- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-04-22
- Bylos Nr.
- 2-1246-1070/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-01612-2023-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Svetlana Panina
- Ieškovas
- A. K.
- Atsakovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos
- Kategorijos
- 2.1.3.1Daiktai ir jų rūšys
atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovei G. R.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl privalomųjų nurodymų ir savavališkos statybos akto panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas A. K. padavė teismui ieškinį, kurio reikalavimus patikslino 2024 m. vasario 8 d. pareiškimu, prašydamas panaikinti atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (toliau – Inspekcija) 2023 m. liepos 12 d. priimtą savavališkos statybos aktą, 2023 m. liepos 17 d. privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų bei 2023 m. liepos 25 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius (b. l. 111-114).
2. Ieškinio reikalavimai grindžiami tuo, kad ieškovui priklauso 37/100 dalys gyvenamojo namo ir 523/1320 dalys žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Kita nekilnojamojo turto dalis priklauso kitiems bendrasavininkams, nebendraujantiems su ieškovu. Ieškovas, įsigijęs žemės sklypo dalį, pastatė jame turistinę priekabą (ratinę transporto priemonę), bet nestatė naujo statinio ir nerenovavo savo namo dalies. Ieškovas, pasitaręs su teisininkais, įsigijo ir atvežė į jo naudojamą sklypo dalį priekabos dengiamąją dalį, kuri, pasak ieškovo, yra kilnojamasis daiktas. Priekaba reikėjo naudoti ir krovinių pervežimui, todėl ieškovo įrengta priekabos dengiamoji dalis buvo pastatyta ant neįkastų horizontalių gelžbetonių atramų dalių, nes žemės sklypas turi nuolydį. Tarp gelžbetonių atramų liko toliau augti veja, dengiamosios dalies konstrukcijos nebuvo ir nėra pritvirtintos prie gelžbetoninių atramų, ji nutolusi 53 m, skaičiuojant nuo konstrukcijos artimiausių kraštinių taškų iki kultūros paveldo apsaugos zonos artimiausio taško. Sklypo dalis, kurioje yra dengiamoji dalis nepatenka pagal atstumą į apsaugos zonos ribas. 2023 m. liepos mėn. su ieškovu susisiekė Inspekcijos darbuotojas ir pranešė apie neleistiną stoginės statybą bei kad tolimesni stoginės darbai negalimi, išskyrus nugriovimą. 2023 m. liepos 26 d. ieškovas elektroniniu paštu gavo Inspekcijos dokumentus, susijusius su neleistina statyba (duomenys neskelbtini). Ieškovas gavo savavališkos statybos aktą, privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius ir privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų. Šiuose aktuose konstatuota, kad žemės sklype, esančiame kultūros paveldo objekto teritorijoje ((duomenys neskelbtini) istorinės dalies, kultūros paveldo vietovės apsaugos zonos teritorija) adresu (duomenys neskelbtini), ieškovas pastatė stoginę (ilgis - 6,40 m., plotis - 3,10 m., aukštis - 3,15 m, bendras plotas - 19,84 kv. m.). Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 3 lentelės 4.2 punktą statinys priskiriamas I grupės nesudėtingųjų inžinerinių statinių kategorijai. Šiam statiniui reikalingas statybos leidimas, o kadangi leidimo nėra, todėl statinys laikomas savavališku, ir reikalinga statinį pašalinti. Ieškovo nuomone, sukurta dengiamoji dalis nėra statinys, nes šį objektą galimą perkelti iš vienos vietos į kitą, neardant jo konstrukcijos; jis padarytas taip, kad jį galima būtų naudoti bet kurioje vietoje; statinys nesujungtas su žeme, ateityje neplanuojama daryti stacionarios stoginės. Įstatyme neapibrėžtas toks daiktas kaip valties stoginė, tokios stoginės analogiją galima rasti statybos reglamente, bet statybos reglamentas nėra įstatymas, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.98 straipsnio 4 dalyje. Objektas nebuvo įtvirtintas prie žemės, kad užtikrintų patvarų sąlytį su žeme. Prie dengiamosios dalies gali būti varžtais pritvirtintos atraminės konstrukcijos su atraminiais kilnojamaisiais ratukais, kurie suteikia galimybe perstumti dengiamąją dalį iš vienos vietos į kitą. Ieškovo teigimu, dengiamoji dalis nėra statinys, todėl jo įrengimui nereikalingas statybos leidimas. Ieškovo įrengta dengiamoji dalis nepatenka į 50 metrų kultūros paveldo statinių komplekso apsaugos zoną. Dėl pirmiau nurodytų priežasčių ieškovo skundžiami Inspekcijos priimti dokumentai turi būti panaikinti.
Atsiliepimas
3. Atsakovė Inspekcija atsiliepimuose prašo atmesti ieškovo reikalavimus, taikyti teisės aktuose nustatytų terminų praleidimo pasekmes (b. l. 56-65, 153-158). Nurodė, kad Inspekcija, gavusi pranešimą dėl galbūt neteisėtai atliekamų statybos darbų (duomenys neskelbtini), 2023 m. liepos 10 d. atliko patikrinimą ir surašė duomenų patikrinimo vietoje aktą. Patikrinimo akte konstatavo, kad „statytojas A. K. žemės sklype pastatė stoginę: ilgis 6,40 m, plotis 3,10 m, aukštis 3,15 m [toliau – stoginė]“, bendras stoginės plotas – 19,84 kv. m.“. Žemės sklypas, kuriame pastatyta stoginė bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovui bei N. E. J. ir I. V.. Stoginė patenka į kultūros paveldo objektų ir vietovių teritoriją, jų apsaugos zoną (V skyrius, Pirmasis skirsnis). Stoginė priskirtina I grupės nesudėtingųjų inžinerinių statinių kategorijai, jos statybai buvo privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą. Ieškovas nepateikė Inspekcijos darbuotojams statybą leidžiančio dokumento. Todėl 2023 m. liepos 12 d. ieškovui buvo surašytas savavališkos statybos aktas; 2023 m. liepos 17 d. – privalomasis nurodymas nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų; 2023 m. liepos 25 d. – privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. iki 2024 m. sausio 21 d. „nugriauti pastatytą inžinerinį statinį stoginę, žemės sklype (duomenys neskelbtini). ir sutvarkyti statybvietę“. Savavališkos statybos aktas, privalomieji nurodymai ieškovui išsiųsti jo nurodytu el. paštu Inspekcijos 2023 m. liepos 26 d. raštu. Pasak atsakovės, ieškovas praleido vieno mėnesio terminą administraciniams aktams skųsti, kadangi ginčijami aktai jam įteikti 2023 m. liepos 26 d., o ieškovas padavė ieškinio patikslinimą, kuriame reiškiami reikalavimai dėl savavališkos statybos akto ir privalomųjų nurodymų panaikinimo 2024 m. vasario 7 d. Todėl vien dėl to ieškovo ieškinys neturi būti tenkinamas. Inspekcijos nuomone, pirmiau minėti administraciniai aktai ieškovui surašyti kompetentingo subjekto, laikantis savavališkos statybos padarinių šalinimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų ir teisės aktais nustatytų procedūrų, yra pagrįsti faktinėmis aplinkybėmis bei teisės aktų nuostatomis, todėl laikytini surašytais teisėtai ir pagrįstai. Stoginė, kurios plotas yra 19,84 kv. m (6,40 x 3,10), aukštis - 3,15 m, priskiriama I grupės nesudėtingųjų statinių kategorijai. STR 1.05.01:2017 3 priedo 1.1. punkte taip pat reglamentuota, kad kultūros paveldo objekto teritorijoje ar jo apsaugos zonoje statant I grupės nesudėtingąjį statinį, privalomas leidimas statyti naują statinį. Stoginės statybai buvo privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą. Inspekcija veikdama pagal teisės aktais jai suteiktą kompetenciją, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 1 punktu, privalomuoju nurodymu iš ieškovo pareikalavo ne vėliau kaip iki 2024 m. sausio 21 d. pašalinti savavališkos statybos padarinius. Sumontuojamos vietoje stoginės laikytinos statiniais, kadangi jų laikančiosios konstrukcijos montuojamos statybvietėje, ir norint jas perkelti į kitą vietą, būtina jas išardyti. Taip prarandama jų paskirtis (išardžius paskirtis išnyksta), be to, jas išardžius sumažėja jų vertė, nes iš jų lieka tik išardyto statinio konstrukcinės (statybinės) medžiagos. Žyma apie kultūros paveldo objektų ir vietovių teritoriją, jų apsaugos zoną taikytina visam žemės sklypui (t. y. neišskirta žemės sklypo dalių, kurioms žyma netaikytina). Ieškovas nepateikė įrodymų, kad stoginė yra toliausioje sklypo dalyje, kuri yra už kultūros paveldo objekto teritorijos ribos.
4. Teismo posėdžio metu ieškovas A. K. palaikė ieškinio reikalavimus, patvirtindamas jo procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad objektas nėra baigtas įrengti, jis buvo transportuotas į ieškovo sklypo dalį 2023 m. vasarą, ieškovui užsakius jį pas vieną asmenį žodžiu, dėl to nebuvo pasirašomos sutartys, jis sumokėjo tam asmeniui dalimis 600 Eur. Ieškovas neprašo atnaujinti praleisto termino minėtiems administraciniams aktams skųsti, nes jis laiku kreipėsi į teismą dėl tų aktų panaikinimo, o pirminiame ieškinyje per klaidą buvo ištrinta dalis reikalavimų. Tuo atveju, jei teismas manytų, jog ieškovas praleido terminą administraciniams aktams skųsti, jis prašo atnaujinti šį terminą. Ieškovas manė, kad turi skųsti sprendimus per Inspekciją teismui, nes skunde nurodė, jog kreipiasi būtent į Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus. Jis galvojo, kad yra tokia skundimo praktika, paduodant skundą Inspekcijai, kuri persiųstų visą medžiagą su skundu teismui. Tuo metu jis nesinaudojo teisininko pagalba, nes manė, kad elgiasi tinkamai, todėl negalvojo, jog jam reikalinga teisinė pagalba. Gelžbetoninės atramos yra ir objekto kairėje, ir dešinėje, bet jos yra skirtingo dydžio, atramos nėra įkastos. Ieškovas niekada nejudino šio objekto, planavo jį transportuoti, esant poreikiui. Kai ieškovas matė tą objektą, jis nebuvo pajudėjęs iš vietos, mediena buvo kažkiek paveikta drėgmės. Objektas gali būti transportuotas ir su ieškovo priekaba. Ieškovas nebandė perkelti objekto bylos nagrinėjimo metu, nes dėl to turėtų daugiau ir laiko, ir piniginių išlaidų. Siekiant transportuoti objektą, reikia išlyginti žemės sklypą, padėti gruntą.
Atsiliepimas
5. Atsakovės Inspekcijos atstovė G. R. teismo posėdyje prašė atmesti ieškovo reikalavimus atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad nagrinėjamu atveju nesvarbu ar pamatas yra įgilintas. Iš ieškovo pateiktų nuotraukų matyti, kad statybos medžiagos yra šalia stoginės, todėl labiau tikėtina, jog ji buvo statoma vietoje, o ne transportuojama. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad pastatą galima perkelti sumontavus ratukus, todėl darytina išvada, jog siekiant jį perkelti būtina pastatą demontuoti, tačiau tokiu atveju liktų ne statinys, bet statinio konstrukcijos dalys. Kultūros paveldo apsaugos zona taikoma visam ieškovo sklypui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys atmetamas.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
6. Atsakovės paaiškinimais, nustatyta, kad gavus Inspekcijoje pranešimą apie galimą savavališką statybą (duomenys neskelbtini), nurodytame objekte buvo atliktas patikrinimas ir 2023 m. liepos 11 d. surašytas Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas (toliau – ir Patikrinimo aktas, b. l. 66-71). Patikrinimo akte užfiksuota, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini), kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, statoma stoginė, kurios ilgis – 6,40 m, plotis – 3,10 m, aukštis – 3,15 m. Patikrinimo metu nustatyta, kad šis statinys neregistruotas Nekilnojamojo turto registre ir neturi unikalaus kodo. Prie patikrinimo akto pridėtos nuotraukos, kuriose pavaizduotas ant žemės paviršiaus stovintis objektas, turintis laikančiąsias konstrukcijas (tris sienas) ir šlaitinį stogą. Jame fotofiksacijos metu buvo laikoma valtis. Objektas įrengtas / laikosi ant gelžbetoninių atramų (b. l. 76, 79-81).
7. Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis žemės sklypas (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovui ir dar dviems bendraturtėms. Žemės sklypas yra teritorijoje, kurioje taikomos SŽNS (t. y. specialios žemės naudojimo sąlygos), neįregistruotoje Nekilnojamojo turto registre: kultūros paveldo objektų ir vietovių teritorijoje, jų apsaugos zonoje. Šis įrašas galioja nuo 2023 m. sausio 1 d. (b. l. 74, 75).
8. 2023 m. liepos 12 d. ieškovui buvo surašytas Savavališkos statybos aktas, kuriame nurodyta, kad žemės sklypas, kuriame pastatyta stoginė (ilgis – 6,40 m, plotis – 3,10 m, aukštis – 3,15 m; bendras plotas – 19,84 kv. m.), patenka į (duomenys neskelbtini) istorinės dalies, kultūros paveldo vietovės apsaugos zonos teritoriją; turi būti rengiamas statinio projektas ir privalomas statybą leidžiantis dokumentas. Savavališkos statybos akte pažymėta, kad jis gali būti skundžiamas bendrosios kompetencijos teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo gavimo dienos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (b. l. 8-10).
9. 2023 m. liepos 17 d. ieškovui buvo surašytas Inspekcijos privalomasis nurodymas nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų (toliau – Privalomasis nurodymas Nr. 1, b. l. 11-14)). Šiame privalomajame nurodyme buvo nurodyta nevykdyti jokių statinio statybos darbų, išskyrus darbus kurie reikalingi pašalinti savavališkos statybos padarinius, tai yra nugriauti savavališkai pastatytą stoginę žemės sklype (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę. Privalomajame nurodyme Nr. 1 buvo nurodyta ir tai, kad jis gali būti skundžiamas teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo gavimo dienos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
10. 2023 m. liepos 25 d. ieškovui buvo surašytas Inspekcijos privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius (toliau – ir Privalomasis nurodymas Nr. 2, b. l. 15-18). Šiame privalomajame nurodyme ieškovui buvo nurodyta iki 2024 m. sausio 21 d. nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę, t. y. nugriauti pastatytą inžinerinį statinį stoginę, žemės sklype (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę. Privalomajame nurodyme Nr. 2 buvo nurodyta, kad šis jis gali būti skundžiamas bendrosios kompetencijos teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo gavimo dienos CPK nustatyta tvarka.
11. Šie dokumentai buvo išsiųsti ieškovui elektroniniu paštu 2023 m. liepos 26 d. (b. l. 7, 19). Ieškovas patvirtino teismui, kad gavo minėtus dokumentus iš Inspekcijos 2023 m. liepos 26 d. (CPK 182 straipsnio 5 punktas). 2023 m. rugpjūčio 24 d. skundu dėl privalomojo nurodymo panaikinimo ieškovas kreipėsi į Inspekciją, nurodydamas, kad paduoda skundą Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams per Inspekciją (b. l. 3, 4). Inspekcija persiuntė skundą Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams 2023 m. rugsėjo 1 d. (b. l. 20), skundas Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmuose gautas 2023 m. rugsėjo 4 d. (b. l. 4). Ieškovo skundas priimtas nagrinėti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmuose 2023 m. spalio 9 d. (b. l. 43, 44).
12. Bylos duomenimis, Savavališkos statybos aktas ieškovui surašytas dėl to, kad jis pastatė statinį, neturėdamas statybą leidžiančio dokumento kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje. Ieškovui nesutinkant su Inspekcijos priimtais dokumentais, visų pirma, pasisakoma dėl jų apskundimo tvarkos ir to, kaip atsakovas jos laikėsi; po to – dėl ieškovo pastatyto įrenginio vertinimo kaip statinio bei ieškovo įrengto objekto (ne)teisėtumo kultūros paveldo objekto apsaugos zonų kontekste.
Dėl Inspekcijos priimtų Savavališkos statybos akto ir Privalomųjų nurodymų apskundimo tvarkos
13. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.
14. ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminas negali būti atnaujintas, jeigu nuo skundžiamo teisės akto priėmimo ar veiksmo atlikimo arba nuo įstatymo ar kito teisės akto nustatyto klausimo išsprendimo termino pasibaigimo praėjo daugiau kaip dešimt metų, išskyrus atvejus, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta nusikalstama veika, susijusi su teisės akto priėmimu, veiksmo atlikimu arba neveikimu ar vilkinimu atlikti veiksmus.
15. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pareikštiems ieškovo reikalavimams dėl savavališkos statybos aktų ir nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius panaikinimo taikomi administracinių bylų teisenos terminai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163-1075/2023, 28 punktas).
16. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-33-492/2022; kt.). Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-224-438/2019; 2024 m. vasario 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-58-415/2024).
17. Nagrinėjamu atveju ieškovas laikosi pozicijos, kad jis nepraleido termino kreiptis į teismą dėl administracinių aktų panaikinimo, kadangi skunde nurodė, jog kreipiasi į Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus bei nurodė skunde visus ginčijamus aktus. Kartu ieškovas pripažįsta, kad skundo reikalavimai dėl techninės klaidos (galimo duomenų ištrynimo) buvo suformuluoti nepakankamai suprantamai.
18. Susipažinus su pirminiu ieškovo skundu, persiųstu Inspekcijos Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams (b. l. 2-4), matyti, kad juo prašoma panaikinti „privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSSP-20-230725-00094, (Savavališkas statybos aktas Nr. SSA-20-230712-00083) kaip netinkamas priimtas sprendimas“. Skunde kaip jo gavėjas nurodomi Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmai; Inspekcija – kaip institucija, per kurią siunčiamas skundas teismui.
19. Teismas, įvertinęs pirminio skundo reikalavimo formuluotę, sutinka su ieškovo argumentais, kad šio dokumento reikalavimai galėjo būti suformuluoti neaiškiai dėl techninės klaidos (galimo ginčijamų administracinių aktų duomenų ištrynimo). Skundžiamo privalomojo nurodymo nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų numeris yra PNSD-20-230717-00090, bet ne Nr. PNSSP-20-230725-00094, kuris priklauso privalomajam nurodymui pašalinti savavališkos statybos padarinius. Iš skundo neaišku, kokiu tikslu nurodytas Savavališkos statybos aktas.
Žemesnės instancijos teismas
20. Parengiamojoje ginčo stadijoje ieškovas paaiškino teismui, kad paduodamas skundą siekė visų ieškinyje nurodytų administracinių aktų panaikinimo (t. y. ir Privalomojo nurodymo Nr. 1, ir Privalomojo nurodymo Nr. 2, ir Savavališkos statybos akto). Teismui pasiūlius patikslinti ieškinio reikalavimus, ieškovas padarė tai per teismo nustatytą terminą, paduodamas patikslintą ieškinį 2024 m. vasario 8 d., nors ginčijami aktai galėjo būti skundžiami iki 2023 m. rugpjūčio 26 d. (ABTĮ 29 straipsnio 1 dalis, šio sprendimo 11 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
22. Teismas, įvertinęs tai, kad ieškovas ištaisė jo paduoto ieškinio trūkumus 2024 m. vasario 8 d. patikslintu ieškiniu, vadovaudamasis CPK 115 straipsnio 3 dalimi, konstatuoja, jog ieškovas kreipėsi į teismą dėl ginčijamų aktų panaikinimo 2023 m. rugsėjo 4 d. (t. y. kai jo skundas buvo persiųstas ir gautas teisme bei Inspekcija informavo ieškovą apie šią aplinkybę, o ieškovas neatsiėmė skundo, perduoto Inspekcijos teismui). Tai sudaro pagrindą išvadai, kad ieškovas praleido įstatyme nustatytą terminą šioje byloje nurodytiems administraciniams aktams ginčyti.
23. Ieškovas teigia žinojęs, jog administraciniai sprendimai turi būti skundžiami teismui, tačiau padavė skundą Inspekcijai, nes manė, jog ši Institucija turi persiųsti jo skundą teismui su visa medžiaga.
24. Teismo nuomone, šios byloje nustatytos faktinės aplinkybės, pareiškėjo argumentai sudaro pagrindą vertinti, kad jis aktyviai siekė ginčyti abu Privalomuosius nurodymus bei Savavališkos statybos aktą, tačiau pasirinko netinkamą galbūt pažeistų teisių gynimo būdą, teikdamas skundą su neaiškiai suformuluotais dėl techninės klaidos reikalavimais pirmiausia Inspekcijai. Inspekcijai persiuntus ieškinį Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams, šis ieškinys buvo persiųstas Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams. Dėl to ieškovo skundo (ieškinio), paduoto su trūkumais, priėmimas užsitęsė. Aptarti pareiškėjo veiksmai teikiant skundą patvirtina, kad jis elgėsi sąžiningai ir nepiktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Jis siekė aktyviai įgyvendinti savo teisę į teisminę gynybą, o kreipimosi į teismą dėl Privalomųjų nurodymų ir Savavališkos statybos akto ginčijimo terminą jis praleido dėl netinkamo administracinių sprendimų ginčijimo tvarkos suvokimo, iš esmės suprasdamas, kad aktai turi būti skundžiami būtent teismui ir nurodydamas kaip skundą nagrinėsiančią instituciją būtent teismą. Terminas administraciniams aktams buvo praleistas nežymiai (t. y. apie vieną savaitę). Todėl teismas atnaujina ieškovui terminą Privalomajam nurodymui Nr. 1, Privalomajam nurodymui Nr. 2 ir Savavališkos statybos aktui ginčyti, nenustatęs, kad suėjo naikinamasis 10 metų terminas administraciniams aktams ginčyti (ABTĮ 30 straipsnio 1 dalis).
Dėl ieškovo A. K. įrengto objekto (duomenys neskelbtini), vertinimo kaip statinio
25. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 84 punkte nurodyta, kad statinys – nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus.
26. Statybos darbai – darbai, atliekami statant (montuojant, tiesiant) naują, rekonstruojant, remontuojant ar griaunant esamą statinį (žemės kasimo, mūrijimo, betonavimo, montavimo, pamatų ir stogų įrengimo, stalių, apdailos, įrenginių paleidimo ir derinimo) (Statybos įstatymo 2 straipsnio 90 punktas).
27. Pagal CK 1.98 straipsnio 2 dalį nekilnojamieji daiktai yra žemė ir kiti daiktai, kurie susiję su žeme ir kurių negalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties bei iš esmės nesumažinus jų vertės (pastatai, įrenginiai, sodiniai ir kiti daiktai, kurie pagal paskirtį ir prigimtį yra nekilnojamieji). To paties straipsnio 4 dalis reglamentuoja, kad daiktai, kuriuos galima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės, laikomi kilnojamaisiais, jeigu įstatymai nenustato ko kita.
28. CK 4.2 straipsnyje įtvirtinta, kad nekilnojamaisiais daiktais laikomi daiktai, kurie yra nekilnojami pagal prigimtį ir pagal savo prigimtį kilnojami daiktai, kuriuos nekilnojamaisiais pripažįsta įstatymai. Nekilnojamieji daiktai pagal prigimtį yra žemės sklypas ir su juo susiję daiktai, kurie negali būti perkeliami iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės (CK 4.2 straipsnio 2 dalis). Kilnojamieji daiktai pagal prigimtį yra daiktai, kurie iš vienos vietos į kitą gali būti perkelti nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės (CK 4.2 straipsnio 3 dalis).
29. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog statinys yra nekilnojamasis daiktas, kurį apibūdina trys požymiai: 1) daikto sukūrimas vykdant statybos darbus; 2) kuriant daiktą buvo vartojami statybos produktai; 3) daiktas yra tvirtai sujungtas su žeme. Tokio daikto sąlytis su žeme turi būti patvarus, t. y. neleidžiantis be gana didelių sąnaudų perkelti jį į kitą vietą, bei pasižymėti atsparumu, neleidžiančiu statiniui atsidurti kitoje vietoje veikiant įprastoms gamtos jėgoms (pvz., vėjui). Pakankamą tokio objekto sąsają su žeme, duodančia pagrindą jį pripažinti nekilnojamuoju daiktu, apibrėžia du esminiai požymiai – daikto paskirties pasikeitimas jį perkėlus ir galimybės daiktą perkelti iš esmės nesumažinus jo vertės nebuvimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2012).
30. Apibrėžimas ,,tvirtai sujungta su žeme“ reiškia, kad statinio konstrukcijos yra įleistos į žemę (jūrų, ežerų, upių ar kitų vandens telkinių dugną) ar remiasi į žemės paviršių (vandens telkinių dugną) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-2375-11).
31. Ypač didelio ploto objektai (sandėliai, angarai ar garažai) turi būti laikomi statiniais, nes jų laikančiosios konstrukcijos montuojamos statybvietėje, ir, norint perkelti į kitą vietą, juos būtina išardyti. Tokį objektą išardžius, prarandama jo paskirtis, nes išardyto jo negalima naudoti pagal buvusią paskirtį, jis turi būti iš naujo montuojamas. Be to, didelio ploto objekto montavimas reikalauja nemažų sąnaudų, todėl jį išmontavus likusios konstrukcinės dalys yra mažesnės vertės, nei jau sumontuotas objektas. Taigi, išardžius tokį daiktą sumažėja jo vertė, reikalingos papildomos investicijos tam, kad būtų paruoštas pagrindas, objektas sumontuotas kitoje vietoje ir vėl galėtų būti naudojamas pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2012).
32. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovo objektas remiasi į gelžbetonines atramas, esančias žemės paviršiuje, jo konstrukcijos nėra įleistos į žemę. Ieškovo paaiškinimais objektas nebaigtas įrengti. Tai patvirtina ir šalių nuotraukose pavaizduotos prie jo esančios statybinės medžiagos (ieškovo paaiškinimais, metalinės skardos lakštai). Objektas turi laikančiąsias konstrukcijas ir stogą. Nors ieškovas nurodo, kad ginčo objektas buvo atvežtas kito asmens jau sukonstruotas, byloje nėra šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų (CPK 178 straipsnis, 179 straipsnio 1 dalis). Todėl teismas, įvertinęs ieškovo nurodytą aplinkybę, jog objektas nebaigtas įrengti bei šią aplinkybę patvirtinančias nuotraukas, daro išvadą, kad labiau tikėtina, jog ginčo objektas buvo statomas vietoje, t. y. ieškovo žemės sklypo dalyje, bet ne atvežtas jau pagamintas (CPK 185 straipsnio 1 dalis).
33. Ieškovo paaiškinimais nustatyta, kad ginčo objektas nuo jo atsiradimo ieškovo žemės sklypo dalyje nekeitė savo lokacijos, kad ieškovas niekada nebandė perkelti šio objekto į kitą vietą. Teismui pasiūlius ieškovui pateikti įrodymus apie tai, kad ginčo objektas gali būti perkeltas į kitą vietą, ieškovas pateikė kitų objektų (namelių ant ratų; priekabos atraminių ratukų, keltuvų) nuotraukas bei vaizdo įrašą, patvirtinantį, kad ginčo objekto konstrukcijos nėra įleistos į žemę (b. l. 45, 46, 139-144, 163-165; 2024 m. balandžio 2 d. vaizdo įrašas). Vertinant šiuos įrodymus, reikšminga tai, kad jie patvirtina hipotetinę galimybę perkelti iš vienos vietos į kitą kažkokį objektą (pvz. namelį, priekabą), bet ne konkretų šioje byloje nurodytą ginčo objektą. Šiuo atveju svarbu tai, kad galimybė perkelti tam tikrą objektą priklauso nuo įvairių perkeltino daikto savybių / parametrų: ploto, architektūros, svorio, medžiagų ir kt. (CPK 182 straipsnio 1 punktas).
34. Inspekcijos atstovei pasiūlius ieškovui įrodyti šio objekto perkėlimo į kitą vietą galimybę bei nurodžius, kad už tai ieškovui nebus taikoma atsakomybė kaip už Privalomojo nurodymo Nr. 1 nevykdymą, ieškovas neatliko siūlomų veiksmų. Ieškovo paaiškinimais, siekiant pakeisti objekto lokaciją, būtinos papildomos išlaidos dėl žemės sklypo išlyginimo, todėl jis nepasinaudojo Inspekcijos atstovės nurodyta galimybe perkelti objektą bylos nagrinėjimo teisme metu.
35. Nustatyta, kad ginčo objektas įrengtas ant gelžbetoninių atramų, jo plotas yra apie 20 kv. m. (6,4 m×3,10 m). Šis objektas pagamintas, naudojant medieną bei metalą, turi šlaitinį stogą. Teismas, įvertinęs šias ginčo objekto savybes / parametrus; tai, kad ieškovo pateikti įrodymai patvirtina tik hipotetinę tam tikro daikto (bet ne ginčo objekto) perkėlimo į kitą vietą galimybę; tai, kad ieškovas bylos nagrinėjimo stadijoje taip ir neperkėlė ginčo objekto į kitą vietą, suteikus jam galimybę tai padaryti, daro išvadą, jog ginčo objektas yra sukurtas vykdant statybos darbus (montavimo, stogo įrengimo darbus), kuriant daiktą buvo naudojami statybos produktai (mediena, stogo metalinė danga ir kt.) ir šis daiktas tvirtai sujungtas su žeme (šio sprendimo 29 punktas).
36. Daikto sąlyčio su žeme patvarumą įrodo visų pirma, tai, kad jis niekada nebuvo pakeitęs savo lokacijos dėl gamtos jėgų (pvz. vėjo), antra – tai, kad ieškovas nejudino to objekto ir bylos nagrinėjimo metu bei nepateikė kitų įrodymų, patvirtinančių būtent ginčo objekto mobilumą be didelių sąnaudų.
37. Teismo vertinimu, nors šis objektas nėra itin didelio ploto, visgi jo gabaritai sudaro pagrindą abejoti ieškovo nurodoma aplinkybe, kad šis daiktas gali būti perkeltas be didelių sąnaudų, tik pritvirtinus prie jo atraminius ratukus (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Labiau tikėtina, ieškovas nepasinaudojo galimybe perkelti ginčo objekto bylos nagrinėjimo iš esmės stadijoje, kadangi tai neįmanoma buvo padaryti be didelių sąnaudų. Teismo vertinimu, norint perkelti ginčo objektą į kitą vietą, būtina išardyti jo laikančiąsias konstrukcijas; išardžius šį objektą sumažės jo vertė, bus reikalingos papildomos investicijos tam, kad būtų paruoštas pagrindas, objektas sumontuotas kitoje vietoje ir vėl galėtų būti naudojamas pagal paskirtį (žr. šio sprendimo 31 punktą).
38. Ieškovo nuotraukos, kuriose pavaizduotos priekabos, mobilūs nameliai, priekabos atraminiai ratukai, hidraulinis keltuvas, hidraulinis variklių keltuvas, keltuvai automobiliams bei ginčo statinys (b. l. 45, 46, 128-144, 163-165) nepatvirtina jo teigiamos aplinkybės, kad šis statinys gali būti perkeltas į kitą vietą, jo neišardžius bei be didelių sąnaudų. Byloje nėra duomenų, kad bandant perkelti ginčo statinį naudojantis hidrauliniu ar kitu keltuvu, šis statinys išliks tokios pat būklės ir turės tokias pat savybes kaip ir iki perkėlimo. Todėl laikytina, kad ieškovas neįrodė jo teigiamų aplinkybių apie ginčo statinio mobilumą be didelių sąnaudų ir žalos pačiam objektui (CK 178 straipsnis, 179 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnio 1 dalis).
39. Teismas, apibendrindamas tai, kas pasakyta pirmiau, konstatuoja, kad atsižvelgiant į statybos darbų, siekiant perkelti ginčo objektą, apimtį ir pobūdį, objekto perkėlimo galimybes, negalima medinės stoginės laikyti pagal prigimtį kilnojamu daiktu CK 4.2 straipsnio 3 dalyje, 1.98 straipsnio 4 dalyje nurodyta prasme, nes ji negali būti perkelta iš vienos vietos į kitą nepakeitus jos paskirties ir iš esmės nesumažinus jos vertės. Ieškovo pastatyta medinė stoginė yra nekilnojamasis paprastos konstrukcijos daiktas, kurio aukštis neviršija 8,5 m, o plotas – 80 kv. m. (CK 4.2 straipsnio 2 dalis, 1.98 straipsnio 2 dalis). Toks objektas atitinka nesudėtingo statinio kategoriją (Statybos įstatymo 2 straipsnio 30 dalis).
40. Nustačius šias aplinkybes, toliau pasisakoma dėl statybos leidimo šiam nekilnojamajam daiktui statyti (ne)būtinumo.
Dėl statybos leidimo ieškovo A. K. stoginei (duomenys neskelbtini), statyti (ne)privalomumo
41. Vadovaujantis Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punktu, naujo nesudėtingojo statinio statybai kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje ir jos apsaugos zonoje kultūros ministro ir aplinkos ministro nustatytais atvejais būtinas statybą leidžiantis dokumentas – leidimas statyti naują statinį.
42. Statybos techninio reglamento (toliau – STR) 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878, 1.1. punkte įtvirtinta, kad leidimas statyti naują statinį privalomas nesudėtingojo statinio statybos atvejais kultūros paveldo objekto teritorijoje ar jo apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje ar jos apsaugos zonoje.
43. Nustatyta, kad nuo 2023 m. sausio 1 d. žemės sklypas (duomenys neskelbtini), įtrauktas į teritoriją, kuri yra kultūros paveldo objektų ir vietovių teritorijoje, jų apsaugos zonoje (šio sprendimo 7 punktas). Ginčo statinys, ieškovo paaiškinimais, pastatytas po 2023 m. sausio 1 d., t. y. 2023 m. pavasario pabaigoje, vasaros pradžioje. Todėl darytina išvada, jog ieškovo stoginei pastatyti jo žemės sklypo dalyje buvo būtinas statybos leidimas (Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punktas, STR Nr. 1.05.01:2017 1.1. punktas).
44. Ieškovo nurodomo teisės akto, t. y. Kultūros paveldo objektų ir vietovių apsaugos zonų nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. lapkričio 5 d. nutarimu Nr. 1025, 14 punktas, reglamentuojantis kultūros paveldo objektų apsaugą, nagrinėjamu atveju nėra reikšmingas ir netaikytinas. Tokią išvadą teismas daro, įvertinęs tai, kad STR Nr. 1.05.01:2017 1.1 punkto reikalavimas yra siejamas ne su konkrečiu kultūros paveldo objektu, bet su kultūros paveldo objekto teritorija ir jos apsaugos zona. Todėl nustačius, kad ieškovo žemės sklypo dalis patenka į kultūros paveldo objekto teritoriją ir jos apsaugos zoną, nesvarbu, kokiu atstumu yra tam tikras kultūros paveldo objektas nuo ginčo statinio. Svarbu tai, ar ginčo statinys, esantis kultūros paveldo objekto teritorijoje ir jos apsaugos zonoje, pastatytas turint statybos leidimą.
45. Teismas, nustatęs, kad ieškovas pastatė dalyje žemės sklypo, kuris yra kultūros paveldo objektų ir vietovių teritorijoje bei jų apsaugos zonoje, nesudėtingą inžinerinį statinį (stoginę), neturėdamas statybos leidimo, konstatuoja, jog Savavališkos statybos aktas bei ginčijami Privalomieji nurodymai Nr. 1 ir Nr. 2 buvo surašyti pagrįstai ir teisėtai. Todėl nėra pagrindo naikinti šiuos administracinius sprendimus ieškovo nurodytais motyvais. Esant nustatytoms šioms aplinkybėms, ieškovo ieškinys atmetamas.
46. Atmetus ieškinio reikalavimus, ieškovo bylinėjimosi išlaidos, turėtos šioje byloje, neatlyginamos, kadangi sprendimas priimtas ne jo naudai (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė nepateikė į bylą duomenų apie jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl teismas nepaskirsto jų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270, 279 straipsniais,
nusprendžia:
atnaujinti ieškovui A. K. terminą 2023 m. liepos 12 d. savavališkos statybos aktui, 2023 m. liepos 17 d. privalomajam nurodymui nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų bei 2023 m. liepos 25 d. privalomajam nurodymui pašalinti savavališkos statybos padarinius ginčyti.
Atmesti ieškovo A. K. ieškinį Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.