Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovams V. T. ir V. S. (V. S.) dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (toliau – TPDB) kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovams V. T. ir V. S. (V. S.) dėl skolos priteisimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartimi nustatė ieškinio trūkumus ir terminą jiems pašalinti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

8. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).

9. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

10. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-33110-1014/2020, kuria nustatyti ieškinio trūkumai ir nustatytas terminas ieškinio trūkumams šalinti, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

11. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2020 m. rugsėjo 25 d. ieškovas TPDB kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovams V. T. ir V. S. (V. S.) dėl skolos priteisimo. Ieškinyje nurodyta atsakovo V. T. gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), o atsakovo V. S. gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartimi nustatė ieškinio trūkumus – įpareigojo ieškovą patikslinti atsakovo V. T. gyvenamosios vietos adresą, kadangi šis atsakovas deklaravo išvykimą gyventi į (duomenys neskelbtini). Ieškovas pateikė atskirąjį skundą dėl šios pirmosios instancijos teismo nutarties, nurodydamas, jog ieškovas nurodė ieškinyje jam žinoma paskutinę šio atsakovo gyvenamosios vietos adresą – (duomenys neskelbtini), dėl to teismas, nesant byloje kitų duomenų apie šio atsakovo gyvenamąją vietą, turėjo procesinius dokumentus šiam atsakovui įteikti viešo paskelbimo būdu. Iš viešų Gyventojų registro duomenų matyti, jog atsakovas V. T. yra deklaravęs savo išvykimą gyventi į užsienį (į (duomenys neskelbtini)). Prie ieškinio pridėta 2020 m. balandžio 17 d. VĮ Registrų centro pažyma apie asmens duomenis, kurioje nurodyta, jog iki 2018 m. rugsėjo 11 d. atsakovas V. T. buvo apskaitytas (duomenys neskelbtini), o nuo 2018 m. rugsėjo 12 d. išvyko į (duomenys neskelbtini).

12. CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Ši asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama CPK nustatyta tvarka, kuri privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui, ir laikantis įstatyme numatytų ieškinio pareiškimo formos ir turinio reikalavimų. CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui (CPK 111, 113, 114 straipsniai), taip pat jis turi atitikti specialiuosius ieškinio turiniui keliamus reikalavimus, nurodytus to paties straipsnio 1 dalyje. Teismo pareiga yra imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai (CPK 2 straipsnis). Ieškinio priėmimo stadijoje teismas turi patikrinti, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą ir ar šią teisę įgyvendina tinkamai (CPK 137 straipsnis). CPK 138 straipsnyje nustatyta, jog, jeigu ieškinys neatitinka CPK 135 straipsnyje nurodytų reikalavimų, trūkumai šalinami CPK nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka.

13. CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti nurodytas dalyvaujančių byloje asmenų gyvenamosios vietos adresas ir kiti žinomi asmens procesinių dokumentų įteikimo adresai. Atsakovo adreso ir kitų duomenų tikslus nurodymas yra labai svarbus, nes įgalina teismą tinkamai išspręsti bylos teismingumo klausimus ir dalyvaujantiems byloje asmenims deramai įteikti procesinius dokumentus. Tikslus atsakovo adreso nurodymas leidžia teismui tinkamai įteikti procesinius dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2007).

14. Pareiga nurodyti teisingus byloje dalyvaujančių asmenų adresus priklauso ieškovui. Taigi, ieškovas turi pareigą užtikrinti, jog ėmėsi visų priemonių atsakovo gyvenamajai vietai nustatyti. Pažymėtina, kad byloje dalyvaujančio asmens gyvenamosios vietos nenurodymas, jeigu ieškinį pateikiantis asmuo pateikia įrodymus, kad nesėkmingai bandė šią gyvenamąją vietą nustatyti, nesudaro kliūčių priimti ieškinį, nes nežinant nuo ieškinio besiginančio asmens gyvenamosios vietos, civilinė byla gali būti iškeliama pagal paskutinę žinomą atsakovo gyvenamąją ar jo turto buvimo vietą (CPK 30 straipsnio 1 dalis), o procesiniai dokumentai įteikiami CPK numatytais procesinių dokumentų įteikimo būdais. Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad jeigu ieškinį pateikiantis asmuo pateikia įrodymus, kad duomenų apie fizinio asmens gyvenamąją vietą nepavykstą gauti arba fizinis asmuo yra įrašytas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų sąrašą, ieškinio trūkumų šalinimo institutas neturėtų būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis „Teismų praktika“ Nr. 36, ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga, 2012 m.). Todėl teismas turi nustatyti, ar buvo išnaudotos visos galimybės sužinoti atsakovo gyvenamąją vietą ar kitus procesinių dokumentų įteikimo adresus. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK įtvirtintas procesinių dokumentų įteikimo institutas (CPK 117–132 straipsniai) skirtas asmens teisei būti informuotam apie teismo procesą ir būti išklausytam – pateikti bylą nagrinėjančiam teismui argumentus savo interesų gynybai – užtikrinti; tai viena iš asmens teisės į teisingą teismą garantijų. Teisė į teisingą teismą – ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos saugoma vertybė, dėl to kasacinio teismo praktikoje dėl procesinių dokumentų įteikimo instituto nuosekliai remiamasi EŽTT jurisprudencija. Asmuo privalo būti informuotas apie procesą ne formaliai, o realiai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-684/2020; 2019 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-403/2019; 2018 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-342-313/2018; 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-421/2017).

15. Atkreiptinas dėmesys ir į EŽTT praktiką. Byloje, kuri buvo susijusi su asmenų informavimu apie teisminį procesą viešo paskelbimo būdu ir kurioje EŽTT nenustatė Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies pažeidimo, EŽTT akcentavo tai, kad toks dokumentų įteikimo būdas buvo naudojamas tik tuomet, kai nacionalinis teismas įsitikino (pvz., pateikė užklausą policijai), kad asmens adresas negali būti nustatytas ir kad asmuo nėra visiškai likęs be gynybos priemonių (pvz., gali teikti prašymą dėl proceso atnaujinimo ir išsakyti argumentus dėl galimai netinkamo informavimo) (žr. sprendimą byloje N. D. prieš Portugaliją, peticija Nr. 69829/01 ir 2672/03). Tačiau EŽTT pripažino, kad nacionaliniai teismai nebuvo pakankamai rūpestingi, kai taikė viešo paskelbimo būdą iškart po to, kai teismo procesinių dokumentų nepavyko įteikti pareiškėjo gyvenamosios vietos adresu, nepatikrino turimos informacijos apie galimą pareiškėjo buvimo vietą kitoje valstybėje, nesikreipė į policiją dėl paieškos paskelbimo, neprašė kitos bylos šalies pateikti tikslesnės informacijos (žr. sprendimą byloje Gakharia prieš Gruziją, peticija Nr. 30459/13), taip pat nesikreipė į civilinio statuso registrą, profesinius subjektus (žr. sprendimą byloje Dilipak ir Karakaya prieš Turkiją, peticijų Nr. peticijų Nr. 7942/05, 24838/05 – šioje byloje EŽTT atkreipė dėmesį ir į faktą, kad jau vykdymo procese tinkamas pareiškėjo adresas be didesnių sunkumų buvo nustatytas per savaitę), nebandė dokumentų įteikti pareiškėjo darbovietės ar artimo giminaičio adresais (žr. sprendimą byloje Gyuleva prieš Bulgariją, peticija Nr. 38840/08) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-403/2019).

16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje susidarė būtent tokia situacija, kuri nurodyta EŽTT praktikoje, jog ieškovas prašo priimti ieškinį, kuriame vieno iš atsakovų gyvenamoji vieta nėra nurodyta, ir formaliai jo atžvilgiu reikėtų taikyti viešo paskelbimo procesinių dokumentų įteikimo būdą (CPK 130 straipsnį) iškart po ieškinio priėmimo, nors byloje yra duomenų, jog šis atsakovas deklaravo savo išvykimą gyventi į užsienį (į (duomenys neskelbtini)). Kartu su ieškiniu nėra pateikta duomenų, kad ieškovas ėmėsi kitų aktyvių veiksmų (išskyrus kreipimąsi į VĮ Registrų centrą) šio atsakovo gyvenamosios vietos adresui nustatyti Vokietijoje. Ieškovas nebandė kreiptis į kompetentingas (duomenys neskelbtini) institucijas (pvz., kreiptis į Lietuvos ambasadą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gyventojų registrą), į Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl informacijos apie atsakovo galimą dabartinę gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), į policiją, kuri buvo surašiusi atsakovui protokolą Lietuvoje už kelių eismo taisyklių pažeidimus, ir kad tokių duomenų sužinoti nepavyko, t. y. nesiekė patikrinti turimos informacijos apie galimą atsakovo buvimo vietą kitoje valstybėje, ir ar įmanoma tokią informaciją gauti.

17. Jeigu yra abejonių, kaip kad šiuo atveju pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, tuomet teismas turi įpareigoti ieškovą pateikti teismui tokius pakankamus įrodymus, jog ieškovas ėmėsi visų įmanomų priemonių, kad nustatyti atsakovo gyvenamąją vietą. Vien tai, kad atsakovo gyvenamosios vietos nustatymas gali pareikalauti papildomo laiko ir papildomų išlaidų (ar tai, kad atsakovas neinformavo ieškovo apie gyvenamosios vietos adresą pasikeitimą), nėra pagrindas pripažinti, jog ieškinio priėmimas ir procesinių dokumentų įteikimas turi būti taikomas formaliai, nepatikrinus turimos informacijos, kadangi kasacinis teismas aiškiai nurodė, kad prieš taikydamas CPK 130 straipsnio įteikimo būdą, teismas turi imtis visų įstatyme nustatytų priemonių, kad sužinotų fizinio asmens gyvenamąją vietą, ir patikrinti visą byloje esančią informaciją. Tik tuomet, kai teismas turi pagrindą įsitikinti, kad atsakovo adresas negali būti nustatytas, galima laikyti, jog atsakovo gyvenamoji vieta nėra žinoma ir tokiu atveju civilinė byla gali būti iškeliama pagal paskutinę žinomą atsakovo gyvenamąją ar jo turto buvimo vietą.

18. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste teisiškai reikšminga, kad atsakovas įvykdė savo pareigą deklaruoti savo išvykimą (Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 5 straipsnis), t. y. atsakovas iš esmės nenuslėpė savo faktinės buvimo vietos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-342-313/2018).

19. Kiti atskirojo skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam klausimo išnagrinėjimui neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

20. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą teismo nutartį, dėl to skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

21. Kadangi pirmosios instancijos teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartimi ieškovui TPDB nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti pasibaigė, dėl to ieškovui nustatytinas naujas terminas (iki 2020 m. lapkričio 10 d.) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apelianto Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui terminą iki 2020 m. lapkričio 10 d. pašalinti ieškinio trūkumus, nurodytus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartyje.