- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-14
- Bylos Nr.
- eAS-58-415/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-09583-2023-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Rytis Krasauskas, Gintaras Kryževičius (pran.)
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Ecodumas“
- Atsakovas
- Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas) ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Ecodumas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Ecodumas“ skundą atsakovui Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai dėl nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Ecodumas“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – ir Tarnyba, atsakovas) 2023 m. spalio 11 d. sprendimą „Dėl ne maisto gaminio draudimo išleisti į laisvą apyvartą“ Nr. 1K-492 (toliau – ir Sprendimas Nr. 1); panaikinti Tarnybos 2023 m. spalio 16 d. sprendimą „Dėl ne maisto gaminio draudimo išleisti į laisvą apyvartą“ Nr. 4V-57 (toliau – ir Sprendimas Nr. 2); panaikinti Tarnybos 2023 m. spalio 24 d. atsakymą į pretenziją Nr. 4E-3825 (toliau – ir atsakymas); priteisti pareiškėjo naudai iš Tarnybos pareiškėjo patirtas bylos nagrinėjimo išlaidas (įskaitant sumokėtą žyminį mokestį). Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti pareiškėjui terminą skundui dėl Sprendimo Nr. 1 ir Sprendimo Nr. 2 paduoti ir skundą priimti.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. gruodžio 5 d. nutartimi atmetė pareiškėjo prašymą dėl termino atnaujinimo ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą.
Teismas nustatė, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pareiškėjo atžvilgiu priėmė 2023 m. spalio 11 d. sprendimą Nr. 1K-492 ir 2023 m. spalio 16 d. sprendimą Nr. 4V-576 (toliau kartu – ir Sprendimai), kuriais nusprendė uždrausti išleisti pareiškėjo importuojamus ne maisto gaminius į laisvą apyvartą, kadangi padarė išvadą, kad gaminiai neatitinka Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo II skyriaus antro skirsnio 94 straipsnio 3 dalies 3 punkto reikalavimų. Tarnyba taip pat pareiškėjui pateikė 2023 m. spalio 24 d. atsakymą Nr. 4E-3825 į pareiškėjo 2023 m. spalio 17 d. atsakovui pateiktą pretenziją (toliau – ir Pretenzija).
Teismas pažymėjo, kad pagal Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos patikrinimų taisyklių, patvirtintų Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktoriaus 2020 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 1-318 (toliau – ir Patikrinimų taisyklės), 115 punktą Tarnybos priimtas sprendimas dėl ne maisto gaminio draudimo išleisti/ išleidimo į laisvą apyvartą per vieną mėnesį nuo jo įteikimo Ekonominės veiklos vykdytojui dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
Teismas nustatė, kad 2023 m. spalio 17 d. pareiškėjas ir jo atstovas advokatas, teikdami Pretenziją, jau buvo susipažinę su Sprendimų turiniu, todėl pareiškėjas dėl Sprendimų apskundimo turėjo kreiptis ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo jų įteikimo dienos. Sprendimuose buvo aiškiai nurodyta jų apskundimo tvarka ir terminas, tačiau pareiškėjas per nustatytą vieno mėnesio terminą į teismą nesikreipė, skundą pateikė 2023 m. lapkričio 27 d., t. y. praleidęs Sprendimų apskundimo terminą.
Teismas, vertindamas pareiškėjo nurodytas termino skundui paduoti praleidimo aplinkybes, t. y. kad atsakovas, priimdamas nagrinėti pareiškėjo Pretenziją, suklaidino pareiškėją, pažymėjo, jog pareiškėją jau nuo 2017 m. atstovauja advokatas, kuris pareiškėjo vardu pateikė Pretenziją atsakovui, nors Sprendimuose buvo aiškiai nurodyta jų apskundimo tvarka ir terminai, o teisės aktai nenustato privalomos išankstinės ginčų dėl sprendimo dėl ne maisto gaminio draudimo išleisti į laisvą apyvartą nagrinėjimo ne teisme tvarkos. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodytos termino praleidimo priežastys yra subjektyvaus pobūdžio, kadangi pareiškėjas turėjo pareigą aktyviai ginti savo teises, nesutikdamas su Sprendimais – įstatymo nustatytu terminu pateikti skundą teismui, ir pareiškėjo nurodytos aplinkybės negali pateisinti termino praleidimo, todėl teismas atmetė prašymą dėl termino atnaujinimo.
Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo skundo reikalavimo panaikinti Atsakymą į Pretenziją, pažymėjo, kad Atsakyme pareiškėjui nebuvo nustatytų privalomų įpareigojimų, jam nebuvo pritaikytos poveikio priemonės, Atsakymas nebuvo pateiktas išnagrinėjus ginčą privaloma išankstine ginčų dėl sprendimo dėl ne maisto gaminio draudimo išleisti į laisvą apyvartą nagrinėjimo ne teisme tvarka, taigi Atsakymas pareiškėjui nesukuria tiesioginių teisinių pasekmių, ir šis reikalavimas nenagrinėtinas administracinio proceso tvarka.
Teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 ir 9 punktų pagrindu.
III.
Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 5 d. nutartį ir atnaujinti pareiškėjui terminą skundui dėl Sprendimo Nr. 1 ir Sprendimo Nr. 2 paduoti; perduoti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; priteisti pareiškėjui iš atsakovo pareiškėjo patirtas bylos nagrinėjimo išlaidas.
Pareiškėjo vertinimu, teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, susijusias su skundo nenagrinėjimu teisme bei termino paduoti skundą atnaujinimu, be to, neteisingai konstatavo, kad skundas teismui paduotas 2023 m. lapkričio 27 d., nes jis buvo paduotas 2023 m. lapkričio 24 d. Atsakovas, gavęs pareiškėjo Pretenziją (skundą) dėl Sprendimų, jos neatsisakė nagrinėti, nenurodė pareiškėjui, kad dėl Sprendimų panaikinimo reikia kreiptis tiesiogiai į teismą, o išnagrinėjęs Pretenziją (ir jame išdėstytus reikalavimus panaikinti Sprendimus) pateikė Atsakymą, kuriame išdėstė savo nesutikimo su Pretenzija argumentus. Atsakovo Atsakymu buvo susiformuota galutinė atsakovo pozicija, iš kurios pareiškėjas sužinojo, jog Pretenzijoje nurodyti reikalavimai nebus tenkinami ir galėjo suprasti apie savo teisių galimą pažeidimą.
Šalies argumentai
Pareiškėjo teigimu, narinėjamu atveju yra visos sąlygos termino skundui pateikti atnaujinimui, kadangi prie šio termino praleidimo prisidėjo atsakovas, kuris savo veiksmais, nagrinėdamas Pretenziją, suklaidino pareiškėją. Pareiškėjas aktyviai siekė Sprendimų panaikinimo, aktyviai siekė, kad atsakovas tinkamai atliktų pakartotinį susidariusios situacijos vertinimą. Nagrinėjamu atveju termino skundui paduoti atnaujinimas ir skundo priėmimas neprieštaraus teisinio saugumo principui, dėl kurio yra nustatytas procesinių terminų institutas. Pirmosios instancijos teismas, neatnaujindamas termino skundui paduoti, pažeidė asmenų teisę kreiptis teisminės gynybos, o formalus įstatymo normų taikymas nagrinėjamu atveju prieštarauja teisingumo principui.
Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, skundo priėmimo stadijoje, konstatavo, kad skundžiamas atsakovo Atsakymas nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių, kadangi atsakovo atliktas pakartotinis Sprendimų priėmimą lėmusių aplinkybių vertinimas pareiškėjui suformavo pagrįstą įspūdį, kad atsakovas Sprendimų nekeis ir nepanaikins, bei kad tai sukels pareiškėjui neigiamas teisines pasekmes, be to, Atsakyme yra nurodyta jo apskundimo tvarka.
Pareiškėjo teigimu, skundo priėmimo metu nėra akivaizdu, jog Atsakymas nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, t. y. nedaro įtakos pareiškėjo teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, šios aplinkybės turi būti įvertintos nagrinėjant ginčą iš esmės.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 5 d. nutarties, kuria, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1, 9 punktais, teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka, teisėtumas ir pagrįstumas.
Administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. ABTĮ nustato administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką (ABTĮ 1 str. 1 d.). Administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 str. 1 d.). Administracinis ginčas – asmens ir viešojo administravimo subjekto konfliktas arba vienas kitam nepavaldžių viešojo administravimo subjektų konfliktas (ABTĮ 2 str. 1 d.). Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos patikrinimų taisyklių, patvirtintų Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktoriaus 2020 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 1-318 (Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktoriaus 2023 m. gegužės 16 d. įsakymo Nr. 1-94 redakcija), 115 punkte nustatyta, kad Tarnybos priimtas sprendimas dėl <...> ne maisto gaminio draudimo išleisti/išleidimo į laisvą apyvartą per vieną mėnesį nuo jo įteikimo Ekonominės veiklos vykdytojui dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, skundžiamuose Sprendimuose buvo aiškiai nurodyta jų apskundimo tvarka, bei nėra nustatytas privalomas ikiteisminis tokių sprendimų nagrinėjimas.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad 2023 m. spalio 17 d. pareiškėjas jau buvo susipažinęs su Sprendimų turiniu, taigi per vieną mėnesį nuo šios dienos Sprendimai galėjo būti skundžiami Vilniaus apygardos administraciniam teismui, tačiau skundas teismui pateiktas tik 2023 m. lapkričio 24 d., t. y. praleidus teisės aktuose nustatytą terminą skundui paduoti.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–9 punktuose. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-33-492/2022; kt.). Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-224-438/2019; kt.).
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog teisės aktai nenumato sprendimų dėl ne maisto gaminio draudimo išleisti/išleidimo į laisvą apyvartą privalomo išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka, be to, Sprendimų apskundimo tvarka buvo aiškiai išdėstyta Sprendimuose, todėl pareiškėjas, atstovaujamas profesionalaus teisininko (advokato), nesikreipdamas į teismą dėl Sprendimų panaikinimo, bet teikdamas atsakovui Pretenziją, savo valia pasirinko tokį elgesio variantą, todėl turėjo įvertinti tokio elgesio pasekmes. Aplinkybė, kad atsakovas išnagrinėjo pareiškėjo Pretenziją, negali būti vertinama kaip objektyvi, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusi aplinkybė, kuri sutrukdė pareiškėjui laiku kreiptis į teismą dėl galbūt pažeistos teisės gynimo, nes ši aplinkybė yra pareiškėjo pasirinkto elgesio modelis, todėl pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjas skundą dėl Sprendimų panaikinimo padavė praleidęs nustatytą skundo padavimo terminą ir nėra pagrindo šį terminą atnaujinti, pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti pareiškėjo skundo reikalavimus dėl Sprendimų panaikinimo.
Pirmosios instancijos teismas taip pat atsisakė priimti pareiškėjo skundo reikalavimą dėl Atsakymo panaikinimo, konstatavęs, kad jis pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių, taigi, toks reikalavimas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, pagal kurį atsisakoma priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka, yra nurodęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011; 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-18-662/2021). Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1370-624/2015; kt.).
Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal Patikrinimo taisyklių 80 punkto nuostatas, ne maisto produktų tikrinimas ir rinkos ribojimo priemonių taikymas atliekamas vadovaujantis Produktų saugos įstatymu, Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymu, Lietuvos Respublikos alternatyviųjų degalų įstatymu, Lietuvos Respublikos pluoštinių kanapių įstatymu, Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentu (EB) Nr. 765/2008, nustatančiu rinkos priežiūros reikalavimus ir panaikinančiu Reglamentą (EEB) Nr. 339/93, Reglamentu (ES) 2019/1020. Pagal Patikrinimo taisyklių 82 punktą, jeigu sprendimas priimamas atlikus patikrinimą pagal Lietuvos Respublikos muitinės padalinio užpildytą Pranešimą apie sulaikytus ne maisto gaminius, sprendimą dėl ne maisto gaminio draudimo išleisti/išleidimo į laisvą apyvartą (17 priedas) priima Tarnybos darbuotojas, patikrinęs ne maisto gaminius, nurodytus Pranešime apie sulaikytus ne maisto gaminius.
Atsižvelgdama į išdėstytą teisinį reguliavimą, keliamo ginčo pobūdį, teisėjų kolegija daro išvadą, kad, įvertinęs pareiškėjo ketinamo apskųsti Atsakymo turinį, pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad jame nurodomos aplinkybės, susijusios su Sprendimų priėmimu, tačiau jokie privalomi nurodymai pareiškėjui nenustatyti, t. y. Atsakyme nėra priimtas kompetentingos institucijos sprendimas, kuriuo nuspręsta dėl pareiškėjo platinamo ne maisto gaminio draudimo išleisti/išleidimo į laisvą apyvartą, Atsakymas taip pat nėra priimtas išnagrinėjus ginčą privaloma ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, todėl vien Atsakymo panaikinimas nesukeltų pareiškėjui jo siekiamų materialinių teisinių pasekmių (draudimo ne maisto gaminio išleisti/išleidimo į laisvą apyvartą panaikinimo). Teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo vertinimu, nenurodo, kokias materialines teisines pasekmes pareiškėjui sukelia Atsakymas, ko yra siekiama jo panaikinimu, taigi nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog Atsakymo sukeliamos pasekmės pareiškėjui turi būti vertinamos tik išnagrinėjus ginčą iš esmės. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tai, kad Atsakyme buvo nurodyta jo apskundimo tvarka, nepaneigia ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinto teisinio reguliavimo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos, aiškinant šias nuostatas, kad ABTĮ nustatyta tvarka skundai dėl teisinių pasekmių nesukeliančių viešojo administravimo subjekto veiksmų (neveikimo) nenagrinėjami.
Taigi skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą dėl Atsakymo panaikinimo, taip pat yra teisėta ir pagrįsta. Teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjas, kreipdamasis į teismą dėl galbūt pažeistų jo teisių ir teisėtų interesų gynimo, nesilaikė teisės aktuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, negali būti vertinama kaip užkertanti kelią kreiptis teisminės gynybos ar pažeidžianti teisėtumo principus.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 5 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas. Netenkinus pareiškėjo atskirojo skundo, pareiškėjas taip pat neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Ecodumas“ atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.