Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. P. (apeliantė) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos I. P. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys M. P., B. P.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą pareiškimu, juo prašo iškelti jai fizinio asmens bankroto bylą, bankroto administratore paskirti UAB „Gribžiniai“, nustatyti 4 mėnesių terminą nuo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti būtiniesiems poreikiams reikalingą 2 200 Eur lėšų per mėnesį.

2. Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. liepos 5 d. nutartimi pareiškėjai buvo nustatytas terminas trūkumams, susijusiems su pareiškėjos gyvenamosios vietos nustatymu pašalinti, kuris pareiškėjos prašymu teisėjo rezoliucija buvo pratęstas iki 2023 m. liepos 24 d.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi atsisakyta priimti ieškinį. Pagrindiniai teismo argumentai:

3.1. Teismas, įvertinęs visus pateiktus pareiškėjos pateiktus duomenis, sprendė, kad Lietuva negali būti laikoma pareiškėjos pagrindinių interesų vieta. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja ir jos nepilnamečiai vaikai nuolat gyvena Airijoje, ten pareiškėja dirba visu etatu, o vaikai lanko Airijos mokyklas. Pareiškėja banko sąskaitą turi tik Airijos banke. Pateiktas banko sąskaitos išrašas už 2023 m. birželio mėnesį rodo, kad pareiškėjos visi atsiskaitymai susiję su Airija.

3.2. Iš pateiktų banko sąskaitos duomenų teismas sprendė, kad verslo liudijime nurodytu laikotarpiu, apimančiu birželio mėnesį, pareiškėja buvo Airijoje.

3.3. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į veiklos pajamas ir jos vykdymo intensyvumą bei pobūdį, pareiškėjos nurodyta veikla Lietuvoje negali būti pagrindu laikyti, kad Lietuva yra fizinio asmens pagrindinė verslo vieta.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4. Apeliantė teismui pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutartį. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

4.1. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas visiškai nepagrįstai sureikšmino bei suabsoliutino aplinkybę, kad pareiškėja laikinai dirba Airijoje, kai tuo tarpu visos kitos faktinės aplinkybės teikia aiškų pagrindą išvadai, jog pagrindinė I. P. interesų buvimo vieta yra ir buvo tik Lietuvos Respublika.

4.2. Teismas visiškai nepagrįstai ignoravo ir nesivadovavo aktualiu šiam klausimui Europos Parlamento ir Tarybos 2015 m. gegužės 20 d. reglamentu (ES) 2015/848 dėl nemokumo bylų. Vadovaujantis nurodyto reglamento 3 straipsnio l dalies 3 ir 4 punktais (pastraipomis), nustatant fizinio asmens pagrindinių interesų vietą yra vadovaujamasi ne darbo vieta, o tai, kur yra asmens pagrindinė verslo vieta bei kur yra asmens įprastinė gyvenamoji vieta.

4.3. Apeliantė teigia, kad iš pridėto 2023 m. sausio 17 d. verslo liudijimo Nr. XO275851-l ir 2023 m. birželio 13 d. Verslo liudijimo Nr. QI392609-l matyti, kad 2023 mokestiniais metais pareiškėja vykdo Vertimo veiklą, kodas 056, nurodytais veiklos laikotarpiais. Iš veiklos gaunamos pajamos bus deklaruotos 2024 m. kovo mėn. Be to, atkreipia dėmesį, kad iš kartu su pareiškimu pridėtų kvitų matyti pareiškėjos mokami mokesčiai, susiję su vykdoma veikla (VSD, PSD ir kt.), o tai reiškia, kad pareiškėja ne tik vykdo komercinę ūkinę veiklą Lietuvoje, bet ir moka mokesčius valstybei, susijusius su savarankiška ūkine komercine veikla. Šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai ignoravo, vien dėl to, kad pagal darbo sutartį pareiškėja dar ir dirba Airijoje

4.4. Pažymi, kad pareiškėjos ir jos nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta yra deklaruota adresu (duomenys neskelbtini). Kartu su pareiškimu, į bylą pateiktas VĮ Registrų centro centrinės duomenų bazės išrašas, iš kurio matyti, kad viešajame registre yra registruota (išviešinta) panaudos sutartis.

4.5. Atkreipia dėmesį į esminę reikšmę turinčią aplinkybę, kad pareiškėja tapo nemokia būtent dėl veiklos Lietuvoje, jos kreditorius yra AB SEB bankas, kuriam bendra skola sudaro 65 897,68 Eur.

5. Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).

7. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti ieškinį, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 straipsnio 1 dalis).

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

8. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

Dėl nustatytų bylai reikšmingų faktinių aplinkybių

9. Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėja dirba Airijoje, C. F. F. L. įmonėje. Iš byloje pateiktos 2023 m. balandžio 5 d. darbovietės pažymos apie darbuotoją I. P. matyti, kad ji įmonėje C. F. F. L. dirba pilnu etatu, 40 val. per savaitę. Pareiškėja 2023 m. liepos 21 d. pateikė paaiškinimus, kad jos nepilnamečiai vaikai mokosi Airijos mokyklose. Pareiškėja asmeninę banko sąskaitą turi tik Airijos banke (A. I. Banks). Taip pat pareiškėja pateikė teismui duomenis, kad Lietuvoje jai buvo išduotas 2022 m. gruodžio 5 d., 2023 m. sausio 17 d. ir 2023 m. birželio 13 d. verslo liudijimus. Pareiškime nurodyta, kad pareiškėjos gautos pajamos iš veiklos už 2022 m. sudarė – 36900 Eur Airijoje, 200 Eur Lietuvoje. Pagal byloje pateiktus duomenis pareiškėja nekilnojamojo turto neturi nei Lietuvoje, nei užsienyje. Pareiškėja pateikė 2022 m. rugpjūčio 17 d. panaudos sutartį, sudarytą su mama J. B., sutartis Registrų centre registruota 2023 m. sausio 1 d. Į bylą pateikta 2022 m. gruodžio 5 d. Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis Nr. (2022-259-PD)-968, iš kurios matyti, kad pareiškėja 2022 m. gegužės 30 d. deklaravo savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Į bylą pateikti duomenys, kad pareiškėjos nepilnamečiai vaikai 2023 m. liepos 11 d. lankėsi gydymo įstaigoje Lietuvoje.

Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo

10. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjos pateiktus duomenis nusprendė, kad Lietuva negali būti laikoma pareiškėjos pagrindinių interesų vieta. Teismas nustatė, kad pagrindinių pareiškėjos asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų vieta yra Airijoje, todėl konstatavo, jog pareiškėjos pareiškimas neteismingas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmams, dėl to jį atsisakė priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

11. Atskirajame skunde nurodoma, jog skundžiama nutartį priėmęs teismas visiškai nepagristai suabsoliutino aplinkybę, jog pareiškėja pagal darbo sutartį dirba Airijoje, tuo pačiu be pagrindo ignoruodamas aplinkybių visumą, įskaitant kreditoriaus interesus. Apeliantės nuomone, vadovaujantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, nacionaliniu teisiniu reglamentavimu – (Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau ir FABI) 4 straipsnio 1 dalimi, ES teisiniu reglamentavimu –Europos Parlamento ir Tarybos 2015 m. gegužės 20 d. reglamento 2015/848 dėl nemokumo bylų (pakeitęs iki tol galiojusį Reglamentą Nr. 1346/2000) (toliau – Reglamentas) 3 straipsnio l dalies 3-4 punktu nuostatomis, pareiškėjos I. P. pagrindine turtinių interesų vieta yra Lietuvos Respublika, Klaipėdos rajonas. Ji visomis prasmėmis save sieja tik su Lietuva, jos interesai yra tik Lietuvoje, joje ji vykdo savarankišką ūkinę komercinę veiklą, iš kurios gauna pajamų pragyvenimui ir moka iš veiklos tiesiogiai išplaukiančius mokesčius valstybei bei yra deklaravusi savo ir vaikų gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini). Apeliantė pažymi, kad pareiškėjos nemokumas kilęs išskirtinai tik iš teisinių santykių, susiklosčiusių Lietuvoje.

12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Teisė kreiptis į teismą yra realizuojama CPK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka, kuri privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Teismo pareiga yra imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų tinkamai įgyvendinta (CPK 2 straipsnis), t. y. teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo ex officio (liet. – savo iniciatyva) aiškintis, ar objektyviai egzistuoja asmens teisės kreiptis į teismą prielaidos ir tinkamos teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygos, tarp kurių – ar ieškinys (pareiškimas) teismingas tam teismui.

13. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pasisakė, kad nagrinėjamu atveju klausimas dėl teismingumo yra susijęs su Airijos Respublika, todėl šiuo atveju taikytinas Europos Parlamento ir Tarybos 2015 m. gegužės 20 d. reglamentas 2015/848 dėl nemokumo bylų (pakeitęs iki tol galiojusį Reglamentą Nr. 1346/2000) (toliau – Reglamentas). Pagal Reglamento 4 straipsnio 1 dalį teismas, kuriam pateiktas pareiškimas dėl nemokumo bylos iškėlimo, savo iniciatyva patikrina, ar jis turi jurisdikciją pagal 3 straipsnį.

14. Reglamento 3 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad jurisdikciją iškelti nemokumo bylą turi valstybės narės, kurios teritorijoje yra skolininko pagrindinių interesų vieta, teismai (toliau – pagrindinė nemokumo byla). Pagrindinių interesų vieta – tai vieta, kurioje skolininkas nuolat administruoja savo interesus ir kurią gali nustatyti trečiosios šalys. Fizinio asmens, vykdančio savarankišką ūkinę komercinę ar profesinę veiklą, atveju preziumuojama, kad pagrindinių interesų vieta yra to fizinio asmens pagrindinė verslo vieta, jei nėra įrodymų, kad yra priešingai. Ta prezumpcija taikoma tik tuo atveju, jei fizinio asmens pagrindinė verslo vieta nebuvo perkelta į kitą valstybę narę per tris mėnesius iki pareiškimo dėl nemokumo bylos iškėlimo pateikimo. Bet kurio kito fizinio asmens atveju preziumuojama, kad pagrindinių interesų vieta yra fizinio asmens įprastinė gyvenamoji vieta, jei nėra įrodymų, kad yra priešingai. Ta prezumpcija taikoma tik tuo atveju, jei įprastinė gyvenamoji vieta nebuvo perkelta į kitą valstybę narę per šešis mėnesius iki pareiškimo dėl nemokumo bylos iškėlimo pateikimo.

15. Reglamento 28 konstatuojamojoje dalyje paaiškinama, kad „nustatant, ar skolininko pagrindinių interesų vietą gali nustatyti trečiosios šalys, reikėtų ypač daug dėmesio skirti kreditoriams ir tam, kurioje vietoje, jų supratimu, skolininkas administruoja savo interesus“. Iš tiesų rėmimasis objektyviais kriterijais, kuriuos gali patikrinti trečiosios šalys, kad nustatytų skolininko pagrindinių interesų vietą, turi leisti nustatyti teismą, su kuriuo skolininkas tikrai susijęs, ir taip patenkinti kreditorių teisėtus lūkesčius. Taigi skolininko pagrindinių interesų vieta turi būti nustatyta bendrai įvertinus visus objektyvius kriterijus, kuriuos gali patikrinti trečiosios šalys, ypač kreditoriai, kurie gali nustatyti faktinę vietą, kur skolininkas paprastai administruoja savo interesus.

16. Dera pažymėti, kad pareiškėja jau kartą buvo pateikusi pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto jai iškėlimo. Bylos duomenys patvirtina (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad jos pareiškimą buvo atsisakyta priimti, nes teismai konstatavo, kad pareiškėjos pagrindinių interesų vieta yra Airijoje (civilinė byla Nr. e2FB-8377-1180/2022; Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-908-618/2022).

17. Apeliacinės instancijos teismas pirmiausia pabrėžia tai, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjos pagrindinių interesų kontekste nevertino aplinkybės, kad jos pagrindinis kreditorius SEB bankas yra Lietuvoje. Be to, pareiškėjos atžvilgiu antstolio J. P. kontoroje atliekami vykdymo veiksmai dėl skolos išieškojimo AB SEB bankui. Bylos duomenimis pareiškėja jokių skolų, jokių kreditų Airijoje neturi. Airijoje, kurioje pareiškėja išvyksta užsidirbti papildomai pragyvenimui ji neturi nei nekilnojamojo, nei kilnojamojo turto, nei juolab jokių kreditorių, ko pasėkoje jos ir Airijos valstybės iš esmės nesieja jokie tamprūs ryšiai. Taigi pareiškėjos pagrindiniai turtiniai interesai bei klausimai dėl jos finansinės padėties yra Lietuvos Respublikoje. Faktinė aplinkybė, kad ji išvyko uždarbiauti ir dirba Airijoje, neturėtų pareiškėjai užkirsti kelio įgyvendinti savo interesų Lietuvoje. Kaip visuotinai žinoma, dažnas pilietis išvyksta į užsienį ne dėl to, kad pakeistų savo pagrindinių interesų vietą, tačiau dėl didesnio atlyginimo, mokamo užsienio valstybėse.

18. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja jokio turto (apart pajamas) Airijoje neturi. Nors pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjos gautos pajamos iš veiklos už 2022 m. Airijoje sudarė 36900 Eur, Lietuvoje sudarė 200 Eur bei konstatavo, kad pareiškėja duomenų apie 2023 m. gautas pajamas iš veiklos Lietuvoje nepateikė, tačiau reikia įvertinti tai, kad pareiškėja verslo liudijimą darbui Lietuvoje išsiėmė tik 2022 m. gruodžio 5 d., dėl to atitinkamai mažesnės buvo deklaruotos ir pajamos už 2022 m. Dėl to, kad pareiškėja duomenų apie 2023 m. gautas pajamas iš veiklos Lietuvoje nepateikė reikia pažymėti tai, kad minėtos galutinės 2023 m. pajamos pagal teisinį reguliavimą bus žinomos ir nurodytos 2024 m. Be to, kaip teisingai nurodo apeliantė, atkreiptinas dėmesys, kad iš kartu su pareiškimu pridėtų Perlas Finance, UAB, kvitų matyti pareiškėjos mokami mokesčiai, susiję su vykdoma veikla (VSD, PSD ir kt.), o tai reiškia, kad pareiškėja ne tik vykdo komercinę ūkinę veiklą Lietuvoje, bet ir moka mokesčius valstybei, susijusius su savarankiška ūkine komercine veikla. Šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino vien dėl to, kad pagal darbo sutartį pareiškėja dar ir dirba Airijoje.

19. Pažymėtina, kad pareiškėjos I. P. ir jos nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta yra deklaruota adresu (duomenys neskelbtini). Kartu su pareiškimu į bylą pateiktas VĮ Registrų centro centrinės duomenų bazės išrašas, iš kurio matyti, kad viešajame registre yra registruota (išviešinta) panaudos sutartis. Būtent šios panaudos sutarties pagrindu, pareiškėja būdama Lietuvoje su vaikais gyvena nurodytame bute, moka jo išlaikymui komunalinius mokesčius. Kaip matyti iš į bylą pridėtos Panaudos sutarties, pareiškėja, kaip panaudos gavėja turi pareigą mokėti būsto išlaikymui tenkančius mokesčius. Iš byloje pridėto DNSB „Gargždų vėtrungė“ 2023 m. liepos 19 d. pažymos matyti, kad jokių skolų namo bendrijai už būstui tenkančias paslaugas nėra.

20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu nėra jokio pagrindo nesivadovauti byloje esančiais rašytiniais įrodymais, be kita ko, viešajame registre esančia informacija, fizinių asmenų sudarytu ir įregistruotu sandoriu, bendrijos pažyma, reikia įvertint ir tai, kad įrodymų apie dėl akių sudaryto sandorio (panaudos sutarties) nėra (CPK 12, 178 straipsniai). Aptarti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog kai kurios faktinės aplinkybės lyginant su 2022 m. (kai pareiškėja teisė pareiškimą pirmąjį kartą) yra pasikeitusios, dėl to vadovaujantis Reglamento 3 straipsnio l dalies 4 punktu (pastraipa) galioja prezumpcija, t. y., I. P. dar 2022 m. gegužės 30 d. deklaravus savo ir nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) (žr. pareiškimo priedas Nr. 18), ten kartais gyvenant, mokant būsto išlaikymui tenkančius mokesčius, rūpinantis būstu, preziumuojama, kad jos pagrindinių interesų vieta yra Lietuvos Respublika, Klaipėdos rajonas. Kaip minėta, faktas, kad ji Airijoje stengiasi sugeneruoti kuo daugiau pajamų, nereiškia, kad pasikeitė jos pagrindinių interesų vieta.

21. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjos pareiškime bei jo prieduose pateiktus duomenis, konstatuoja, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės dėl finansinių interesų Lietuvoje, grįžimų į Lietuvą, pareiškėjos deklaruotos gyvenamosios vietos Lietuvoje, smulkų verslą Lietuvoje, gali patvirtinti, kad pareiškėja administruoja savo ekonominius interesus bei dirbdama Airijoje siekia išspręsti finansinę situaciją Lietuvoje.

22. Atsižvelgdamas į tai, kas paminėta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos pareiškimą kaip neteismingą Klaipėdos apylinkės teismui.

23. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).

Dėl procesinės bylos baigties

24. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas ne iki galo tinkamai įvertino bylos aplinkybes, ne iki galo tinkamai taikė ir aiškino ginčui aktualias teisės normas ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį, dėl to pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina ir pareiškimo priėmimo klausimas, kadangi tai pirmosios instancijos teismo kompetencija, perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, CPK 339 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutartį ir pareiškėjos I. P. pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.