- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-17
- Bylos Nr.
- e2A-675-653/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-08634-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jelena Šiškina
- Pareiškėjas
- G. Š.
- Trečiasis asmuo
- V. Š., G. Š., valstybės įmonė „Turto bankas“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos G. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos G. Š. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, tretieji suinteresuoti asmenys V. Š., G. Š., valstybės įmonė „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja G. Š. kreipėsi į teismą (e. b. l. 1–5), prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po sūnaus K. Š. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą pradėdama faktiškai jį valdyti.
2. Pareiškėja nurodė, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas įforminti nuosavybės teises į paveldimą turtą. Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) mirė palikėjas sūnus K. Š.. Pareiškėja G. Š. dėl palikimo priėmimo į notarų biurą, įstatymo nustatytu terminu nesikreipė, paveldėjimo bylos neužvedė, kadangi pradėjo paveldimą turtą faktiškai valdyti, t. y. jį priėmė ir toliau naudojosi palikėjui priklausančiais asmeniniais daiktais – knygomis, įvairiais stalo įrankiais bei indais, šeimos nuotraukomis ir kitais palikėjo daiktais, buvusiais gyvenamojoje vietoje – bute. Iš VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matoma, jog K. Š. vardu yra įregistruotas nekilnojamasis turtas: 1/2 dalis buto (toliau – ir Butas). Kita Buto dalis priklauso pareiškėjos buvusio sutuoktinio J. Š. sutuoktinei G. Š., su kuria pareiškėja iki šiol palaiko artimus ryšius, bendrai naudojasi minėtu nekilnojamuoju turtu kaip savo ir jį administruoja, moka mokesčius, pinigus už komunalinius mokesčius perduodama G. Š.. Aplinkybę, kad pareiškėja prisidėjo prie nekilnojamojo turto išlaikymo, mokėjo mokesčius ir administravo palikimą sudarantį turtą įrodinės teisme liudytojų parodymais, kuriuos į teismo posėdį atsives pati.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo G. Š. atsiliepime į pareiškimą prašė pareiškimą atmesti (e. b. l. 50–52).
4. Atsiliepime nurodė, kad ji yra pareiškėjos buvusio vyro J. Š. sutuoktinė. G. Š. santuoką su J. Š. (duomenys neskelbtini) nutraukė, J. Š. išsikėlė gyventi atskirai ir nuo to laiko nei J. Š., nei giminaičiai iš jo pusės pas G. Š. Bute negyveno, savo daiktų nelaikė. G. Š. buvo įsitikinusi, kad Butas priklauso jai vienai, tačiau mirus J. Š. paaiškėjo, kad Buto dalis priklausė pagal įstatymą ir jam, todėl ji ir J. Š. sūnus iš pirmos santuokos K. Š. tapo bendraturčiais, nes K. Š. priėmė palikimą po tėvo mirties. G. Š. ir K. Š. bendrosios dalinės nuosavybės teise po ½ priklausė Butas. K. Š. mirė (duomenys neskelbtini). Šiame bute G. Š. gyvena iki šiol.
5. Nurodo, kad pareiškime dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo išdėstytos aplinkybės yra neteisingos bei neatitinka tikrovės. Pareiškėja yra neteisi, teigdama, jog prisidėjo prie Buto išlaikymo, kadangi G. Š. po K. Š. mirties toliau gyveno Bute, jį išlaikė, tvarkė ir rūpinosi Butu. Pareiškėja nėra prisidėjusi prie Buto išlaikymo, jo gerinimo ar tvarkymo, pareiškėja juo niekada nesinaudojo, Buto netvarkė, jame nesilankė.
6. Dėl kitų asmeninių ir kilnojamųjų daiktų naudojimo patvirtino, kad jokiais daiktais ji nesinaudojo ir nieko nepasiėmė, kadangi nei J. Š., nei K. Š. jokių daiktų pas G. Š. bute nebuvo. Be to, šioms aplinkybėms pagrįsti pareiškėja įrodymų nepateikė.
Šalies argumentai
7. Teigia, jog dėl tos pačios turto dalies pareiškėjos anūkas V. Š. kreipėsi į teismą dėl tokios paties juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-42505-541/2017 jo pareiškimas buvo patenkintas ir nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad V. Š. priėmė savo tėvo K. Š. palikimą, pradėdamas paveldėtą turtą valdyti. Minimoje byloje savo atsiliepimo neteikė, kadangi manė, jog iš esmės yra teisinga, kad tėvo turtą, kaip palikimą, priimtų vaikas, nors faktiškai jis taip pat jokių aktyvių veiksmų minimo turto atžvilgiu neatliko. G. Š. nėra žinoma, kas ir kokius kitus K. Š. daiktus po jo mirties tvarkė ir pasiėmė.
Atsiliepimas
8. Suinteresuotas asmuo V. Š. atsiliepime į pareiškimą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
9. Atsiliepime nurodė, kad jo mirusio tėvo K. Š. tėvai yra pareiškėja ir J. Š.. Jie nutraukė santuoką, J. Š. vedė G. Š., kuri, iki tėvo K. Š. mirties, kartu su juo gyveno vieno kambario Bute. Jis iš jos 2016 m. sužinojo, kad ½ šio Buto priklausė jo tėvui, todėl kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Apie jo faktinį tėvo turto paveldėjimą pareiškėjai buvo žinoma, tačiau ji nieko nepareiškė apie tai, kad dar kas nors be jo Butą paveldėjo ar siekė jį paveldėti. Ši aplinkybė prieštarauja pareiškėjos pareiškime išdėstytai pozicijai, kad ji faktiškai priėmė palikimą, faktiškai valdė ½ Buto ir net mokėjo mokesčius.
10. Pareiškime išdėstytais teiginiais abejoti verčia ir faktas, kad pareiškėjos sūnus iki mirties gyveno su savo pamote viename vieno kambario bute, o ne su motina. Daro išvadą, kad jo santykiai su pamote buvo geri ir, jam mirus, pamotė būtų žinojusi apie savo bendraturčio turto dalies paveldėjimą, tačiau jo byloje 2017 m. ji nieko apie tai nepareiškė. Faktinis turto paveldėjimas į nedalų daiktą būtinai privalėjo būti jai žinomas. Tokie faktai rodo, kad jokio faktinio paveldėjimo į Butą prieš 20 m. nebuvo ir negalėjo būti. Yra praleisti senaties terminai, todėl pareiškimas negali būti tenkintinas.
Atsiliepimas
11. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepime į pareiškimą (e. b. l. 44–45) prašė pareiškėjos pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Atsiliepime nurodė, jog pareiškėja nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog prižiūrėjo paveldimą turtą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
12. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. birželio 21 d. sprendimu (e. b. l. 128–133) pareiškėjos pareiškimą atmetė.
13. Teismas nustatė, jog pareiškėja, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 573 str. 1 d. 1 p. (įstatymo redakcija, galiojusi palikimo atsiradimo metu), yra savo sūnaus pirmos eilės įstatyminė įpėdinė ir turi reikalavimo teisę. Pareiškėja bylos nagrinėjimo metu patikslino, kad pradėjo faktiškai valdyti mirusiojo kilnojamąjį turtą – knygas, fotonuotraukas ir kitus kilnojamuosius daiktus, todėl teismas nagrinėjo ir pasisakė dėl turto paveldėjimo pradėjus faktiškai valdyti kilnojamuosius daiktus.
14. Teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, jog palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, asmeninių dokumentų, laiškų, rankraščių, apdovanojimų, atestatų, šeimos suvenyrų ir relikvijų pasidalijimas tarp įpėdinių arba šių daiktų perdavimas vienam iš įpėdinių kitų įpėdinių sutikimu. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, jog daiktų paėmimas turi būti perkeltas į kokybiškai naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą.
15. Teismas byloje nustatė, jog palikėjo nekilnojamu turtu (Buto dalimi) pareiškėja nesirūpino, jo netvarkė, neprižiūrėjo ir neatliko jokių kitų veiksmų, rodančių, jog pareiškėja priėmė Buto dalį pradėdama jį faktiškai valdyti. Šių veiksmų pareiškėja neatliko ne tik per pirmus šešis mėnesius po pareiškėjo mirties, bet ir per beveik 20 metų, t. y. iki šiol. Teismas pareiškėjos nurodytą aplinkybę, jog pareiškimo nebūtų pateikusi, jei suinteresuotas asmuo būtų pasirūpinęs palikėjo kapo priežiūrą, laikė, jog pareiškėjos tikslas yra kitas, nei nurodoma pareiškime.
16. Teismas vertino pareiškėjos argumentus, kad jos sūnus gyveno pas ją ir ten liko jo daiktai, jie yra saugomi, tačiau neįrodė, jog palikėjo paliktus daiktus perkėlė į kokybiškai naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą. Teismas laikė, jog pareiškėja nepateikė įrodymų, kad paveldėjo kokius nors kitus kilnojamuosius daiktus, todėl aplinkybė, jog paveldėjo kitus palikėjo kilnojamus daiktus laikė neįrodyta. Be to, byloje nėra įrodymų, jog pareiškėjos pateiktos fotonuotraukos buvo palikėjo. Pateiktos fotonuotraukos yra šeimyninės, todėl pareiškėja jas galėjo turėti kaip palikėjo motina, o ne buvo paliktos po palikėjo mirties.
III. Apeliacinio skundo argumentai
17. Apeliantė (pareiškėja) G. Š. apeliaciniu skundu (e. b. l. 137–143) prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 21 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-14242-820/2018 ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos pareiškimą tenkinti.
18. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė materialinės teisės taikymo normas, įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, neatskleidė bylos esmės, bylą išnagrinėjo šališkai ir priėmė nepagrįstą, neteisėtą sprendimą. Teigia, jog po sūnaus mirties per 6 mėnesius priėmė palikėjo likusį kilnojamąjį turtą. Nors teismas nurodė, kad palikėjo kilnojamieji daiktai yra pas pareiškėją, visiškai nepagrįstai nurodė, kad palikėjo daiktus pareiškėja privalėjo perkelti į kokybiškai naują stadiją. Pažymėjo, kad kasacinio teismo praktikoje dėl to, jog būtų laikoma, jog yra priimtas palikimas ir nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas, teismo nurodyta sąlyga dėl įpėdinio valios naudotis turtu, perkeliant jį į kokybiškai naują stadiją, negali būti laikoma esmine, todėl, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, toks pirmosios instancijos teismo argumentas turi būti vertintinas itin kritiškai ir negali būti pripažįstamas kaip esminė sąlyga palikimui priimti.
19. Teismas nepagrįstai nurodė, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog palikėjas iš viso paliko kilnojamus daiktus. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 29 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2YT-42505-541/2017 buvo nustatytos aplinkybės, kad 1998 m. suinteresuotas asmuo G. Š. perdavė suinteresuotam asmeniui V. Š. palikėjo daiktus, kad jis prie nekilnojamojo turto administravimo, jo išlaikymo ir priėmimo neprisidėjo. Šiais suinteresuoto asmens duotais parodymais ir paaiškinimais procesiniuose dokumentuose, jog palikėjo sūnus priėmė tik kilnojamuosius daiktus, teismas nustatė suinteresuotam asmeniui juridinę reikšmę turintį faktą, tuo pačiu pažeisdamas pareiškėjos-apeliantės materialias teises ir pareigas. Šis faktų byloje nustatymas, nagrinėjamu atveju, turi prejudicinę galią, kuria turėjo vadovautis pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą.
20. Teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2006, kurioje nurodyta, kad palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo asmeninių, buitinių daiktų paėmimas kitų įpėdinių sutikimu. Pažymėjo, kad kasacinio teismo praktika šiuo klausimu yra nevienoda, t. y. nurodoma, kad asmeninių velionio daiktų, namų apyvokos reikmenų paėmimas reiškia palikimo priėmimą. Po pareiškėjos sūnaus mirties liko ne tik registruotas nekilnojamasis turtas, bet kilnojamasis turtas, kurį sudarė knygos, nuotraukos, paveikslai, namų apyvokos daiktas, indai, kiti namų apyvokos daiktais, kuriais pareiškėja iki šiol naudojasi. Įvertinus palikimo kiekį ir pobūdį, daro išvadą, kad įrodė, jog priėmė visą sūnaus K. Š., kuris po ištuokos buvo apsigyvenęs savo motinos pareiškėjos namuose, palikimą. Teigia, jog kasacinio teismo praktikoje įsakmiai nurodoma, kad iš asmenų, kurie faktiškai priima tik mirusiojo namų buities apyvokos daiktus ir kitą kilnojamąjį neregistruotą turtą, negali būti atimta teisė prašyti teismo nustatyti palikimo priėmimo faktą pagal CPK 444 str. Pirmosios instancijos teismo sprendimas grindžiamas išimtinai vien tik prielaidomis, remiantis netiesioginiais įrodymais, pripažįstant tam tikrų faktų buvimą, remiantis išimtinai liudytojų parodymais.
Atsiliepimas
21. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepime į apeliacinį skundą (e. b. l. 153–155) prašė pareiškėjos apeliacinį skundą nagrinėti teismo nuožiūra. Atsiliepime nurodė, jog palikėjas turi įpėdinių, kurie paveldės turtą, todėl VĮ „Turto bankas“ neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi.
22. Suinteresuotas asmuo G. Š. atsiliepime į apeliacinį skundą (e. b. l. 160–162) prašė apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
23. Atsiliepime nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tinkamai išanalizavo pareiškime nurodytas aplinkybes, ištyrė ir tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, vadovavosi įstatymo normomis ir teismų praktiką, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Teigia, jog mirus palikėjui, jo likusį turtai visiškai išlaikė suinteresuotas asmuo G. Š.. Teismas vertino aplinkybes, susijusias su pareiškėjos asmeniu, jos atliktais aktyviais veiksmais ir pagrįstai sprendė, kad pati pareiškėja teismui nepateikė jokių įrodymų, kad valdė, naudojo, disponavo palikėjo daiktais, kad ji juos paveldėjo. Apeliantės cituojamas teismo sprendimas nėra susijęs su jos asmeniu. Kilnojamųjų daiktų palikimo faktas pats savaime nereiškia, kad tie daiktai, kaip palikimas, buvo priimti apeliantės.
24. Suinteresuotas asmuo V. Š. atsiliepime į apeliacinį skundą (e. b. l. 165) prašė apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėja kreipėsi į teismą dėl juridinio fakto nustatymo tik praėjus beveik dvidešimčiai metų po sūnaus mirties. Pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą, pagrįstą byloje surinktais įrodymais. Apeliantė neįrodė, kad po K. Š. mirties, priėmė palikimą, nepaaiškino net gi fakto, kodėl į teismą kreipėsi tik po notarės pranešimo, kodėl nesikreipė į notarą per įstatymo nustatytą terminą po sūnaus mirties.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
25. Apeliacinis skundas netenkintinas.
26. Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 str. 1 d.). Šiuo atveju sprendimo absoliutaus negaliojimo pagrindų nenustatyta.
27. Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo pareiškėjos prašymas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atmestas pareiškėjai neįrodžius, jog ji pradėjo faktiškai valdyti palikėjo turtą po palikėjo mirties, teisėtumo ir pagrįstumo.
28. Pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 str. 1 d., CK penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo teisiniams santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus CK, t. y. nuo 2001 m. liepos 1 d. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja prašė nustatyti palikimo, atsiradusio (duomenys neskelbtini) mirus jos sūnui, priėmimo faktą, taigi, sprendžiant dėl šio reikalavimo, taikytinos 1964 m. CK normos, reglamentuojančios paveldėjimo teisinius santykius.
29. Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu, ir palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (1964 m. CK 568 str., 569 str.1 d.; 2000 m. CK 5.3 str. 1 d.). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (1964 m. CK 587 str. 1 d.; 2000 m. CK 5.50 str. 1 d.).
30. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti palikimo priėmimo faktą, norėdama įgyvendinti savo teises į po sūnaus mirties likusį nekilnojamąjį turtą. Apeliantė tiek pareiškime, tiek apeliaciniame skunde iš esmės įrodinėja, kad ji priėmė savo sūnaus palikimą, pradėdama faktiškai valdyti palikėjo neregistruotus kilnojamuosius daiktus (laikrodį, atestatus ir diplomus, knygas, dokumentus, indus, drabužius).
31. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas palikimo priėmimą reglamentuojančias teisės normas, yra pabrėžęs, jog palikimo priėmimo faktiniu valdymu esmė – aktyvūs palikėjo veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą; norint įrodyti, kad įpėdinis priėmė turtą kaip palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti per įstatyme nustatytą terminą, nepakanka įrodyti, jog įpėdinis tęsė naudojimąsi tuo turtu ir turto priežiūrą, pradėtus iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės; vien nurodyti veiksmai vienareikšmiškai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į kokybiškai naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą turtu kaip nuosavybe (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. sausio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2001; 2001 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2001, kt.). Taigi asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo. Todėl apeliantės argumentai, jog pirmosios instancijos teismo nurodyta sąlyga (turima omenyje – palikėjo turto valdymą kaip savo) negali būti esmine, atmetami kaip teisiškai nepagrįsti.
32. Nors apeliantė teigia, jog kasacinio teismo praktika palikimo, kurį sudaro palikėjo asmeniniai ir namų apyvokos daiktai, priėmimo klausimu yra nevienoda, apeliacinės instancijos teismas su tokio pobūdžio apeliantės argumentais nesutinka.
33. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad ne kiekvienu atveju kokio nors daikto paėmimas reiškia palikimo priėmimą. Palikėjo daiktą įpėdinis gali paimti kitiems įpėdiniams sutikus, jiems leidus, kaip mirusiojo atminimą. Paveldėjimo teisėje ir teismų praktikoje palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, asmeninių dokumentų, laiškų, rankraščių, apdovanojimų, atestatų, šeimos suvenyrų ir relikvijų pasidalijimas tarp įpėdinių arba šių daiktų perdavimas vienam iš įpėdinių kitų įpėdinių sutikimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2006; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2008). Kasacinio teismo pažymima, kad toks daiktų paėmimas nelaikomas palikimo priėmimu, jeigu įpėdinis nesirūpino palikimu, jo netvarkė, neprižiūrėjo, nemokėjo mokesčių, nedalyvavo kartu su kitais įpėdiniais disponuojant daiktais, įeinančiais į palikimo sudėtį, t. y. jeigu įpėdinis nevykdė paveldėto turto savininko (bendraturčio) pareigų ir neįgyvendino teisių į tą turtą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2008; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2010; kt.).
34. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad, teismui sprendžiant dėl to, ar įpėdinis, paėmęs tam tikrą palikėjo kilnojamąjį daiktą ar kelis daiktus, priėmė palikimą ar ne, kiekvienu atveju turi būti vertinamos konkrečios nagrinėjamos situacijos aplinkybės, konkretaus įpėdinio, paėmusio kilnojamąjį daiktą ar kelis daiktus, elgesys po šio daikto ar daiktų paėmimo, t. y. ar jo elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininko (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-398/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010; kt.). Kasacinio teismo pažymėta, kad, vertinant, buvo palikimas priimtas ar ne, pradedant faktiškai jį valdyti, reikia atsižvelgti į turto, sudarančio palikimą, pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009).
35. Kasacinio teismo nutartyse, kurios nurodytos apeliaciniame skunde kaip patvirtinančios praktiką, kad asmeninių palikėjo daiktų, namų apyvokos reikmenų paėmimas reiškia palikimo priėmimą, teismas, spęsdamas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, rėmėsi ne tik tuo, jog įpėdinis paėmė palikėjo asmeninių daiktų, bet vertino įpėdinio elgesį kaip paveldimo turto savininko: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. sausio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-65/2000 remtasi ne tik tuo, kad po palikėjo mirties ieškovas priėmė palikėjui priklausiusius laikrodį, antspaudus, knygų spintą, tautines juostas, bet ir tuo, kad jis naudojosi palikėjui priklausiusioje namų valdoje esančiais garažu bei ūkiniu pastatu kaip šio turto savininkas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2006 dėl reikalavimo nustatyti palikimo priėmimo faktą buvo sprendžiama vertinant ne tik tai, kad įpėdinis pasiėmė palikėjos namų apyvokos reikmenis, bet ir tai, kad jis gyveno palikėjai priklausiusiame name.
36. Aptartų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčių analizė rodo, kad teisės normos, reglamentuojančios palikimo priėmimą, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, aiškinamos ir taikomos vienodai, t. y. teismai remiasi ne tik vienu faktu, jog įpėdinis paėmė tam tikrus palikėjo kilnojamuosius daiktus, bet atsižvelgia į įpėdinio elgesį po šių daiktų paėmimo, vertindami, ar jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas. Pažymėtina, kad apeliantė remiasi tik tam tikrais apeliaicniame skunde išvardytų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčių argumentais, kurie galėtų būti naudingi jos situacijai, tačiau nurodytose nutartyse kasacinio teismo pateiktų išaiškinimų esmė – nustatant palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, faktą, nesvarbu, kokį daiktą įpėdinis paėmė, svarbus jo elgesys po daikto paėmimo, t. y. ar įpėdinio, paėmusio kilnojamąjį daiktą ar kelis daiktus, elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininko.
37. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja neatliko jokių aktyvių veiksmų savo teisei realizuoti, iš kurių būtų galima daryti išvadą apie jos valią, nukreiptą likusį palikėjo turtą ar jo dalį paversti savo nuosavybe ar bent kokiu kitu būdu kitiems įpėdiniams duoti suprasti, kad ji pageidauja perimti mirusiajam priklausiusį turtą ar jo dalį, ar kitaip įgyvendinti savo teises į jai tenkančią palikimo dalį. Vien tik mirusio palikėjo asmeninių daiktų paėmimas nesudaro pagrindo išvadai, kad pareiškėja ėmėsi aktyvių veiksmų, siekiant paveldėti nekilnojamąjį turtą, tame tarpe ½ Buto dalį.
38. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog nėra įrodymų, patvirtinančių, jog palikėjas apskritai paliko pareiškėjai kilnojamuosius daiktus. Kaip argumentą, sustiprinantį savo pozicija, pareiškėja nurodė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 29 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-42505-541/2017, vadovaujantis kuriuo teigė, kad šioje byloje nustatyti faktai turi prejudicinę galią nagrinėjamoje byloje.
39. Iš byloje esančio Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-42505-541/2017 bei Lietuvos Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų (CPK 179 str. 3 d.) matyti, kad civilinė byla Nr. e2YT-42505-541/2017 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-35653-2017-1) buvo nagrinėjama pagal pareiškėjo V. Š. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo G. Š.. Pareiškėja G. Š. nurodytoje civilinėje byloje nebuvo proceso dalimi, atitinkamai, pareiškėja yra neteisi, teigdama, jog nurodytoje civilinėje byloje nustatyti faktai yra prejudiciniai nagrinėjamoje byloje. Atitinkamai, pareiškėja nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių įrodymų ir nenurodė argumentų, jog palikėjas jai yra palikęs kilnojamuosius daiktus (turima omenyje ne namų apyvokos daiktus ir asmeninius daiktus), todėl apeliantės su tuo susiję argumentai atmetami kaip nepagrįsti.
40. Įvertinus bylos aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl padarė pagrįstą išvadą, jog apeliantė neįrodė, kad po sūnaus mirties pareiškėja priėmė palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti. Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodytų argumentų pagrindu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais,
nutaria:
apeliantės (pareiškėjos) G. Š. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.