- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-23
- Bylos Nr.
- 2S-764-265/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Žerlauskas
- Pareiškėjas
- R. Ž.
- Suinteresuotas asmuo
- akcinė bendrovė SEB bankas, G. S., I. Ž.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Žerlauskas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. Ž. įmonės atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2019 m. sausio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos R. Ž. įmonės skundą dėl antstolės veiksmų, suinteresuoti asmenys akcinė bendrovė SEB bankas, G. S., I. Ž..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja prašė panaikinti patvarkymą, kuriuo buvo paskelbtos antrosios turto – 560,86 kv. m. mechaninių dirbtuvių, unik. Nr. Duomenys neskelbtini), 984,69 kv. m. garažų ( unik. Nr . Duomenys neskelbtini), plovyklos ( unik. Nr. Duomenys neskelbtini), 1088,2 kv. m. garažų ( unik. Nr. Duomenys neskelbtini), kiemo statinių (unik. Nr. Duomenys neskelbtini), 233,6 a žemės sklypo (unik. Nr. Duomenys neskelbtini), esančių Duomenys neskelbtini., varžytynės Nr. 149632. Prašė priimti patvarkymą, kuriuo minėtos varžytynės būtų paskelbtos neįvykusiomis, taip pat paskirti šio turto pakartotinę rinkos vertės nustatymo ekspertizę ir turto varžytynes skelbti po to, kai bus tinkamai sudarytos sąlygos pareiškėjai susipažinti su turto įvertinimo informacija, pateikti motyvuotus prieštaravimus į turto vertės nustatymo ekspertizės aktus bei sudarant galimybes pasiūlyti savo pirkėją turtui įsigyti.
2. Pareiškėja nurodė, jog antstolės žinioje yra vykdomosios bylos Nr. 0051/15/01115 ir Nr. 0051/15/01116, kuriose iš pareiškėjos yra išieškomos skolos akcinės bendrovės (toliau – AB) SEB banko naudai, išieškojimą nukreipiant į jai nuosavybės teise priklausantį įkeistą turtą. Antstolė iš antrųjų varžytynių Nr. 149632, vykusių nuo 2018 m. vasario 6 d. iki 2018 m. kovo 8 d., už 40 200 Eur pardavė pareiškėjai priklausantį turtą; turto pardavimo iš varžytynių aktas dar nėra surašytas. Pareiškėjos teigimu antstolė, prieš skelbdama antrąsias varžytynes, privalėjo iš naujo atlikti turto vertinimą, turtą įkainoti rinkos kaina, o ne vadovautis neaktualiu prieš dvejus metus atliktu turto vertinimu. Toks turto pardavimas negali būti laikomas teisėtu, kadangi nebuvo siekiama gauti maksimalaus rezultato. Aplinkybė, jog išieškojimas yra vykdomas neatliekant pakartotinio turto vertinimo, leidžia daryti išvadą, jog antstolės veiksmai pažeidžia Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) numatytą turto įkainojimo tvarką.
3. Antstolė pareiškėjos skundo netenkino ir perdavė nagrinėti teismui. Nurodė, 2018 m. vasario 6 d. paskelbtos antrosios varžytynės Nr. 149632, kurios baigėsi 2018 m. kovo 8 d., turtą įsigijo G. S. už maksimalią pasiūlytą kainą, t. y. 40 200 Eur. Pažymėjo, jog pareiškėjo skundas dėl 2018 m. vasario 6 d. patvarkymo, kuriuo buvo paskelbtos antrosios pareiškėjo turto varžytynės, pateiktas praleidus naikinamąjį terminą, kuris negali būti atnaujinamas. Taip pat nurodė, kad nėra CPK 717 straipsnyje nurodytų pagrindų varžytynes paskelbti neįvykusiomis, be to, šis klausimas jau yra nagrinėjamas teisme. Akcentavo, jog realizuoto turto vertė buvo nustatyta pakartotinės nekilnojamojo turto ekspertizės metu, t. y. 2017 m. spalio 19 d. ekspertizės aktu turtas įvertintas 67 000 Eur. Šios ekspertizės pagrindu 2017 m. lapkričio 14 d. patvarkymu turtas buvo perkainotas, t. y. ekspertizė buvo atlikta mažiau negu prieš pusę metų iki varžytynių paskelbimo.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo G. S. neprieštaravo pareiškėjos skunde pateiktų reikalavimų tenkinimui. Nurodė, jog yra pareiškėjai priklausančio turto, esančio MDuomenys neskelbtini, pardavimo iš varžytynių laimėtojas, sumokėjęs visą turto kainą – 40 200 Eur. Pažymėjo, jog nors varžytynes laimėjo 2018 m. kovo 8 d., tačiau dėl pareiškėjos nuolat teikiamų skundų ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo varžytynių aktas nėra surašytas ir turtas jam nėra perduotas. Per visą šį laikotarpį pareiškėjas naudojasi turtu, yra vykdoma ūkinė veikla, todėl, jo vertinimu, turto būklė yra pablogėjusi ir vertė sumažėjusi. Kadangi šiuo metu priešingai, nei teigia pareiškėja, turto vertė yra sumažėjusi, todėl neprieštarauja pareiškėjos argumentams, jog būtina atlikti turto vertinimą ir nustatyti realią turto vertę.
5. Suinteresuotas asmuo AB SEB bankas prašė bylą nutraukti, kadangi skundas dėl 2018 m. vasario 6 d. antstolės patvarkymo paduotas praleidus CPK 512 straipsnyje numatą naikinamąjį terminą. Pažymėjo, jog pareiškėjos prašymas dėl antrųjų varžytynių paskelbimo neįvykusiomis nemotyvuotas ir nepagrįstas jokiais teisiniais ir faktiniais argumentais.
6. Suinteresuotas asmuo I. Ž. nuomonės dėl skundo nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Plungės apylinkės teismas 2019 m. sausio 8 d. nutartimi civilinę bylą nutraukė. Priteisė iš R. Ž. įmonės 250 Eur bylinėjimosi išlaidų AB SEB bankui. Panaikino 2018 m. lapkričio 23 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Šalies argumentai
8. Nustatė, kad skundžiamas antstolės I. G. veiksmas, t. y. patvarkymas dėl antrųjų varžytynių paskelbimo priimtas 2018 m. vasario 6 d., su skundu pareiškėja kreipėsi 2018 m. lapkričio 22 d., todėl vadovaudamasis CPK 512 straipsniu civilinę bylą nutraukė.
9. Taip pat pažymėjo, kad antrosiose varžytynėse realizuojamo turto vertė buvo nustatyta ne 2016 m. kovo 17 d., kaip nurodė pareiškėja, o 2017 m. lapkričio 14 d. patvarkymu dėl areštuojamo turto perkainojimo. Turtas perkainotas remiantis 2017 m. spalio 19 d. nekilnojamojo turto ekspertizės aktu Nr. E17201, kuriame nustatyta turto rinkos vertė vertinimo dieną yra 67 000 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, jog Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, jog pareiškėja 2018 m. kovo 13 d. su reikalavimu pripažinti antrąsias varžytynes neįvykusiomis kreipėsi į antstolę, kuri 2018 m. kovo 19 d. patvarkymu pareiškėjos skundo netenkino ir perdavė nagrinėti teismui. Teismas 2018 m. gegužės 30 d. nutartimi pareiškėjos skundą atmetė, 2018 m. lapkričio 29 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismas pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
11. Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti Plungės apylinkės teismas 2019 m. sausio 8 d. nutartį ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantės teigimu, teismas nesilaikė CPK 510 straipsnyje įtvirtintos skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarkos. Nurodo, kad teismas nepagrįstai nutraukė civilinę bylą motyvuodamas, jog pareiškėja praleido terminą skundui pateikti. Antstolė I. G., perduodama skundą teismui, pripažino, jog terminas skundui pateikti nėra praleistas, todėl teismas privalėjo skundą išnagrinėti iš esmės.
12. Suinteresuotas asmuo G. S. sutinka su atskirojo skundo reikalavimais. Jo manymu, atsižvelgiant į tai, jog iki šiol nėra surašytas varžytynių aktas, bei įvertinus, jog pareiškėja vis dar naudojasi turtu, už kurį suinteresuotas asmuo yra sumokėjęs visą pardavimo iš varžytynių kainą, ir dėl to turto kaina yra ženkliai sumažėjusi, yra pagrindas tenkinti apeliantės skundo argumentus ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
13. Suinteresuotas asmuo AB SEB bankas prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad suėjus CPK 512 straipsnyje nustatytam devyniasdešimties dienų naikinamajam terminui nebesprendžiamas praleisto termino skundui paduoti atnaujinimo klausimas, todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai nutraukė civilinę bylą. Pažymėjo, kad prašymas grąžinti civilinę bylą pakartotinai nagrinėti pirmosios instancijos teismui nepagrįstas, kadangi apeliantė nepateikė jokių šį reikalavimą pagrindžiančių argumentų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
15. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju pareiškėjo skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.
Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo
16. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria civilinė byla nutraukta, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
17. Iš atskirojo skundo turinio matyti, kad apeliantė neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, jog skundas dėl antstolės I. G. 2018 m. vasario 6 d. patvarkymo Nr. S-18-51-1946, kuriuo paskelbtos antrosios varžytynės, paduotas praleidus CPK 512 straipsnyje nustatytą naikinamąjį devyniasdešimties dienų terminą. Tačiau apeliantė akcentuoja, jog antstolė I. G. nekonstatavo fakto, kad pareiškėja praleido terminą skundui pateikti, jį priėmė, išnagrinėjo ir netenkinusi perdavė teismui, todėl teismas neturėjo teisinio pagrindo konstatuoti, jog praleistas naikinamasis skundo padavimo terminas. Apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais nesutinka.
18. Šioje byloje ginčas kilęs dėl antstolio veiksmų, todėl taikytinos CPK XXXI skyriaus nuostatos, reglamentuojančios bylų dėl antstolių ir notarų veiksmų ypatumus. Procesiniams veiksmams atlikti įstatyme nustatyti terminai. Jie drausmina proceso dalyvius, užtikrina sklandesnę, operatyvesnę teismo veiklą, civilinių teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkerta kelią procesui vilkinti. Dėl svarbių priežasčių praleistus procesinius terminus galima atnaujinti (CPK 78 straipsnis), tačiau tais atvejais, kai neribota termino atnaujinimo galimybė gali pažeisti didelę reikšmę visuomenei turinčius interesus, civilinių santykių dalyvių teises, įstatyme nustatoma galutinė termino atnaujinimo riba (naikinamasis terminas). Neatlikus procesinio veiksmo ilgiau nei nustatyta šios galutinės ribos, asmuo praranda teisę jį atlikti, o terminas jam atlikti nebegali būti atnaujinamas. Toks devyniasdešimties dienų terminas nustatytas CPK 512 straipsnyje, reglamentuojančiame antstolių veiksmų apskundimą. Šiame straipsnyje nustatytas taip pat ir atnaujinamasis dvidešimties dienų skundo dėl antstolių veiksmų padavimo terminas, skaičiuotinas nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, kurį praleidus dėl svarbių priežasčių, praleistas terminas gali būti atnaujintas. Pasibaigus CPK 512 straipsnyje nustatytam naikinamajam devyniasdešimties dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo terminui suinteresuotas asmuo netenka teisės paduoti skundą dėl antstolių veiksmų.
19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas CPK 512 straipsnio aiškinimo ir taikymo praktiką, nurodė, kad šiame straipsnyje nustatytas dvidešimties dienų terminas, skaičiuotinas nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, gali būti atnaujinamas, jeigu jis praleistas dėl svarbių priežasčių, o devyniasdešimt dienų terminas, kuris skaičiuojamas nuo skundžiamo veiksmo atlikimo, yra naikinimasis ir, jį praleidus, teismo nebegali būti atnaujinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2008; 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2014; 2015 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180-686/2015). CPK 512 straipsnyje nustatytas devyniasdešimties dienų naikinimasis terminas antstolio veiksmams apskųsti vertinamas kaip pakankamas aktyviai ir sąžiningai veikiantiems vykdymo proceso dalyviams sužinoti apie galimus savo teisių pažeidimus ir imtis priemonių šias teises ginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2014). Kasacinis teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje buvo skundžiami antstolio veiksmai, taip pat yra pažymėjęs, kad neinformavimas apie antstolio patvarkymą gali būti pagrindas atnaujinti dvidešimties, bet ne devyniasdešimties dienų terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2014).
20. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad skundas, paduotas teismui praleidus naikinamąjį terminą, nenagrinėtinas teisme, todėl tokį skundą teismas turi atsisakyti priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o tokiai aplinkybei paaiškėjus po skundo priėmimo – bylą nutraukti (CPK 293 straipsnio 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2006; 2008 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2008).
21. Šis nurodytas teisinis reguliavimas bei kasacinio teismo praktika suponuoja išvadą, kad aplinkybė, jog antstolė ne atsisakė priimti skundą, kadangi jis pateiktas praleidus CPK 512 straipsnyje nustatytą naikinamąjį devyniasdešimties dienų terminą, o perdavė skundą nagrinėti teismui, neturi teisinės reikšmės sprendžiant civilinės bylos baigtį. Tai yra kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog po skundo priėmimo paaiškėjus, kad skundas yra paduotas teismui praleidus naikinamąjį terminą, civilinė byla nutrauktina (žr. šios nutarties 20 punktą). Papildomai pažymėtina, kad priešingai nei teigia apeliantė, antstolė I. G. patvarkyme, kuriuo perdavė pareiškėjos skundą nagrinėti teismui, pažymėjo, kad skundas pateiktas praleidus naikinamąjį terminą, kuris negali būti atnaujinamas.
Dėl bylos procesinės baigties
22. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, atskirajame skunde išdėstyti motyvai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
23. Pagal CPK 443 straipsnio, reglamentuojančio ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatybes, 6 dalies nuostatą, dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos; tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.
24. Šioje byloje yra pareiškėjos ir suinteresuoto asmens (išieškotojos) AB SEB banko interesų priešingumas. Suinteresuoto asmens turėtos bylinėjimosi išlaidos yra tiesiogiai nulemtos pareiškėjos veiksmų – pateikto skundo dėl antstolės veiksmų. Šios aplinkybės sudaro pagrindą taikyti CPK 443 straipsnio 6 dalies išimtį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
25. Suinteresuotas asmuo pateikė duomenis, jog turėjo 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atsiliepimo į pareiškėjos atskirąjį skundą parengimu. Atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino darbo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą nustatytus maksimalius dydžių, iš pareiškėjos suinteresuotam asmeniui priteistina 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys, 443 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Plungės apylinkės teismas 2019 m. sausio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš pareiškėjos R. Ž. įmonės 300,00 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų akcinei bendrovei SEB bankui.