- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-11-29
- Bylos Nr.
- e2YT-42505-541/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-35653-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Vėgelienė
- Pareiškėjas
- V. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- G. Š.
- Advokatai
- Daiva Jurevičienė
- Kategorijos
dalyvaujant pareiškėjo atstovėms advokatei Daivai Jurevičienei, atstovei pagal įgaliojimą R. Š.,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. Š., atstovaujamo įgaliotos atstovės R. Š., pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo G. Š.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pateiktu pareiškimu pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė tėvo K. Š., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti. Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo tėvas K. Š. Pareiškėjas yra vienintelis jo turto įstatyminis paveldėtojas, tačiau tėvo mirties dieną buvo nepilnametis ir į notarų biurą nesikreipė, o nuo 2009 metų gyvena užsienyje. Teigia, jog po K. Š. mirties liko nekilnojamasis turtas – ½ dalis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), o kita dalis buto priklauso mirusiojo tėvo J. Š. sutuoktinei G. Š. Pažymėjo, jog po tėvo mirties kaip palikimą priėmė jo daiktus, faktiškai pradėdamas juos valdyti, be to, ½ dalis minėto buto iki šiol įregistruota mirusiojo K. Š. vardu, tačiau į notarų biurą dėl palikimo priėmimo niekas pareiškėjo vardu nesikreipė (e. b. l. 1-2).
Suinteresuotas asmuo G. Š. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovės palaikė pareiškimą jame nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti. R. Š. papildomai nurodė, jog pareiškėjo tėvo pamotė G. Š. 1998 metais perdavė pareiškėjui jo tėvo daiktus (paveikslus, knygas ir kt.), tačiau tuo metu nebuvo žinoma, jog mirusiojo vardu buvo įregistruota kito turto (e. b. l. 28-31).
Pareiškėjas bei suinteresuotas asmuo į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį buvo informuoti (pareiškėjas yra atstovaujamas advokatės bei įgaliotos atstovės, kurios dalyvavo teismo posėdyje, o suinteresuotam asmeniui teismo šaukimas įteiktas asmeniškai, El. bylos priedas, b. l. 3), šių asmenų dalyvavimas teismo posėdyje nebuvo pripažintas būtinu, todėl vadovaujantis CPK 443 straipsnio 5 dalimi teismas nagrinėja bylą pareiškėjui V. Š. bei suinteresuotam asmeniui G. Š. nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo V. Š. tėvas K. Š., kuris buvo išsituokęs, turėjo vieną vaiką – pareiškėją V. Š. (e. b. l. 3-5, 9). Remiantis 2017 m. rugpjūčio 1 d. Testamentų registro išrašu, nėra įregistruotų palikėjo K. Š. palikimo priėmimo faktų (e. b. l. 10-11). K. Š. vardu įregistruotos nuosavybės teisės į ½ dalį buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 6-8). Pateiktame teismui pareiškime pareiškėjas teigia, kad savo tėvo K. Š. palikimą priėmė faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.
Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Vienas iš būdų palikimui priimti – faktinis paveldimo turto valdymas (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis), t. y. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius). Remiantis CK 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad K. Š. nuosavybės teise priklausė ½ dalis buto, adresu (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 6-8). Remiantis pareiškime išdėstytomis aplinkybėmis (e. b. l. 1-2), taip pat pareiškėjo įgaliotos atstovės – motinos R. Š. paaiškinimais teismo posėdžio metu (e. b. l. 28-31), pareiškėjas priėmė visus po tėvo mirties likusius kilnojamuosius daiktus (paveikslus, knygas ir t. t.), taip įgyvendindamas mirusiojo faktinį turto valdymą, jo naudojimą ir disponavimą juo. Be to, dėl savo amžiaus po tėvo mirties negalėjo kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes konstatuotina, kad V. Š. per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą išreiškė savo valią priimti tėvo K. Š. palikimą, kas sudaro pagrindą išvadai, kad V. Š. palikimą priėmė pradėjęs paveldimą turtą faktiškai valdyti. Remiantis išdėstytu ir atsižvelgiant į tai, kad nesant nustatytam juridiniam faktui, jog V. Š. priėmė savo tėvo K. Š., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdamas šį turtą valdyti, pareiškėjas negali gauti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo į visą po K. Š. mirties likusį nekilnojamąjį turtą, pareiškėjo pareiškimas tenkintinas ir nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad V. Š. priėmė palikimą po K. Š. mirties (duomenys neskelbtini) faktiniu valdymu (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Pareiškėjui juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tikslu gauti paveldėjimo liudijimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 270, 279 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,
nusprendė:
pareiškėjo V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), priėmė savo tėvo K. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, pradėdamas paveldėtą turtą faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.