- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-10-10
- Bylos Nr.
- I1-6708-423/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01176-2022-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Asta Urbonienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- M. T.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos valstybė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. T. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. T. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – atsakovės atstovė, VST), 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 1-10).
Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2018 metų iki 2021 metų buvo konvojuojamas nesaugiomis ir nežmoniškomis sąlygomis. Konvojavimo metu pareiškėjas turėjo sėdėti ant kieto pagrindo, dėl ko kentė nugaros skausmus. Automobiliai buvo labai nešvarūs, nevalomi, juose mėtėsi įvairios šiukšlės, nebuvo įrengtos šildymo ir ventiliacijos sistemos, todėl buvo karšta arba šalta, be to pareiškėjui trūko gryno oro. Taip pat nurodė, jog VST pareigūnai viešai demonstravo šaunamuosius ginklus, mojavo guminėmis lazdomis. Konvojavimo metu nebuvo sudaryta galimybė pasinaudoti tualetu, todėl ne kartą teko šlapintis į plastikinius butelius matant kitiems asmenims. Nebuvo užtikrinamas pareiškėjo saugumas, kadangi transporto priemonėse neįrengti saugos diržai, rankenos prisilaikyti.
Pareiškėjas 2022-07-18 pateikė teismui areštuotojo judėjimo registracijos dokumentą, kuriame nurodyti duomenys, kada ir kur ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo etapuojamas.
Anot pareiškėjo, jis buvo konvojuojamas nežmoniškomis sąlygomis, pažeidžiančiomis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį. Teigia, kad konvojavimas nurodytomis sąlygomis jam sukėlė fizines ir dvasines kančias, pažeminimą, diskomfortą, baimę, stresą, neigiamai paveikė sveikatą. Visus šiuos išgyvenimus vertina kaip jam padarytą neturtinę žalą ir prašo ją atlyginti.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė atsiliepime į skundą (b. l. 14-25) nurodė, jog pareiškėjo subjektyvus suvokimas apie nepatogumus konvojaus metu nėra pakankamas pagrindas konstatuoti VST pareigūnų neteisėtus veiksmus. Prašė taikyti trijų metų ieškinio senaties terminą. Nurodė, jog pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą nuo pat 2010-06-07, turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais šiuos teisinius santykius, tačiau to nedarė.
Pažymėjo, kad VST, vadovaudamasi teisės aktų reikalavimais, asmens duomenų pagrindu nekaupia bei nesistemina (nesudarinėja duomenų registrų) informacijos apie asmenų konvojavimo įvykius. Teisės aktai nenustato VST pareigos ar teisės rinkti ir (ar) kaupti informaciją, susijusią ar susietą su konkrečių asmenų konvojavimu. VST neturi skaitmenizuotų asmenų konvojavimo duomenų bazių (registrų), asmens konvojavimo įvykio faktas dokumentuojamas rašytiniu būdu, konvojuojamųjų apskaitos žurnaluose. Nurodė, kad VST planinių konvojų metu naudojami specialieji automobiliai atitinka teisės aktų reikalavimus, konvojavimui skirtiems specialiesiems automobiliams išduoti jų eksploatacijai reikalingi dokumentai, kurie liudija apie minėtų automobilių tinkamumą žmonių pervežimui ir jų atitikimą saugumo bei kitiems techniniams reikalavimams. Pareiškėjo konvojavimo metu naudotos transporto priemonės buvo tinkamos konvojavimui ir konvojuojamųjų pervežimams vykdyti, jose buvo įrengtos tinkamos vėdinimo, šildymo, apšvietimo sistemos, tiekiančios lauko orą, konvojuojamiesiems pagal higienos ir saugumo reikalavimus techniškai įrengtos individualios sėdimos vietos su atlošais (kėdės). Nenustatyta, kad specialios paskirties automobilių kamerose, skirtose konvojuojamiesiems pervežti, esanti aplinka būtų netinkama konvojuoti asmenis. Teisės aktuose, numatančiuose specialiosios konvojavimui skirtos transporto priemonės įrengimo reikalavimus, nėra įtvirtinta, kad joje turi būti įrengti saugos diržai kiekvienam konvojuojamajam asmeniui, taip pat įrengtas sanitarinis mazgas. Todėl dėl jų nebuvimo nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus.
Specialiojo automobilio, skirto konvojuojamųjų pervežimui, kėbulo kamerose nėra atliekamas suėmimo ar laisvės atėmimo bausmės vykdymas – konvojuojamieji trumpalaikiai lydimi iš priėmimo punkto į perdavimo punktą, užtikrinant ginkluotą apsaugą. Pareigūnai turi teisę nešioti ginklus ir esant pagrindui juos naudoti. Pareiškėjas nenurodė konkrečių aplinkybių dėl bauginimo ginklu ar kitų tyčinių pareigūnų veiksmų. Be to, pareiškėjas konvojaus metu turėjo teisę išsakyti nusiskundimus konvojaus viršininkui, kuris turi pareigą reaguoti į pagrįstus skundus dėl konvojavimo sąlygų, tačiau duomenų, kad pareiškėjas būtų raštu ar žodžiu kreipęsis į pareigūnus, nėra. Pareiškėjo skundas grindžiamas tik subjektyvaus pobūdžio samprotavimais, jo argumentai deklaratyvūs ir abstraktūs. Prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar yra teisinis ir faktinis pagrindas atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą dėl, jo teigimu, netinkamų konvojavimo sąlygų.
Atsakovės atstovė pareiškėjo reikalavimui prašė taikyti ieškinio senaties terminą.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 1 dalies 8 punktas įtvirtina sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą, taikomą reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalis nustato, kad jei pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas (CK 1.131 str. 2 d.). Klausimą, ar ieškinio senatis gali būti atnaujinama, teismas gali spręsti ir savo iniciatyva (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2013-09-09 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1090/2013). Teisės normose, reglamentuojančiose ieškinio senatį, nenustatyta kriterijų, pagal kuriuos galima būtų spręsti, kokios šio termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Tai vertinamoji sąvoka, kurios turinys atskleidžiamas vertinant kiekvienos konkrečios situacijos aplinkybes. LVAT praktikoje aiškinama, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2009-09-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1037/2009). Tam, kad ieškinio senaties terminas būtų atnaujinamas, pareiškėjas turi įvardinti objektyvias priežastis bei pateikti įrodymų, pagrindžiančių ieškinio senaties termino atnaujinimą (žr., pvz., LVAT 2013-12-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2364/2013). Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalies nuostatas ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja.
Pareiškėjas siekia, jog jam būtų priteistas neturtinės žalos atlyginimas, kurią jis patyrė konvojavimų metu nuo 2018 m. iki 2022-05-30. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas dėl netinkamų konvojavimo sąlygų jautė jo nurodytus išgyvenimus, diskomfortą, akivaizdu, jog jis turėjo suvokti apie galimą teisių pažeidimą, nuo pat tokio pažeidimo pradžios, tačiau skundą teismui parengė ir išsiuntė tik 2022-05-30 (b. l. 11). Pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismą ar kreiptis teisinės pagalbos, teismas tokių aplinkybių taip pat nenustatė, atsakovė prašo taikyti ieškinio senatį, todėl, sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą taikytinas ieškinio senaties terminas. Atitinkamai pareiškėjo reikalavimo dalis dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2018 metų iki 2019-05-30 atmestina kaip nepagrįsta (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., ABTĮ 88 str. 1 p.).
Pritaikius trejų metų senaties terminą laikytina, jog sprendžiant skundo reikalavimų pagrįstumą bei teisėtumą, yra reikšmingos ir analizuotinos pareiškėjo konvojavimo sąlygos laikotarpiu nuo 2019-05-30 iki 2022-05-30.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis). Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnai) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz., Viešojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d. ir kt.). Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos 4 sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.1
Byloje nustatyta, kad VST pareigūnai laikotarpiu nuo 2019-05-30 iki 2022-05-30 vykdė pareiškėjo konvojavimą 2021-06-07 maršrutu Alytaus pataisos namai (toliau – Alytaus PN) Laisvės atėmimo vietų ligoninė (Pravieniškės) (b. l. 58-60), specialiuoju automobiliu TOYOTA (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 55), 2021-06-10 maršrutu Pravieniškės-Alytus (b. l. 61-65), specialiuoju automobiliu TOYOTA (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 55), 2021-10-13 maršrutu Alytaus pataisos namai-Laisvės atėmimo vietų ligoninė (b. l. 44-48), specialiuoju automobiliu TOYOTA (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) 2021-10-18 maršrutu Laisvės atėmimo vietų ligoninė (Pravieniškės)-Alytaus pataisos namai (b. l. 49-53), specialiuoju automobiliu VW TRANSPORTER (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 57).
Teismas visų pirma pažymi, jog byloje pateikti nurodytų automobilių registracijos liudijimai bei techninės apžiūros rezultatų ataskaitos (b. l. 54-57) patvirtina, jog visi automobiliai atitiko jiems keliamus techninius reikalavimus.
Konvojavimo organizavimo tvarką, konvojuojamų sulaikytųjų, suimtųjų ir nuteistųjų teises ir pareigas, taip pat konvojaus pareigūnų veiklos ir darbo organizavimo ypatumus specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis į paskirties punktus reglamentuoja Konvojavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005-07-29 įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 (ginčo laikotarpiui aktuali redakcija nuo 2020-06-06) (toliau – Konvojavimo taisyklės). Pagal šių taisyklių 106-107 punktus, konvojuojamųjų priėmimas į specialųjį ar kitokį transportą pradedamas nuo jų pretenzijų išklausymo ir kiekvieno asmenybės patikrinimo pagal duomenis, esančius konvojuojamųjų asmens bylų pažymose; jeigu konvojuojamasis pareiškia pretenzijas Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų ar teritorinių policijos įstaigų areštinių administracijai, tai konvojuojamojo priėmimas į transporto priemonę tęsiamas po to, kai Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų arba teritorinių policijos įstaigų areštinių atsakingi pareigūnai įrašo konvojuojamojo asmens bylos pažymoje apie pretenzijos patenkinimą arba jos motyvuotą atmetimą. Pagal Konvojavimo taisyklių 137 punktą, konvojaus viršininkas ar pareigūnai, tikrinantys konvojų, gavę iš konvojuojamųjų skundus, kuriuos konvojuojamieji pateikė žodžiu ar raštu, privalo vietoje imtis priemonių teisėtiems konvojuojamųjų prašymams patenkinti. Jeigu konvojaus viršininkas vietoje negali patenkinti prašymo ir išnagrinėti skundo, tai jį kartu su savo tarnybiniu pranešimu turi perduoti įstaigos, į kurią konvojuojamas konvojuojamasis, administracijai. Įrašus apie gautus skundus, jų turinį ir panaudotas priemones jiems spręsti konvojaus viršininkas daro konvojaus kelionės žiniaraštyje ir informuoja konvojų paskyrusį pareigūną.
Pareiškėjas skunde nurodo, jog dėl netinkamų konvojavimo sąlygų ne kartą reiškė pretenzijas konvojaus metu, tačiau į jo nusiskundimus pareigūnai nereaguodavo. Iš byloje pateiktų kelionės žiniaraščių matyti, jog skundų konvojavimo metu pateikta nebuvo, taigi, laikytina, jog pareiškėjas dėl netinkamų konvojavimo sąlygų pareigūnams nesuskundė ir nenustatyta, jog tokia galimybė jam buvo ribojama (b. l. 44-45, 49-50, 58-59, 61-62).
Teismas akcentuoja, jog pagal LVAT formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose, jei konkrečiu atveju kelionės dokumentuose nėra įrašų apie pareiškėjo teiktus skundus ar prašymus ir nėra duomenų, kad pareiškėjas neturėjo galimybių tokį prašymą pateikti, teiginiai bei nusiskundimai konvojavimo tvarka paprastai atmetami kaip nepagrįsti (žr., pvz., LVAT 2018-06-06 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1472-1062/2018, 2017-04-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A-375-552/2017).
Pagal Konvojavimo taisyklių 108-112 punktus, specialusis transportas įrengiamas atsižvelgiant į Europos Sąjungos rekomendacijas dėl konvojuojamųjų gabenimo; specialiajame transporte konvojuojamųjų skaičius negali būti didesnis nei yra sėdimų bei gulimų vietų; jeigu priimančiajam konvojui konvojuojamųjų pristatyta daugiau negu jis gali priimti pagal nustatytas normas, tai priimantysis konvojus visų pirma priima nepilnamečius, moteris, ligonius, kuriuos lydi palydovai, ir konvojuojamuosius pagal teismų, prokurorų ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų nurodymus. Konvojavimo taisyklių 146 punktas numato, kad specialiajame automobilyje turi būti nepažeistos kėbulo grindys, sienos ir lubos, specialiojo autobuso ir specialiojo automobilio langai; atskirų kamerų vidiniai užraktai, kodiniai užraktai; tvirtai pritvirtinti suolai (kėdės), atsarginis ratas; veikiančios kėbulo, kamerų šildymo sistemos, signalizacijos priemonės, žmonėms evakuoti tinkamos avarinės angos, įrengta vėdinimo sistema, tiekianti ne mažiau kaip 15 m3/h lauko oro vienam asmeniui, kamerų dirbtinis apšvietimas ne mažesnis kaip 50 lx (liuksai); techniškai tvarkingas sudegusio kuro išmetamų dujų vamzdis; radijo, mobiliojo ir kitos ryšio priemonės; pritvirtinti arba uždedami ant specialiojo automobilio, specialiojo autobuso stogo mėlynos spalvos švyturėliai (atitinkantys Lietuvos standartą ICS 43.040.20);. du gesintuvai (vienas pritvirtintas kabinoje, antras – kėbule prie įėjimo (išėjimo); elektromagnetiniai bei greito atrakinimo užraktai; du kelių motorinės transporto priemonės pirmosios pagalbos rinkiniai (vienas vairuotojo kabinoje, antras – kėbule, konvojuotojams lengvai pasiekiamoje vietoje).
Teismas pabrėžia, jog Konvojavimo taisyklės nenumato būtinumo įrengti visiems asmenims saugos diržus. Konvojavimo taisyklių 147 punktas numato, jog draudžiama lydėti konvojuojamuosius specialiaisiais automobiliais ar specialiaisiais autobusais, kurie neatitinka šių taisyklių 146 punkte ir Kelių eismo taisyklėse nurodytų reikalavimų. Pažymėtina, jog Kelių eismo taisyklėse nėra įtvirtinta privaloma taisyklė, jog saugos diržai turi būti įrengiami kiekvienoje keleivio vietoje. Pagal Kelių eismo taisyklių 232 punktą, su saugos diržais turi būti tik tos eisme dalyvaujančios transporto priemonės, kurių konstrukcijose saugos diržai numatyti (yra jų tvirtinimo vietos). Taigi, nei Konvojavimo taisyklėse, nei kitų teisės aktų nuostatose nėra reikalavimo specialiosiose transporto priemonėse įrengti saugos diržus. Teismas pažymi, kad šiuo aspektu LVAT savo praktikoje yra išaiškinęs, jog Konvojavimo taisyklės nenustato reikalavimo specialiuosiuose automobiliuose įrengti saugos diržų, todėl dėl jų nebuvimo nėra pagrindo konstatuoti VST neteisėtus veiksmus (žr., pvz.,52015-12-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2817-502/2015; 2016-05-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1772-624/2016; 2016-07-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A-3697-525/2016).
Teismas konstatuoja, kad pareiškėjas nenurodė, kokie įrodymai galėtų patvirtinti, jog ventiliacija, temperatūra, apšvietimo sistemos neatitiko reikalavimų, o VST pateikti įrodymai (išduotos konvojavimo automobilio Techninės apžiūros rezultatų kortelės bei valstybės įmonės „Regitra“ išduoti transporto priemonių registracijos pažymėjimai) patvirtina konvojavimo vykdymą techniškai tvarkingomis ir higienos normų reikalavimus atitinkančiomis transporto priemonėmis. Pareiškėjo argumentai dėl nepatogių sėdimųjų vietų laikytini subjektyvaus pobūdžio teiginiais ir nevertintini kaip pakankami atsakovės atstovės neteisėtų veiksmų konstatavimui. Kelionės žiniaraščiuose pareiškėjo nusiskundimai dėl šių aplinkybių neužfiksuoti. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog Konvojavimo taisyklėse nėra reglamentuota kokia oro temperatūra privalo būti užtikrinama specialiojoje transporto priemonėje.
Pastebėtina, kad pareiškėjas nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių, kad konvojavimo automobiliai jo konvojavimo metu buvo nešvarūs, juose mėtėsi šiukšlės, atsakovės atstovės pateiktuose kelionės žiniaraščiuose pastabų ar skundų dėl švaros automobiliuose nėra. Teismas sprendžia, jog konvojuojamų automobilių švara priklauso nuo konvojuojamųjų asmenų higienos įgūdžių bei elgesio konvojavimo metu, todėl pareiškėjo nurodyti argumentai dėl nešvarių konvojavimo automobilių bei juose buvusių šiukšlių atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl negalėjimo pasinaudoti tualetu, teismas pažymi, kad konvojuojamieji į tualetą vedami pasikeitimo punktuose tik patiems prašant, vadovaujantis Konvojavimo taisyklių 134 punktu, apie tai įrašoma konvojaus kelionės žiniaraštyje. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui kreipiantis į VST pareigūnus dėl išvedimo į tualetą, ši teisė pareiškėjui nebuvo suteikta. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo teiginiai, kad konvojavimo metu jam nebuvo sudaryta galimybė naudotis tualetu, atmetami.
Pareiškėjas skunde teigė, kad jo teisės buvo pažeistos, nes pareigūnai demonstravo viešai šaunamuosius ginklus bei buvo grasinama guminėmis lazdomis. Konvojavimo taisyklių 3 punkte įtvirtinta, kad konvojavimas yra ginkluotas konvojuojamųjų lydėjimas pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis ir pristatymas į paskirties punktus užtikrinant apsaugą. Taigi, pareigūnai turėjo teisę nešiotis ginklus, kad galėtų užtikrinti saugų asmenų pristatymą į paskirties punktus. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad VST pareigūnai konvojavimo metu buvo su ginklais, nepažeisdami konvojavimo tvarką reglamentavusių teisės normų. Teismas konstatuoja, kad pareiškėjo teiginiai dėl pareigūnų tyčiojimosi, žeminimo yra abstraktaus pobūdžio, nenurodant konkrečių aplinkybių, pagal kurias teismas galėtų nustatyti pareiškėjo nurodytus veiksmus atlikusius konkrečius pareigūnus, nepateikti kitas aplinkybes konkretizuojantys ir patvirtinantys įrodymai, todėl teismas negali vertinti, jog buvo pažeidžiamos pareiškėjo teisės jo nurodytais būdais.
Teismo vertinimu, pareiškėjo skunde nurodyti argumentai yra abstraktaus pobūdžio. Teismas pastebi, kad vien atitinkami nepatogumai konvojavimo metu nėra pagrindas konstatuoti neteisėtus VST pareigūnų veiksmus, nes tam tikras asmens teisių apribojimas yra sudedamoji laisvės atėmimo bausmės atlikimo dalis. Pareiškėjo argumentai, susiję su nepatogiai įrengtais automobiliais, yra pagrįsti ne objektyviais duomenimis, o subjektyviu pareiškėjo įsitikinimu apie jo pageidaujamas konvojavimo sąlygas.
Nagrinėjamu atveju nenustatyta aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalą. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovės atstovė atliko neteisėtus veiksmus bei kad siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą. Taip pat nėra duomenų apie pareiškėjui kilusias neigiamas pasekmes. Nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų bei patirtos žalos fakto ir priežastinio ryšio, nesant visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas (ABTĮ 56 str., 88 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo M. T. skundą atmesti.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.