- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-10-25
- Bylos Nr.
- I2-11467-596/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-08024-2023-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jolita Rasiukevičienė, Vita Valeckaitė, Diana Butrimienė
- Pareiškėjas
- L. Š.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Butrimienės, Jolitos Rasiukevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vitos Valeckaitės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. Š. (S.) patikslintą skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja L. Š. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1), kurį vėliau patikslino (b. l. 17–18), prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas arba atsakovas) 2023 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą Nr. 23S129623, kuriuo atsisakyta išduoti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Sprendimas1), ir 2023 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą Nr. 23S130809, kuriuo uždrausta pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką 30 mėnesių (2,5 metus) (toliau – ir Sprendimas2) (toliau abu kartu – Sprendimai).
Pareiškėjos teigimu, ji, siekdama gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, atsakovui pateikė visus reikalingus dokumentus, tačiau ne tik negavo leidimo, o jai taip pat buvo uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką iki 2026 m. vasario 15 d. Pabrėžia, kad jos sutuoktinis J. Š. (J. S.) yra šeimos išlaikytojas, dirbantis ir turintis leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Paaiškina, kad jie turi bendrą mažametį sūnų, gim. (duomenys neskelbtini), kurį augina pareiškėja, kol vyras dirba Lietuvoje. Nurodo, kad jų santuoka oficialiai sudaryta ir Lietuvos Respublikoje, ir (duomenys neskelbtini) Federacijoje. Pareiškėja baiminasi, kad dėl draudimo atvykti net ir nutikus nelaimingam atsitikimui ji negalėtų su vaiku atvykti į Lietuvą.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime (b. l. 30–36) su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad 2023 m. vasario 20 d. pareiškėja pateikė Migracijos departamentui prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, jog Lietuvos Respublikoje gyvena pareiškėjos sutuoktinis, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis. Pareiškėja, pildydama Migracijos departamento klausimyną dėl papildomos informacijos gavimo, atsakydama į Klausimyno 11 klausimą (Jūsų nuomone, kam priklauso Krymas? Pažymėkite savo atsakymą. Atsakymas pasirenkamas iš dviejų variantų: Ukrainai arba (duomenys neskelbtini) Federacijai), pažymėjo, jog Krymas priklauso (duomenys neskelbtini)i. Migracijos departamentas gavo Valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) išvadą Nr. 18-3956, kurioje nurodyta, kad, jeigu užsienietis, atsakydamas į Klausimyno 11 klausimą nurodo, jog Krymas priklauso (duomenys neskelbtini) Federacijai, jis taip išreiškia paramą (duomenys neskelbtini) įvykdytai karinei agresijai prieš Ukrainą ir jos teritorijų okupacijai. Tai rodo, kad asmuo remia (duomenys neskelbtini) vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, ir taip pat rodo, kad asmuo yra lojalus (duomenys neskelbtini) režimui bei gali būti išnaudotas (duomenys neskelbtini) valstybės institucijų ir (ar) žvalgybos tarnybų, vykdant veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus.
Pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ arba Įstatymas) 4 straipsnio 4 dalį užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Valstybės saugumo departamentas. Galimybės gyventi Lietuvos Respublikoje suteikimas asmenims, akivaizdžiai prijaučiantiems režimui, yra nesuderinamas su Lietuvos valstybės nacionalinio saugumo tikslais, kadangi tokiu būdu būtų sukuriama palanki terpė (duomenys neskelbtini) režimą palaikantiems asmenims, o tokio režimo agresyvumas kelia didelę grėsmę regiono valstybių, įskaitant ir Lietuvos, nacionaliniam saugumui. Atsižvelgęs į išdėstytą informaciją ir šiandieninę geopolitinę situaciją VSD vertino, kad pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui ir prašė uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metams, o šios užsienietės šeiminiai ryšiai su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis negali būti svarbesni už valstybės saugumą. Migracijos departamentas pažymi, kad pareiškėjai nustatė 2 metų ir 6 mėnesių draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį, kuris vertinamas kaip proporcingas.
Paaiškina, kad, siekiant išsiaiškinti pareiškėjos poziciją dėl Krymo okupacijos, buvo raštu kreiptasi į ją ir paprašyta plačiau išdėstyti savo nuomonę bei pateikti išsamesnį paaiškinimą dėl pasirinkto atsakymo varianto. Pareiškėja 2023 m. balandžio 5 d. pateikė paaiškinimą: „Pasirinkau šį atsakymo variantą šiam klausimui, taip, kaip yra dabar, ir taip, kaip buvo užduotas klausimas. Jokiu būdu ne politiniais tikslais. Per visą istoriją Krymas priklausė daugeliui valstybių. Taip pat ir totoriams, bet mes kalbame apie dabartinį laiką. Sovietmečiu Krymo Autonominė Tarybų Socialistinė Respublika buvo (duomenys neskelbtini) Tarybų Federacinės Socialistinės Respublikos dalimi, po Krymo totorių deportacijos 1944 m. ji buvo paversta Krymo sritimi (1945 m.). 1954 m. sovietų vadovybės sprendimu ji buvo perduota Ukrainos Tarybų Socialistinei Respublikai, žlugus Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjungai (1991 m.) Krymo Autonominė Respublika tapo nepriklausomos Ukrainos dalimi. 2014 metų kovą Krymas buvo aneksuotas (duomenys neskelbtini), ko nepripažįsta Ukraina ir dauguma Jungtinių Tautų valstybių narių. 2022 m. Krymo pusiasalį (duomenys neskelbtini) panaudojo kaip placdarmą plataus masto invazijai į Ukrainą. Krymo teritorija geografiškai yra padalinta į keletą administracinių vienetų. Ginčijamoje pusiasalio dalyje tai yra arba Krymo Respublika ir federalinės reikšmės Sevastopolio miestas (pagal (duomenys neskelbtini) poziciją), arba Krymo Autonominė Respublika ir Sevastopolio miestas, turintis specialų statusą (pagal Ukrainos poziciją). Arbato nerijos šiaurė ir Perekopo sąsmaukos šiaurinė dalis nėra ginčytinos teritorijos. Jos priklauso Chersono sričiai.“.
Nurodo, kad pareiškėjai neišsakius aiškios savo pozicijos dėl Krymo okupacijos, 2023 m. birželio 5 d. Migracijos departamente buvo atlikta pareiškėjos apklausa žodžiu. Apklausos duomenimis, pareiškėja yra prieš karą, karinių veiksmų nepalaiko, tačiau, jos nuomone, „prezidentas teisingai diktuoja visus įvykius, nes kitaip niekaip karo nesustabdysi, žūsta žmonės, (duomenys neskelbtini) norėjo padėti, išlaisvinti liaudį.“ Į klausimą, ar (duomenys neskelbtini) užpuolė Ukrainą, ar gynėsi nuo galimo užpuolimo, atsakė, kad, jos manymu, (duomenys neskelbtini) gynėsi. Ji teigė, kad (duomenys neskelbtini) turėjo taip pasielgti, nes nebuvo aišku, ko tikėtis iš Ukrainos. Pareiškėja nurodė, kad: „Nuo 2014 m. vyksta karas. Jau nebeįmanoma buvo žiūrėti į Ukrainos veiksmus. Šį karą pradėjo Ukraina, jokias būdais ne (duomenys neskelbtini), prie ko čia (duomenys neskelbtini), kaip ją kaltina. Ukraina kariauja tarpusavyje, ji pradėjo keisti valdžią, prie ko čia (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) tame nedalyvavo.“ Pareiškėjos teigimu, ji politika nesidomi, kadangi yra daug neteisingos informacijos, nukreiptos prieš (duomenys neskelbtini). Paklausus užsienietės, kam, jos manymu, priklauso Krymas ((duomenys neskelbtini) Federacijai ar Ukrainai), ji atsakė, kad Krymas niekada nepriklausė Ukrainai. Teigė, kad Ukrainai jis buvo padovanotas, o vėliau (duomenys neskelbtini) tik pasiėmė tai, kas jai priklauso. Pareiškėja patvirtino, kad Krymas pagal tarptautinę teisę priklauso (duomenys neskelbtini)i. Užsienietė pasakojo, kad rinkimuose ji retai dalyvaudavo, paskutinį kartą balsavo už dabartinį (duomenys neskelbtini) prezidentą Vladimirą Putiną. Jos nuomone, Vladimiras Putinas nemažai gero padarė (duomenys neskelbtini)i, sustiprino kariuomenę, šalį, padeda motinoms ir vaikams. Teigė, kad (duomenys neskelbtini) seniai taip gerai negyveno, nors neneigė, kad yra sunkumų su darbais. Pareiškėja papasakojo, kad gimė, mokėsi, dirbo ir gyveno (duomenys neskelbtini), Kaliningrado srityje. Jos artimieji (motina) gyvena (duomenys neskelbtini), yra giminių ir Ukrainoje, tačiau su jais nebendrauja. Iš pirmos santuokos turi sūnų (14 m.). Šiuo metu yra susituokusi antrą kartą. Su sutuoktiniu J. Š., Lietuvos Respublikos piliečiu, susipažino internetu, santuokoje gimė sūnus. Pastaruoju metu pareiškėja gyvena tiek (duomenys neskelbtini), tiek Lietuvoje. Sutuoktinis kiekvieną savaitę atvyksta pas pareiškėją, jis neseniai gavo (duomenys neskelbtini) leidimą gyventi šeimos susijungimo pagrindu, galiojantį 3 ar 5 metus. Pareiškėja teigia, kad ketina gyventi su sutuoktiniu Lietuvoje, nes sutuoktinis Lietuvoje turi gerai apmokamą darbą.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodo, kad pareiškėjos teiginiai, jog ji yra prieš karą, yra deklaratyvūs ir parodo selektyvią pareiškėjos poziciją. Pažymi, kad (duomenys neskelbtini) iki šiol nėra nutraukusi tarptautinę teisę akivaizdžiai pažeidžiančių agresyvių veiksmų ir akivaizdžiai grasina neva prieš (duomenys neskelbtini) veikiančioms Vakarų šalims. Tokia situacija sudaro palankias sąlygas įvairaus pobūdžio provokacijoms prieš Lietuvos Respubliką bei kelia grėsmę pirmaeiliams Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams, dėl susidariusios padėties grėsmė visuomenės rimčiai išlieka ir nemažėja. Be to, (duomenys neskelbtini) keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui yra apibrėžta ir Nacionalinio saugumo strategijoje. Lietuvos Respublikos Seimo 2022 m. kovo 10 d. nutarimo Nr. XIV-932 ,,Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“ preambulėje yra pažymėta, jog 2022 m. vasario 24 d. (duomenys neskelbtini) pradėjo vykdyti atvirą karinę agresiją prieš Ukrainą ir jos žmones, dėl Ukrainoje vykdomos karinės agresijos daromi nusikaltimai žmoniškumui, karo nusikaltimai, vykdomas valstybinis terorizmas ir nuolat daromi tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimai, lėmę humanitarinę ir pabėgėlių iš Ukrainos krizę. (duomenys neskelbtini) agresijos prieš Ukrainą keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui taip pat apibrėžiama Lietuvos Respublikos Seimo priimtose rezoliucijose. Lietuvos Respublikos Seimo 2022 m. vasario 24 d. rezoliucijoje Nr. XIV-930 „Dėl (duomenys neskelbtini) ir Baltarusijos agresijos prieš Ukrainą“ pažymima, kad (duomenys neskelbtini) veiksmai turi reikšmingą neigiamą poveikį ne tik Europos Sąjungos (toliau – ir ES), bet ir NATO, ypač rytinių jos narių, o kartu ir visos Europos saugumui.
Migracijos departamento vertinimu, pareiškėja, tiek pateikdama paaiškinimą dėl Klausimyno 11 klausimo, tiek apklausos metu nepaneigė pasirinkto atsakymo, nepakeitė sąmoningos pozicijos, pasireiškiančios neteisėtai okupuotos Ukrainos teritorijos priskyrimu (duomenys neskelbtini)i, nepasmerkė neteisėtų (duomenys neskelbtini) veiksmų okupuotose Ukrainos teritorijose, todėl yra pagrindas daryti išvadą, kad pareiškėja tokiu būdu išreiškia palaikymą (duomenys neskelbtini) įvykdytai karinei agresijai prieš Ukrainą ir jos teritorijų okupacijai. Be to, yra reali tikimybė, jog pareiškėja remia (duomenys neskelbtini) vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, taip pat, kad pareiškėja yra lojali (duomenys neskelbtini) režimui ir gali būti išnaudota (duomenys neskelbtini) valstybės institucijų ir (ar) žvalgybos tarnybų, vykdant veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus. Migracijos departamento vertinimu, žodinės apklausos metu pareiškėjos pateikti paaiškinimai ir išreikšta pozicija yra nesuderinama su Lietuvos Respublikos visuomenės visuotinai reiškiama pozicija ir tvirta parama Ukrainos suverenitetui, nepriklausomybei, jos teritorijos vientisumui ir tarptautiniu mastu pripažintai sienų neliečiamybei.
Migracijos departamentas pareiškėjos skundo teiginį, kad dėl priimto sprendimo uždrausti atvykti nelaimės atveju ji negalės atvykti pas vyrą ir vaiko tėvą, vertina kaip hipotetinį bei deklaratyvų. Atsakovas neturi duomenų, kad pareiškėjos sutuoktinis galėtų būti neįleistas į (duomenys neskelbtini) Federaciją, o tuo labiau, pareiškėjos teigimu, jos sutuoktinis turi (duomenys neskelbtini) leidimą gyventi, išduotą šeimos susijungimo pagrindu. Svarbu pažymėti, kad, pareiškėjos nuomone, (duomenys neskelbtini) seniai taip gerai negyveno, šalyje yra padedama motinoms ir vaikams, o šiuo metu pareiškėja yra vaiko priežiūros atostogose (santuokoje su Lietuvos piliečiu (duomenys neskelbtini) gimė sūnus, kuris yra Lietuvos ir (duomenys neskelbtini) pilietis). (duomenys neskelbtini) gyvena pareiškėjos motina, taip pat jos sūnus iš pirmos santuokos, gim. (duomenys neskelbtini). Taigi draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką savaime neatima teisės pareiškėjai gyventi kartu su sutuoktiniu. Atsakovas pabrėžia, kad Lietuvos Respublikos interesas, jog Lietuvoje gyventų tik tie užsieniečiai, kurie nekelia grėsmės valstybės saugumui, yra svarbesnis už užsieniečio galimai patiriamus nepatogumus ar neigiamas pasekmes. Be to, teisės aktuose yra numatyta galimybė teikti prašymą išbraukti užsieniečio duomenis iš Sąrašo.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės saugumo departamentas atsiliepime (b. l. 114–118) su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, jog VSD 2023 m. balandžio 12 d. raštu Nr. 18-3956 Migracijos departamentui pateikė vertinimą, kad, jei užsienietis teigiamai atsako į klausimyno 10 klausimą ir (arba) atsakydamas į 11 klausimą nurodo, kad Krymas priklauso (duomenys neskelbtini) Federacijai, jis taip išreiškia paramą (duomenys neskelbtini) įvykdytai karinei agresijai prieš Ukrainą ir jos teritorijų okupacijai. Tai rodo, kad asmuo remia (duomenys neskelbtini) vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, taip pat kad asmuo yra lojalus (duomenys neskelbtini) režimui ir gali būti išnaudotas (duomenys neskelbtini) valstybės institucijų ir (ar) žvalgybos tarnybų, vykdant veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus.
Pažymi, kad (duomenys neskelbtini) keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui yra apibrėžta Nacionalinio saugumo strategijoje ir Lietuvos Respublikos Seimo priimtose rezoliucijose. 2022 m. vasario 24 d. rezoliucijoje Nr. XIV-930 „Dėl (duomenys neskelbtini) ir Baltarusijos agresijos prieš Ukrainą“ pažymima, kad (duomenys neskelbtini) veiksmai turi reikšmingą neigiamą poveikį ne tik ES, bet ir NATO, ypač rytinių jos narių, o kartu ir visos Europos saugumui. 2022 m. balandžio 12 d. rezoliucijoje Nr. XIV-1010 „Dėl (duomenys neskelbtini) vykdomos agresijos ir karo nusikaltimų Ukrainoje pasmerkimo“ (duomenys neskelbtini) agresija prieš Ukrainą, plataus masto ir neišprovokuotas karas Europoje įvertinti kaip siekis sugriauti tarptautinės teisės normomis ir vertybėmis grindžiamą Europos saugumo architektūrą ir kaip brutalus išpuolis prieš laisvę, demokratiją ir Vakarų civilizaciją, pagrįstą pagarba kiekvieno žmogaus ir piliečio teisėms. 2022 m. rugsėjo 12 d. ES, atsižvelgdama į blogėjančią padėtį, susidariusią dėl (duomenys neskelbtini) karinės agresijos prieš Ukrainą, sustabdė Europos Bendrijos ir (duomenys neskelbtini) susitarimo dėl vizų ES ir (duomenys neskelbtini) piliečiams išdavimo tvarkos supaprastinimo taikymą.
Teigia, kad Lietuvos Respublika, siekdama užtikrinti nacionalinio saugumo ir užsienio politikos interesus, taip pat Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nurodytiems tikslams pasiekti, nustatė ribojamąsias priemones dėl užsienio valstybių vykdomos karinės agresijos prieš Ukrainą. Minėtiems tikslams pasiekti kaip viena iš Lietuvos Respublikos ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatyme numatytas individualus papildomas išsamus (duomenys neskelbtini) piliečių, vykstančių per ES išorės sieną į Lietuvos Respublikos teritoriją, patikrinimas dėl jų atvykimo keliamos grėsmės Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumu, viešajai tvarkai, viešajai politikai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ir tarptautiniams santykiams. Ši nuostata netaikoma, jei (duomenys neskelbtini) pilietis turi vienos iš Šengeno valstybių, ES valstybių narių, Europos ekonominės erdvės valstybių ar Šveicarijos Konfederacijos išduotą leidimą gyventi.
Akcentuoja, kad VSD 2022 m. Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime pažymima, jog labiau nei bet kada iki šiol tapo akivaizdu, kad (duomenys neskelbtini) ir jos apsisprendimas naudoti karinę jėgą yra didžiausia grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui. Todėl kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi būti itin dėmesingai įvertinamos aplinkybės, kurios gali būti laikomos potencialiai keliančiomis grėsmę, todėl ši kontekstinė informacija negali būti ignoruojama. Neįvertinus aptartų aplinkybių kaip keliančių grėsmę valstybės saugumui, būtų prisiimta nepateisinamai didelė rizika visos visuomenės saugumo nenaudai ir VSD bei Migracijos departamento priimami sprendimai neatitiktų Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo reikalavimų, t. y. neprisidėtų prie rizikos veiksnių, pavojų silpninimo ir grėsmių nacionaliniam saugumui mažinimo. Pabrėžia, kad pareiškėja pripažinta kaip kelianti grėsmę valstybės saugumui, todėl jos asmeniniai interesai bei skunde išdėstytos aplinkybės, jog pareiškėja negalės atvykti pas vyrą, negali būti aukščiau Lietuvos Respublikos valstybės saugumo.
Atkreipia dėmesį, kad atsakovas, siekdamas įvertinti galimą pareiškėjos gyvenimo Lietuvoje grėsmę valstybės saugumui, 2023 m. balandžio 5 d. raštu, o 2023 m. birželio 21 d. pakartotinai žodžiu apklausė pareiškėją. Pareiškėja apklausos metu patvirtino savo poziciją, kad Krymas priklauso (duomenys neskelbtini) Federacijai bei išreiškė aiškų savo požiūrį į (duomenys neskelbtini) vykdomus karinius veiksmus prieš Ukrainą: „prezidentas teisingai diktuoja visus įvykius, nes kitaip niekaip karo nesustabdysi, žūsta žmonės, (duomenys neskelbtini) norėjo padėti, išlaisvinti liaudį“. Pareiškėja, akivaizdžiai žinodama susiklosčiusią geopolitinę saugumo situaciją, atsakydama į klausimyno 11 klausimą, išdėstė savo asmeninę poziciją, pateisinančią (duomenys neskelbtini) įvykdytą kitos suverenios valstybės (Ukrainos) teritorijos (Krymo) aneksiją. Nepaisant to, jog pareiškėja yra privatus asmuo, kuris išreiškė savo pažiūras inicijuotų administracinių procedūrų dėl leidimo gyventi Lietuvoje išdavimo metu, o ne per plačiai visuomenei ar jos daliai prieinamas priemones, tai tik iš dalies apriboja jos keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui neigiamą vertinimą.
Šalies argumentai
Pareiškėja 2023 m. spalio 11 d. pateikė teismui papildomus rašytinius paaiškinimus (b. l. 121–125), kuriuose nurodo, kad nesuprato Klausimyno klausimų, kadangi nekalba lietuviškai, todėl jai sunku teisingai išreikšti savo poziciją. Teigia, kad nesidomi politika, tačiau, pasisakydama dėl Krymo priklausymo (duomenys neskelbtini)i ar Ukrainai, pareiškėja nurodo, jog šis klausimas neišspręstas ir pagal tarptautinę teisę, o de jure Krymas turėtų priklausyti Ukrainai. Pareiškėja nesupranta, kaip galėtų pakenkti Lietuvos saugumui, kadangi čia gyvena jos sutuoktinis, su kuriuo turi mažametį vaiką, jai patinka, kaip Lietuva vystosi, joje aukšto lygio demokratija, keliamas pragyvenimo lygis. Pažymėjo, kad Lietuvoje turi nemažai draugų ir praleidžia nemažai laiko. Teigia, kad pasisako prieš karą, mano, jog buvo neteisingai suprasta apklausų metu. Be to, pažymi, kad Migracijos departamentas neatliko individualaus pareiškėjos situacijos vertinimo, sprendimą priėmė tik remdamasis formaliais spėjimais ir įtarimais. Taip pat nurodo, kad atsakovas pažeidė jos teisę į šeimų susijungimą, uždrausdamas jai net 2,5 metų atvykti į Lietuvą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Ginčas byloje kilo dėl Migracijos departamento 2023 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo Nr. 23S129623, kuriuo atsisakyta išduoti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, ir 2023 m. rugpjūčio 16 d. sprendimo Nr. 23S130809, kuriuo uždrausta pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką 30 mėnesių (2,5 metus), teisėtumo ir pagrįstumo.
Nustatyta, kad pareiškėja L. Š. yra (duomenys neskelbtini) pilietė (b. l. 106), kuri (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su Lietuvos Respublikos piliečiu J. Š. (b. l. 3). Pareiškėja su sutuoktiniu turi bendrą mažametį vaiką, gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 4).
Pareiškėja 2023 m. sausio 25 d. pateikė Migracijos departamentui prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu, t. y. Lietuvos Respublikoje gyvena pareiškėjos sutuoktinis, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis (b. l. 48–61).
Pareiškėja, 2023 m. vasario 20 d., pildydama Migracijos departamento pateiktą Klausimyną, atsakydama į 11 klausimą „Jūsų nuomone, kam priklauso Krymas? Pažymėkite savo atsakymą: „Ukrainai“ arba „(duomenys neskelbtini) Federacijai“, pažymėjo galimą pasirinkimo variantą „(duomenys neskelbtini) Federacijai“ (b. l. 44–47, 90–93).
VSD 2023 m. balandžio 12 d. išvadoje Nr. 18-3956 Migracijos departamentui pateikė vertinimą, kad, jei užsienietis teigiamai atsako į klausimyno 10 klausimą ir (arba) atsakydamas į 11 klausimą nurodo, kad Krymas priklauso (duomenys neskelbtini) Federacijai, jis taip išreiškia paramą (duomenys neskelbtini) įvykdytai karinei agresijai prieš Ukrainą ir jos teritorijų okupacijai. Tai rodo, kad asmuo remia (duomenys neskelbtini) vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, tai taip pat rodo, kad asmuo yra lojalus (duomenys neskelbtini) režimui ir gali būti išnaudotas (duomenys neskelbtini) valstybės institucijų ir (ar) žvalgybos tarnybų, vykdant veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus (b. l. 68–69, 119–120).
2023 m. birželio 5 d. žodžiu vykdant pareiškėjos apklausą ji nurodė, kad pasisako prieš karą, karinių veiksmų nepalaiko, tačiau, jos nuomone, „prezidentas teisingai diktuoja visus įvykius, nes kitaip niekaip karo nesustabdysi, žūsta žmonės, (duomenys neskelbtini) norėjo padėti, išlaisvinti liaudį.“ Į klausimą, ar (duomenys neskelbtini) užpuolė Ukrainą, ar gynėsi nuo galimo užpuolimo, atsakė, kad, jos manymu, (duomenys neskelbtini) gynėsi. Ji teigė, kad (duomenys neskelbtini) turėjo taip pasielgti, nes nebuvo aišku, ko tikėtis iš Ukrainos. Pareiškėja nurodė, kad: „Nuo 2014 m. vyksta karas. Jau nebeįmanoma buvo žiūrėti į Ukrainos veiksmus. Šį karą pradėjo Ukraina, jokias būdais ne (duomenys neskelbtini), prie ko čia (duomenys neskelbtini), kaip ją kaltina. Ukraina kariauja tarpusavyje, ji pradėjo keisti valdžią, prie ko čia (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) tame nedalyvavo.“ Pareiškėjos teigimu, ji politika nesidomi, kadangi yra daug neteisingos informacijos, nukreiptos prieš (duomenys neskelbtini). Migracijos departamento specialistui paklausus pareiškėjos, kam, jos manymu, priklauso Krymas ((duomenys neskelbtini) Federacijai ar Ukrainai), ji atsakė, kad Krymas niekada nepriklausė Ukrainai. Teigė, kad Ukrainai jis buvo padovanotas, o vėliau (duomenys neskelbtini) tik pasiėmė tai, kas jai priklauso. Pareiškėja patvirtino, kad Krymas pagal tarptautinę teisę priklauso (duomenys neskelbtini)i. Taip pat pasakojo, kad rinkimuose ji retai dalyvaudavo, paskutinį kartą balsavo už dabartinį (duomenys neskelbtini) prezidentą Vladimirą Putiną. Jos nuomone, Vladimiras Putinas nemažai gero padarė (duomenys neskelbtini)i, sustiprino kariuomenę, šalį, padeda motinoms ir vaikams. Teigė, kad (duomenys neskelbtini) seniai taip gerai negyveno, nors neneigė, kad yra sunkumų su darbais. Pareiškėja papasakojo, kad gimė, mokėsi, dirbo ir gyveno (duomenys neskelbtini), Kaliningrado srityje. Jos artimieji (motina) gyvena (duomenys neskelbtini), yra giminių ir Ukrainoje, tačiau su jais nebendrauja. Iš pirmos santuokos turi sūnų (14 m.). Šiuo metu yra susituokusi antrą kartą. Su sutuoktiniu J. Š., Lietuvos Respublikos piliečiu, susipažino internetu, santuokoje gimė sūnus. Pastaruoju metu pareiškėja gyvena tiek (duomenys neskelbtini), tiek Lietuvoje. Sutuoktinis kiekvieną savaitę atvyksta pas pareiškėją, jis neseniai gavo (duomenys neskelbtini) leidimą gyventi šeimos susijungimo pagrindu, galiojantį 3 ar 5 metus. Pareiškėja teigia, kad ketina gyventi su sutuoktiniu Lietuvoje, nes sutuoktinis Lietuvoje turi gerai apmokamą darbą (b. l. 70–74).
Migracijos departamentas, įvertinęs turimus duomenis, 2023 m. rugpjūčio 11 d. priėmė Sprendimą1, kuriuo nusprendė atsisakyti išduoti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi, nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui (b. l. 62–67). Jame nurodoma, kad, atsižvelgiant į tai, jog L. Š., tiek pateikdama paaiškinimą dėl Klausimyno 11 klausimo, tiek apklausos metu, nepaneigė pasirinkto atsakymo, nepakeitė sąmoningos pozicijos, pasireiškiančios neteisėtai okupuotos Ukrainos teritorijos priskyrimu (duomenys neskelbtini)i (jos nuomone, Krymas niekada nepriklausė Ukrainai, (duomenys neskelbtini) tik pasiėmė tai, kas jai priklauso), nepasmerkė neteisėtų (duomenys neskelbtini) veiksmų okupuotose Ukrainos teritorijose (ji teigė, kad (duomenys neskelbtini), užpuldama Ukrainą, gynėsi, norėjo padėti, išlaisvinti liaudį ir užbaigti karą, trunkantį nuo 2014 m., kurį pradėjo Ukraina) ir, vadovaujantis VSD rašte pateikta informacija, yra pagrindas daryti išvadą, kad užsienietė tokiu būdu išreiškia palaikymą (duomenys neskelbtini) įvykdytai karinei agresijai prieš Ukrainą ir jos teritorijų okupacijai ir, kad yra reali tikimybė, jog ji remia (duomenys neskelbtini) vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, taip pat, kad užsienietė yra lojali (duomenys neskelbtini) režimui ir gali būti išnaudota (duomenys neskelbtini) valstybės institucijų ir (ar) žvalgybos tarnybų, vykdant veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus. Migracijos departamento vertinimu, žodinės apklausos metu užsienietės pateikti paaiškinimai ir išreikšta pozicija yra nesuderinama su Lietuvos Respublikos visuomenės visuotinai reiškiama pozicija ir tvirta parama Ukrainos suverenitetui, nepriklausomybei, jos teritorijos vientisumui ir tarptautiniu mastu pripažintai sienų neliečiamybei. Pareiškėja VSD pripažinta kaip kelianti grėsmę valstybės saugumui, o įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą, šiandieninę geopolitinę situaciją, laikytina, kad surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, jog L. Š. šeiminiai ryšiai su Lietuvos Respublikos piliečiu, socialiniai ir ekonominiai ryšiai negali būti pripažįstami prioritetiniais ir labiau reikšmingais nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas bei negali būti pateisintas vien tuo faktu, kad Lietuvos Respublikoje gyvena jos sutuoktinis – Lietuvos Respublikos pilietis. Migracijos departamento vertinimu, atsisakymas išduoti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi laikytinas proporcinga priemone, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą, Lietuvos visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje, kurioje nebūtų skleidžiama informacija, pateisinanti vykdomus karo nusikaltimus ir nesuderinama su Lietuvos valstybės teisėtais interesais, bei užkardyti galinčias kilti grėsmes.
Taip pat Migracijos departamentas 2023 m. rugpjūčio 16 d. priėmė Sprendimą2, kuriuo uždraudė pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką 30 mėnesių (2,5 metus) (b. l. 39–43). Migracijos departamento vertinimu, uždraudimas L. Š. atvykti į Lietuvos Respubliką laikytinas proporcinga priemone, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą, Lietuvos visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje, kurioje nebūtų skleidžiama informacija, skatinanti nesantaiką, pateisinanti vykdomus karo nusikaltimus bei nesuderinama su Lietuvos valstybės teisėtais interesais bei užkardyti galinčias kilti grėsmes. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti ar gyventi joje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Įvertinus UTPĮ 133 straipsnio 5 dalyje nustatytą maksimalų draudimo atvykti laikotarpį (gali būti ilgesnis nei 5 metai), nustačius, jog pareiškėjos gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, kad ši užsienietė turi šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis, socialiniai ir ekonominiai ryšiai negali būti svarbesni už valstybės saugumą, kad šiai užsienietei buvo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi, pareiškėjai nustatytinas 2,5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis, kuris vertintinas kaip proporcingas.
Pareiškėja, nesutikdama su Sprendimais, prašo teismo juos panaikinti.
UTPĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato leidimo laikinai gyventi išdavimo ir keitimo pagrindus. UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu yra šeimos susijungimo atvejis. Pagal Įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 5 punktą leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui šeimos susijungimo atveju, kai Lietuvos Respublikoje gyvena užsieniečio sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis ir kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis arba užsienietis, turintis leidimą gyventi.
UTPĮ 4 straipsnio 3 dalis nustato, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Valstybės saugumo departamentas. Įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Migracijos departamentas, gavęs užsieniečio prašymą išduoti jam leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, spręsdamas dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ar laikinosios apsaugos užsieniečiui suteikimo, privalo gauti šio straipsnio 3 dalyje nurodytų institucijų įvertinimą, ar nėra šio straipsnio 3 dalyje nurodytų grėsmių valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei. Leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus šių institucijų išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai ar visuomenei.
UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ne kartą yra pažymėjęs, jog nei Įstatymas, nei kiti teisės aktai neapibrėžia, ką reiškia sąvoka „gali grėsti“, t. y. jos turinio atskleidimas, taip pat taikymas konkrečiu atveju yra teisės aiškinimo ir taikymo dalykas (žr., pvz., 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2015 m. vasario 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-506-624/2015; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2744-756/2017). Sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, privalo būti įvertintas galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali, todėl, siekiant tinkamai pritaikyti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktą, be kita ko, būtina įvertinti ir tai, kokio leidimo ir kokiu pagrindu prašoma, taip pat individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes. Sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimas ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė – pagrindas atsisakyti išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvoje (žr., pvz., LVAT 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010, kuri cituojama, pvz., 2023 m. gegužės 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1563-624/2023).
LVAT savo praktikoje, vertindamas kompetentingų valstybės institucijų išvadas dėl užsieniečių keliamos grėsmės valstybės saugumui, siejamos su asmens pažiūromis į situaciją, kurią sukėlė (duomenys neskelbtini) vyriausybė Ukrainoje, yra pažymėjęs, kad sprendimas dėl grėsmės valstybės saugumui turi būti grindžiamas individualiu nagrinėjimu. Šiuo aspektu LVAT akcentuoja, kad klausimyno atsakymus būtina vertinti kaip vieningą visumą ir tik individualiu vertinimu pagrįstų argumentų visumos bei duomenų, kad išsiaiškinta tikroji užsieniečio pozicija, pagrindu gali būti priimtas sprendimas dėl grėsmės valstybės saugumui (žr. 2023 m. gegužės 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1722-415/2023; 2023 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1610-822/2023).
Pažymėtina, kad užsienio valstybių piliečių išsiuntimo ir draudimo atvykti į šalį kontekste valstybės saugumo klausimai yra esminės svarbos interesas. Šioje srityje Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudencijoje pripažįstama platesnė susitariančiųjų šalių diskrecija, pažymint, jog grėsmės valstybės saugumui vertinimas sudaro valstybės suvereniteto vidinį branduolį (EŽTT 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Zarubin ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 69111/17, 69112/17, 69113/17, 69114/17). Nagrinėjamomis aplinkybėmis mutatis mutandis svarbūs ir EŽTT praktikoje nagrinėti atvejai, susiję su susitariančiųjų valstybių taikytomis teisinės atsakomybės priemonėmis, reaguojant į taip vadinamus nusikaltimų atsiprašymus (angl. apology of crime), kai tam tikri nusikaltimai neigiami, pateisinami, vertinami teigiamai, idealizuojami (EŽTT 2008 m. spalio 2 d. sprendimas byloje Leroy prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 35109/03) arba neigiami tam tikri didelės svarbos istoriniai įvykiai (2019 m. sausio 8 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Williamson prieš Vokietiją, pareiškimo Nr. 64496/17). Visais šiais atvejais EŽTT reikalauja taikyti individualų požiūrį ir atsižvelgti į tai, ar pažiūros išdėstytos įtemptoje politinėje ir socialinėje aplinkoje, koks yra pažiūrų pareiškimo tiesioginis ir platesnis kontekstas bei koks šių pažiūrų išsakymo būdas (EŽTT didžiosios kolegijos 2015 m. spalio 15 d. sprendimas byloje Perincek prieš Šveicariją, pareiškimo Nr. 27510/08). Šie kriterijai yra svarbūs aspektai, į kuriuos reikia atsižvelgti ir nagrinėjamu atveju.
LVAT yra išaiškinęs, jog minėtų išaiškinimų kontekste dėl visiems žinomų aplinkybių, susijusių su (duomenys neskelbtini) keliama grėsme Lietuvos valstybės saugumui, bent jau tol, kol tokia grėsmė yra reali, (duomenys neskelbtini) piliečių atžvilgiu, ypač siekiančių gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, gali būti taikomas sugriežtintos kruopščios patikros reikalavimų standartas, be kita ko, atsižvelgus į tai, kad jie priskiriami politiškai pažeidžiamų (galinčių pademonstruoti labilius įsitinkinimus dėl (duomenys neskelbtini) veiksmų ir politikos) asmenų grupei ir dėl to jų keliama rizika yra specifinė. Vadinasi, nagrinėjamas į Klausimyną įtrauktas klausimas dėl to, kam priklauso Krymas (t. y. (duomenys neskelbtini) aneksuota Ukrainos teritorija), gali būti susijęs ir su bendrąja prevencija, kai asmenys, išviešinę savo įsitikinimus, tikėtina, užkerta kelią savo ryšių su (duomenys neskelbtini) plėtojimuisi, tokiu būdu sumažindami jų gyvenimo Lietuvoje galimas grėsmes valstybės saugumui (žr. LVAT 2023 m. birželio 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1770-968/2023).
Nors pareiškėja teismui 2023 m. spalio 11 d. pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose teigia, kad ji nesuprato Klausimyno 11 klausimo, taip pat tvirtina, jog nepalaiko karo veiksmų ir nori, kad karas greičiau baigtųsi, tačiau nagrinėjamu atveju, įvertinęs bylos medžiagą, teismas daro išvadą, kad pareiškėja aiškiai suprato Klausimyno 11 klausimo „Jūsų nuomone, kam priklauso Krymas?“ turinį, jo įtraukimo į tokio pobūdžio Klausimyną kontekstą ir sąmoningai pažymėjo atsakymą „(duomenys neskelbtini) Federacijai“. Taip pat pareiškėja, akivaizdžiai žinodama susiklosčiusią geopolitinę saugumo situaciją, atsakydama į pastarąjį klausimą, išdėstė savo asmeninę poziciją, pateisinančią (duomenys neskelbtini) įvykdytą kitos suverenios valstybės (Ukrainos) teritorijos (Krymo) aneksiją. Pareiškėja tiek raštu, tiek žodinės apklausos metu aiškiai išsakė savo poziciją, jog, jos nuomone, Krymas niekada nepriklausė (duomenys neskelbtini)i, (duomenys neskelbtini) bando susigrąžinti tai, kas jai priklauso, o karas kilo dėl Ukrainos veiksmų (valdžios pakeitimo ir pan.). Teismas atkreipia dėmesį, kad, nepaisant to, jog pareiškėja yra privatus asmuo, kuri išreiškė savo pažiūras inicijuotų administracinių procedūrų dėl laikino leidimo gyventi Lietuvoje išdavimo metu, o ne per plačiai visuomenei ar jos daliai prieinamas priemones, tai tik iš dalies apriboja jos keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui neigiamą vertinimą. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad nėra tikslaus apibūdinimo, kaip turi būti išreikštas palaikymas (duomenys neskelbtini) Vyriausybės veiksmams bei politikai, tačiau jis gali būti suprantamas kaip apimantis ne tik aktyvias plataus masto pažiūrų reiškimo formas, bet ir nedviprasmišką įsitikinimų pareiškimą kompetentingoms valstybės institucijoms, kai toks asmuo gali pagrįstai tikėtis, jog nagrinėjamas kriterijus nustatomas ir vertinamas atsižvelgiant į valstybės saugumo priežastis.
Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į (duomenys neskelbtini) keliamą egzistencinę grėsmę Lietuvai, taip pat įvertinęs vykdomą neišprovokuotą agresijos prieš Ukrainą, neturi jokių priežasčių nesutikti su VSD ir Migracijos departamento atliktu pareiškėjos aiškiai ir nedviprasmiškai (sąmoningai) deklaruojamos pozicijos, be kita ko, atsakant į Klausimyno 11 klausimą „Jūsų nuomone, kam priklauso Krymas“, vertinimu. Kaip minėta, pareiškėjos sąmoninga pozicija teisinant (duomenys neskelbtini) įvykdytą neteisėtą Ukrainos teritorijos aneksiją sudaro pakankamą pagrindą vertinimui, kad jos laikinas gyvenimas Lietuvoje gali grėsti Lietuvos valstybės saugumui, o ji pati, reikšdama palankumą prokremliškam režimui, taip pat yra ir potencialus verbavimo taikinys režimo jėgos struktūroms, siekiančioms per Lietuvoje gyvenančius asmenis rinkti informaciją ar pasitelkiant tokius asmenis (duomenys neskelbtini) jėgos struktūrų operacijoms užsienio valstybėse užtikrinti.
Pažymėtina, kad pareiškėjos 2023 m. spalio 11 d. pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose dėstoma kitokia nuomonė ir teiginiai, jog ji neva nesuprato Klausimyno klausimų dėl lietuvių kalbos trūkumo, teismo vertinami kaip pareiškėjos pasirinkta gynybinė pozicija, siekiant paneigti tikrąją savo poziciją dėl (duomenys neskelbtini) vykdomos agresyvios politikos. Atkreiptinas dėmesys, kad, nors pareiškėja, atsakydama į Klausimyno 10 klausimą, nurodė, jog nepritaria (duomenys neskelbtini) vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje, vis dėlto, teismo nuomone, tai nepaneigia aplinkybės, kad pareiškėjos laikinas gyvenimas Lietuvoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui.
Vertinant pareiškėjos turimus šeiminius ryšius Lietuvos Respublikoje, pažymėtina, kad, vadovaujantis EŽTT praktika, pagal kurią Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 8 straipsnis, garantuojantis teisę į šeimos gyvenimo gerbimą, neužtikrina asmens teisės į šeimos gyvenimą tam tikroje šalyje bei nenustato tiesioginės pareigos valstybei įsileisti užsieniečius šeimos susijungimo pagrindu (žr., pvz., 1985 m. gegužės 28 d. sprendimas byloje Abdulaziz, Cabales ir Balkandali prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimų Nr. 9214/80, Nr. 9473/81, Nr. 9474/81); 1996 m. lapkričio 28 d. sprendimą byloje Ahmut prieš Olandiją (pareiškimo Nr. 21702/93), darytina išvada, kad teisė į šeimos susijungimą laikytina išvestine, kildinama iš bendros valstybių pareigos užtikrinti teisę į šeimos gyvenimo gerbimą. Teisė į šeimos gyvenimo gerbimą nėra absoliuti, ji gali būti ribojama remiantis viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo pagrindais, tačiau kiekvienu atveju būtina įvertinti, ar toks teisės į šeimą ribojimas, netgi kai siekiama apsaugoti nacionalinius interesus, yra proporcingas siekiamam tikslui (žr., pvz., LVAT 2010 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-342/2010). Konvencija neužtikrina užsieniečiui teisės įvažiuoti ir gyventi konkrečios šalies teritorijoje kaip pagrindinės teisės (žr., pvz., EŽTT 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 46410/99). LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad teisė atvykti į Lietuvą ir joje gyventi nėra prigimtinė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (žr., pvz., 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2720-2014).
Šiuo aspektu pabrėžtina, kad Migracijos departamentas tinkamai įvertino aplinkybes, susijusias su pareiškėjos šeiminiais ryšiais, faktą, kad pareiškėja yra sudariusi santuoką su Lietuvos Respublikos piliečiu, su kuriuo turi bendrą mažametį vaiką. Vis dėlto, teismas pabrėžia, kad pati pareiškėja 2023 m. birželio 5 d. vykusios žodinės apklausos metu paaiškino, jog jos sutuoktinis 3 ar 5 metams gavo leidimą gyventi (duomenys neskelbtini). Jos teigimu, jie nusprendė gyventi Lietuvoje vien tik dėl to, jog sutuoktinis turi gerai apmokamą darbą, tačiau pareiškėja nei Migracijos departamentui, nei teismui nėra nurodžiusi duomenų, jog (duomenys neskelbtini) jai, jos sutuoktiniui ar jų mažamečiam vaikui grėstų pavojus, todėl iš esmės nėra nustatyta aplinkybių, dėl kurių pareiškėja su šeima negalėtų gyventi (duomenys neskelbtini). Be to, pareiškėja nurodė, jog (duomenys neskelbtini) gyvena jos motina, taip pat nepilnametis sūnus, gim. (duomenys neskelbtini), iš pirmosios santuokos. Jos teigimu, (duomenys neskelbtini) žmonės seniai taip gerai negyveno, šalyje yra padedama motinoms ir vaikams, o šiuo metu pareiškėja yra vaiko priežiūros atostogose. Teisėjų kolegijos vertinimu, stiprius ryšius su (duomenys neskelbtini) turinčios pareiškėjos, kurios atžvilgiu yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių teigti, kad ji gali kelti grėsmę valstybės saugumui, interesas apsigyventi Lietuvoje negali būti pateisintas vien tuo faktu, kad Lietuvoje gyvena jos sutuoktinis ir jie turi bendrą vaiką. Pabrėžtina, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjos sutuoktiniui būtų uždrausta atvykti į (duomenys neskelbtini), juolab, kad, pareiškėjos paaiškinimais, jis yra gavęs leidimą joje laikinai gyventi. Konstatuotina, kad nurodytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjos situacija atsakovo įvertinta individualizuotai ir padaryta pagrįsta išvada dėl pareiškėjos keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui, o priimtas sprendimas, remiantis tokiu vertinimu, yra pagrįstas ir teisėtas.
Atsakovas taip pat priėmė sprendimą uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką 30 mėnesių (2,5 metų), įvertinęs tas pačias priežastis, lėmusias atsakovo sprendimą neišduoti pareiškėjai leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, t. y. kad, VSD duomenimis, pareiškėja kelia grėsmę valstybės saugumui. Nagrinėjamoje byloje teismui konstatavus, kad Migracijos departamento išvada, jog pareiškėjos gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, yra teisėta ir pagrįsta, vertinant sprendimo dėl uždraudimo atvykti teisėtumą pirmiau nurodyti argumentai nekartojami.
Pagal Įstatymo 133 straipsnio 5 dalį, užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai. Įstatymo 133 straipsnio 7 ir 8 dalyse nustatyta, kad užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą sudaro, tvarko ir duomenis iš šio sąrašo skelbia ir centrinei antrosios kartos Šengeno informacinei sistemai teikia Migracijos departamentas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima Valstybės sienos apsaugos tarnyba, jeigu ji priėmė šio Įstatymo 127 straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą, arba Migracijos departamentas. Sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką šio straipsnio 4 dalyje nurodytais pagrindais užsienio reikalų ministro siūlymu priima vidaus reikalų ministras. Draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką trukmė nustatoma kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgus į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes.
Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 (toliau – ir Tvarka), 1 straipsnyje nustatyta, kad kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarka nustato pavyzdinius kriterijus, kurie turėtų būti vertinami kiekvienu individualiu atveju nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant užsieniečio duomenis iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, sąrašą ir jų vertinimo tvarką, taip pat apibrėžia šių kriterijų įtaką priimant sprendimą dėl draudimo atvykti laikotarpio. Tvarkos 37 punkte nustatyta, kad priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, atsižvelgiama į kompetentingos valstybės institucijos ar įstaigos motyvuotą išvadą ar pateiktą informaciją dėl to, ar užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, taip pat į esamus užsieniečio šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje.
Nagrinėjamu atveju faktinis pagrindas uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką buvo jos keliama grėsmė valstybės saugumui, todėl Migracijos departamentas, nustatydamas 30 mėnesių draudimo atvykti laikotarpį, Įstatymo 133 straipsnio 5 dalies nuostatų nepažeidė, nes, kaip minėta, tokiu atveju gali būti nustatymas ir ilgesnis nei 5 metai draudimo laikotarpis. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju VSD siūlė uždrausti pareiškėjai penkerius metus atvykti į Lietuvos Respubliką, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjos atžvilgiu Sprendime2 taikytas ribojimas atvykti į Lietuvos Respubliką 2,5 metų yra proporcingas ir pagal byloje nustatytas konkrečias faktines aplinkybes pareiškėjos teisių nevaržo labiau nei tai būtina.
Įvertinusi visas aplinkybes ir Sprendimų turinį, teisėjų kolegija daro išvadą, kad jie atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimus, yra pagrįsti objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, juose aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis. Apibendrinant byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimus, tinkamai pritaikė teisės aktų nuostatas bei išanalizavo ginčo faktines aplinkybes, priėmė pagrįstus ir teisėtus Sprendimus, todėl jų naikinti skunde nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo.
Esant nustatytoms aplinkybėms, pareiškėjos patikslintas skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktas).
Netenkinus skundo reikalavimų, pareiškėja neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjos L. Š. (S.) patikslintą skundą atmesti.
Sprendimas per 14 (keturiolika) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.