- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-07-28
- Bylos Nr.
- 2S-535-115/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algirdas Auruškevičius (pran.), Danutė Kutrienė, Henrichas Jaglinskis
- Skolininkas
- L. B.
- Kategorijos
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 129.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas Algirdas Auruškevičius Civilinė byla Nr. 2S-535-115/2008
Teisėja Raimonda Vansevičienė Procesinio sprendimo kategorijos 122.4; 129.1; 129.4.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2008 m. liepos 28 d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus, teisėjų Danutės Kutrienės, Henricho Jaglinskio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko L. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. balandžio 15 d. nutarties, kuria pareiškimas patenkintas, civilinėje byloje Nr. 2-6662-734/2008, pagal pareiškėjo antstolio Ginto Badikonio pareiškimą skolininkui L. B. dėl vykdymo išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas antstolis Gintas Badikonis pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašė iš skolininko L. B. priteisti 5713,36 Lt vykdymo išlaidų antstolio Ginto Badikonio naudai. Nurodė, kad skolininkui L. B. 2007-11-21 buvo įteiktas raginimas įvykdyti vykdomąjį dokumentą geruoju. Atsižvelgiant į tai, kad teismas ištaisė vykdomajame rašte padarytą klaidą, 2008-01-02 skolininkui L. B. buvo įteiktas raginimas įvykdyti sprendimą geruoju, patikslinantis 2007-11-21 įteiktą raginimą. Per antstolio raginime nurodytą 10 dienų terminą skolininkas sprendimo neįvykdė, skolos nesumokėjo, todėl buvo pradėtas priverstinis skolos išieškojimo. Skolininkas L. B. tik 2008-01-21 apmokėjo skolą, taip pat apmokėjo bendrąsias ir faktines vykdymo išlaidas, tačiau liko neapmokėta dalis atlyginimo antstoliui už sprendimo įvykdymą. 2008-01-30 skolininkui L. B. įteiktas pranešimas-siūlymas sumokėti 5713,36 Lt vykdymo išlaidų.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2008-04-15 nutartimi pareiškimą tenkino ir priteisė iš skolininko L. B. 5713,36 Lt vykdymo išlaidų antstoliui Gintui Badikoniui (b.l. 4-5). Pirmos instancijos teismas nustatė, kad skolininkas L. B. per nustatytą terminą raginimuose nurodytų skolos sumų nesumokėjo, todėl vadovaujantis LR CPK 624 straipsnio 1 dalimi, buvo pradėtas priverstinis vykdymas. LR CPK 610 str., 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 52 p. numato, kad kai skolininkas įvykdo sprendimą pasibaigus raginime ar siūlyme nustatytam terminui, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos, todėl antstolis turi teisę reikalauti turėtų vykdymo išlaidų iš skolininko. Teismas nustatė, kad skolininkas antstoliui yra atlyginęs bendrąsias vykdymo išlaidas bei faktines vykdymo išlaidas. 2008-01-30 skolininkui įteiktas siūlymas sumokėti 5713,36 Lt dydžio antstolio atlyginimą už vykdomojo dokumento įvykdymą. Tačiau 2008-01-30 raštu skolininkas atsisakė sumokėti vykdymo išlaidas. Sprendimų vykdymo instrukcijos 52 punktas, numato, kad kai skolininkas įvykdo sprendimą pasibaigus raginime arba siūlyme nustatytam terminui, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos, todėl antstolis turi teisę į Sprendimų vykdymo instrukcijoje numatyto dydžio atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, teismas tenkino antstolio prašymą ir priteisė 5713,36 Lt neatlygintų vykdymo išlaidų.
Šalies argumentai
Skolininkas L. B. pateikė teismui atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-04-15 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - atmetant antstolio Ginto Badikonio pareiškimą dėl atlyginimo priteisimo, arba įvertinus skolininko pastangas atsiskaityti su išieškotoja bei jo turtinę padėtį, žymiai sumažinti antstoliui priteistino atlyginimo dydį. Taip pat prašo priteisti iš antstolio Ginto Badikonio bylinėjimosi išlaidas už skundo parengimą teismui. Skolininkas nurodo, kad jis dar nepasibaigus raginime nurodytam terminui į antstolio depozitinę sąskaitą sumokėjo 5000 Lt sumą, taip išreikšdamas valią įvykdyti sprendimą geruoju. Skolininkas nevengė vykdyti prievolės, bendradarbiavo su antstoliu priverstinio vykdymo procese, įvertinęs savo galimybes dėl sprendimo įvykdymo realumo, iš karto ėmėsi veiksmų ir prašė teismo ir antstolio atidėti sprendimo vykdymą. Mano, kad antstolis, atsižvelgęs į skolininko turtinę padėtį, jo prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo bei protingumo ir teisingumo principus, turėjo atidėti vykdymo veiksmus. Stengdamasis įvykdyti teismo sprendimą, skolininkas kreipėsi į banką dėl kredito sutarties sudarymo, o gavęs paskolą, 2008-01-21 iš karto sumokėjo 87 000 litų sumą į antstolio Ginto Badikonio depozitinę sąskaitą. LR CPK 687 str. 1 d. nurodo, jeigu yra pateikti vykdyti vykdomieji dokumentai dėl skolininko ir išieškotojo priešpriešinių pinigų sumų, esančių toje pačioje išieškojimo eilėje, išieškojimo, antstolis savo patvarkymu atlieka šių sumų tarpusavio įskaitymą. Kadangi L. B. teismo sprendimą įvykdė pats, atsižvelgdamas į priešpriešinių išieškotinų sumų tarpusavio įskaitymą (nors pagal įstatymą tokį įskaitymą privalėjo padaryti antstolis, tačiau tinkamai savo pareigų nevykdė), jis 2008-04-04 raštu paprašė antstolio pateikti patvarkymą dėl minėtų priešpriešinių sumų tarpusavio įskaitymo, tačiau antstolis tokios informacijos nepateikė. Šios aplinkybės dar kartą patvirtina skolininko geranoriškumą vykdymo procese. Skolininkas pažymėjo, kad jis visada vykdė visus antstolio įpareigojimus, bendradarbiavo su juo. Kadangi skolininkas teismo sprendimą įvykdė pats, sumokėdamas priteistą sumą į antstolio depozitinę sąskaitą, mano, jog atlyginimas antstoliui neturi būti mokamas. Be to, kai išieškotinos sumos dalį sumoka skolininkas, nors ir pasibaigus raginime nustatytam terminui, o kitą dalį išieško antstolis, tai atlyginimas antstoliui turi būti apskaičiuojamas nuo jo išieškotos sumos, o ne nuo visos išieškotinos sumos. Skolininkas taip pat prašė teismo atkreipti dėmesį į jo turtinę padėtį, nedideles jo gaunamas pajamas.
Atsiliepimas
Pareiškėjas antstolis Gintas Badikonis atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-04-15 nutartį. Pareiškėjas nurodo, kad jis teismo prašė priteisti atlyginimą antstoliui ne nuo visos išieškotinos sumos (97512,60 Lt), o tik nuo sumos, kuri buvo išieškota pasibaigus raginimo įvykdyti sprendimą geruoju terminui (95512,60 Lt). Pažymi, kad pagal LAT suformuotą praktiką, kai skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą pasibaigus raginime nustatytam terminui, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos, tarp jų ir atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą, nepaisant to, kad skolą išieškotojui sumoka ar kitaip su juo atsiskaito pats skolininkas. Todėl neatsižvelgiant į tai, kad L. B. pats į antstolio depozitinę sąskaitą įnešė lėšas skolai padengti, tačiau tai atliko pasibaigus raginimo įvykdyti sprendimą geruoju terminui, antstoliui priklauso atlyginimas. Pareiškėjas taip pat nesutiko su atskirojo skundo argumentu, jog buvo pažeista LR CPK 687 str. norma, nes nebuvo įskaitytos priešpriešinės išieškotinos sumos.
Motyvuojamoji dalis
Skolininko L. B. atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
LR CPK 18 straipsnyje įtvirtintas įsiteisėjusio teismo sprendimo, nutarties, įsakymo ar nutarimo privalomumo principas taip pat reiškia ir būtinumą vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą. Todėl kiekvienas asmuo, dėl kurio teismas priima atitinkamą sprendimą, šiam įsiteisėjus, privalo jį įvykdyti. Tais atvejais, kai teismo sprendimas nevykdomas, asmuo, kurio naudai jis priimtas, gali prašyti įvykdyti sprendimą priverstinai. Priverstinis teismo sprendimo vykdymas sukelia skolininkui papildomų neigiamų turtinių padarinių, nes jis, neįvykdęs sprendimo gera valia, privalo atlyginti priverstinio vykdymo išlaidas (LR CPK 610 str.). LR CPK 609 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad vykdymo išlaidų dydį, apmokėjimo ir atleidimo nuo jų tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija. 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 52 p. numato, kad kai skolininkas įvykdo sprendimą pasibaigus raginime ar siūlyme nustatytam terminui, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos, todėl antstolis turi teisę reikalauti turėtų vykdymo išlaidų iš skolininko. Sprendimų vykdymo instrukcijos 34 punkte vykdymo išlaidos skirstomos į: bendrąsias vykdymo išlaidas; vykdymo išlaidas, susijusias su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu; atlyginimą antstoliui už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą. Bylos medžiaga nustatyta, kad skolininkas sumokėjo antstoliui bendrąsias vykdymo išlaidas bei faktines vykdymo išlaidas, tačiau liko nesumokėtas atlyginimas antstoliui už sprendimo įvykdymą. Tačiau skolininkas su šiuo antstolio reikalavimu nesutiko, taip pat ginčija ir atlyginimo dydį, kadangi vykdomąjį dokumentą jis įvykdė savarankiškai.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. vasario 5 d. priėmė dvi nutartis (2007 m. vasario 5 d. nutartis civilinė byla Nr. 3K-7-5/2007; 2007 m. vasario 5 d. nutartis civilinė byla Nr. 3K-7-1/2007), kuriose nurodė, kad skolininkui įvykdžius vykdomąjį dokumentą (jo dalį) pasibaigus raginime (siūlyme) nustatytam terminui, o jeigu raginimas (siūlymas) jam neturėjo būti siunčiamas, – po to, kai vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos, t. y. ne tik administravimo ir atskirų vykdymo veiksmų išlaidos, bet ir atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento ar jo dalies įvykdymą. Toks atlyginimo antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą teisinis reglamentavimas paaiškinamas tuo, jog priverstinis teismo sprendimų vykdymas yra antstolio profesinė veikla, kurią griežtai reglamentuoja ir už kurios vykdymą atlyginimą antstoliui nustato valstybė. Valstybės nustatyti atlyginimo antstoliui už jam pavestų funkcijų vykdymą tvarka ir dydžiai yra pagrindas antstoliams tikėtis tam tikro rezultato, jeigu jie veiks teisėtai. Taigi antstolis turi teisėtą pagrindą tikėtis, kad už teisėtą priverstinio pobūdžio priemonių panaudojimą, įvykdant vykdomąjį dokumentą, kurio skolininkas neįvykdė savanoriškai, jis gaus nustatytą atlyginimą, o nuostata, kad antstoliui neturi būti mokamas atlyginimas, jei skolininkas priverstinio vykdymo procese pats sumoka skolą ar kitaip atsiskaito su išieškotoju, reikštų antstolio teisėtų lūkesčių principo pažeidimą. Bylos medžiaga nustatyta, kad skolininkas L. B. per nustatytą terminą raginimuose nurodytų skolos sumų nesumokėjo, todėl vadovaujantis LR CPK 624 straipsnio 1 dalimi, buvo pradėtas priverstinis vykdymas. Raginimas skolininkui buvo įteiktas 2008-01-02 ir jam nustatytas 10 dienų terminas skolai sumokėti (vykd. byla b.l. 8). Skolininkas mokėjimus atliko tokia seka: 2008-01-14 sumokėjo 5000 Lt; 2008-01-15 sumokėjo 5000,13 Lt; 2008-01-18 sumokėjo 774,12 Lt; 2008-01-21 sumokėjo 87000 Lt, t.y. visi mokėjimai atlikti pasibaigus raginime numatytam terminui įvykdyti sprendimą gera valia. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad antstolio reikalavimas yra pagrįstas, o skolininko atskirojo skundo reikalavimas – atmesti antstolio Ginto Badikonio pareiškimą dėl atlyginimo priteisimo – negali būti tenkinamas.
Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad siekiant nustatyti konkretų atlyginimo dydį turi būti įvertintos faktinės bylos aplinkybės: skolininko pastangos atsiskaityti su išieškotoju iki priverstinio vykdymo pradėjimo, iki raginime nurodyto termino, ar skolininkas bendradarbiavo su antstoliu, išieškotojo ir antstolio veiksmai priverstinio vykdymo metu ir kt.; prieš sprendžiant apie konkretų atlyginimo dydį turėtų būti nustatyta išieškotina ir išieškota suma, kurios pagal Sprendimų vykdymo instrukciją yra pagrindas atlyginimo dydžiui apskaičiuoti, tada pagal pateiktą išaiškinimą, atsižvelgiant į nustatytas bylos aplinkybes, spręsti, ar yra pagrindas šį atlyginimą sumažinti. Bylos medžiaga nustatyta, kad skolininkas prašė antstolio atidėti procesinių veiksmų vykdymą, tačiau antstolis šio prašymo netenkino (vykd. byla b.l. 31-33). Kad įvykdytų teismo sprendimą skolininkas kreipėsi į banką dėl kredito sutarties sudarymo. Tik gavęs paskolą iš banko, skolininkas iš karto pervedė likusią įsiskolinimo sumą antstoliui į depozitinę sąskaitą. Skolininkas nevilkino teismo sprendimo vykdymo, sumokėjo skolą, nors ir po raginime nustatymo termino, ir tokiu būdu įvykdė sprendimą geruoju (vykd. byla b.l. 37; 38; 39; 40). Šie skolininko veiksmai rodo, kad jis nevengė įvykdyti sprendimą geruoju, bendradarbiavo su antstoliu. Pagal 2005 m. spalio 27 d. Sprendimų vykdymo instrukcijos 38 punkto 1 lentelės 15 punktą ir 39 punktą, išieškotinai sumai esant didesnei nuo 50000 iki 100000 Lt, antstoliui priklauso 6 procentų nuo išieškotos sumos dydžio atlyginimas, bet ne mažčiau kaip 4000 Lt. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. gegužės 8 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-3-255/2008) konstatavo, jog antstoliui priteisiamas atlyginimas už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą neturi būti mažesnis už Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytą minimalų šio atlyginimo dydį, tačiau kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, analizuoti ir vertinti konkrečios bylos aplinkybes ir dėl antstoliui priteistino atlyginimo dydžio spręsti siekdamas tiek skolininko, tiek antstolio teisėtų interesų pusiausvyros, nuspręsti, ar yra pagrindas mažinti antstoliui atlyginimą ar ne. Įvertinus bylos medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad antstolis atliko tam tikrus atskirus vykdymo veiksmus, todėl jam priteistinas atlyginimas, tačiau šis, atsižvelgiant į antstolio atliktų veiksmų kiekį ir pobūdį, proceso dalyvių ekonominius interesus, taip pat į tai, kad skolininkas dėjo visas pastangas laiku įvykdyti teismo sprendimą, mažintinas iki 4000 Lt. Kadangi kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako.
LR CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Skolininkas prašo teismo atlyginti jam 300 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidas už teisinę pagalbą surašant atskirąjį skundą. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7 punkte nurodyti rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai, kurie apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga. Nurodytų Rekomendacijų 8.15 punkte nustatytas rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokestis už atskirąjį skundą ar kitą dokumentą, kuriame rašytinio proceso metu pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai apskaičiuotinas nustatytą koeficientą (nagrinėjamu atveju – 0,5) dauginant iš minimalios mėnesinės algos. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad antstolio sumokėtas advokatui mokestis už atskirojo skundo surašymą atitinka rekomenduotiną maksimalų užmokestį už procesinio dokumento surašymą, tačiau, atskirąjį skundą tenkinus iš dalies, mažinamas ir priteistų bylinėjimosi išlaidų dydis, priteisiant skolininkui iš antstolio 210 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 93 str. 2 d., 98 str.).
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors ir pirmos instancijos teismas iš esmės teisingai taikė procesines teisės normas, tačiau nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos šiuo klausimu, nesiaiškino, kiek skolininko dėjo pastangų, siekiant kuo greičiau įvykdyti teismo sprendimą. Kadangi skolininko atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, pirmos instancijos teismo skundžiama nutartis yra keistina, nurodant, jog antstoliui priteisiamas 4000 Lt dydžio atlyginimas už vykdomojo dokumento įvykdymą (LR CPK 337 str.4 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 4 p., 339 str., teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 balandžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-6662-734/2008 pakeisti ir jos rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Priteisti iš skolininko L. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 4000 Lt (keturis tūkstančius litų) vykdymo išlaidų antstoliui Gintui Badikoniui.“
Priteisti iš antstolio Ginto Badikonio skolininko L. B. naudai 210 Lt (du šimtus dešimt litų) bylinėjimosi išlaidų.