teisę tvarkyti turimą būsto fondą ar tinkamai taikyti teisės normas, nustatančias asmenų aprūpinimą būstu (žr., pvz., EŽTT 2013 m. rugsėjo 24 d. sprendimą dėl priimtinumo byloje Pinnock ir Walker prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 31673/11). Tinkamam Konvencijos suteikiamos teisės į būstą užtikrinimui svarbu nustatyti, ar šios teisės ribojimai proporcingi. Vertinant taikomos priemonės proporcingumo klausimą, gali būti svarbūs įvairūs aspektai – iškeldinamų asmenų pažeidžiamumo laipsnis (sveikatos būklė, amžius, nepilnamečiai vaikai), gyvenimo atitinkamame būste trukmė, kito būsto neturėjimas, nuomos mokesčio mokėjimas, tvarkingos kaimynystės užtikrinimas, kito reikšmingo intereso į būstą nebuvimas, iškeldinimu suinteresuoto subjekto pozicija iškeldinamojo atžvilgiu (kokį laikotarpį ignoruotas teisių pažeidimas), valstybės įsipareigojimų suteikti kitą būstą nesilaikymas ir (ar) pan. (žr., pvz., EŽTT 2012 m. gegužės 29 d. sprendimą byloje Bjedov prieš Kroatiją, peticijos Nr. 42150/09; 2007 m. spalio 9 d. sprendimą byloje Stankova prieš Slovakiją, peticijos Nr. 7205/02; minėtą sprendimą byloje Pinnock ir Walker prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 31673/11).

Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad, sprendžiant tokio pobūdžio ginčus (ginčus dėl iškeldinimo), turi būti vertinama, ar pažeidimu taip pažeidžiamos nuomotojo teisės, kad jų gynyba galima tik nutraukiant sutartį, o ne išsaugant nuomininko teisę į būstą. Tam turi reikšmės nuomininko ryšio su ginčo patalpa teisėtumas, trukmė, priežastys, kodėl buvo padaryta sutarties pažeidimų, veiksmai, kurių ėmėsi nuomininkas tam, kad sumokėtų nuompinigius ir (ar) komunalinius mokesčius (pvz., pateikė prašymą juos sumažinti, atidėti), ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012; 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2012; 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2014).

Byloje nustatyta, kad ginčo bute gyvena du nepilnamečiai vaikai K. P. ir A. B. Be to teisme 2021 m. vasario 3 d. gautas Tarnybos raštas Dėl nepilnamečių K. P. ir A. B., kuriame nurodoma, kad abiem vaikams pasireiškia bronchitas, mergaitei – astma. Tarnyba pažymėjo, kad T. B. šeima dėl socialinių įgūdžių stokos ir vaikų nepriežiūros, laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 28 d. iki 2011 m. gruodžio 13 d., buvo įtraukta į Vilniaus miesto socialinės rizikos šeimų, auginančius vaikus, apskaitą. Taip pat Tarnyba nurodė, kad 2020 m. gruodžio 10 d. atliktas nepilnamečių vaikų situacijos vertinimas, nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir/ar šeimai poreikį, inicijuotas atvejo vadybos procesas. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nustatytas iškeldinamų asmenų pažeidžiamumas.

Svarbu ir tai, kad iš bylos medžiagos ir šalių paaiškinimų teismo posėdžio metu, nustatyta, jog atsakovų skola yra padengta, atsakovės T. B. šeima ginčo būste gyvena ilgą laiką (atsakovių teigimu – visą gyvenimą), būstą remontavo, pritaikė prie šeimos poreikių. Be to byloje nėra duomenų apie atsakovių turimą kitą gyvenamąjį būstą.

Pažymėtina ir tai, kad 2020 m. balandžio 17 d. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją „Dėl suderintų ES veiksmų kovojant su COVID-19 pandemija ir jos padariniais“, kurioje jis be kita ko ragina Komisiją ir valstybes nares teikti pirmenybę pagalbos ir krizės švelninimo priemonėms, skirtoms pažeidžiamiausiems piliečiams, smurtą šeimoje patiriančioms moterims ir vaikams, pagyvenusiems žmonėms, neįgaliesiems, etninėms mažumoms <....> taip pat asmenims, kuriems kyla skurdo ir socialinės atskirties pavojus, kuriems visiems kyla didžiausia rizika užsikrėsti COVID-19 virusu ir kurie taip pat labiausiai kenčia nuo jos ekonominio poveikio; ragina imtis priemonių siekiant apsaugoti nuomininkus nuo iškeldinimo krizės metu ir sukurti saugią erdvę tiems, kuriems reikia pastogės; <.....> “. Nors ši rezoliucija neturi teismui privalomo pobūdžio, tačiau bendros socialinės apsaugos Covid-19 pandemijos kontekste gairės yra svarbios sprendžiant iškeldinimo iš gyvenamojo būsto klausimą.

Nagrinėjamu atveju visuotinai žinoma, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ nuo 2020 m. kovo 16 d. dėl Covid-19 pandemijos Lietuvoje buvo įvestas karantinas, kuris tęsėsi iki 2020 m. birželio 17 d. Įvairūs apribojimai išliko ir vėliau. Šis laikotarpis iš dalies persidengia su skolos, kurią buvo prašoma priteisti nagrinėjamoje byloje, laikotarpiu.

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad atsakovai nuo 2019 m. birželio 1 d. iki 2020 m. spalio 31 d., t. y. daugiau kaip tris mėnesius nemokėjo nuomos mokesčio, todėl formalusis teisinis pagrindas atsakovų iškeldinimui egzistuoja.

Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje pasisakydamas dėl iškeldinimo yra konstatavęs, kad yra nepakankamas konstatuoti, jog priemonė yra nustatyta įstatyme, neatsižvelgiant į aktualias individualias aplinkybes (Ćosić v. Croatia, § 21). Priemone turi būti siekiama teisėto tikslo, o būsto netekimas turi būti proporcingas teisėtiems tikslams, nustatytiems Europos Žmogaus Teisių Konvencijos 8 straipsnio 2 dalyje. Turi būti deramai atsižvelgta į nuomininkų faktines aplinkybes dėl kurių jų teisėti interesai turi būti ginami (Orlić v. Croatia, § 64; Gladysheva v. Russia, §§ 94-95; Kryvitska and Kryvit-skyy v. Ukraine, § 50; Andrey Medvedev v. Russia, § 55).

Nagrinėjamu atveju, be teismo jau aptartų individualių šios bylos aplinkybių, yra svarbu ir tai, kad teisinis reglamentavimas ir būsto nuomos sutarties sudarymo (nutraukimo) tvarka ieškovės atstovės buvo paaiškinti tik teismo posėdžių metu. Pažymėtina, kad ieškinyje atsakovus buvo prašoma iškeldinti iš ginčo būsto dėl nuomos mokesčio nemokėjimo, o teismo posėdžio metu nurodoma, kad ir dėl to, jog atsakovai bute gyvena be teisinio pagrindo, t. y. neturėdami nuomos sutarties.

Ieškovės atstovės teismo posėdžio metu išsakyti argumentai dėl nuomos sutarties nebuvimo vertintini kaip siurpriziniai, nes jie nebuvo nurodyti anksčiau, o tai, atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo trukmę ir ieškovės kaip būstą administruojančios įmonės profesionalės, kuriai atstovauja kvalifikuota teisininkė, patirtį ir jos veiklai keliamus reikalavimus, negali būti laikoma tinkamu paslaugų administravimu.

Be to, tokia ieškovės pozicija yra pati savaime prieštaringa, nes, viena vertus, ieškovė laikė atsakovus nuomininkais, kadangi tiek teismo posėdžio metu, tiek ieškinyje prašoma priteisti skolą už būsto nuomą (o ne, pvz., žalą), atsakovams buvo siūlomos alternatyvos jų turimam būstui ir pan. Be to, byloje nėra duomenų, kad ieškovė kada nors būtų informavusi atsakovus apie su A. J. B. sudarytos sutarties nebegaliojimą ar būtinybę sudaryti naują sutartį.

Tai, teismo vertinimu, turėjo esminę reikšmę atsakovų sprendimui nesikreipti dėl nuomos sutarties sudarymo, nes iš ieškovės veiksmų (reikalavimo apmokėti nuomos mokestį, pasiūlymus dėl kitų būstų) buvo galima pagrįstai manyti, jog ieškovė pripažįsta tiek pačius nuomos santykius, tiek atsakovų teisę į būstą.

Pažymėtina ir tai, kad ieškovės atstovė, kuri yra profesionali teisininkė ir specializuojasi ginčo klausimuose, negalėjo atsakyti, kokiu pagrindu buvo sudaryta nuomos sutartis su pirmine nuomininke A. J. B.

Tai leidžia daryti išvadą, kad susiklosčiusią situaciją lėmė ne tik atsakovų veiksmai (neveikimas), bet ir šalių bendradarbiavimo trūkumas. CK 6.38 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kiekviena šalis turi atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau ir vykdydama prievolę bendradarbiauti su kita šalimi (šalių pareiga kooperuotis). Tai, šiuo konkrečiu atveju reiškia ieškovės, kaip stipresniosios ir patyrusios santykių šalies, valdančios savivaldybei priklausantį turtą, pareigą bendradarbiauti su atsakovais iki kreipimosi į teismą momento, išaiškinant jiems jų pasirinkimo galimybes ir tokių pasirinkimų padarinius tokiu būdu, kuris būtų suprantamas atsakovams.

Nors, kaip jau buvo minėta, ieškovės teisė kreiptis į teismą dėl iškeldinimo nėra kvestionuojama, tačiau, atsižvelgiant į socialinį atsakovų pažeidžiamumą, ryšį su ginčo būstu, skolos už būsto nuomą apmokėjimą, pasaulinės pandemijos dėl Covid-19 viruso sukeltus ekonominius ir socialinius padarinius bei tebeegzistuojančius apribojimus, teismas sprendžia, kad atsakovų iškeldinimas iš vienintelio gyvenamojo būsto šiuo konkrečiu atveju ir šiuo konkrečiu metu neatitiktų proporcingumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CPK 3 straipsnis).

Atsižvelgdamas į išdėstytų argumentų visumą, teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas dėl atsakovų iškeldinimo yra atmestinas.

Pažymėtina tai, kad šis sprendimas neužkerta kelio ieškovei kreiptis dėl atsakovų iškeldinimo ateityje, jei tam būtų naujas teisinis pagrindas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tačiau už ieškinį mokėtinas 108 Eur (33 Eur + 75 Eur) žyminis mokestis. Atsakovei T. B. atstovavo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos skirta advokatė, kurios pagalbos išlaidos sudaro 667,44 Eur.

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, reglamentuoja CPK 94 straipsnis. Remiantis šio straipsnio 1 dalimi, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, išaiškinta, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija, lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Pagal CK 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, tačiau taip pat jis turi vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018, 21 punktas).

Taikant CPK 94 straipsnio 1 dalį, įvertinamos reikalavimo pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ar jo atsisakyta dėl svarbių priežasčių, ar jų nenurodant, ar dėl to, kad kita šalis juos patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-915/2016 31 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Nagrinėjamu atveju civilinės bylos dalis dėl skolos priteisimo buvo nutraukta ieškovei atsisakius ieškinio dėl to, kad jį pareiškus atsakovė sumokėjo pirmiau nurodytą skolą.

Byloje buvo pateikti du savarankiški reikalavimai (dėl skolos priteisimo ir iškeldinimo). Ieškinio dalies dėl skolos priteisimo buvo atsisakyta, nes atsakovė sumokėjo skolą po ieškinio pateikimo teismui dienos, o ieškinio dalis dėl iškeldinimo buvo atmesta, todėl darytina išvada, kad 50 proc. ieškinio patenkinta.

Atsižvelgiant į tai, iš atsakovų valstybės naudai priteistina 54 Eur (108 Eur : 2 = 54 Eur) žyminio mokesčio (po 9 Eur kiekvienam atsakovui).

Iš ieškovės valstybės naudai priteistina 333,72 Eur (667,44 Eur :2 = 333,72 Eur) antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos byloje sudaro 58,27 Eur, o atsižvelgiant į patenkintus ir atmestus ieškinio reikalavimus, 29,14 Eur suma valstybės naudai priteistina iš ieškovės. Iš atsakovų procesinių dokumentų siuntimo išlaidos nepriteistinos, kadangi kiekvienam atsakovui nesiekia minimalaus 5 Eur dydžio.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

priimti ieškovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ (juridinio asmens kodas 124568293), pareiškimą dėl dalies ieškinio atsisakymo ir civilinės bylos dalį dėl solidarios atsakovų T. B.(asmens kodas (duomenys neskelbtini)), J. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), S. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), ir E. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), 1454,88 Eur skolos už būsto nuomą ir 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ (juridinio asmens kodas 124568293) naudai, nutraukti.

Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų T. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), J. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), S. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), E. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), K. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), A. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) valstybės naudai 54 Eur (penkiasdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 9 Eur. Išaiškinti, kad ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Priteisti iš ieškovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ (juridinio asmens kodas 124568293), valstybės naudai 333,72 Eur (tris šimtus trisdešimt tris eurus 72 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Išaiškinti, kad ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Priteisti iš ieškovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ (juridinio asmens kodas 124568293), valstybės naudai 29,14 Eur (dvidešimt devynis eurus 14 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Išaiškinti, kad ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.