Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-23-524/2019

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-01-10
Bylos Nr.: e2A-23-524/2019
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Albina Pupeikienė, Erika Misiūnienė, Žydrūnas Bertašius
Atsakovas: Šilalės rajono savivaldybės administracijos
Ieškovas: G. K.
Trečiasis asmuo: V. P., uždarajai akcinei bendrovei „Pitlius“

Kategorijos

2.6.10.2.4.1Turtinė žala

Civilinė byla Nr. e2A-23-524/2019Teisminio proceso Nr. 2-42-3-00561-2017-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; (S) 3.3.1.18.1

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 10 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Albinos Pupeikienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Šilalės rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilalės rajono rūmų 2018 m. balandžio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. K. ieškinį atsakovei Šilalės rajono savivaldybės administracijai, tretiesiems asmenims V. P., uždarajai akcinei bendrovei „Pitlius“ dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I . Ginčo esmė

1. Ieškovė ieškiniu, dubliku bei paaiškinimais, duotais teismo posėdžiuose, prašo priteisti iš atsakovės Šilalės rajono savivaldybės administracijos 7 652,80 EUR žalos, kurią sudaro: 1 939,31 EUR elektros įvado išlaidos, 3 113,49 EUR patalpos remonto ir 2 600 EUR darbo išlaidos, atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog Šilalės rajono savivaldybės tarybos 2008 m. balandžio 30 d. sprendimu Nr. T1-172 nuspręsta leisti Šilalės rajono savivaldybės administracijai 10 metų laikotarpiui išsinuomoti 15,95 kv. m ploto negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), su teise naudotis bendrojo naudojimo patalpomis. 2008 m. birželio 20 d. sudaryta Negyvenamųjų patalpų sutartis Nr. B6-484, pagal kurią atsakovė išnuomojo ieškovei 15,95 kv. m ploto minėtas negyvenamąsias patalpas 10 metų laikotarpiui. 2018 m. rugpjūčio 18 d. Šilalės rajono savivaldybės administracija, vadovaudamasi 2008 m. rugpjūčio 13 d. tarybos sprendimo Nr. T1-289 „Dėl Šilalės rajono savivaldybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarkos“ VII sk. 37, 38, 39 punktais, leido pagerinti nuomojamų patalpų būklę. 2008 m. rugsėjo 5 d. Šilalės rajono savivaldybės administracijos Investicijų ir statybos skyrius ieškovei išdavė statybos leidimą Nr. V20-14/08NR. Leidime nurodoma statybos rūšis – rekonstravimas, statybos objektas – buto rekonstrukcija – komercinių patalpų įrengimas (grožio salono patalpų įrengimas). 2008 m. lapkričio 28 d. susitarimu Nr. B6-986 tarp atsakovės ir ieškovės buvo papildyta 2008 m. birželio 20 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. B6-484, buvo susitarta pakeisti minėtos sutarties pirmą punktą ir jį išdėstyti taip: nuomotojas įsipareigoja perduoti nuomininkui ilgalaikį materialųjį turtą 15,95 kv. m ploto patalpą su teise naudotis 12,47 kv. m bendrojo naudojimo patalpa. Šis susitarimas yra neatsiejama 2008 m. birželio 20 d. sutarties dalis. Ieškovė taip pat nurodo, kad turėdama anksčiau minėtus leidimus bei nuomos sutartis įrengė grožio saloną. Ji įsigijo soliariumo kabiną, kurią įrengė 12,47 kv. m bendrojo naudojimo patalpoje. Soliariumui buvo reikalinga elektros įvaro galia (16 kW), įvadą ieškovė įrengė. Pagal Šilalės rajono savivaldybės administracijos 2008 m. gruodžio 30 d. atliktų remonto darbų vertės nustatymo aktą Nr. IVN-420, komisija nustatė, kad patalpų vertė pagerinta 17 446,33 Lt (5 052,80 EUR) neįskaitant darbo, o, pagal Šilalės rajono savivaldybės administracijos sudarytą lokalinę sąmatą, buvo nustatyta remonto darbų kaina įskaitant darbą bei medžiagas – 32 002 Lt (9 268,42 EUR). Taip pat nurodo, kad Šilalės rajono apylinkės teismas 2016-02-24 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4-999/2016 ieškinį tenkino. Pripažino negaliojančiu Šilalės rajono savivaldybės tarybos 2003 m. liepos 15 d. sprendimą dėl UAB „Šilalės komunalinis ūkis“ įstatinio kapitalo mažinimo Nr. T1-93 ir UAB „Šilalės komunalinis ūkis“ 2003 m. rugpjūčio 10 d. materialinių vertybių perdavimo ir priėmimo akto dalį dėl I a. koridoriaus, 26,43 kv. m, pažymėto 7, esančio (duomenys neskelbtini), perdavimo Šilalės rajono savivaldybei. Pripažino negaliojančiu Šilalės rajono savivaldybės tarybos 2008 m. rugsėjo 25 d. sprendimą Nr. T1-308 „Dėl gyvenamųjų namų, jų dalių, butų, kurių remontas savivaldybei ekonomiškai nenaudingas, sąrašo patvirtinimo ir leidimo juos parduoti“ ir Gyvenamųjų namų, jų dalių, butų, kurių remontas savivaldybei ekonomiškai nenaudingas, sąrašo dalį dėl I a. koridoriaus, 26,43 kv. m, pažymėto plane 7, esančio (duomenys neskelbtini) leidimo parduoti; pripažino negaliojančiu Šilalės rajono savivaldybės direktoriaus 2008 m. spalio 21 d. įsakymo Nr. DĮV-1182 „Dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančio buto pardavimo“ dalį dėl I a. koridoriaus, 26,43 kv. m, pažymėto plane 7, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo G. A.. Pripažino negaliojančiomis 2008-11-11 pirkimo–pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. 2-6876, dalį dėl koridoriaus, 26,43 kv. m, pažymėto 7, esančio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1V3p, adresu (duomenys neskelbtini), I aukšte, pardavimo G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir 2008-11-11 Nekilnojamojo turto priėmimo–perdavimo akto, registro Nr. 2-6876, dalį dėl koridoriaus, 26,43 kv. m, pažymėto 7, esančio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1V3p, adresu (duomenys neskelbtini), I aukšte, perdavimo G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Taikė restituciją ir įpareigojo Šilalės rajono savivaldybės tarybą grąžinti G. A. dalį pinigų – 1753,68 Eur, gautų pagal negaliojančia pripažintą 2008-11-11 nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį, patvirtintą Šilalės rajono notarų biuro notarės D. S., registro Nr. 2-6876. Pripažino 12,28 kv. m koridoriaus patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), I aukšte, ieškovų UAB „Pitlius“, V. P. ir atsakovės Šilalės rajono savivaldybės tarybos bendrąja daline nuosavybe. Įpareigojo atsakovę – Šilalės rajono savivaldybės tarybą per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos panaikinti kliūtis, trukdančias naudotis bendrojo naudojimo patalpomis, t. y. 12,28 kv. m koridoriumi, esančiu (duomenys neskelbtini), I aukšte. Pagal UAB „Šilalės projektas“ ((duomenys neskelbtini)) sudarytą techninį projektą ir planą atidalijo bendraturčių UAB „Pitlius“, V. P. ir Šilalės rajono savivaldybės tarybos, kurios yra patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), savininkės, dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio 12,28 kv. m ploto koridoriaus, esančio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1V3p, (duomenys neskelbtini), I aukšte, tokiu santykiu: UAB „Pitlius“ tenka – 5,34 kv. m (45 proc.), V. P. – 3,32 kv. m (28 proc.) ir Šilalės rajono savivaldybei – 3,24 kv. m (27 proc.) koridoriaus ploto, pavedė ieškovams ir atsakovei Šilalės rajono savivaldybės tarybai per du mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos atsitverti pagal nurodytą projektą jiems atidalytą koridoriaus dalį. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. birželio 10 d. nutartimi Šilalės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 24 d. sprendimą paliko iš esmės nepakeistą. Patikslino Šilalės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 24 d. sprendimo rezoliucinę dalį ir nurodė, kad ieškovėms UAB „Pitlius“ ir V. P. atnaujinamas terminas ginčyti Šilalės rajono savivaldybės tarybos 2003-07-15 sprendimą Nr. T1-93 „Dėl UAB „Šilalės komunalinis ūkis“ įstatinio kapitalo mažinimo“ ir UAB „Šilalės komunalinis ūkis“ 2003 m. rugpjūčio 10 d. materialinių vertybių perdavimo ir priėmimo akto dalį dėl I a. koridoriaus, 26,43 kv. m, pažymėto 7, esančio (duomenys neskelbtini), perdavimo Šilalės rajono savivaldybei; Šilalės rajono savivaldybės tarybos 2008 m. rugsėjo 25 d. sprendimą Nr. T1-308 „Dėl gyvenamųjų namų, jų dalių, butų, kurių remontas savivaldybei ekonomiškai nenaudingas, sąrašo patvirtinimo ir leidimo juos parduoti“ ir Gyvenamųjų namų, jų dalių, butų, kurių remontas savivaldybei ekonomiškai nenaudingas, sąrašo dalį dėl leidimo parduoti I a. koridorių, 26,43 kv. m, pažymėtą plane 7, esantį (duomenys neskelbtini), Šilalės rajono savivaldybės direktoriaus 2008 m. spalio 21 d. įsakymo Nr. DĮV-1182 „Dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančio buto pardavimo“ dalį dėl I a. koridoriaus, 26,43 kv. m, pažymėto plane 7, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo G. A.. Ieškovė taip pat nurodo, kad grožio salono soliariumas buvo įrengtas gavus atsakovės leidimą 12,47 kv. m bendrojo naudojimo patalpoje, kur buvo įrengtas 16 kW elektros įvadas, už kurį ieškovė sumokėjo 6606,06 Lt (1 939,31 EUR). 12,47 kv. m bendrojo naudojimo patalpos remontas kainavo 10 750,27 Lt (3 113,49 EUR) ir savo darbą vertina 2 600 EUR (vyras dirbo 5 mėnesius pats). Atsakovė išnuomojusi 12,47 kv. m patalpas bei suteikdama leidimą jas remontuoti apgavo ieškovę, todėl dėl neteisėtų atsakovės veiksmų ji patyrė didelius nuostolius. Atsakovė, surašydama 2008 m. gruodžio 30 d. atliktų remonto darbų vertės nustatymo aktą, prieš tai apžiūrėjusi patalpas pripažino elektros prekių ir montavimo darbų vertę, nors minėtų patalpų dalis, t. y. 12,47 kv. m, jau buvo ne atsakovės nuosavybė, o parduota pagal 2008 m. lapkričio 11 d. Pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 2-6876. Taip pat nurodė, kad atsakovė nepagrįstai nurodo, kad 3 metų ieškinio senaties terminas turi būti taikomas nuo 2013 m. birželio 1 d., bet ne nuo 2016 m. birželio 10 d., kada Klaipėdos apygardos teismas nutartimi Šilalės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 24 d. sprendimą iš esmės paliko nepakeistą ir ieškovė per mėnesį privalėjo iškelti soliariumą iš teismo metu ginčytų 12,47 kv. m patalpų dalies. Teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškinio reikalavimą reiškia Civilinio kodekso 6.271 straipsnio pagrindu.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

3. Tauragės apylinkės teismas 2018 m. balandžio 24 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės Šilalės rajono savivaldybės administracijos ieškovei G. K. 4 066,93 EUR nuostolių ir 357,70 EUR bylinėjimosi išlaidų, kitos ieškinio dalies netenkino.

4. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Šilalės rajono savivaldybės tarybos 2008 m. balandžio 30 d. sprendimu Nr. T1-173 nuspręsta leisti Šilalės rajono savivaldybės administracijai 10 metų laikotarpiui išsinuomoti 15,95 kv. m ploto negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), su teise naudotis bendrojo naudojimo patalpomis. 2008 m. birželio 20 d. sudaryta Negyvenamųjų patalpų sutartis Nr. B6-484, pagal kurią atsakovė išnuomojo ieškovei pagal Šilalės rajono savivaldybės tarybos 2008 m. balandžio 30 d. sprendimą Nr. T1-173 15,95 kv. m ploto patalpą 10 metų laikotarpiui. Dėl ieškinio senaties termino pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė 2013 m. birželio 1 d. žinojo, kad atsakovė vienašališkai nutraukė 2008 m. birželio 20 d. Turto nuomos sutarties Nr. B6-484 pakeitimo papildomo susitarimo Nr. B6-986 pakeitimą, kadangi nuomos mokestis buvo skaičiuojamas tik už 15,95 kv. m ploto patalpos nuomą. Ieškinį teismui pateikė 2017 m. liepos 20 d., todėl yra praleistas trejų metų ieškinio senaties terminas, prašo jį taikyti. Ieškovė nesutinka su atsakove ir nurodo, kad 3 metų ieškinio senaties terminas turi būti taikomas ne nuo 2013 m. birželio 1 d., bet nuo 2016 m. birželio 10 d., kada Klaipėdos apygardos teismas nutartimi Šilalės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 24 d. sprendimą iš esmės paliko nepakeistą ir ieškovė per mėnesį privalėjo iškelti soliariumą iš teismo metu ginčytų 12,47 kv. m patalpų dalies. Teismo posėdžio metu atsakovė pripažino, kad yra padaryta žala, tačiau šalys nesusitarė dėl jos atlyginimo dydžio. Ieškovė nesutiko su atsakovės jai siūloma 3 000 EUR žalos atlyginimo suma. Todėl šiuo atveju konstatuotina, kad atsakovės sutikimas su prievole (nors ir ne su visu jos dydžiu) nutraukė ieškinio senaties eigą ir ieškinio senaties terminas nėra praleistas. Ieškovė nurodo, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų patyrė žalą, vadovaujantis CK 6.271 straipsniu. Nagrinėjamu atveju ieškovė žalą kildina dėl, jos manymu, jai priklausančio turto nuomos sutarties, todėl atsakomybė turi būti taikoma CK 6.266 straipsnio pagrindu. Taip pat šiuo atveju taikytinas ir CK 6.501 straipsnis, kadangi ieškovė reikalauja turto pagerinimo išlaidų atlyginimo. Dėl neteisėtų veiksmų atsakovė konstatavo, kad Šilalės rajono savivaldybės taryba 2008 m. balandžio 30 d. sprendimu leido Šilalės rajono savivaldybės administracijai 10 metų laikotarpiui išnuomoti patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), su teise naudotis bendrojo naudojimo patalpomis. 2008 m. birželio 20 d. Šilalės rajono savivaldybės administracija sudarė Savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartį Nr. B6-484. 2008 m. lapkričio 28 d. papildomu susitarimu Nr. B6-986 nuomotoja Šilalės rajono savivaldybės administracija ir nuomininkė G. K. pakeitė 2008 m. birželio 20 d. Nuomos sutarties Nr. B6-484 1 punktą. Šiuo susitarimu nuomotojas įsipareigojo perduoti nuomininkui ilgalaikį materialųjį turtą – 15,95 kv. m ploto patalpą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su teise naudotis 12,47 kv. m bendrojo naudojimo patalpa, esančia (duomenys neskelbtini). Šis susitarimas neatsiejama 2008 m. birželio 20 d. Savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutarties Nr. B6-484 dalis. Iš pridėtos civilinės bylos Nr. 2-4-999/2016 nustatyta, kad 2008 m. lapkričio 11 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Savivaldybė pardavė atsakovui G. A. butą Nr. 15 su II a. koridoriumi, 17,14 kv. m, pažymėtu 33, I a. koridoriumi, 26,43 kv. m, pažymėtu 7, patalpomis rūsyje: R-20, R-23, R-1, R-22, adresu (duomenys neskelbtini), t. y. ieškovei išnuomotas papildomas 12,47 kv. m patalpas. Tai reiškia, jog Savivaldybė sudarydama 2008 m. lapkričio 28 d. papildomą susitarimą Nr. B6-986 jau (2008 m. lapkričio 11 d.) buvo pardavusi ieškovei išnuomotas papildomas patalpas, 12,47 kv. m. Šilalės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4-999/2016 bei Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-867-826/2016 nustatyta, kad atsakovė neteisėtai pardavė ieškovei išnuomotas papildomas patalpas, 12,47 kv. m, nes nebuvo teisėta šių patalpų savininkė. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotini atsakovės neteisėti veiksmai. Dėl atsakovės kaltės atliekant neteisėtus veiksmus konstatuota, jog Savivaldybė 2008 m. birželio 20 d. Nuomos sutartimi Nr. B6-484 ir sudarydama 2008 m. lapkričio 28 d. papildomą susitarimą Nr. B6-986 jau (2008 m. lapkričio 11 d.) buvo pardavusi ieškovei išnuomotas papildomas patalpas, kurios jai nebepriklausė nuosavybės teise tuo metu – 12,47 kv. m, t. y. nebuvo tiek rūpestinga ir apdairi, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina, todėl konstatuotina neatsargi atsakovės kaltė. Dėl atsakovės leidimo pagerinti patalpas, žalos atsiradimo bei priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos padarymo pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog, atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, byloje esančius įrodymus, darytina pagrįsta išvada, jog ieškovei buvo išduotas leidimas remontuoti abi patalpas. Taip pat konstatuota, kad dėl neteisėtų atsakovės veiksmų – neteisėtai išnuomojus patalpas, ieškovei atsirado žala. Tą pripažino ir pati atsakovė, nors ir nesutiko su žalos atlyginimo dydžiu. Dėl padarytos žalos dydžio pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė prašo priteisti 7 652,80 EUR žalos, kurią sudaro: 1 939,31 EUR elektros įvado išlaidos, 3 113,49 EUR patalpos remonto ir 2 600 EUR darbo išlaidos, atlyginimą. Šilalės rajono savivaldybės administracijos 2008 m. gruodžio 30 d. atliktų remonto darbų vertės nustatymo akte Nr. IVN-420 nurodyta, kad patalpų vertė pagerinta 17 446,33 Lt (5 052,81 EUR) (į šią sumą darbo užmokestis už atliktus remonto darbus neįskaičiuotas), į šią sumą įskaičiuota ir elektros instaliacija abiem patalpoms. Taip pat iš ieškovės paaiškinimų bei pateiktų sąskaitų matyti, kad didelė dalis sąskaitų jau buvo įvertinta minėtame 2008 m. gruodžio 30 d. atliktų darbų remonto darbų vertės nustatymo akte. Taip pat teismas konstatavo, kad byloje įrodyta, jog atsakovė ieškovei išdavė leidimą remontuoti abi patalpas. Šilalės rajono savivaldybės sudaryta remonto darbų, buto, esančio (duomenys neskelbtini), lokalinė sąmata sudaryta pagal 2008 m. spalio 1 d. kainas, joje nurodyta, kad iš viso remonto darbų kaina – 32 001,55 Lt (9 268,29 EUR). Ši sąmata buvo sudaryta prieš remontuojant ieškovės nuomojamas abi patalpas, siekiant įvertinti būsimų darbų sąmatą. Šią sąmatą sudarė Savivaldybės darbuotoja ir joje įskaičiuotos ir išlaidos papildomoms patalpoms, 12,47 kv. m, bei darbo užmokesčio sąnaudos, todėl darytina išvada, kad bendra patalpų (duomenys neskelbtini), pagerininimo išlaidų vertė yra 9268,29 Eur. Atsižvelgiant į patalpų plotus, konstatuotina, kad ieškovei padaryti nuostoliai už neteisėtai išnuomotas 12,47 kv. m patalpas (43,88 proc.), kuriomis ieškovė nebegali naudotis, yra 4 066,93 EUR.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

5. Apeliaciniame skunde atsakovė prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir sumažinti Šilalės rajono savivaldybės administracijai priteistą 4 066,93 EUR nuostolių sumą bei bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Pirmosios instancijos teismas priteisdamas žalos atlyginimą vadovavosi Šilalės rajono savivaldybės 2008 m. spalio 1 d. sudaryta lokaline sąmata (2008 m. spalio 1 d.), tačiau lokalinė sąmata yra preliminari medžiagų, būsimų darbų kiekių sąmata. Civilinės bylos nagrinėjimo metu nebuvo aiškinamasi, ar pagal pateiktą lokalinę sąmatą buvo atlikti visi numatyti darbai, ar buvo sunaudotos visos medžiagos, nurodytos lokalinėje sąmatoje, ar ieškovė atlikdama remonto darbus vadovavosi lokaline sąmata.

5.2. Ieškovė teismui nepateikė elektros jėgos galios padidinimo išlaidų sumos. Pirmosios instancijos teismas nevertino to, kad išimtinai tik ieškovės komercinės veiklos tikslais ir jos interesams buvo reikalingas elektros jėgos galios padidinimas, kuris įskaičiuotas į ieškovės už elektros įvadą prašomą 1 939,31 EUR sumą.

5.3. Pirmosios instancijos teismas nevertino to, kad ieškovei buvo grąžintas nuo 2009 m. kovo mėn. iki 2013 m. gegužės mėn. sumokėtas nuomos mokestis 2 500,36 Lt (724,15 EUR), nors ieškovė iki 2016 m. rugpjūčio 1 d. naudojosi bendrojo naudojimo 12,28 kv. m koridoriaus patalpa, nuomos mokesčio už 12,28 kv. m bendrojo naudojimo patalpą niekam nemokėjo ir tik įsigaliojus Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 10 d. nutarčiai Savivaldybė galėjo 2016 m. rugpjūčio 1 d. įvykdyti teismo įpareigojimą – per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos panaikinti kliūtis, trukdančias naudotis bendrojo naudojimo patalpomis, t. y. 12,28 kv. m koridoriumi, esančiu (duomenys neskelbtini), 1 aukšte.

5.4. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad Šilalės rajono savivaldybės administracijos išduotas statybos leidimas Nr. V20-14/08, unikalus statinio Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 14,91 kv. m, rekonstrukcijai – komercinių patalpų įrengimui (grožio salono patalpų įrengimas) buvo išduotas ir 12,47 kv. m bendro naudojimo patalpos remontui.

5.5. Nepagrįstai pirmosios instancijos teismas apskaičiavo žalos dydį – proporcingai pagal abiejų patalpų plotą, kadangi bendrojo naudojimo koridoriaus remonto darbams išleista daug mažesnė pinigų suma, atlikta mažiau darbų, pagrindiniai pagerinimo darbai buvo atliekami negyvenamojoje 15,95 kv. m patalpoje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančioje (duomenys neskelbtini).

Atsiliepimas

6. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyti šie motyvai:

6.1. Atsakovės 2008 m. spalio 1 d. sąmata buvo sudaryta pačios atsakovės ir buvo sudaryta pagal tuo metu galiojusias medžiagų kainas, todėl nepagrįstas argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi minėtos sąmatos duomenimis.

6.2. Byloje yra pateiktas Šilalės rajono savivaldybės administracijos 2008 m. gruodžio 30 d. atliktų remonto darbų vertės nustatymo aktas Nr. IVN-420, jis patvirtina, kad patalpų vertė pagerinta 17 446,33 Lt (į šią sumą darbo užmokestis už atliktus remonto darbus neįskaičiuotas), pridėtos sąskaitos faktūros, kas paneigia atsakovės teiginį, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo aiškinamasi, ar visi darbai atlikti pagal lokalinę sąmatą.

6.3. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad elektros galios padidinimas nebuvo reikalingas, o padidintas buvo išimtinai ieškovės reikmėms. Su šiuo motyvu nesutiktina, kadangi bylos nagrinėjimo metu, bei liudytojų parodymais buvo nustatyta, kad elektros įvado išnuomojamose patalpose visiškai nebuvo, nebuvo elektros skaitiklio, nebuvo suteiktas abonentas, o senoji elektros instaliacija buvo fiziškai pasenusi, neatitiko techninių reikalavimų.

6.4. Atsakovė apeliacinio skundo 3 punkte teigia, kad teismas neįvertino to, jog ieškovei buvo gražintas nuo 2009 m. kovo mėnesio iki 2013 m. gegužės mėnesio sumokėtas nuomos mokestis, bet atsakovė užmiršo paminėti, kad iš pridėtos civilinės bylos Nr. 2-4-999/2016 nustatyta, kad 2008 m. lapkričio 11 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Savivaldybė pardavė atsakovui G. A. butą su ieškovei išnuomotomis papildomomis 12,47 kv. m patalpomis. Atsakovė neteisėtu būdu praturtėjo, todėl buvo priversta gražinti ieškovei netesėtu būdu iš ieškovės gautas lėšas už patalpas, į kurias neturėjo jokios nuosavybės teisės, todėl teismas neturėjo jokio pagrindo vertinti atsakovės minimo nuomos mokesčio lėšų – 2 500,36 Lt (724,15 EUR) sumos – gražinimo.

6.5. Atsakovė apeliacinio skundo 4 punkte nesutinka su teismo argumentais, jog statybos leidimas Nr. V20-14/08 buvo išduotas ir 12,47 kv. m bendrojo naudojimosi patalpos remontui. Atsakovė sudarydama 2008 m. spalio 1 d. lokalinę sąmatą lokalinės sąmatos 34, 35, 36 punktuose pažymėjo darbus (lentinių grindų ardymas, juodgrindžių ardymas, gulekšnių ardymas), kurie buvo atlikti 12,46 kv. m ginčo koridoriuje.

6.6. Atsakovė fakto, kad ieškovė patyrė žalą, neneigia, o kokiu būdu teismas turėjo apskaičiuoti jai padarytą žalą, atsakovė apeliaciniame skunde nenurodė, nepateikė ir savo apskaičiavimo, todėl akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl žalos dydžio yra pagrįsta ir teisėta.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

8. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisinius argumentus, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

9. Byloje nustatyta, kad Šilalės rajono savivaldybės tarybos 2008 m. balandžio 30 d. sprendimu Nr. T1-173 nuspręsta leisti Šilalės rajono savivaldybės administracijai 10 metų laikotarpiui išsinuomoti 15,95 kv. m ploto negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), su teise naudotis bendrojo naudojimo patalpomis (t. 1, b. l. 6), o 2008 m. birželio 20 d. sudaryta Negyvenamųjų patalpų sutartis Nr. B6-484, pagal kurią atsakovė išnuomojo ieškovei 15,95 kv. m ploto patalpą 10 metų laikotarpiui (t. 1, b. l. 7–9). Šilalės rajono savivaldybės administracija 2008 m. rugpjūčio 18 d. raštu Nr. PK1-50-(6.31) leido pagerinti nuomojamų patalpų būklę: pakeisti vieną langą, vietoj antro lango padaryti atskirą įėjimą, t. y. įdėti duris, padaryti laiptelius su turėklais, pakeisti grindis, įrengti ventiliaciją, pakeisti kriauklę ir unitazą, įdėti duris į tualetą ir bendro naudojimo patalpas, atlikti kitus vidaus remonto darbus, nedarant žalos pastato konstrukcijai (t. 1, b. l. 10). 2008 m. lapkričio 28 d. sudaromas papildomas susitarimas, kuriuo ieškovė ir Šilalės rajono savivaldybės taryba 2008 m. balandžio 30 d. sprendimu Nr. T1-173, remdamosi viešo konkurso, įvykusio 2008 m. birželio 10 d., komisijos sprendimu, susitarė pakeisti 2008 m. birželio 20 d. sutarties 1 punktą ir išdėstyti taip: 1. Nuomotojas įsipareigoja perduoti nuomininkui ilgalaikį materialųjį turtą (toliau – turtas) 15,95 kv. m ploto patalpą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas plane pažymėtas 1V3p, patalpos pažymėjimas plane 23), su teise naudotis 12,47 kv. m bendrojo naudojimo patalpa (pažymėta plane 6-4, esančia (duomenys neskelbtini)). 2. Šis susitarimas yra neatsiejama 2008 m. birželio 20 d. Savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutarties Nr. B6-484 dalis. Tačiau Iš pridėtos civilinės bylos Nr. 2-4-999/2016 nustatyta, kad 2008 m. lapkričio 11 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Savivaldybė pardavė G. A. butą Nr. 15 su II a. koridoriumi, 17,14 kv. m, pažymėtu 33, I a. koridoriumi, 26,43 kv. m, pažymėtu 7, patalpomis rūsyje: R-20, R-23, R-1, R-22, adresu (duomenys neskelbtini), t. y. ieškovei išnuomotos papildomos 12,47 kv. m patalpos. Tai reiškia, jog Savivaldybė sudarydama 2008 m. lapkričio 28 d. papildomą susitarimą Nr. B6-986 jau (2008 m. lapkričio 11 d.) buvo pardavusi kitam asmeniui ieškovei išnuomotas papildomas 12,47 kv. m patalpas. Šioje byloje ieškovė įrodinėja, jog ji šias išnuomotas patalpas pagerino atsakovei leidus, tačiau atsakovė, sudarydama papildomą susitarimą dėl 12, 47 kv. m koridoriaus patalpų nuomos, jau nebuvo šių patalpų savininkė ir savo sutikimo atlikti paminėtus 2008 m. rugpjūčio 18 d. rašte Nr. PK1-50-(6.31) darbus dėl bendrojo naudojimo patalpos neatšaukė. Taip pat atsakovė nepatikslino ir savo sudarytos 2008-10-01 remonto darbų sąmatos dėl 12, 47 kv. m patalpų. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovės sudarytos lokalinės sąmatos 34, 35, 36 punktuose yra pažymėti darbai, kurie buvo numatyti atlikti 12,46 kv. m ginčo koridoriuje. Todėl šiais įrodymais paneigtas apeliacinio skundo 4 motyvas, jog ieškovė pagerino 12,46 kv. m koridorių neturėdama atsakovės leidimo.

10. CK 6.501 straipsnyje, reglamentuojančiame nuomininko teisę į išnuomoto turto pagerinimo išlaidų atlyginimą, nustatyta, kad kai nuomininkas nuomotojo leidimu išsinuomotą daiktą pagerina, jis turi teisę į turėtų šiam tikslui išlaidų atlyginimą, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymas ar sutartis numato ką kita; nuomininko padarytus be nuomotojo leidimo pagerinimus, jeigu juos galima atskirti be žalos išnuomotam daiktui ir jeigu nuomotojas nesutinka atlyginti jų vertės, nuomininkas gali pasiimti; nuomininko padarytų be nuomotojo leidimo ir neatskiriamų be žalos išsinuomotam daiktui pagerinimų vertės neprivaloma atlyginti.

11. Kasacinio teismo praktikoje dėl bendrųjų CK nuostatų, reglamentuojančių nuomojamo (naudojamo panaudos pagrindu) turto pagerinimo išlaidų kompensavimą, išaiškinta, kad, sprendžiant dėl daikto pagerinimo išlaidų atlyginimo, būtina nustatyti tokias sąlygas: nuomininkas (panaudos gavėjas) pagerino išsinuomotą (naudotą neatlygintinai) daiktą; nuomininkas (panaudos gavėjas) turėjo nuomotojo (panaudos davėjo) leidimą daryti daikto pagerinimus; nuomininko (panaudos gavėjo) turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų dydį; įstatymų ar šalių sutarties nenustatyta kitokių šių išlaidų atlyginimo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. A., A. A. v. R. R., bylos Nr. 3K-3 261/2012). Pagal bendrąją taisyklę būtinomis atlygintinomis turto pagerinimo išlaidomis pripažįstamos tokios, dėl kurių padidėjo nuosavybės objekto, kaip tokio, vertė, t. y. atlygintina ne turėtų išlaidų suma, o jos dalis, atitinkanti turto vertės padidėjimą, tačiau šioje byloje ieškovė pareiškė ieškinį dėl žalos atlyginimo.

12. Šioje byloje įrodyta, kad atsakovė ieškovės atliktus darbus priėmė ir vertino kaip patalpų pagerinimą, įvertino šiuos darbus konkrečia pinigų suma. Atsakovės 2008 m. gruodžio 30 d. atliktų remonto darbų vertės nustatymo akte Nr. IVN-420 nurodyta, kad komisija 2008 m. gruodžio 17 d. apžiūrėjo patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad šios patalpos 2008 m. birželio 20 d. Savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartimi Nr. B6-484 bei 2008 m. lapkričio 28 d. papildomu susitarimu Nr. B-986 išnuomotos ieškovei, kuri 2008 m. rugpjūčio 18 d. gavusi Savivaldybės administracijos direktoriaus leidimą pagerinti nuomojamų patalpų būklę ir 2008 m. rugsėjo 5 d. statybos leidimą Nr. V20-14/08 NR atlikti buto rekonstrukciją – įrengti komercines patalpas (grožio salono patalpas), pagal A. J. J. parengtą projektą Nr. 67.08-01-TP-BD atliko patalpų pagerinimo darbus: pakeitė vieną langą, vietoje antrojo lango įrengė atskirą įėjimą, t. y. įdėjo duris, įrengė laiptelius su turėklais, patalpų viduje pakeitė grindis, abiejose patalpose įrengė ventiliaciją, pakeitė kriauklę ir unitazą, įdėjo duris į tualetą ir bendrojo naudojimo patalpas, pakeitė elektros instaliaciją, vandentiekio ir kanalizacijos tinklus bei atliko kitus vidaus patalpų remonto apdailos darbus. Patalpų vertė pagerinta 17 446,33 Lt (į šią sumą darbo užmokestis už atliktus remonto darbus neįskaičiuotas), pridėtos sąskaitos faktūros (t. 1, b. 1. 18, 104–129, t. 2, b. 1. 2–47). Šiuo paminėtu aktu paneigtas atsakovės apeliacinio skundo motyvas, jog pagerinimai bei byloje esantis statybos leidimas neapėmė išnuomoto 12,47 kv. m koridoriaus. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovė nepateikė savavališkos statybos akto dėl ieškovės atliktų darbų. Paminėtame akte buvo įvertintas ir A. J. techninis projektas, todėl apeliacinio skundo 4 motyvai yra nepagrįsti.

13. Įvertinus šalių teisinį santykį darytina išvada, jog ieškovės įrodinėjama žala kildinama iš CK 6.501 str. nurodyto teisinio reglamentavimo, nes byloje šios nutarties 9 p., 12 p. nurodytais rašytiniais įrodymais įrodyta, jog atsakovė, sudarydama su ieškove papildomą susitarimą dėl 12, 47 kv. m koridoriaus patalpų nuomos, jau nebuvo šių patalpų savininkė, tačiau sutikimą dėl šio koridoriaus pagerinimo davė iki šio koridoriaus nuomos sutarties sudarymo, nes 12, 47 kv. m koridoriaus patalpas 2008 m. rugpjūčio 18 d. rašte Nr. PK1-50-(6.31) įvardijo kaip bendrojo naudojimo patalpas, o vėliau ir 2008-10-01 remonto darbų sąmatos 34, 35, 36 punktuose buvo nurodyti darbai, atlikti 12,47 kv. m patalpoje. 2008-12-30 aktu ieškovės atlikti darbai buvo įvertinti kaip patalpų pagerinimo darbai, nors jau tuo metu atsakovė nebuvo 12,47 kv. m koridoriaus savininkė. Todėl įvertinus ginčo teisinį santykį, šalių teisinius santykius pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo kaip žalos atlyginimo ir paminėtus atsakovės veiksmus įvertino kaip neteisėtus, t. y. įrodytą civilinės atsakomybės sąlygą.

14. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė atsakovės veikoje civilinės atsakomybės sąlygas bei ieškovei padarytos žalos dydį. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovė ieškiniu prašė priteisti 7652 EUR žalos atlyginimą (1939,31 EUR mokestį už elektros įvadą, 3113,49 EUR už patalpų remonto medžiagas ir savo šeimos narių darbą įvertino 2600 EUR). Tačiau pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškovei padarytos žalos dydį, pagrįstai rėmėsi atsakovės paruošta 2008-10-01 sąmata, kurioje nurodyta visų darbų kaina 9268,29 EUR, nes 2008-12-30 aktu atsakovė šiuos darbus kaip atliktus pagal paminėtą sąmatą priėmė ir įvertino atliktus pagerinimus. Ginčuose dėl žalos atlyginimo, kai įrodinėjimo dalykas yra žalos dydis, teismas diskrecijos teisę dalyvauti įrodinėjimo procese turi įgyvendinti, atsižvelgdamas į tai, kad nenustačius tikrojo žalos dydžio negali būti teisingai išspręstas šalių ginčas. CK 6.249 straipsnio, reglamentuojančio žalos (nuostolių) nustatymą, 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad tais atvejais, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas; tai reiškia, kad tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio. Sprendimą dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. V. R. N., bylos Nr. 3K-3-166/2009). Todėl šioje byloje nustačius, jog ieškovė atsakovei leidus 12, 47 kv. m patalpoje atliko patalpų pagerinimo darbus, nėra pagrindo nepriteisti ieškovei sumos už darbų atlikimą. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė žalos dydį.

15. Atsakovė nenuginčijo 2008 m. gruodžio 30 d. atliktų remonto darbų vertės nustatymo akto Nr. IVN-420 bei Šilalės rajono savivaldybės sudarytos remonto darbų bute, esančiame (duomenys neskelbtini), lokalinės sąmatos, kurioje įtraukti darbai ir dėl 12,47 kv. m bendrojo naudojimosi patalpos remonto, sudarytos pagal 2008 m. spalio 1 d. kainas (t. 1, b. 1. 38–42), todėl teismas teisingai konstatavo, jog ši sąmata buvo sudaryta prieš remontuojant ieškovės nuomojamas abi patalpas, siekiant įvertinti būsimų darbų sąmatą. Šią sąmatą sudarė Savivaldybės darbuotoja ir joje įskaičiuotos ir išlaidos papildomoms 12,47 kv. m. patalpoms bei darbo užmokesčio sąnaudos, todėl darytina išvada, kad bendra patalpų (duomenys neskelbtini), pagerinimo išlaidų vertė yra 9268,29 Eur. Atsižvelgiant į patalpų plotus teisingai konstatuota, kad ieškovei padaryti nuostoliai dėl neteisėtai išnuomotų 12,47 kv. m patalpų (43,88 proc.), kuriomis ieškovė nebegali naudotis, yra 4066,93 Eur.

16. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovė apeliaciniu skundu prašo sumažinti priteisto žalos atlyginimo dydį nenurodydama konkrečios sumažinimo sumos, iš apeliacinio skundo 2 p. ir 3 p. motyvų darytina išvada, jog atsakovė kaip nepagrįstai ieškovės išleistą patalpų pagerinimui sumą nurodo 1939,31 EUR, kuri išleista elektros jėgos galios padidinimui, ir pirmosios instancijos teismo neįskaičiuotus 724,15 EUR kaip nuomos mokesčio grąžinimą už 12,47 kv. m koridoriaus nuomą už laikotarpį nuo 2009 m. kovo mėn. iki 2013 m. gegužės, tačiau paminėta atsakovės pozicija yra neparemta bylos įrodymais. Visų pirma, priteistas žalos atlyginimo dydis neapima konkrečiai atsakovės nurodytos 1939,31 EUR sumos, išleistos elektros jėgos galios padidinimui, nes šios nutarties 14, 15 p. motyvais nurodyta, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškovei padarytos žalos dydį, pagrįstai rėmėsi 2008-10-01 atsakovės sudaryta sąmata. Ieškovė byloje įrodė, jog pagal šią sąmatą ji įvykdė ginčo darbus ir atsakovė juos priėmė 2008 m. gruodžio 30 d. atliktų remonto darbų vertės nustatymo aktu Nr. IVN-420. Be to, byloje nustatyta, jog atsakovė, imdama jos nurodytą kaip grąžintą 724,15 EUR nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2009 m. kovo mėn. iki 2013 m. gegužės mėnesio, nebuvo išnuomotų ieškovei 12,47 kv. m patalpų savininkė, todėl turėjo įstatyme nustatytą pareigą gražinti ieškovei iš ieškovės gautas lėšas už patalpas, į kurias neturėjo nuosavybės teisės, todėl teismas neturėjo pagrindo vertinti atsakovės minimo nuomos mokesčio lėšų, kurių suma 2500,36 Lt (724,15 EUR), gražinimą, t. y. įskaityti šią grąžintą sumą į ieškovės reikalaujamą priteisti žalos atlyginimą.

17. Analizuojant atsakovės motyvus dėl jos nurodytos 1939,31 EUR sumos, išleistos elektros jėgos galios padidinimui, byloje įrodyta, kad nebuvo elektros įvado ir elektros skaitiklio išnuomojamose patalpose ir elektros skaitiklio, nebuvo suteiktas abonentas. Ieškovė pateikė dokumentus, įrodančius išlaidas, susijusias su elektros instaliacijos keitimu, įvado įrengimu. Šią aplinkybę įrodo elektros energijos 2009-04-03 Pardavimo–pirkimo sutartis Nr. 49000-09-K01375, sudaryta tarp pardavėjos AB „VST“ ir ieškovės ( t.2, b. l. 171). Iš į bylą pateikto 2008 m. lapkričio 13 d. elektros įrenginių techninės būklės patikrinimo akto-pažymos Nr. 14-047-789 nustatyta, kad sumontuota komercinių patalpų elektros instaliacija (grožio salonas) atitinka projekto, norminių teisės aktų reikalavimus ir gali būti naudojama pagal paskirtį (t. 1, b. 1. 43). Iš į bylą pateiktų mokėjimo nurodymų, kasos pajamų orderių matyti, kad už elektros instaliaciją ieškovė sumokėjo, t. y. elektros instaliacija buvo sutvarkyta 12,47 kv. m patalpoje, kurią atsakovė išnuomojo ir kurioje leido padaryti pagerinimus nebūdama šios patalpos savininkė.

18. Paminėtais motyvais darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė ir išaiškino materialinės teisės normas, todėl skundžiamą teismo sprendimą apeliacinio skundo motyvais keisti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 d. 1 p.). Pažymėtina, kad, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

19. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Atmetus apeliacinį skundą iš atsakovės ieškovei priteistinos jos bylinėjimosi išlaidos, turėtos ruošiant atsiliepimą į apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnio 1 d., 3 d.). Atsakovė, teikdama atsiliepimą į apeliacinį skundą, pateikė kvitą, įrodantį, jog už advokato pagalbą sumokėjo 300 EUR. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 d.), todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 300 EUR bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo Šilalės rajono rūmų 2018 m. balandžio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti G. K. iš Šilalės rajono savivaldybės administracijos 300 EUR bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Žydrūnas BertašiusErika MisiūnienėAlbina Pupeikienė