Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui Vladislav Butkevič

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2025 m. sausio 14 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-1163-2025 pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. K. (toliau – ir pareiškėjas) 2024 m. gruodžio 12 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 10-ANR_P-200861-2024 pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 2 dalį už tai, kad ji 2024 m. rugsėjo 15 d. 01.05 val., Vilniaus miesto savivaldybėje, Vilniuje, magistraliniame kelyje Vilniaus pietinio aplinkkelio 7 km, vairuodama transporto priemonę važiavo šoniniu slydimu iš chuliganiškų paskatų suvokdama savo elgesį ir pasekmes automobiliu BMW 330I, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paspaudus akseleratoriaus pedalą privertė transporto priemonę slysti šonu. Tuo savo veiksmais kėlė pavojų sau bei aplinkiniams, tuo pažeisdama Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET) 4 ir 9 punktus.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniojo tyrėjo 2025 m. sausio 14 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-1163-2025 (toliau – skundžiamas nutarimas) už Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą E. K. skirta 500 Eur bauda ir specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimas 18 mėnesių.

Pareiškėja pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui (toliau – ir teismas) skundą, kuriuo prašo pakeisti nuorodą į nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį, kuri atitiktų jos padarytą administracinį nusižengimą ir pagal jį paskirti administracinę nuobaudą arba, nustačius, kad jos veika neturi administracinio nusižengimo požymių, Nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti arba, atsižvelgiant į padaryto nusižengimo aplinkybes ir vadovaujantis ANK 34 straipsnio nuostatomis, neskirti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba sumažinti jį iki trumpiausio galimo termino.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad su nutarimu nesutinka, nes jos veiksmai buvo nulemti netikėtos situacijos kelyje ir išgąsčio, o ne tyčios. Byloje nėra pakankamai įrodymų, kad ji sąmoningai pažeidė KET iš nepagarbos visuomenei ar kitaip demonstratyviai ignoruodama saugaus eismo reikalavimus. Be to, vaizdo įrašai iš socialinių tinklų ir ankstesni automobilio modifikavimo darbai negali būti laikomi pagrindu pripažinti ją kalta dėl chuliganiško vairavimo. Institucija neištyrė ir neįvertino visų reikšmingų bylos aplinkybių, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

Skunde pareiškėja paaiškina, kad 2024 m. rugsėjo 15 d. 00:40 val. ji ir jos draugas (kitame automobilyje) pajudėjo nuo Vilniaus miesto Baltosios Vokės link, priparkuoti automobilio. Kadangi su draugu veda bendrą ūkį, šis automobilis dėl asmeninių priežasčių registruotas pareiškėjos vardu, tačiau ji apie automobilį žino mažai. Transporto priemonė, jos teigimu, priklauso ir yra prižiūrima jos draugo. Taip pasiskirstė, kad ji vairavo būtent tą transporto priemonę. Maždaug apie 01:04 val. važiavo Kirtimų gatve nuo Gariūnų link Baltosios Vokės. Važiuodama leistinu greičiu prisivijo sidabrinės spalvos automobilį ir nusprendė jį aplenkti. Rikiuodamasi į antrą juostą, pastebėjo antroje eismo juostoje judantį gyvūną (lapę ar katę), išsigandusi paspaudė stabdžio pedalą, kad išvengti susidūrimo tiek su gyvūnu, tiek su sidabriniu automobiliu, pasimetusi suko vairą į dešinę. Automobilis persirikiavo į pirmą eismo juostą, tapo nevaldomas, pradėjo mėtytis, galinė ašis pradėjo slysti. Neturėdama patirties, ji spaudė akseleratoriaus pedalą ir vairo sukimu bandė stabilizuoti automobilį. Automobilis dar porą kartų pasimėtė kelyje ir išsitiesino. Po to, pamačiusi artėjančią transporto priemonę, staigiai persirikiavo į pirmą eismo juostą, norėdama praleisti automobilį ir sustoti nurimti. Iškart pamatė mėlynos ir raudonos spalvos švyturėlius, tačiau iš pradžių net nesuprato, kad būtent ji yra stabdoma pareigūnų. Sustojus, pareigūnas neprisistatė, pradėjo jai aiškinti, kaltinti. Nurodo, jog pareigūno veiksmai buvo neprofesionalūs, jam labiau rūpėjo automobilio išvaizda, jos nesupažindino su jos teisėmis ar su inkriminuojamu nusižengimu. Pareigūnams ją paleidus, suprato, jog įvyko nesusipratimas. Gavus šaukimą bei nuvykus pas tyrėją, buvo supažindinta su tarnybiniu pranešimu, vaizdo įrašu iš Instagram platformos, kurio kilmės ji nežino.

Pareiškėja nurodo, jog 2024 m. rugsėjo 24 d. administracinio nusižengimo protokole ir 2024 m. rugsėjo 18 d. tarnybiniame pranešime nenurodo, kokius KET punktus ji pažeidė. 2024 m. gruodžio 12 d. surašytas naujas protokolas, nurodant, jog ji pažeidė KET 9, 4 punktus. Mano, kad KET 9 punktas taikomas neteisingai. Akcentuoja, kad žala niekam nebuvo padaryta. Sutinka, kad galėjo būti KET 4 punkto pažeidimas dėl buvimo atsargia. Prašo atsižvelgti į tai, kad jos veiksmai buvo atlikti, siekiant išvengti susidūrimo su staiga atsiradusia kliūtimi ir išvengti žalos, o ne iš chuliganiškų paskatų. Atkreipia dėmesį, kad automobilis pradžioje pradėjo slysti greitai keičiant važiavimo kryptį, o ne paspaudus akseleratoriaus pedalą.

Taip pat skunde nurodomi bylos tyrimo Institucijoje trūkumai (surašius protokolą, 2024 m. spalio 24 d. nagrinėjimas neįvyko, 2024 m. lapkričio 8 d. gautas pranešimas el. paštu, kad nagrinėjimas atidėtas, 2024 m. lapkričio 15 d. gautas prašymas nurodyti liudytojo duomenis, vėliau apklaustas liudytojas R. L., kurio parodymus ji palaiko. Liudytojais apklaustų pareigūnų parodymuose yra prieštaravimų, ji su jais nesutinka. Nutarime nurodytos aplinkybės dėl jos veiksmų sąmoningumo, specialių žinių ir sugebėjimų poreikio neatitinka faktinių aplinkybių. Byloje pateiktas vaizdo įrašas iš Instagram platformos nėra susijęs su nagrinėjamu įvykiu ir neįrodo pareiškėjos kaltės. Be to, jis negali būti traktuojamas kaip objektyvus ir neginčijamas įrodymas. Vaizdo įrašas perfilmuotas iš trečiosios šalies socialinio tinklo paskyros, todėl nėra aišku, ar jis autentiškas ir nepakoreguotas, be to, jis nėra fiksuotas teisėsaugos institucijų įranga ar kita patikima priemone, todėl negali būti laikomas neginčijamu įrodymu. Institucija Nutarime nenurodo, ką būtent patvirtina ar įrodo šis įrašas. Taip pat Nutarime nemotyvuotas įrašas dėl pareigūnės S. S. stebėtos E. Instagram paskyros, automobilio modifikavimo proceso. Be to, pareiškėjai kyla klausimų dėl asmens stebėjimo socialiniuose tinkluose ir surinktos informacijos naudojimo teisėtumo. Pabrėžia, kad automobilio modifikacijos ar vairavimas lenktynių trasoje nėra susiję su KET pažeidimu 2024 m. rugsėjo 15 d., todėl jų naudojimas šioje byloje yra nepagrįstas. Pasak pareiškėjos, ji dažnai laisvalaikį leidžia prie automobilių kartu su savo vaikinu, vyksta į renginius, gražina ir modifikuoja automobilius.

Be to, pareiškėjos manymu, jai inkriminuojamo nusižengimo padarymo neįrodo ir į bylą pateiktas iš pareigūnų automobilio darytas vaizdo įrašas, o tarnybiniame pranešime dėstomos neįrodytos prezumpcijos. Instagram paskyroje vaizdo įrašą pareigūnai rado ir padangų žymes ant asfalto fiksavo praėjus trims dienoms – ji nežino, iš kur jos atsirado.

Pareiškėjos vertinimu, jos veiksmai neatitinka chuliganiško vairavimo požymių, nėra jos kaltės (tyčios), t. y. subjektyviosios pusės požymio, chuliganiškų paskatų bei priežastinio ryšio. Institucija administracinio nusižengimo tyrimą atliko atmestinai. Akcentuoja, kad iš vaizdo įrašo visiškai nesimato, kad policijos ekipažui važiuojant Vilniaus pietiniu aplinkkeliu, ji rodytų savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams, pavojingai bei chuliganiškai manevruotų, priversdama transporto priemonę slysti šonu, priverstų kitus eismo dalyvius staigiai stabdyti bei keisti judėjimo kryptį.

Atkreipia dėmesį, kad ji neturi jokių galiojančių KET pažeidimų, yra teigiamai charakterizuojama. Padarytas nusižengimas – atsitiktinis. Anksčiau jai nėra taikyta nei administracinė, nei baudžiamoji atsakomybė už panašias veikas. Neturi galiojančių nuobaudų. Pareiškėjos teigimu, jau pats procesas dėl padaryto administracinio nusižengimo jai turi auklėjamąjį poveikį. Ją jau auklėja ir atgraso bauda. Mano, kad egzistuoja aplinkybės, sudarančios pagrindą pakeisti nuorodą į nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį, kuri atitiktų jos padarytą nusižengimą. Be to, yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir neskirti jai poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti atėmimo tokiam ilgam ir neproporcingam terminui. Nurodo, jog analogiškoje byloje teismas yra priėmęs sprendimą mažinti specialiosios teisės atėmimo terminą iki 10 mėnesių.

Institucija atsiliepimu į skundą prašė pareiškėjos skundo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą. Nurodė, kad Nutarimas priimtas teisėtai ir pagrįstai. Byloje surinktų įrodymų pakanka pripažinti pareiškėją kalta dėl administracinio nusižengimo padarymo. Nusižengimas įrodytas administracinio nusižengimo protokolu, Nutarimu, vaizdo medžiaga, tarnybiniais pranešimais ir kita medžiaga. Remdamasi teismų praktika ir galiojančiu reglamentavimu, Institucija nurodo, jog byloje surinkta medžiaga patvirtina pareigūno tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes, t. y. kad pareiškėja, vairuodama BMW 330I, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Vilniaus pietinio aplinkkelio 7 km, per visą važiuojamąją dalį atlikinėjo šonaslydį, važiuojant skersai iš pirmos eismo juostos į antrą, demonstratyviai negerbiant ir ignoruojant elementarias elgesio taisykles, pabrėžiant savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams. Tyčiniais veiksmais pasirinko agresyvų važiavimo būdą tam, kad matytųsi nuo padangų rūkstantys dūmai. Pareiškėjos chuliganiškas paskatas patvirtina faktas, kad jos administracinis nusižengimas buvo iš anksto suplanuotas ir filmuojamas iš kito, priekyje važiuojančio automobilio. Filmavimo rezultatas pateiktas plačiai auditorijai per internetinę platformą „Instagram“, vaizdo įraše akivaizdžiai parodant, koks ir kam priklausantis automobilis atlieka šonaslydį. Institucijos nuomone, tokiais veiksmais pareiškėja sukėlė akivaizdų pavojų ne tik sau, bet ir kitų eismo dalyvių saugumui, kas rodo, kad ji elgėsi ne tik pavojingai, bet ir iššaukiančiai, tokiu būdu rodydama aiškų kitų eismo dalyvių negerbimą, norą parodyti savo pranašumą kitų atžvilgiu. Byloje esantys duomenys neleidžia teigti, jog pažeidėjos asmenybė rodo neeilinį jos ir padarytos veikos nepavojingumą.

Taip pat Institucija nurodo, jog pareiškėja nenurodė išskirtinių aplinkybių ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymui. Pareiškėjai skirta bauda lygi sankcijos vidurkiui, administracinio poveikio priemonės terminas lygus atėmimo trukmės vidurkiui. Paskirta nuobauda yra adekvati tokio pobūdžio nusižengimo pavojingumui, neprieštarauja teisingumo ir protingumo principams, nėra per griežta ir neteisinga.

Pareiškėja teismo posėdžio metu išdėstė aplinkybes, kurios nurodytos skunde. Papildomai nurodė, kad nematė transporto priemones su atidaryta bagažine. Su pareigūnais anksčiau nėra susitikusi, vienas pareigūnas su ja flirtavo. Paaiškino, kad jos Instagram paskyra yra „duomenys neskelbtini“ vardu. Negali pasakyti, kada buvo filmuojamas automobilis, to nematė. Jos paskyra nebuvo pavogta, į paskyrą nuotraukas gali kelti tik ji. Vaizdo įraše – jai priklausantis BMW automobilis, ji nežino, kas įraše vairuoja automobilį.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja Ž. M. parodė, jog gavo tarybinį pranešimą, iš vyriausiojo tyrėjo J. D., dėl galimai padaryto pažeidimo chuliganiško vairavimo, buvo pradėta teisena. S. S. parodė, kad buvo užfiksuotas automobilis, galimai atitiko J. D. tarnybiniame pranešime nurodytam automobiliui, šis vaizdo įrašas buvo pridėtas prie medžiagos. Vėliau buvo išrašytas šaukimas, iškvietė galimai vairuotoją, transporto priemonės savininkę, buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Liudytoja nurodė pati įvykio nemačiusi. Vaizdo įrašas buvo iš socialinės platformos, jis buvo perfilmuotas su kitu telefonu ir pridėtas prie bylos medžiagos. Liudytoja nurodė nežinanti, kaip S. S. rado tą įrašą. Liudytoja paaiškino, kad tas įrašas perfilmuotas jos telefonu. Tame įraše užfiksuotas chuliganiškas vairavimas ir tarnybinis automobilis su švyturėliais. Datos tiksliai pasakyti negalėjo.

Teismo posėdyje apklausta liudytoja S. S. paaiškino, kad 2024 m. rugsėjo 15 d. dirbo policijos priemonėje. Privažiavo prie sustabdytos transporto priemonės, automobilio ,,BMW“, buvo sustabdyta mergaitė. Ji pati stebi ,,Instagram“ chuliganišką vairavimą, viešojoje erdvėje, pagal vardą pavardę susirado ,,Instagram“ profilį, kuriame matėsi tas pats sustabdytas automobilis. Buvo įkeltas įrašas, kaip į vairuotojo veidrodėlį, matėsi, kad atvažiuoja tarnybinis automobilis su švyturėliais. Ji tą vaizdo įrašą perdavė pareigūnei, kuri tyrė tą administracinį nusižengimą. Liudytoja paaiškino, jog ji atvažiavau prie sustabdyto automobilio. Asmeniškai vairavimo nematė. Įrašas buvo tos pačios dienos įkeltas. Matėsi, kaip artėja policijos švyturėliai, važiavo pirmas ekipažas. Vaizdas visiškai atitiko sustabdymo aplinką. Vaizdo įrašą ji rado sekančią dieną, o 17 dieną pateikė tą vaizdo įrašą. Liudytoja paaiškino, jog ji stebi ,,Instagram“ paskyras dėl chuliganiško vairavimo. Tai ne jos pareigos. Jie tarpusavyje dalinasi dėl asmenų. Sutapo, kad tas pats ,,BMW“, kuris buvo sustabdytas. Liudytoja paaiškino, jog paskyrą patikrino pagal vardą pavardę. Paskyroje buvo daug įrašų, automobilių nuotraukos, lenktynės, pačios E. nuotraukos. Kai pasidėjo tyrimas, tas profilis dingo. Liudytoja paaiškino, jog ,,Instagram“ netikrino, kas įkėlė, jo net nebuvo galima išsaugoti.

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas A. M. parodė, jog tikrindami A19 kelio ruožą, priešpriešoje pastebėjo 3 automobilių koloną: 3 automobiliai, tos pačios markės, skirtingų spalvų, vienas automobilis atlikinėjo šonaslydį. Jie apsisuko ties artimiausiu viaduku, pasivijo juos, matė atliekamą šonaslydį ir sustabdė vieną transporto priemonę. Šonaslydį matė priešpriešoje ir kai pasivijo juos. Šonaslydis buvo pastovus veiksmas, tęstinumas buvo. Automobilis judėjo iš vienos pusės į kitą. Veiksmus matė 15-20 sekundžių priešpriešoje ir lygiai taip pat, kol buvo matomumo zonoje ir kai buvo sustabdytas. Liudytojo teigimu, tai yra tęstinumas, reikia turėti specialių įgūdžių. Apvažiuoti kliūtį – tai yra momentinis reikalas. Labai aiškiai matoma, tai kontroliuojamas šonaslydis. Pasak liudytojo, važiavo trys automobiliai. Sidabrinės spalvos ,,BMW“, universalas, su atidaryta bagažine, su įranga, jis filmavo vidurinį automobilį. Gale važiuojanti transporto priemonė važiavo, blokavo priemones, stebėjo. Liudytojas nurodė nepastebėjęs to momento, ar buvo transporto priemonės iki jų. Liudytojas paaiškino požymius – svylantys padangų dūmai, mėlynos spalvos, paliekamos žymės ant asfalto. Buvo šonaslydžio požymiai. Tai buvo naktis, kelias yra apšviestas. Tai buvo matoma plika akimi. Liudytojas paaiškino, jog jei iššoktų žvėris, tai būtų momentinis, būtų kitas kiekis dūmų, tai galima atskirti. Jo nuomone, jei būtų didesnis greitis, gal būtų daugiau dūmų. Apvažiavimas nesukeltų tokių dūmų, efektų. Nebuvo didelis greitis, tai buvo tęstinumas, reikia tam įgūdžių. Padangų žymės turėjo labai ilgą atkarpą. Ar ten buvo 100 žvėrių išbėgę. Liudytojas nurodė nežinantis, ar padangų žymės buvo fiksuotos, buvo parašyta tarnybiniame pranešime. Taip pat liudytojas paaiškino, jog dūmai atsiranda akseleruojant. Akseleravimas nuolatinis. Automobilis buvo, jo nuomone, paruoštas, priekinės šakės, galinių išdėstymas, sportinės sėdynės, diržai, hidraulinis rankinis, čia tokie akivaizdūs. Matoma, kad ji yra nestandartinė transporto priemonė. Pasak liudytojo, kontakto su vairuotoja nepavyko rasti. Jis tiesioginių atsakymų negavo. Mano, jog žmogus buvo ir strese, ir nenore bendrauti. Vairuotoja buvo mergaitė, čia ([salėje]) ta pati vairuotoja. Nebuvo galimybės susikeisti vairuotojams.

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas J. D. parodė, jog kiek pamena, buvo parengtas planas stebėti socialines erdves, susitikimo erdves. Tikrino susibūrimo vietas. Apie 1 nakties, nusprendė važiuoti Kirtimų g. A19 keliu. Pravažiavo į priekį, kelias buvo pakankamai tuščias. Apsisuko ties Vaidotais, kitoje kelio pusėje, pastebėjome 3 važiuojančius automobilius. Pirmas automobilis buvo sidabrinis, antras automobilis mėlynas, trečias automobilis tamsus, vidurinis automobilis atlikinėjo manevrus, per važiuojamąją dalį, skersai, išilgai, iš padangų rūko dūmai, akivaizdžiai tai yra driftas. Jiems aiškiai matėsi tas vaizdas, automobilis slysta, įjungia švyturėlius, sustabdė tą automobilį, labiau bendravo porininkas, vairuotoja bendravo minimaliai. Jokių parodymų vietoje nedavė, pažeidimą neigė, jie nusprendė nueiti į automobilį, peržiūrėti vaizdo įrašą, tuo metu, dėl techninių kliūčių, jiems nepavyko iš karto atsisiųsti vaizdo įrašo. Tam, kad nesuklysti, vairuotoją turėdami duomenis jie paleido. Sekančią dieną pavyko ištraukti duomenis, surašė tarnybinį pranešimą apie aplinkybes ir viršininkas pavedė Ž. M. surašyti protokolą už padarytą pažeidimą. Liudytojo teigimu, kai į priekį važiavo, matė 2-3 veiksmus. Kai artėjo, nuo kalniuko matė vaizdą, mažiausiai 3 kartus atliekamą manevrą. Pasak liudytojo, neįmanoma tokių manevrų daryti, tris kartus, pirmyn atgal. Jie matė, kad priekyje automobilis filmavo net. Sunku pasakyti, kokiu greičiu judėjo automobilis. Automobilio galas slydinėjo, rūko padangos, vyko aktyvūs veiksmai. Visas kelias buvo išmėtytas padangų žymėmis. Atstumas gal kilometras buvo. Su vairuotoja bendravo kolega, jis jam už nugaros stovėjo. Kolega pasveikino, paprašė dokumentų, tiksliai nepasakys kaip, vairuotoja, kaip suprato, šaltų nervų, nesuprantanti, dėl ko ją sustabdė. Keiksmažodžių kažkokių nebuvo, gal kokios liemenės nebuvo geltonos užsidėjęs. Buvo ramiai paprašyta dokumentų. Nebuvo konfliktų ar aiškinimusi. Automobilis buvo ,,BMW“, mėlynas, pagražintas. Atidarė duris, keleivis sėdėjo. Vairas buvo, paaukštinta bėgių svirtis tam buvo skirtas automobilis. Jis matė vairuotoją, pamena kaip atrodė vairuotoja. Kiek atsimena, vairuotoja buvo išlipusi. Čia [salėje] ta pati vairuotoja. Liudytojo teigimu, jis ją pirmą kartą matė, jam nebuvo žinomas automobilis. Ten nuolatinis akseleratoriaus paspaudimas.

Pareiškėjos skundas netenkintinas.

Pagal ANK 617 straipsnio 1 dalies nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog chuliganiškas vairavimas, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, kuris užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki penkių šimtų penkiasdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo septynių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio eurų. Remiantis ANK 420 straipsnio 6 dalimi, už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų iki dvejų metų.

Remiantis KET 9 punkto nuostatomis, eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 4 punktas numato, jog eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu.

Sprendžiant dėl asmens atsakomybės pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, t. y. dėl chuliganiško vairavimo, pažymėtina, jog asmuo pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn tik esant jo tiesioginei tyčiai ir visiems šiems požymiams: 1) padarytas bent vienas Kelių eismo taisyklių pažeidimas; 2) šis pažeidimas padarytas iš chuliganiškų paskatų; 3) šiuo pažeidimu keliamas pavojus eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui.

Chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-37-507/2015). Be to, vairuotojo elgesys, nulemtas chuliganiškų paskatų, dėmesingo vairuotojo požiūriu nepateisinamas ir atliekamas be jokios realios priežasties. Toks vairavimas kelia pavojų ne tik jį vairuojančiam asmeniui, bet ir eismo bei žmonių saugumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. 2AT-50-788/2016, 2AT-16-489/2017, 2AT-64-942/2017, 2AT-4-719/2019).

Teismų praktikoje chuliganišku vairavimu paprastai pripažįstami tie atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje, arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje, savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą, pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-72-2014, 2AT-16-489/2017, 2AT-4-511/2018). Teismų praktikoje pažymėta ir tai, kad nesaugus manevravimas, taip pat ir panaudojant šoninį automobilio slydimą, gali būti vienas iš chuliganiško vairavimo požymių, tačiau jis turi būti vertinamas kitų bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, leidžiančią spręsti apie vairuotojo tyčios ir jo paskatų turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-511/2018).

Nagrinėjamu atveju E. K. nubausta už tai, kad ji 2024 m. rugsėjo 15 d. 01.05 val., Vilniaus miesto savivaldybėje, Vilniuje, magistraliniame kelyje Vilniaus pietinio aplinkkelio 7 km, vairuodama transporto priemonę važiavo šoniniu slydimu iš chuliganiškų paskatų suvokdama savo elgesį ir pasekmes automobiliu BMW 330I, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paspaudus akseleratoriaus pedalą privertė transporto priemonę slysti šonu. Nors pareiškėja tiek skunde, tiek ir apklausiama teisme teigė, kad jos automobilis slydo netyčia, jam nesuvaldžius automobilio dėl į kelią netikėtai išbėgusio gyvūno, teismo nuomone, ši jos gynybinė versija yra paneigta byloje esačių įrodymų visuma.

Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad liudytojais apklausti tiesiogiai nagrinėjamą įvykį matę policijos pareigūnai A. M. ir J. D. teisme paaiškino, jog pareiškėjos vairuotas automobilis ne vieną kartą darė šonaslydį, rūko dūmai. Antra, abu apklausti pareigūnai nurodė, kad jiems akivaizdžiai matėsi, jog automobilis slydo tyčia spaudžiant akseleratoriaus pedalą. Posėdyje apklausti pareigūnai aiškiai įvardijo požymius, dėl kurių tokį pareiškėjos vairavimą laikė šonaslydžiu – iš po padangų kylantys dūmai, manevravime buvo stebimas tęstinumas, nuolatinis akseleravimas. Liudytojo A. M. teigimu, dėl išbėgusio gyvūno veiksmas būtų buvęs momentinis, tuo tarpu pareiškėjai vairuojant automobilį tai buvo tęstinis, kontroliuojamas šonaslydis. Be to, padangų žymės buvo ilgos. Liudytojas J. D. taip pat paaiškino, jog automobilis per važiuojamąją dalį atlikinėjo manevrus, skersai išilgai, iš padangų rūko dūmai, jo vertinimu, tai – akivaizdžiai driftas. Liudytojas J. D. tokį pasikartojantį vaizdą matė mažiausiai 5 kartus (2-3 kartus važiuodami priešinga kelio puse ir dar mažiausiai 3 kartus jau apsisukus). Be to, abu liudytojai nurodė, jog priekyje pareiškėjos vairuoto automobilio važiavęs kitas automobilis filmavo. Taip pat abu liudytojai patvirtino, jog pareiškėja, buvusi teismo salėje, yra tas pats asmuo, kurį sustabdė pareigūnai. Susikeisti su kitu asmeniu vairuotoja galimybės neturėjo. Iš esmės analogiškos aplinkybės užfiksuotos ir pareigūnų J. D. bei A. M. 2024 m. rugsėjo 24 d. apklausos protokoluose (b. l. 47-48, 50-51), vyriausiojo tyrėjo J. D. tarnybiniame pranešime (b. l. 63-64).

Pažymėtina, jog pareiškėjos padarytą nusižengimą įrodo ir prie bylos pridėti vaizdo įrašai iš pareigūno kūno kameros, iš tarnybinio automobilio, taip pat perfilmuotas įrašas iš socialinės platformos „Instagram“, fotonuotraukos (b. l. 89), iš kurių matyti tiek aplinkybė, kad šonaslydis truko pakankamai ilgą atkarpą (matyti tiek iš naktinių įrašų trukmės, tiek iš dienos metu nufilmuotų padangų žymių), buvo sąmoningai kontroliuojamas veikimas. Nors naktiniuose pareigūno kūno kameros ar tarnybinio automobilio kameros užfiksuotuose įrašuose dalis įrašų sunkiai įmatomi dėl važiavimo metu judančio gatvės apšvietimo, tačiau vertinant šiuos vaizdo įrašus sistemiškai su juose užfiksuotais pareigūnų žodiniais komentarais (kur jie akivaizdžiai stebisi tokiu vairavimu), tiek jų paaiškinimais teismo posėdžio metu, tiek su užfiksuotomis padangų žymėmis, teismui nekyla abejonių, kad automobiliu BMW pareiškėja sąmoningai atliko šonaslydžio manevrus.

Nors pareiškėja kėlė abejones dėl įrašo iš socialinio tinklo „Instagram“ įrodomosios vertės, pažymėtina, jog teismo posėdyje apklausta pareigūnė S. S. paaiškino, kodėl ji sprendė, kad įrašas darytas būtent nagrinėjamo nusižengimo padarymo metu – įraše matyti ta pati aplinka (Pietinis aplinkkelis), kurioje buvo atliekamas šonaslydis, filmuotojo veidrodėlyje matyti priartėjantis būtent jų tarnybinis automobilis. Taip pat įraše matyti šonaslydį atliekantis tas pats mėlynos spalvos BMW automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pareigūnė paaiškino, jog paskyrą rado suvedusi pareiškėjos anketinius duomenis, tačiau prasidėjus tyrimui, profilis dingo. Iš esmės analogiški paaiškinimai užfiksuoti ir S. S. 2024 m. lapkričio 29 d. apklausos protokole (b. l. 58-59). Teismo vertinimu, socialinio tinklo Instagram vaizdo įrašas šiuo atveju tik sustiprina teismo įsitikinimą dėl padaryto nusižengimo. Tačiau netgi nesant šio įrašo, likusių duomenų visiškai pakanka spręsti dėl nusižengimo padarymo fakto.

Pažymėtina, kad netikėti liudytojais apklaustų pareigūnų parodymais teismas neturi pagrindo – jie iki veikos padarymo pareiškėjos nepažinojo, nėra susiję su ja jokiais ryšiais, jų parodymai tarpusavyje sutampa, esminių prieštaravimų nėra. Tuo tarpu pareiškėjos iškelta versija dėl galimo vieno iš pareigūnų flirtavimo su ja, atmestina kaip nepagrįsta ir iškelta tik siekiant išvengti atsakomybės – prie bylos pridėtuose vaizdo įrašuose matyti pareigūnų bendravimas su pareiškėja ir jokio nederamo elgesio nenustatyta nei vieno pareigūno veiksmuose.

Tuo tarpu pareiškėjos nurodomo liudytojo R. L. 2024 m. gruodžio 3 d. apklausos protokole (b. l. 60-62) vertintini kritiškai – šis liudytojas yra artimas pareiškėjai asmuo, jie kartu gyvena, todėl jis yra suinteresuotas padėti pareiškėjai išvengti atsakomybės. Be to, jo parodymai prieštarauja tiek liudytojais apklaustų pareigūnų parodymams, tiek vaizdo įrašams (iš vaizdo įrašų matyti, jog niekas iš šalies prie pareiškėjos vairuoto automobilio nepriėjo (įrašuose matyti, kaip automobilis sustabdomas, kaip prie jo prieina pareigūnai, bendrauja su pareiškėja, tačiau niekas į pareiškėjos vairuotą automobilį atėjęs iš kitur neatsisėda, tuo tarpu liudytojas nurodo, jog jis atėjo nuo stotelės ir atsisėdo pas pareiškėją keleivio pusėje). Galiausiai, paties liudytojo teigimu, jis nei išbėgusio gyvūno, nei pareiškėjos vairavimo nematė – visas aplinkybes žino tik iš pareiškėjos pasakojimo.

Vertinant pareiškėjos veiksmus, pažymėtina, kad nors įvykis įvyko naktį (apie 1 val. nakties), tai įvyko Vilniaus mieste, Pietiniame aplinkkelyje, kur, nors įvykio metu ir nebuvo kitų eismo dalyvių ar pėsčiųjų, jie bet kada galėjo įvažiuoti ar įeiti į šią teritoriją. Be to, nagrinėjamo įvykio metu, kuomet buvo tyčia staigiai akseleruojama, kad automobilis slystų į gretimą eismo juostą, tokiu būdu buvo apsunkintos automobilio valdymo galimybės bei sukeltas realus pavojus tiek savo paties, tiek ir kitų asmenų ar turto saugumui. Be to, teismo vertinimu, pareiškėjos elgesys, kai ji, vairuodama automobilį Vilniaus miesto teritorijoje, be jokios aiškios priežasties, tyčia spaudė akseleratoriaus pedalą, taip priversdama automobilį ne kartą staigiai slysti į šonus, išvažiuodama į kitą eismo juostą, be to, iš vaizdo įrašų, pareigūnų parodymų, jų tarnybinių pranešimų matyti, jog tiek priekyje, tiek gale pareiškėjos automobilio važiavo dar 2 automobiliai, leidžia daryti išvadą, kad E. K. nesilaikė Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimų, vairavo automobilį sukeldama pavojų ne tik savo, bet ir kitų asmenų saugumui. Šios aplinkybės rodo pareiškėjos chuliganiškas paskatas bei nepagarbą kitiems eismo dalyviams ir paneigia jos versiją, kad jo automobilis slydo dėl netikėtai išbėgusio gyvūno. Apibendrinant išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad šiais savo veiksmais pareiškėja pažeidė Kelių eismo taisyklių 4 ir 9 punktų reikalavimus. Taigi nagrinėjamu atveju skundžiamame nutarime yra tinkamai nustatytos nagrinėjamo įvykio aplinkybės bei teisingai kvalifikuoti pareiškėjos veiksmai pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį. Tenkinti pareiškėjos skundo ir veikos perkvalifikuoti nėra pagrindo.

Taip pat pareiškėja nesutinka ir su jai paskirta administracine poveikio priemone, mano, jog ji yra neadekvati ir per griežta, be to, prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

ANK 22 straipsnio 2 dalyje yra reglamentuota administracinių nuobaudų paskirtis, o ANK 34 straipsnyje reglamentuotas administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas, draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai paskirta sankcijos vidurkį atitinkanti bauda ir vidurkio trukmės administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas. Byloje nenustatyta nei pareiškėjos atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. Todėl, įvertinus padaryto nusižengimo pobūdį, jo pavojingumą, darytina išvada, jog nuobauda parinkta tinkamai. Jos keisti ar naikinti skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės (galiojančių nuobaudų neturėjimas, teigiama charakteristika ir pan.) nėra išskirtinės, jos nesudaro pagrindo teismui taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti pareiškėjai švelnesnės nei įstatyme minimali trukmės administracinio poveikio priemonę.

Pareiškėjos skunde nurodomi jos vertinimu padaryti procedūriniai pažeidimai, bylą nagrinėjant Institucijoje (atidėtas bylos nagrinėjimas, panaikintas vienas protokolas, surašytas kitas), nedaro įtakos pareiškėjos veiksmų kvalifikavimui. Be to, byloje nėra įrodymų, jog Institucija būtų atlikusi kažkuriuos veiksmus nepagrįstai. Apie tai, kad bylos nagrinėjimas institucijoje buvo atidėtas, liudija ir byloje esantis pranešimas, tačiau vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo spręsti, kad buvo padaryti tokio pobūdžio procesiniai pažeidimai, kurie sudarytų pagrindą panaikinti Nutarimą. Galiausiai, byla teisme nagrinėta žodinio proceso tvarka, pareiškėja dalyvavo teismo posėdyje, turėjo tiek galimybę teikti paaiškinimus, tiek užduoti klausimus liudytojams. Todėl net jei būtų buvę padaryti procedūriniai pažeidimai, jie buvo ištaisyti teisme.

Įvertinęs tai, kas nurodyta, teismas sprendžia, kad skundžiamu nutarimu pareiškėjai paskirta teisinga nuobauda bei administracinio poveikio priemonė (500 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 18 mėn.), tinkamai įvertinus nusižengimo pobūdį bei jo padarymo aplinkybes, pažeidėjos asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Paskirta nuobauda ir administracinio poveikio priemonė nėra per griežtos, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl naikinti ar keisti skundžiamą nutarimą nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas atmestinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

E. K. skundo netenkinti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2025 m. sausio 14 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-1163-2025 palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.