- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-06
- Bylos Nr.
- e2S-908-618/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-01668-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Larisa Šimanskienė
- Pareiškėjas
- I. P.
- Suinteresuotas asmuo
- M. P., B. P.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Larisa Šimanskienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos I. P. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys M. P., B. P..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja I. P. kreipėsi į teismą su pareiškimu iškelti jai fizinio asmens bankroto bylą, kadangi ji negali vykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių terminai yra suėję. Pareiškėja taip pat prašo bankroto administratore skirti uždarąją akcinę bendrovę (toliau – ir UAB) (duomenys neskelbtini) patvirtinti 121 Eur lėšų sumą, kurią bankroto administratorė turi teisę naudoti bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos, nustatyti 4 mėnesių terminą nuo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti, taip pat patvirtinti 2 280 Eur lėšų sumą, reikalingą pareiškėjos ir jos išlaikomų asmenų būtiniesiems poreikiams tenkinti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos pareiškimą. Pagrindiniai teismo motyvai:
2.1. Teismas nustatė, kad pareiškėja nuo 2009 m. vasario 11 d. dirba (duomenys neskelbtini). Iš pareiškimo bei jo priedų matyti, jog pareiškėja 2022 m. gegužės 30 d. deklaravo savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos pateiktoje sąžiningumo deklaracijoje nurodyta, kad pareiškėjos gyvenamosios vietos adresas yra (duomenys neskelbtini), o ne Lietuva. Prie pareiškimo nėra pridėti jokie duomenys, kad ji grįžo gyventi į Lietuvą ir šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), čia ieškosi darbo ar kitu būdu savo asmeninius, socialinius ir ekonominius interesus sieja su Lietuva. Taip pat nėra duomenų, kad pareiškėja Lietuvoje turėtų nekilnojamojo turto.
2.2. Teismas konstatavo, kad pareiškėja negyvena Lietuvoje, todėl pateiktas pareiškimas neteismingas Klaipėdos apylinkės teismui. Teismas taip pat išaiškino, kad ji su pareiškimu turi teisę kreiptis į teismą pagal pareiškėjos gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini).
III. Atskirojo skundo argumentai
3. Atskiruoju skundu pareiškėja prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 17 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti pareiškėjos pareiškimą nagrinėti. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
3.1. Teismas nepagrįstai pasisakė, kad pareiškėja laikinai dirba, taigi ir laikinai gyvena (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) nėra ir negali būti traktuojama kaip jos nuolatinė gyvenamoji vieta nei CK 2.16 straipsnio prasme, nei 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos Reglamento Nr. 1346/2000 dėl bankroto (nemokumo) bylų 3 straipsnio 1 dalies prasme. Pareiškėjos nuolatinė gyvenamoji, taigi ir pagrindinė asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų vieta yra Lietuva. Laikinas darbas (duomenys neskelbtini) parodo laikiną, bet ne pagrindinę ekonominę interesų vietą, tačiau neapima svarbiausių, t. y. pagrindinės socialinių bei asmeninių interesų vietos.
3.2. Pareiškėja yra Lietuvos Respublikos pilietė, jos deklaruota gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), taigi, Lietuvą laiko nuolatine gyvenamąja vieta. Lietuvoje gyvena pareiškėjos šeima ir artimieji: mama ir brolis. Visos šventės švenčiamos kartu su šeima ir artimaisiais, atostogos leidžiamos Lietuvoje, ką patvirtina pridedamos nuotraukos. Pareiškėjos prievoliniai įsipareigojimai, dėl kurių ji tapo nemokia, atsirado taip pat Lietuvoje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas netenkinamas.
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
Žemesnės instancijos teismas
5. Byloje kyla ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjos pareiškimą kaip neteismingą Klaipėdos apylinkės teismui, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinio proceso metu
6. Kartu su atskiruoju skundu pareiškėja pateikė 2022 m. rugpjūčio 17 d. panaudos sutartį, VĮ Registro centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą, foto lentelę, lėktuvų bilietų informaciją.
7. CPK 314 straipsnyje numatyta, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis, ir šį įrodymą priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018).
8. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, su atskiruoju skundu pateikti dokumentai, susiję su nagrinėjama byla, gali turėti įtakos vertinant byloje įrodinėjamas aplinkybes, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuos įrodymus priima ir prideda prie civilinės bylos.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
9. Pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, argumentuodama, jog teismas padarė klaidingas išvadas dėl jos gyvenamosios vietos. Pareiškėja laiko Lietuvą savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta. Visos pareiškėjos skolos yra Lietuvos Respublikoje, Lietuvoje gyvena ir jos artimieji, o (duomenys neskelbtini) pareiškėja dirba laikinai dėl santykinai didesnio darbo užmokesčio, kad galėtų atsiskaityti su kreditoriais. Pareiškėja nurodo deklaravusi gyvenamąją vietą Lietuvoje.
10. Fizinio asmens bankroto (nemokumo) teisminė procedūra Lietuvos Respublikos jurisdikcijoje sureguliuota nacionaliniais teisės aktais – Fizinių asmenų bankroto įstatymu (toliau – ir FABĮ) bei CPK (FABĮ 1 straipsnio 1–3 dalys, 5 straipsnio 1 dalis). Visgi, CPK 3 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teismas, nagrinėdamas bylas, taiko Europos Sąjungos teisės normas ir vadovaujasi Europos Sąjungos teisminių institucijų sprendimais, preliminariais nutarimais Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ir galiojimo klausimais. Europos Sąjungos lygmeniu buvo priimtas Europos Parlamento ir Tarybos 2015-05-20 reglamentas Nr. (ES) 2015/848 dėl nemokumo bylų (toliau – ir Reglamentas Nr. 2015/848).
11. Europos Sąjungos teisės aktų taikymas bylose turi tam tikrų ypatumų, kurie numatyti Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – ir SESV). SESV 288 straipsnyje nurodyta, kad vykdydamos Sąjungos kompetenciją, institucijos priima reglamentus, direktyvas, sprendimus, rekomendacijas ir nuomones. Tas pats SESV 288 straipsnis nurodo, kad tiesiogiai taikomi visoje Europos Sąjungoje yra reglamentai. Tokia SESV 288 straipsnio nuostata reiškia, jog Lietuvos Respublikoje, nagrinėjant fizinio asmens bankroto (nemokumo) bylas, gali būti tiesiogiai taikomos ir Reglamento Nr. 2015/848 nuostatos.
Žemesnės instancijos teismas
12. CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Teisė kreiptis į teismą yra realizuojama CPK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka, kuri privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Teismo pareiga yra imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų tinkamai įgyvendinta (CPK 2 straipsnis), t. y. teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo ex officio (liet. – savo iniciatyva) aiškintis, ar objektyviai egzistuoja asmens teisės kreiptis į teismą prielaidos ir tinkamos teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygos, tarp kurių – ar ieškinys (pareiškimas) teismingas tam teismui.
13. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlyga. Teismingumo taisyklių laikymasis – vienas iš pagrindų, užtikrinančių asmens teisę į teisminę gynybą, o nustatytų procesinių normų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimą ir užkirsti kelią civilinio proceso tikslų įgyvendinimui.
14. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pasisakė, kad nagrinėjamu atveju klausimas dėl teismingumo yra susijęs su (duomenys neskelbtini), todėl šiuo atveju taikytinas 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas 2015/848 dėl nemokumo bylų (pakeitęs iki tol galiojusį Reglamentą Nr. 1346/2000) (toliau – Reglamentas). Pagal Reglamento 4 straipsnio 1 dalį teismas, kuriam pateiktas pareiškimas dėl nemokumo bylos iškėlimo, savo iniciatyva patikrina, ar jis turi jurisdikciją pagal 3 straipsnį.
15. Reglamento 3 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad jurisdikciją iškelti nemokumo bylą turi valstybės narės, kurios teritorijoje yra skolininko pagrindinių interesų vieta, teismai (toliau – pagrindinė nemokumo byla). Pagrindinių interesų vieta – tai vieta, kurioje skolininkas nuolat administruoja savo interesus ir kurią gali nustatyti trečiosios šalys. Fizinio asmens, vykdančio savarankišką ūkinę komercinę ar profesinę veiklą, atveju preziumuojama, kad pagrindinių interesų vieta yra to fizinio asmens pagrindinė verslo vieta, jei nėra įrodymų, kad yra priešingai. Ta prezumpcija taikoma tik tuo atveju, jei fizinio asmens pagrindinė verslo vieta nebuvo perkelta į kitą valstybę narę per tris mėnesius iki pareiškimo dėl nemokumo bylos iškėlimo pateikimo. Bet kurio kito fizinio asmens atveju preziumuojama, kad pagrindinių interesų vieta yra fizinio asmens įprastinė gyvenamoji vieta, jei nėra įrodymų, kad yra priešingai. Ta prezumpcija taikoma tik tuo atveju, jei įprastinė gyvenamoji vieta nebuvo perkelta į kitą valstybę narę per šešis mėnesius iki pareiškimo dėl nemokumo bylos iškėlimo pateikimo.
16. Pagal suformuotą Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudenciją iš vienodo Sąjungos teisės taikymo ir lygybės principo reikalavimų matyti, kad tuomet, kai Sąjungos teisės nuostatos sąvokos aiškiai nenurodo valstybių narių teisės, taikomos norint nustatyti jų prasmę ir apimtį, jų reikšmė visoje Sąjungoje paprastai turi būti aiškinama autonomiškai ir vienodai, atsižvelgiant į nuostatos kontekstą ir nagrinėjamu teisės aktu siekiamą tikslą (2011 m. spalio 20 d. sprendimo Interedil, C?396/09, EU:C:2011:671, 42 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija). Kadangi Reglamento 3 straipsnio 1 dalyje nėra jokios nuorodos į valstybių narių teisę, joje esančios sąvokos turi būti aiškinamos autonomiškai ir vienodai. Būtent dėl to, kad šio Reglamento sąvoka „pagrindinių interesų vieta“ turi savarankišką reikšmę, ji turi būti aiškinama vienodai, nesvarbu, kokie yra nacionalinės teisės aktai (pagal analogiją žr. 2011 m. spalio 20 d. sprendimo Interedil, C?396/09, EU:C:2011:671, 43 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
17. Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl pareiškėjos pareiškimo teismingumo ir jos pagrindinių interesų vietos taikytinos ne nacionalinės CK normos, bet Reglamento 3 straipsnio 1 dalis.
18. Dėl Reglamento 2015/848 3 straipsnio 1 dalyje vartojamos sąvokos „pagrindinių turtinių interesų vieta“ Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad šios sąvokos apimtis paaiškinta šio reglamento 13 konstatuojamojoje dalyje, kurioje nurodyta, kad „pagrindinių turtinių interesų vieta turėtų būti vieta, kurioje skolininkas reguliariai administruoja savo turtinius interesus, todėl ją gali patikrinti trečiosios šalys“. Iš to Teisingumo Teismas padarė išvadą, kad iš šios sąvokos matyti, jog pagrindinių interesų vieta nustatoma remiantis objektyviais ir trečiųjų šalių patikrinamais kriterijais. Šis objektyvumas ir galimybė tretiesiems asmenims patikrinti yra būtini siekiant užtikrinti teisinį saugumą ir numatomumą, susijusius su teismo, kompetentingo iškelti pagrindinę nemokumo bylą, nustatymu (2016 m. gegužės 24 d. nutarties Leonmobili ir Leone, C?353/15, nepaskelbta Rink., EU:C:2016:374, 33 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija). Teisingumo Teismas 2020 m. liepos 16 d. sprendime MH ir NI prieš OJ ir Novo Banco SA byloje C-253/19 pasisakė, kad tą patį aiškinimą reikia taikyti ir nustatant sąvokos „pagrindinių interesų vieta“, kaip ji suprantama pagal šiuo metu galiojantį Reglamentą 2015/848, prasmę ir apimtį.
19. Reglamento 28 konstatuojamojoje dalyje paaiškinama, kad „nustatant, ar skolininko pagrindinių interesų vietą gali nustatyti trečiosios šalys, reikėtų ypač daug dėmesio skirti kreditoriams ir tam, kurioje vietoje, jų supratimu, skolininkas administruoja savo interesus“. Iš tiesų rėmimasis objektyviais kriterijais, kuriuos gali patikrinti trečiosios šalys, kad nustatytų skolininko pagrindinių interesų vietą, turi leisti nustatyti teismą, su kuriuo skolininkas tikrai susijęs, ir taip patenkinti kreditorių teisėtus lūkesčius. Taigi skolininko pagrindinių interesų vieta turi būti nustatyta bendrai įvertinus visus objektyvius kriterijus, kuriuos gali patikrinti trečiosios šalys, ypač kreditoriai, kurie gali nustatyti faktinę vietą, kur skolininkas paprastai administruoja savo interesus.
20. Iš Reglamento 2015/848 3 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos formuluotės matyti, kad pirma išdėstyti argumentai vienodai taikomi visiems skolininkams, nesvarbu, ar tai bendrovės, juridiniai asmenys ar fiziniai asmenys. Šis bendrasis sąsajos kriterijus nustatant tarptautinę jurisdikciją nemokumo bylos iškėlimo tikslais ir objektyviais bei trečiųjų šalių patikrinamais kriterijais grindžiamas požiūris, kurį reikia taikyti, a fortiori (tuo labiau) galioja fiziniams asmenims, nevykdantiems savarankiškos ūkinės komercinės ar profesinės veiklos. Vadinasi, reikšmingi kriterijai nustatant fizinio asmens, nevykdančio savarankiškos ūkinės komercinės ar profesinės veiklos, pagrindinių interesų vietą yra kriterijai, susiję su jo turtine ir ekonomine padėtimi, o tai atitinka vietą, kur šis asmuo administruoja savo ekonominius interesus ir gauna bei išleidžia didžiąją dalį savo pajamų, arba vietą, kur yra didžioji jo turto dalis (2020 m. liepos 16 d. sprendimas MH ir NI prieš OJ ir Novo Banco SA, C-253/19, 24 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
21. Teisingumo Teismas pabrėžė, kad Reglamentu 2015/848, be kita ko, siekiama vengti skatinti šalis perkelti turtą ar teismo procesą iš vienos valstybės narės į kitą ieškant sau palankesnės teisinės padėties ir pažeidžiant visų kreditorių interesus (forum shopping). Šiuo tikslu visų pirma siekiama nustatyti apsaugos priemones, kuriomis būtų užkirstas kelias tam, kad nesąžiningai ar piktnaudžiaujant būtų ieškoma palankiausio teismo (2022 m. kovo 24 d. sprendimas Galapagos BidCo. S?rl C-723/20). Valstybės narės teismas, kuriam pateiktas pareiškimas dėl pagrindinės nemokumo bylos iškėlimo, turi savo iniciatyva išnagrinėti, ar turi jurisdikciją, ir šiuo tikslu patikrinti, ar skolininko pagrindinių interesų vieta, kaip tai suprantama pagal šio reglamento 3 straipsnį, yra šioje valstybėje. Tais atvejais, kai teismas, kuriam pateiktas toks pareiškimas, nustato, kad pagrindinių interesų vieta nėra jo teritorijoje, jis neturi iškelti pagrindinės nemokumo bylos.
22. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjos pareiškime bei jo prieduose pateiktus duomenis, konstatuoja, kad pareiškėja (duomenys neskelbtini) dirba nuo 2009 m. vasario 11 d. Kaip nurodė pareiškėja, jos šeimos turėtas nekilnojamasis turtas Lietuvoje buvo parduotas iš varžytynių. Pareiškėjos nepilnamečių vaikų gimimo liudijimai patvirtina, kad A. P., gimusi (duomenys neskelbtini), gimė (duomenys neskelbtini), V. A., gimusi (duomenys neskelbtini) gimė (duomenys neskelbtini). Buto panaudos sutartis patvirtina, kad pareiškėja nuo 2022 m. rugpjūčio 17 d. naudojasi butu, esančiu (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso pareiškėjos mamai. Pareiškėjos pateikta jos asmeninės banko (duomenys neskelbtini) sąskaitos išrašas patvirtina, kad ji gauna ir išleidžia didžiąją dalį savo pajamų (duomenys neskelbtini). Jokių kitų įrodymų, kad pareiškėja, dirbdama (duomenys neskelbtini), savo pajamas nuolat leistų Lietuvoje, nėra, taip pat pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kad ji pati pakankamai didelę laiko dalį praleistų Lietuvoje ar planuotų į ją grįžti. Jokių turtinių, darbinių ar verslo ryšių Lietuvoje pareiškėja nenurodė. Taigi, negalima teigti, kad šiuo metu pareiškėjos asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų vieta yra Lietuvoje. Tai, kad pareiškėja 2022 m. gegužės 30 d. deklaravo savo gyvenamąją vietą Lietuvoje, nesuponuoja išvados, jog Gyventojų registro pažymoje nurodytas pareiškėjos gyvenamosios vietos adresas pats savaime parodo jos realią gyvenamąją vietą.
23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai įvertino objektyviuosius (asmens turto, darbo vieta, šeimos gyvenamoji vieta ir pan.) ir subjektyviuosius (asmens nuomonė) kriterijus ir padarė pagrįstą išvadą dėl pareiškėjos gyvenamosios vietos. Vien tik pareiškėjos pavieniai grįžimai į Lietuvą atostogoms ar pasimatyti su draugais nesudaro pagrindo konstatuoti, kad jos pagrindinių interesų vieta yra Lietuvoje. Kaip minėta, pagal Teisingumo Teismo praktiką pareiškėjos pagrindinių interesų vieta turėtų būti nustatoma pagal objektyvius kriterijus, todėl subjektyvūs ketinimai paprastai neturi didesnės reikšmės. Asmens pareiškimas teismui, kokią valstybę jis laiko savo pagrindinių interesų vieta, pagal Reglamentą taip pat nėra kriterijus, pagal kurį nustatomas pareiškimo iškelti bankroto bylą teismingumas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog nei Europos Sąjungos, nei nacionaliniai teisės aktai nenustato kriterijų, jog fizinio asmens bankroto byla turėtų būti nagrinėjama toje šalyje, kurioje yra dauguma skolininko kreditorių.
24. Apibendrindamas nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog vien pareiškėjos nurodytos aplinkybės dėl pavienių grįžimų į Lietuvą, pareiškėjos deklaruota gyvenamoji vieta Lietuvoje, negali patvirtinti, kad pareiškėja administruoja savo ekonominius interesus ir gauna bei išleidžia didžiąją dalį savo pajamų Lietuvoje. Pareiškėja, nors ir nedeklaravo išvykimo, išvažiuodama į (duomenys neskelbtini), pakeitė savo gyvenamąją ir darbo vietas, ten iki šiol gyvena, dirba, gauna ir išleidžia didžiąją dalį savo pajamų, o vien ta aplinkybė, kad ji deklaravo gyvenamą vietą Lietuvoje, nėra pakankamas pagrindas spręsti, kad pasikeitė jos pagrindinių interesų vieta.
25. Atsižvelgdamas į tai, kas paminėta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos pareiškimą kaip neteismingą Klaipėdos apylinkės teismui ir išaiškino pareiškėjai, kad ji su pareiškimu turi teisę kreiptis į teismą pagal pareiškėjos gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Naikinti ar keisti skundžiamą nutartį pareiškėjos atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.