- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-11
- Bylos Nr.
- II-114-753/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-13-3-00084-2024-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Rasa Balsevičienė
- Kategorijos
dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui A. K. (toliau – ir Pareiškėjas), kuris dalyvauja nuotoliniu būdu, per kompiuterinę programą, platformą „ZOOM“,
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovui Gedui Gvildžiui, kuris dalyvauja nuotoliniu būdu, per kompiuterinę programą, platformą „ZOOM“,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo A. K. skundą dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2024 m. rugpjūčio 1 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. VTPSI-ANR_N-514-2024 (ROIK: 23223539760) panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Institucija) patarėjo Gedo Gvildžio 2024 m. rugpjūčio 1 d. nutarimu Nr. VTPSI-ANR_N-514-2024 (toliau – ir nutarimas) A. K. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 351 straipsnio 3 dalį, už tai, kad teisės aktų nustatyta tvarka neparengęs projekto ir neturėdamas statybą leidžiančio dokumento, žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame kultūros paveldo objekto teritorijoje (Žaslių istorinės dalies, kultūros paveldo vietovės apsaugos zonos teritorija) adresu (duomenys neskelbtini) pastatė stoginę (ilgis-6,40 m., plotis - 3,10 m., aukštis -3,15 m, bendras plotas - 19,84 kv. m.). Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 3 lentelės 4.2 punktą statinys priskiriamas I grupės nesudėtingųjų inžinerinių statinių kategorijai. Vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 3 priedo 1.1. punktu įrengtam statiniui privalomas statybą leidžiantis dokumentas. A. K. surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-20-230712-00083, Privalomasis nurodymas nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-20-230717-00090 ir Privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-230725-00094. Patikrinimo rezultatai užfiksuoti 2023 m. liepos 11 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FAK-1427. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau - Statybos įstatymas) 2 straipsnio 28 dalyje nurodyta, kad statinio ar jo dalies statyba neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius laikoma savavališka statyba. Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, kad statytojas privalo šio įstatymo nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą. Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 ir 8 punktuose nurodyta, kad naujo ypatingojo ir neypatingojo statinio statybą konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kitoje teritorijoje aplinkos ministro nustatytais atvejais; naujo nesudėtingojo statinio statybai kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje ir jos apsaugos zonoje kultūros ministro ir aplinkos ministro nustatytais atvejais leidžiantis dokumentas yra leidimas statyti ir leidimas tęsti sustabdytą statybą, išskyrus atvejus, kai statyba tęsiama pašalinus savavališkos statybos padarinius. Statybos įstatymo 27 straipsnio 22 dalyje nurodyta, kad statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, draudžiama. Nutarimu A. K. buvo paskirta 430 Eur bauda (1 t., b. l. 22-25).
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. K. pateikė skundą dėl minėto nutarimo, kuriame paaiškino, kad Inspekcija 2024 m. rugpjūčio 1 d. priimdama nutarimą administracinio nusižengimo byloje nesirėmė teismų praktika ir išaiškinimais dėl statybos objekto. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - ir CK) 1.98 straipsnis nustato, kad daiktai, kaip civilinių teisių objektai, skirstomi į kilnojamuosius ir nekilnojamuosius. Nekilnojamieji daiktai yra žemė ir kiti daiktai, kurie susiję su žeme ir kurių negalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties bei iš esmės nesumažinus jų vertės (pastatai, įrenginiai, sodiniai ir kiti daiktai, kurie pagal paskirtį ir prigimtį yra nekilnojamieji). Nekilnojamiesiems daiktams taip pat prilyginami įstatymuose numatyti laivai ir orlaiviai, kuriems nustatyta privaloma teisinė registracija. Įstatymai gali pripažinti nekilnojamaisiais daiktais ir kitą turtą. Daiktai, kuriuos galima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės, laikomi kilnojamaisiais, jeigu įstatymai nenustato ko kita. Statybos įstatymo 2 straipsnio 84 dalis nustato, kad statinys - nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus. LAT 2012-06-29 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2012 pažymėjo, kad „Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad statinys - tai pastatas arba inžinerinis statinys, turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus, ir kuris yra nekilnojamasis daiktas. Atsižvelgdamas į tai, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje pateiktą statinio sąvoką, statinys yra nekilnojamasis daiktas, kurį apibūdina trys požymiai; 1) daikto sukūrimas vykdant statybos darbus; 2) kuriant daiktą buvo vartojami statybos produktai; 3) daiktas yra tvirtai sujungtas su žeme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 17 d. nutartis, priimta administracinėje byloje V. A. v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. A146- 345/2008). A. K. padarytas objektas nėra statinys, kadangi neatitinka visų kriterijų nustatytų įstatymu. Visų pirma, šį daiktą galima perkelti iš vienos vietos į kitą, neardant jo konstrukcijos. Jis taip padarytas, kad būtų galima bet kurioje vietoje naudoti. Antra, statinys nėra sujungtas su žeme, ir ateityje nenumatoma daryti stacionarios stoginės. Trečia, įstatymas neapibrėžia tokio daikto, kaip valties stoginė, tokios stoginės analogiją galima rasti statybos reglamente, tačiau statybos reglamentas nėra įstatymas, kaip tai yra numatyta CK 1.98 straipsnio 4 dalyje. Be to, objektas nebuvo įtvirtintas prie žemės taip, kad užtikrintų patvarų sąlytį su žeme, neleidžiant statiniui atsidurti kitoje vietoje, veikiant įprastoms gamtos jėgoms (pvz. vėjui ir kt.) (LVAT 2008-03-17 nutartis administracinėje byloje Nr.A146-345/2008), nes esant stipriam vėjui (daugiau kaip 14 m/s), jis būtų nuneštas ar perkeltas į kitą vietą. Objektas neatitinka privalomųjų įstatymų bei teismų praktikos nustatytų požymių, todėl jis negali būti laikomas statiniu, bei jam neturi būti išduodamas leidimas. Pažymi, kad 2013 m. lapkričio 5 d. Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarime Nr. 1025 „Dėl kultūros paveldo objektų ir vietovių apsaugos zonų nustatymo ir taisyklių patvirtinimo“ 14 punkte nurodoma, kad „Kultūros paveldo objektams - statiniams apsaugoti nuo veiklos, kuri žemės sklypuose ar jų dalyse, esančiuose už kultūros paveldo objekto teritorijos, fiziškai pakenktų jų vertingosioms savybėms, įvertinus šių statinių duomenis (aukštį, pamatų gylį, konstrukcijų medžiagas, konstrukcijų fizinę būklę, grunto savybes, teritorijos reljefo savybes, hidrografiją ir šių kultūros paveldo statinių nuotolį nuo jų teritorijų ribų), nustatomi tokie apsaugos nuo fizinio poveikio pozoniai: 14.1. pavieniams kultūros paveldo objektams - statiniams - ne didesni už jų aukštį, skaičiuojant atstumą nuo statinių išorinių sienų paviršiaus; kai taip apskaičiuotos apsaugos nuo fizinio poveikio pozonių ribos visiškai patenka į tokių kultūros paveldo objektų teritorijas, šie pozoniai nenustatomi; 14.2. kultūros paveldo objektams - inžineriniams statiniams - tokio pločio, koks tokiems inžineriniams statiniams yra nustatomas pagal Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nuostatas; 14.3. kultūros paveldo statinių kompleksams-ne daugiau kaip 50 metrų pločio nuo kultūros paveldo statinių komplekso teritorijos ribos.“ A. K. objektas nepatenka į 50 metrų zoną. Taigi, šie argumentai leidžia teigti, kad objektas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nėra statinys, be to, žiūrint preciziškai, šis objektas nepatenka į apsaugos zoną, kuri yra numatyta 50 metrų nuo saugomo objekto (1 t., b. l. 1-6).
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, pateikė atsiliepimą ir prašo A. K. skundą atmesti, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2024 m. rugpjūčio 1 d. nutarimą Nr. VTPSI-ANR_N-514-2024 palikti galioti nepakeistą (1 t., b. l. 49-58).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu A. K. paaiškino, kad palaiko skundą jame išdėstytais motyvais bei teismo prašo panaikinti teritorijų planavimo statybos inspekcijos pareigūnų nagrinėtą administracinę bylą ir nuobaudą, pripažinti, kad Institucija rinkdama administracinio nusižengimo medžiagą padarė šiukščius procesinius pažeidimus, dėl kurių buvo pažeistos Pažeidėjo teisės, kai buvo patekta į privačią valdą, nesilaikant įstatymų, nebuvo suteikta teisė laiku susipažinti su visa tyrimo medžiaga. Visa įrodinėjimo pareiga buvo perkelta Pareiškėjui, todėl teismo prašo atmesti visus kaltinimus prieš jį. Faktinių duomenų patikrinimų aktas buvo surašytas neteisėtai, nes Institucija neturėjo jokių įrodymų, kad buvo vykdomi statybos, renovacijos, atstatymo darbai, o tik gavę skundą pateko į privačią valdą, kuri buvo apjuosta tvora, kuri matosi ir Institucijos pateiktose nuotraukose. Skundo, dėl neteisėto pareigūno patekimo į privačią valdą, Pareiškėjas nerašė, nenorėdamas pakenkti pareigūno karjerai ir išvengti pareigūnui dėl neteisėtų veiksmų nuobaudos skyrimo. Administracinio nusižengimo bylos tyrimas buvo vykdomas šališkai, prie atliekamo tyrimo nebuvo pridedama Pareiškėją išteisinanti medžiaga, nes Institucijos pareiga tirti objektyviai ir nešališkai pažeidimą ir turėjo pridėti ir išteisinančius įrodymus, faktus. Protokolo surašymo metu Pareiškėjas buvo supažindintas tik su medžiagos dalimi ir tai išryškėjo tik vėliau, teismui ir Pareiškėjui nebuvo pateiktas Antano Smaliuko tarnybinis pranešimas, skundas, dėl kurio buvo pradėtas Institucijos tyrimas bei kiti susirašinėjimai. Nebuvo nustatytos lengvinančios aplinkybės. Iš tyrimo medžiagos matyti, kad Institucijos pareigūnai tirdami administracinio nusižengimo medžiagą nesirėmė ANK 567 straipsnio 2 dalimi.
Teismo posėdžio metu liudytojas Antanas Smaliukas paliudijo, kad buvo gautas skundas ir jis atliko tyrimą, surašė savavališkos statybos aktą, nustatęs pagal faktinius duomenis, buvo atliekamos visos procedūros. Galiausiai buvo surašytas įpareigojimas pašalinti savavališkos statybos padarinį – stoginę. Viskas vyko 2023 metais vasarą. Neprisimena, ar skundas buvo žodinis, ar rašytinis. Užduotis buvo suformuota raštu, pagal kurią ir buvo atliktas patikrinimas. Į užduoties vykdymą atvyko kartu su kolega Gediminu Čapliku, tarnybiniu automobiliu. Pažeidimo laikotarpis – ta diena, kai buvo atvykęs į vietą ir nustatė faktines aplinkybes. Nustatė faktą, kad inžinerinis statinys stovi pastatytas (duomenys neskelbtini), buvo pridėtos nuotraukos ir užfiksuotas pažeidimas. Liudytojas surašo tarnybinį pranešimą, o protokolo nerašo, pagal tarnybinį pranešimą kiti tarnautojai surašo protokolą. Ar tarnybinis pranešimas buvo administracinės bylos medžiagoje liudytojas nežino. Patikrinimo metu akivaizdžiai matėsi, kad statinys yra statomas, yra padaryta nuotraukos tikrinimo ir pridėtos, prie faktinių duomenų tikrinimo akto. A. K. patikrinime nedalyvavo, dėl kokių priežasčių – nežino, ir vengė kontakto. Vėliau po patikrinimo buvo bendrauta telefonu, teikė paaiškinimus. Fiksavo faktą, kas tuo momentu žemės sklype buvo padaryta, kad yra sukrautos sandėliavimo medžiagos, beveik pastatytas inžinerinis statinys, nes nebuvo durų. Inžinerinis statinys buvo nekilnojamas, nes konstrukcija tvirtai sujungta su žeme, kuriose vietose inžinerinis statinys buvo sujungta su žeme – neatsimena. Buvo konstatuotas faktas, kad toks statinys negali būti statomas tame žemės sklype be leidimo. Prieš patikrinimą buvo išsiųsta Pareiškėjui pranešimas-kvietimas el. paštu arba/ir registruotu paštu, kada buvo įteiktas pranešimas-kvietimas negali atsakyti.
Teismo posėdžio metu Institucijos atstovas paaiškino, kad Pareiškėjo inžinerinis statinys patenka į nekilnojamo turto registruose užregistruotą saugomą teritoriją. Stoginė yra adresu (duomenys neskelbtini) sklypo ribose ir šis sklypas patenka į saugomą teritoriją. Institucija priimdama sprendimus vadovaujasi įstatymais. Pareiškėjas protokolo surašymo metu paaiškino pareigūnui ir protokole parašytas Pareiškėjo paaiškinimas. Buvo surašyti Faktinių duomenų patikrinimo aktas ir Savavališkos statybos aktas ir šių dokumentų pagrindu buvo surašytas protokolas. Institucija vykdo įgaliojimus siekdama užtikrinti viešą interesą ir apginti ginamas valstybės vertybes. Šios vertybės yra įtvirtintos ANK ir pagal ANK atitinkamą straipsnį Pareiškėjui buvo pareikštas kaltinimas. Inspekcija vertina, kad pakanka surinktų duomenų byloje pareikšti kaltinimą Pareiškėjui ir vėliau jis buvo nubaustas. Patikrinimo metu atvykęs pareigūnas konstatavo, kad tuo metu statybos darbai nevyko, bet sandėliuojamos medžiagos ir nebaigtas statinys. Institucija surenka įrodymus, kad pakaktų traukiamą asmenį administracinėn atsakomybėn pakaltinti ir įrodyti kaltę ir Institucija mano, kad yra surinkta pakankamai įrodymų šiame nusižengime. Institucijos Pareigūnai nubausdami Pareiškėją įrodymus grindė išnagrinėję surinktą medžiagą: Faktinio duomenų patikrinimo aktą, Savavališkos statybos aktą. Savavališkos statybos aktą buvo galima ginčyti, jis kreipėsi į teismą, tačiau aktas nebuvo nuginčytas ir tai yra teisėtas dokumentas. Šiame savavališkos statybos akte yra nurodyta, kad Pareiškėjas adresu (duomenys neskelbtini) pastatė statinį, kuris patenka į Kultūros paveldo objekto teritoriją. Šiame akte pažymėta, kad pažeidimo padarymo laikas yra 2023 m. Protokole taip pat pažymėta, kad pažeidimo laikas nuo 2023 m. iki Faktinio duomenų patikrinimo akto surašymo datos 2024 m. liepos 11 d. Liudytojas Antanas Smaliukas patvirtino, kad įvykio vietoje vyko statybos darbai. Šiuo pagrindu ir buvo surašytas protokolas ir nagrinėjama byla. Teismo prašo palikti kaltinimą ir laikyti, kad padarė ANK 351 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, o vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, kurios yra pasikeitę šiai dienai – šį teisės pažeidimą numatė statybos reglamentai, o nuo 2024 m. lapkričio 1 d. reglamentavimas yra pasikeitęs. A. K. pastatytas statinys yra I grupės nesudėtingas statinys, o nuo 2024 m. lapkričio 1 d. traukiama administracinėn atsakomybėn, kai yra pastatomas II grupės statinys. Prašo A. K. palikti kaltu dėl ANK 351 straipsnio 3 dalies pažeidimo padarymą, tačiau pasikeitus teisiniam reglamentavimui teiseną nutraukti.
Motyvuojamoji dalis
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. K. skundas tenkinamas.
ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2 AT-14-139/2016).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas atkreipia dėmesį, kad vertinant asmens patraukto administracinėn versijos pagrįstumą, tuo pačiu ir jo parodymų patikimumą ir objektyvumą, teismas laikosi pozicijos, kuri plačiai išplėtota ir teismų praktikoje, jog nustatinėjant nusižengimo aplinkybes, vadovautis vien tik atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog gindamasis, suvokdamas gresiančią administracinę atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrųjų nusižengimo aplinkybių. Sakyti tiesos jo neįpareigoja ir atitinkamos ANK nuostatos.
Ginčo, kad A. K. pastatė objektą – nėra, tačiau, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. K. skundžiamą Nutarimą prašo panaikinti, nes jo pastatytas objektas nėra stoginė, tai yra kilnojamasis daiktas, be to statinys nėra kultūros paveldo objektų ir vietovių teritorijoje. Atsižvelgiant į tai, teismas patikrina administracinio nusižengimo bylą tiek, kiek to prašoma skunde.
ANK 351 straipsnio 3 dalis numato, kad naujo nesudėtingojo statinio savavališka statyba kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, jų apsaugos zonose, konservacinės apsaugos prioriteto teritorijoje, kompleksinėje saugomoje teritorijoje ar pajūrio juostoje užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų.
Statybos įstatymas 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos būtinos statytojo teisės įgyvendinimo sąlygos, t. y.: statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais (1 punktas); statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas) (2 punktas); statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais - statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais (3 punktas). Jeigu statytojas neatitinka šio straipsnio 2 dalyje nustatyto bent vieno privalomojo reikalavimo statytojo teisei įgyvendinti, statyba yra draudžiama (Statybos įstatymo 3 straipsnio 5 dalis). Statybos įstatymo 3 straipsnio 1-2 dalyse įvardijamos esminės sąlygos, lemiančios teisę būti statytoju Lietuvos Respublikoje. Tai teisiniai, o kartu ir faktiniai pagrindai, nuo kurių buvimo prasideda statybos procesas. Vienos iš šių aplinkybių nebuvimas arba daugiau nei vienos iš jų nebuvimas eliminuoja teisę būti statytoju ir užkerta kelią statybos procesui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau - LVAT) 2014-09- 09 nutartis administracinėje byloje Nr. A624-1153/2014, 2013-07-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1474/2013).
Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintos statytojo (užsakovo) pareigos, tarp kurių - statytojas privalo turėti nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą (3 punktas); šio įstatymo nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą (4 punktas).
Statybos įstatymo 2 straipsnio 30 dalyje nurodyta, kad nesudėtingasis statinys - paprastos konstrukcijos pastatas, kurio didžiausias aukštis yra 8,5 metro, visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma — ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto; paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys. Pastato ir inžinerinio statinio paprastų konstrukcijų požymius ir techninius parametrus nustato normatyviniai statybos techniniai dokumentai.
Statybos įstatymo 2 straipsnio 85 dalyje nurodyta, kad statyba - veikla, kurios tikslas - pastatyti (sumontuoti, nutiesti) naują, rekonstruoti, suremontuoti ar nugriauti esamą statinį. Ši sąvoka taip pat apima kultūros paveldo statinių tvarkomuosius statybos darbus ar statinių statybą kultūros paveldo objektų teritorijose.
Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1 - 713 (toliau-Reglamentas), 1 punktu nustatyta, kad šis statybos techninis reglamentas (toliau - Reglamentas), be kita ko, nustato: 1.3 punkte, kad nesudėtingųjų statinių sąrašą ir nesudėtingiesiems statiniams priskirtų pastatų ir inžinerinių statinių paprastų konstrukcijų požymius ir techninius parametrus; 2 punkte, kad statiniai, atsižvelgiant į galimą žalą jų avarijos atveju, skirstomi į nesudėtinguosius, neypatinguosius ir ypatinguosius statinius, Reglamento 4.6. punkte nurodyta, kad stoginė - žmonėms ar daiktams pridengti nuo kritulių ir saulės skirtas inžinerinis statinys, kurį sudaro stogas ant stulpų (gali būti su galinėmis sienomis ar be jų). Stoginė gali būti atskiras statinys ar kito statinio priestatas.
Pagal statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-10-27 įsakymu Nr. D1-713 (toliau - STR „Statinių klasifikavimas“) 3 lentelės 4.2 punkto nuostatas, stoginė priskirtina 1 grupės nesudėtingųjų inžinerinių statinių kategorijai.
Vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-12-12 įsakymu Nr. Dl-878 (toliau - STR 1.05.01:2017) 3 priedo 1.1. punkto nuostatomis, stoginės statybai buvo privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą.
Atkreiptinas dėmesys, kad Pareiškėjas ieškiniu civilinėje byloje Nr. 2-1246-1070/2024 prašė panaikinti Inspekcijos priimtus administracinius aktus, tame tarpe ir panaikinti Savavališkos statybos aktą. Teismas 2024 m. balandžio 22 d. sprendimu atmetė ieškinį Inspekcijai, kas reiškia, kad Savavališkos statybos aktas yra galiojantis ir nenuginčytas ir jame nustatyti duomenys yra teisingi. Savavališkos statybos akte konstatuota, kad Stoginė yra statinys. Todėl Pareiškėjo keliamos abejonės, dėl to ar Stoginė yra statinys ar nekilnojamasis daiktas yra nepagrįstos, - stoginė yra statinys, nekilnojamasis daiktas.
Teismo posėdžio metu remiantis liudytoj Antano Smaliuko parodymais buvo nustatyta, kad gavus suformuotą užduotį nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), kur ir buvo atliktas patikrinimas dėl savavališkos statybos. Patikrinimo metu buvo viskas fotografuojama, po patikrinimo buvo surašyta Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas ir Savavališkos statybos aktas, kuris kaip jau minėta yra galiojantis, pagal kurį vėliau buvo surašytas protokolas buvo surašytas, o vėliau nutarimas ir paskirta nuobauda.
Inspekcijos administracinių aktų surašymo metu teisėtai ir pagrįstai buvo konstatuota, kad pareiškėjo statoma stoginė – statinys, nes administracinių aktų surašymo metu: 1) turėjo laikančiąsias konstrukcijas; 2) laikančiosios konstrukcijos buvo sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus; 3) stoginė buvo nekilnojamasis daiktas (tai patvirtina patikrinimo akto prieduose esančios fotonuotraukos. Pažymėtina, kad statinių sąsaja su žeme gali būti įvairi (t. y. nėra būtina įrengi betoninius pamatus ar polius). Statinio sąlyčio su žeme patvarumas gali būti užtikrinamas įvairiais būdais. Šiuo atveju, administracinių aktų surašymo metu stoginė užtikrino patvarų sąlytį su žeme, neleidžiant statiniui atsidurti kitoje vietoje, veikiant įprastoms gamtos jėgoms (pvz. vėjui ir kt.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-345/2008).
Teismas atkreipia dėmesį, kad VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis (registro išrašas Nr. 49/19697) (toliau - NTR išrašas), žemės sklypas, kuriame pastatyta stoginė, nuosavybės teise priklauso Pareiškėjui (523/1320 dalis), N. E. J. (399/1320 dalis) ir I. V.(398/1320 dalis). To paties NTR išrašo duomenimis, žemės sklypas, kuriame yra stoginė, patenka į kultūros paveldo objektų ir vietovių teritoriją, jų apsaugos zoną (V skyrius, Pirmasis skirsnis). Įregistravimo pagrindas: 2019-06-06 Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas Nr. XIII-2166, 2019- 12-19 Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymas Nr. 3D-711; Įrašas galioja: nuo 2023-01-01 (NTR išrašo 8.2 punktas). Pagal statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-10-27 įsakymu Nr. D1-713 (toliau - STR „Statinių klasifikavimas“) 3 lentelės 4.2 punkto nuostatas, stoginė priskirtina 1 grupės nesudėtingųjų inžinerinių statinių kategorijai.
Vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-12-12 įsakymu Nr. Dl-878 (toliau - STR 1.05.01:2017) 3 priedo 1.1. punkto nuostatomis, stoginės statybai buvo privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą. Pareiškėjas Inspekcijos pareigūnams statybą leidžiančio dokumento nepateikė.
Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau - Statybos įstatymas) 14 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, kad statytojas privalo šio įstatymo nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą.
Statybos įstatymo 2 straipsnio 28 dalyje nurodyta, kad statinio ar jo dalies statyba neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius laikoma savavališka statyba.
Statybos įstatymo 27 straipsnio 22 dalyje nurodyta, kad statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, draudžiama.
Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad apsaugos zonos ribos nustatomos vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu ir šiuo įstatymu. Draustinyje, rezervate ar kultūros paveldo vietovėje esančio kultūros paveldo objekto apsaugos zonos ribos nenustatomos. Šiuo atveju draustinio ar rezervato teritorijų planavimo dokumentai ir (ar) šių saugomų teritorijų nuostatai papildomi apsaugos nuo galimo neigiamo veiklos gretimose teritorijose poveikio reikalavimais.
Atsižvelgiant į tai, jog kultūros paveldo vietovėje esančio kultūros paveldo objekto apsaugos zonos ribos nesustatomos, todėl ANK 351 straipsnio 3 dalies pagrindu paskirta nuobauda, taikoma už naujo nesudėtingo statinio savavališka statybą kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, jų apsaugos zonose, konservacinės apsaugos prioriteto teritorijoje, kompleksinėje saugomoje teritorijoje ar pajūrio juostoje, yra paskirta pagrįstai ir administracinis nusižengimas numatytas ANK 420 straipsnio 2 dalyje yra pilnai įrodytas.
Vis dėl to teismas atkreipia dėmesį, kad nuo 2024 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo Statybos įstatymo ir kitų susijusių teisės aktų pakeitimai, tame tarpe ir statybos techninis reglamentas STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. Dl-878 (toliau - STR 1.05.01:2017), iki 2024 m. lapkričio 1 d. galiojusioje redakcijoje 3 priedo 1.1 punkte buvo numatyta, kad leidimas statyti naują statinį privalomas kultūros paveldo objekto teritorijoje ar jo apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje ar jos apsaugos zonoje – statant I grupės nesudėtingąjį statinį. Nuo 2024 m. lapkričio 1 d. galiojančioje techninio reglamento redakcijoje šio leidimo statyti naują statinį privalomumo neliko I grupės nesudėtingiems statiniams, koks ir yra A. K. statinys. Šį faktą patvirtino ir Institucijos atstovas teismo posėdžio metu. Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, galiojančiame nuo 2024 m. lapkričio 1 d., kad statytojo pareiga yra gauti statybą leidžiantį dokumentą, kai jis yra privalomas. Šiuo atveju, kadangi A. K. statinys priklauso I grupės nesudėtingiems statiniams, jiems leidimas reikalingas nėra, nes Statybos įstatymo 27 straipsnyje numatyta, kad leidimas statyti naują statinį reikalingas statant II grupės nesudėtingus statinius. Kadangi leidimo I grupės nesudėtingą statinį statyti nereikia, nelieka ir savavališkos statybos, taigi pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus A. K. nėra padaręs administracinio nusižengimo, nes per laiką kol buvo nagrinėjama byla teisme pasikeitė Statybos įstatymas ir kiti susiję teisės aktai tame tarpe ir statybos reglamentai, kuriuose buvo numatyta prievolė gauti statybos leidimą I grupės nesudėtingam statiniui, o šiuo metu I grupės nesudėtingam statiniui statybos leidimo nereikia, todėl pasikeitus įstatymo reglamentavimui, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad A. K. veiksmuose neliko administracinio pažeidimo numatyto ANK 351 straipsnio 3 dalyje požymių, todėl A. K. negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 351 straipsnio 3 dalį, todėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas tenkinamas, skundžiamas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2024 m. rugpjūčio 1 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. VTPSI-ANR_N-514-2024 (ROIK: 23223539760) naikintinas ir administracinio nusižengimo teisena nutrauktina (ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 636 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 646 straipsniu, teismas
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. K. skundą tenkinti.
Panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2024 m. rugpjūčio 1 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VTPSI-ANR_N-514-2024 (ROIK: 23223539760) ir administracinio nusižengimo teiseną A. K. atžvilgiu nutraukti.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.