Kauno apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal asmens, kurio atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena nutraukta, A. K. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2025 m. balandžio 11 d. nutarties, kuria panaikintas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Institucija) 2024 m. rugpjūčio 1 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)).

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Institucijos 2024 m. rugpjūčio 1 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) A. K. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 351 straipsnio 3 dalį, paskiriant jam 430 Eur baudą, už tai, kad jis nuo 2023 m. sausio 1 d. 00.00 val. iki 2023 m. liepos 10 d. 00.00 val., savavališkai, t. y. teisės aktų nustatyta tvarka neparengęs projekto ir neturėdamas statybą leidžiančio dokumento, žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame kultūros paveldo objekto teritorijoje ((duomenys neskelbtini) istorinės dalies, kultūros paveldo vietovės apsaugos zonos teritorija) adresu (duomenys neskelbtini) pastatė stoginę (ilgis – 6,40 m, plotis – 3,10 m, aukštis – 3,15 m, bendras plotas – 19,84 kv. m.). Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statinių klasifikavimas“ 3 lentelės 4.2 punktą statinys priskiriamas I grupės nesudėtingųjų inžinerinių statinių kategorijai. Vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 3 priedo 1.1. punktu įrengtam statiniui privalomas statybą leidžiantis dokumentas. A. K. surašytas savavališkos statybos aktas Nr. (duomenys neskelbtini), Privalomasis nurodymas nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini). Patikrinimo rezultatai užfiksuoti 2023 m. liepos 11 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 2 straipsnio 28 dalyje nurodyta, kad statinio ar jo dalies statyba neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius laikoma savavališka statyba. Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, kad statytojas privalo šio įstatymo nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą. Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 ir 8 punktuose nurodyta, kad naujo ypatingojo ir neypatingojo statinio statybą konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kitoje teritorijoje aplinkos ministro nustatytais atvejais; naujo nesudėtingojo statinio statybai kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje ir jos apsaugos zonoje kultūros ministro ir aplinkos ministro nustatytais atvejais leidžiantis dokumentas yra leidimas statyti ir leidimas tęsti sustabdytą statybą, išskyrus atvejus, kai statyba tęsiama pašalinus savavališkos statybos padarinius. Statybos įstatymo 27 straipsnio 22 dalyje nurodyta, kad statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, draudžiama.

2. A. K., nesutikdamas su Institucijos 2024 m. rugpjūčio 1 d. nutarimu, pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, kuris 2025 m. balandžio 11 d. nutartimi, skundą tenkino ir Institucijos 2024 m. rugpjūčio 1 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) panaikino, A. K. atžvilgiu administracinio nusižengimo teiseną nutraukė. Teismas nustatė, kad A. K. nėra padaręs administracinio nusižengimo, nes per laiką kol buvo nagrinėjama byla teisme pasikeitė Statybos įstatymas ir kiti susiję teisės aktai, tame tarpe ir statybos reglamentai, kuriuose buvo numatyta prievolė gauti statybos leidimą I grupės nesudėtingam statiniui, o šiuo metu I grupės nesudėtingam statiniui statybos leidimo nereikia. Pasikeitus įstatymo reglamentavimui, teismas konstatavo, kad A. K. veiksmuose neliko administracinio pažeidimo numatyto ANK 351 straipsnio 3 dalyje, požymių.

3. A. K., pateikdamas skundą Kauno apygardos teismui dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 11 d. nutarties, prašo įvertinti skunde minimus argumentus, kurių apylinkės teismas neįvertino. Apelianto teigimu, teismas privalėjo visas aplinkybes išnagrinėti ir jas priimti arba pagrįstai atmesti, ir nesiremti vienu argumentu tai, kad įsigaliojo Statybos ir kitų susijusių teisės aktų pakeitimai, kuo remiantis administracinio nusižengimo teisena buvo nutraukta.

3.1. Skunde A. K. nurodo, jog apylinkės teismas nepakankamai įvertino pateiktus argumentus bei įrodymus, skundžiama nutartis nėra aiški. Nurodo, jog Kauno apylinkės teismui pateikė pagrįstus įrodymus, kad Institucijos pareigūnai 2023 m. liepos 10 d. pateko į (duomenys neskelbtini) privačią valdą neteisėtai, tuo neteisėtai tyrimui rinko medžiagą.

3.2. Teigiama, jog Institucija padarė procesinius pažeidimus 2023 m. spalio 11 d. surašant administracinio nusižengimo protokolą, kuomet buvo supažindintas tik su dalimi visos administracinio nusižengimo tyrimo medžiagos. Nebuvo pateiktas pareiškimas, faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas bei nuotraukos, kiti dokumentai.

3.3. Skunde taip pat nurodoma, jog Institucija įpareigojo, A. K., kaip administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, įrodyti savo nekaltumą skundžiant Institucijos surašytą Savavališkos statybos aktą, Privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų, Privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius skundžiant bendros kompetencijos teismui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Vėliau Institucija rėmėsi teismo priimtais sprendimais, kuomet tyrimą atliekanti įstaiga privalėjo įrodinėti A. K. kaltumą, o ne įpareigoti teikti įrodymus prieš save, kas akivaizdžiai prieštarauja įstatymams.

4. Institucija pateikė atsiliepimą į A. K. apeliacinį skundą, kuriame prašo skundo netenkinti.

4.1. Atsiliepime Institucija nesutinka su apelianto teiginiais, jog Institucijos pareigūnai į privačią valdą, esančią (duomenys neskelbtini), pateko neteisėtai, dėl ko ir neteisėtai rinko tyrimui reikšmingą medžiagą. Nurodoma, jog nagrinėjamu atveju buvo gautas skundas ir jis buvo nagrinėjamas vadovaujantis Institucijos veiklą reglamentuojančiais teisės aktais, todėl nėra pagrindo vertinti, kad atliekant patikrinimą įrodymai surinkti neteisėtai.

4.2. Taip pat atsiliepime nurodoma, jog Institucija neturi duomenų, kad apeliantas būtų kreipęsis dėl susipažinimo su bylos medžiaga po protokolo surašymo. Administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu ir iki protokolo surašymo, apeliantas tokios teisės, susipažinti su medžiaga neturėjo. Medžiaga dėl pažeidimo padarymo aplinkybių nustatymo ir jo pašalinimo: Savavališkos statybos aktas, privalomasis nurodymas nevykdyti darbų ir privalomasis nurodymas apeliantui buvo išsiųsti 2023 m. liepos 26 d. su Inspekcijos raštu „Dėl savavališkos statybos aktų ir privalomųjų nurodymų siutimo Nr. (duomenys neskelbtini). Institucija atsiliepime taip pat nurodo, jog apeliantas neturėjo teisės gauti informacijos apie skundo pateikėją, kadangi skundas pateiktas Inspekcijos pasitikėjimo linijos nuostatų tvarka.

4.3. Atsiliepime pažymima ir tai, kad nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas atsižvelgiant ne vien tik į savavališkos statybos aktą, o vertinant visumą duomenų. Savavališkos statybos aktas surašytas Inspekcijos veiklą reglamentuojančių teisės aktų pagrindu. Institucijos teigimu, apeliantas savavališko statybos akto civilinėje byloje nenuginčijo, todėl jis yra teisėtas ir jame nustatyti duomenys yra teisingi.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Asmens, kurio atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena nutraukta, A. K. skundas atmetamas.

5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde iš esmės nėra ginčijama tai, jog A. K. atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena dėl ANK 351 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, nutraukta. Skunde A. K. apygardos teismo prašo įvertinti visus skunde minimus argumentus dėl padarytų procesinių pažeidimų tiriant administracinio nusižengimo bylą.

6. A. K. Institucijos 2024 m. rugpjūčio 1 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nubaustas už tai, kad jis savavališkai, t. y. teisės aktų nustatyta tvarka neparengęs projekto ir neturėdamas statybą leidžiančio dokumento, žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame kultūros paveldo objekto teritorijoje ((duomenys neskelbtini) istorinės dalies, kultūros paveldo vietovės apsaugos zonos teritorija) adresu (duomenys neskelbtini) pastatė stoginę (ilgis – 6,40 m, plotis – 3,10 m, aukštis – 3,15 m, bendras plotas – 19,84 kv. m.). Apeliantas nesutikdamas su Institucijos nutarimu, pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, kuriuo prašė, skundžiamą nutarimą panaikinti. Kauno apylinkės teismas, skundžiama nutartimi A. K. skundą tenkino ir administracinio nusižengimo teiseną, dėl ANK 351 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo, nutraukė. Teismas nustatė, jog iš esmės A. K. Institucijos nutarimo priėmimo metu, ANK 351 straipsnio 3 dalies pagrindu nuobauda buvo paskirta pagrįstai ir numatytas administracinis nusižengimas yra pilnai įrodytas. Visgi, teismas konstatavo, jog 2024 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo Statybos įstatymo ir kitų susijusių teisės aktų pakeitimai, tame tarpe ir statybos techninis reglamentas STR1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“. Po minėtų pakeitimų, t. y. nuo 2024 m. lapkričio 1 d., neliko privalomumo turėti leidimą statyti naują I grupės nesudėtingą statinį. Atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamu atveju A. K. pastatytas statinys priskiriamas I grupės nesudėtingiems statiniams, kuriam pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus nėra privalomas leidimas statyti, nėra pagrindo A. K. bausti administracine tvarka dėl savavališkos statybos. Ginčo dėl šių pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, tai yra dėl įsigaliojusių pakeitimų, kurių pagrindu, A. K. atlikti veiksmai šiuo metu neatitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 351 straipsnio 3 dalyje numatytų požymių, nėra. Apeliaciniame skunde šios aplinkybės nėra ginčijamos, todėl išsamiau skundą nagrinėjantis teismas dėl šių apylinkės teismo nustatytų aplinkybių nepasisako ir jų nevertina.

7. Iš bylos medžiagos matyti, jog A. K. nesutikdamas su Institucijos nutarimu, kuriuo jis nubaustas pagal ANK 351 straipsnio 3 dalį, prašė šį nutarimą panaikinti. Apeliantas skunde apylinkės teismui išdėstė nesutikimo su priimtu Institucijos nutarimu argumentus. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, jog apylinkės teismas, nagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, ANK nuostatų nepažeidė. Priešingai nei nurodoma skunde apygardos teismui, skundžiamos nutarties išvados yra pagrįstos išsamiu byloje esančių aplinkybių išnagrinėjimu, surinktų įrodymų vertinimu. Nors apeliantas skunde nurodo, jog apylinkės teismas neįvertino visų jo skunde dėstomų argumentų, tačiau šiame kontekste svarbu pažymėti tai, kad pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-13-976/2019, Nr. 2AT-60-387/2022 ir kt.).

8. Pirmosios instancijos teismas vertindamas pareiškėjo skundo argumentus, nustatė, jog A. K. nurodytos aplinkybės, t. y., jog jo pastatytas objektas nėra stoginė ir tai yra kilnojamasis daiktas, o ne statinys, atmestinas kaip nepagrįstas. Teismas pažymėjo, jog savavališkos statybos akte konstatuota, kad aptariama stoginė yra statinys. Šis aktas nebuvo nuginčytas ir pareiškėjui pateikiant ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-1246-1070/2024. Apylinkės teismas konstatavo, jog stoginė yra statinys, nekilnojamasis daiktas, dėl ko pareiškėjo skundo argumentus atmetė. Iš esmės, skundžiama nutartimi, apylinkės teismas nustatė, jog A. K. išties neparengęs projekto ir neturėdamas statybą leidžiančio dokumento, žemės sklype, esančiame kultūros paveldo objekto teritorijoje pastatė stoginę (ilgis – 6,40 m, plotis – 3,10 m, aukštis – 3,15 m, bendras plotas – 19,84 kv. m.), dėl ko jis buvo pagrįstai nubaustas pagal ANK 351 straipsnio 3 dalį.

9. Skunde apygardos teismui, A. K. nurodo, jog Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pareigūnai 2023 m. liepos 10 d. pateko į (duomenys neskelbtini) privačią valdą neteisėtai, tuo neteisėtai tyrimui rinko medžiagą. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, apylinkės teismas įvertino tai, jog minėtu adresu buvo atliktas patikrinimas gavus duomenų apie savavališką statybą. Liudytojas A. S., atlikęs patikrinimą parodė, jog patikrinimo metu buvo fotografuojama, po patikrinimo buvo surašytas Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas ir Savavališkos statybos aktas. Skundą nagrinėjantis teismas, nesutikdamas su apelianto skundo argumentais dėl neteisėto įrodymų rinkimo atkreipia dėmesį, jog 2023 m. birželio 9 d. Institucija pasitikėjimo linija gavo skundą, dėl to, kad savavališkai, neturint statybą leidžiančio dokumento, vykdomos naujų ypatingųjų ir neypatingųjų statinių statybos arba šių statinių rekonstravimas. Skunde buvo nurodyta, kad žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini) statomas ūkinis pastatas be kaimynų sutikimo ir nesuderinus leidimų, netelpantis sklypo ribose. Atsižvelgiant į gautą skundą, Institucija vykdydama jai nustatytas funkcijas, ėmėsi veiksmų nustatyti savavališkos statybos fakto pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog Institucijos pareigūnai vykdydami nustatytas funkcijas, 2023 m. liepos 10 d. atlikto patikrinimo metu, neteisėtai pateko į privačią teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini). Pagal tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 10 punktą, Inspekcija, vykdydama statybos valstybinę priežiūrą, turėjo teisę netrukdomai patekti į visas statybvietes ir jose statomus, rekonstruojamus, remontuojamus ar griaunamus statinius. Šio įstatymo 1 dalies 11 punkte numatyta, kad Inspekcija, vykdydama statybos valstybinę priežiūrą, turi teisę gavus informacijos apie tai, kad naudojamame statinyje, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, vykdomi statybos darbai, - netrukdomai patekti į šiuos statinius ir juose esančias patalpas. Į gyvenamąsias patalpas be jų savininko ar naudotojo sutikimo galima pateikti tik teismo sprendimu. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog į gyvenamąsias patalpas patekti nebuvo bandoma. Taigi, atsižvelgiant į šį teisės reglamentavimą, nėra pagrindo spręsti, jog įrodymai, tai yra Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas buvo atliktas neteisėtai ar pažeidžiant įstatyme numatytus reikalavimus.

10. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo sutikti ir su apelianto nurodytais argumentais, jog Institucija atlikdama administracinio nusižengimo tyrimą, padarė procedūrinius pažeidimus, nesuteikiant A. K. teisės susipažinti su visa surinkta byloje esančia medžiaga. ANK 577 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę susipažinti su bylos medžiaga. Iš byloje esančio 2023 m. spalio 11 d. administracinio nusižengimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog prie asmens paaiškinimų dėl administracinio nusižengimo, jo aplinkybių nurodyta: „į mano prašymą susipažinti su visa tyrimo medžiaga buvo sureaguota, tyrimo medžiaga buvo persiųsta el. paštu iki protokolo surašymo“ (1 t., b. l. 148–150). Byloje esantys duomenys patvirtina, jog A. K. buvo išsiųsta susipažinti dalis medžiagos: Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2023 m. liepos 12 d. savavališkos statybos akto Nr. (duomenys neskelbtini), be priedų, 2023 m. liepos 17 d. privalomojo nurodymo nevykdyti jokių statybos statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2023 m. liepos 25 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninių dokumentų nuorašai (1 t., b. l. 131). Kaip ir teisingai pažymėta Institucijos atsiliepime į skundą, ANK 570 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad surašius administracinio nusižengimo protokolą, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nukentėjusysis ar jų atstovai turi teisę susipažinti su visa pareigūnų atlikto tyrimo medžiaga, taip pat su bylos medžiaga, pateikta bylos nagrinėjimo metu. Nagrinėjamu atveju, byloje nėra duomenų, jog po protokolo surašymo, A. K. būtų kreipęsis į Instituciją su prašymu leisti susipažinti su administracinio nusižengimo bylos medžiaga bei toks jo prašymas būtų netenkintas. Atkreiptinas dėmesys, jog nagrinėjamu atveju skundas dėl savavališkos statybos buvo pateiktas vadovaujantis Inspekcijos pasitikėjimo linijos nuostatais, dėl ko Institucija neturėjo teisinio pagrindo A. K. suteikti duomenų apie skundo pateikėją. Skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė susipažinti su bylos medžiaga buvo suvaržyta, todėl nėra pagrindo spręsti, jog atliekant administracinio nusižengimo tyrimą buvo padaryti procesiniai pažeidimai, kurių pagrindų Institucijos nutarimas turėtų būti naikinamas.

11. Skunde apygardos teismui A. K. nurodo, jog Institucija įpareigojo jį, kaip administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, įrodyti savo nekaltumą skundžiant Savavališkos statybos aktą, Privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų, Privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius civilinio proceso tvarka, vėliau šiais duomenimis įrodinėjant apelianto kaltumą. Nesutinkant su šiais skundo argumentais bei juos atmetant kaip nepagrįstus, pažymėtina tai, jog Institucijos 2023 m. liepos 12 d. Savavališkos statybos akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog šis savavališkos statybos aktas gali būti skundžiamas bendrosios kompetencijos teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo gavimo dienos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (1 t., b. l. 132–133). Atkreiptinas apelianto dėmesys, jog teikti skundą dėl minėto sprendimo yra asmens teisė, o ne pareiga. Be to, iš byloje esančių duomenų matyti, jog A. K. kaltė padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 351 straipsnio 3 dalyje buvo įrodinėjama ne vien savavališkos statybos aktu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, tačiau buvo vertinama surinktų duomenų visuma. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, nėra pagrindo daryti išvadą, jog Institucija atlikdama administracinio nusižengimo tyrimą nesilaikė įstatyme numatytų reikalavimų bei padarė procesinius pažeidimus, kurių pagrindu Institucijos nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) turėtų būti naikinamas.

12. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas, tenkindamas A. K. skundą bei administracinio nusižengimo teiseną dėl ANK 351 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, nutraukė pagrįstai nustatydamas, jog dėl įsigaliojusių Statybos įstatymo ir kitų susijusių teisės aktų pakeitimų nuo 2024 m. lapkričio 1 d. A. K. veiksmai neužtraukia administracinės atsakomybės. Spręsti, jog Institucijos skundžiamas nutarimas yra nepagrįstas dėl kitų apelianto skundo nurodytų aplinkybių, nėra pagrindo, dėl ko A. K. skundas atmestinas kaip nepagrįstas, Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 11 d. nutartį paliekant nepakeistą.

13. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, jog vadovaujantis ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, teismas išnagrinėjęs bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje ir priimdamas sprendimą panaikinti nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti priima nutarimą. Nagrinėjamu atveju, apylinkės teismas priėmė nutartį. Visgi, šis pažeidimas nėra esminis ir nedaro paties sprendimo neteisėtu ir nepagrįstu, todėl ši klaida vertinama kaip rašymo apsirikimas ir ištaisytina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. balandžio 11 d. nutarimą nepakeistą ir asmens, kurio atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena nutraukta, A. K. apeliacinį skundą atmesti.

Ištaisyti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. balandžio 11 d. procesinio sprendimo įžanginėje ir rezoliucinėje dalyse padarytą rašymo apsirikimo klaidą, nurodant, jog Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismas 2025 m. balandžio 11 d. priėmė nutarimą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.