- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-06-15
- Bylos Nr.
- e2-554-330/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03272-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Pečiulis
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „MM Group“, uždarajai akcinei bendrovei „Elenesa“
- Ieškovas
- T. K., A. K., Ž. J., E. K., A. C., M. C., A. Š., B. T., G. N., G. V., H. M., I. V., D. V., J. D., J. M., K. S., L. A., M. G., M. K., N. Ž., R. A., R. R., S. J., S. Ž., I. Š.
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.18.3pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „MM Group“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 11 d. nutarties, kuria netenkintas atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „MM Group“ prašymas dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo civilinėje byloje pagal ieškovų T. K., A. K., Ž. J., E. K., A. K., A. C., M. C., A. Š., B. T., G. N., G. V., H. M., I. V., D. V., J. D., J. M., K. S., L. A., M. G., M. K., M. K., N. Ž., R. A., R. R., S. J., S. Ž. ir I. Š., bendraieškio R. G. ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „MM Group“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Elenesa“ dėl nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia bei restitucijos taikymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė: 1) pripažinti uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „MM Group“ ir UAB „Elenesa“ 2022 m. rugsėjo 29 d. sudarytą nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 7723 (toliau – ir Sutartis) niekine ir negaliojančia ab initio (liet. nuo sudarymo momento) ir taikyti restituciją – grąžinti UAB „MM Group“ žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), ir 16815/37712 dalis pastato – daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini); 2) pripažinti negaliojančia 2022 m. rugsėjo 29 d. priverstinę hipoteką, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), taikomą atsakovei UAB „Elenesa“ priklausančiam nekilnojamajam turtui – žemės sklypui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), ir 16815/37712 dalims pastato – daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini); 3) priteisti ieškovams iš atsakovių patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 3 d. nutartimi ieškovų reikalavimų įvykdymo užtikrinimui pritaikė laikinąją apsaugos priemonę – įrašą viešame registre dėl atsakovės UAB „Elenesa“ nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), ir 16815/37712 dalių pastato – daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), perleidimo draudimo.
3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 9 d. nutartimi tenkino papildomą ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir ieškovų reikalavimų įvykdymo užtikrinimui pritaikė laikinąją apsaugos priemonę – įrašą viešame registre dėl atsakovės UAB „Elenesa“ nuosavybės teise valdomų 20000/37712 dalių pastato – daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), perleidimo draudimo.
4. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 20 d. nutartimi byla pagal teismingumą perduota nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.
5. Atsakovė UAB „MM Group“ pateikė prašymą įpareigoti ieškovus pateikti 442 053,96 Eur su PVM dydžio nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. e2-1489-1012/2023, atlyginimo užtikrinimą, šią sumą per10 kalendorinių dienų nuo teismo nutarties priėmimo dienos sumokant į teismo depozitinę sąskaitą arba pateikiant tokios sumos dydžio banko garantiją.
Atsiliepimas
6. Atsakovė UAB „MM Group“ prašyme nurodė, kad kita šios bylos atsakovė UAB „Elenesa“ 2023 m. kovo 8 d. pareiškė ieškinį Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-849-894/2023, kuriuo prašo: sumažinti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 36815/37712 dalių pastato – daugiabučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pirkimo kainą 442 053,96 Eur su PVM suma ir priteisti ieškovei UAB „Elenesa“ iš atsakovės UAB „MM Group“ pirkimo kainos permoką. Dėl Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1489-1012/2023 pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovė UAB „Elenesa“ negali disponuoti ginčo turtu, ji patirs 442 053,96 Eur nuostolių, kuriuos sudarytų: a) 357 822 Eur nuostoliai dėl negalėjimo už mažesnes palūkanas refinansuoti prisiimtos paskolos; b) 84 231,96 Eur ginčo pastato išlaikymo per artimiausius 24 mėnesius išlaidos, kurias atsakovė UAB „Elenesa“ patirs dėl negalėjimo perleisti kitiems asmenims 36815/37712 dalių pastato ir (ar) jame pastatytų butų. Kauno apygardos teismui patenkinus atsakovės UAB „Elenesa“ ieškinį, atsakovė UAB „MM Group“ prašys minėtų nuostolių atlyginimo būtent iš šios bylos ieškovų, kadangi nuostoliai kilo dėl ieškovų prašymu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Pasak atsakovės, galimi patirti nuostoliai yra realūs, susiję priežastiniu ryšiu su taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Nuostolių atlyginimo išieškojimas būtų itin apsunkintas, nes Vilniaus apygardos teismas buvo nurodęs, jog net ir 15 718 Eur suma ieškovams yra pakankamai didelė. Ieškovai inicijavo skirtingus teisminius procesus, ginčydami ir taikos sutartį, ir atsakovių sudarytą Sutartį. Kadangi ši byla nebus išnagrinėta iki nesibaigs kitos bylos procesas Kauno apygardos teisme, tad kol nebus panaikintos byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, nuostoliai dėl jų taikymo tik didės.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. balandžio 11 d. nutartimi netenkino atsakovės UAB „MM Group“ prašymo dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo.
8. Teismas nustatė, kad atsakovė UAB „MM Group“ neįrodė, jog grėsmė jai patirti nuostolius yra susijusi išimtinai su šioje byloje teismo 2022 m. lapkričio 3 d. ir 9 d. nutartimis pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas reiškia, kad būtent atsakovei UAB „Elenesa“ kyla tiesioginė galimų nuostolių atsiradimo grėsmė, kurių atlyginimo reikalavimą ji nukreipė į atsakovę UAB „MM Group“.
9. UAB „Elenesa“ ieškinyje dėl turto pirkimo kainos sumažinimo nurodoma, kad UAB „MM Group“ (turto pardavėja) garantavo, jog jai priklauso nuosavybės teisė į UAB „Elenesa“ (turto pirkėjai) perduotą ginčo turtą ir kad šios nuosavybės teisės neriboja kitų asmenų teisės ar pretenzijos. Teismas sutiko su ieškovų išsakyta pozicija, jog UAB „Elenesa“ ieškinys buvo pareikštas dėl to, kad turto pardavėja UAB „MM Group“ neinformavo turto pirkėjos, jog tretieji asmenys turi pretenzijų į perduodamą turtą. Teismas įvertino, kad UAB „Elenesa“ ieškinio tenkinimo atveju pasitvirtintų UAB „Elenesa“ nuostolių realumas, tačiau priežastiniu ryšiu nuostoliai būtų susiję ne su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, bet su UAB „MM Group“ nesąžiningais veiksmais – turimos informacijos neatskleidimu prieš sudarant ginčo Sutartį. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė UAB „MM Group“ neįrodė, jog būtent dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių gali atsirasti realiai tikėtini jos nurodyto dydžio nuostoliai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
10. Atskirajame skunde atsakovė UAB „MM Group“ (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 11 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – užtikrinti UAB „MM Group“ galimų nuostolių atlyginimą ir įpareigoti ieškovus pateikti 442 053,96 Eur su PVM dydžio nuostolių atlyginimo užtikrinimą jos prašyme nurodytomis sąlygomis; priteisti solidariai iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
10.1. Egzistuoja visos nuostolių atlyginimo užtikrinimo sąlygos: realiai tikėtinas nuostolių atsiradimas, tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas yra priežastiniu ryšiu susijęs su taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, tikėtinas nuostolių kompensacijos išieškojimo apsunkinimas arba galimybės juos kompensuoti nebuvimas.
10.2. UAB „Elenesa“ negali disponuoti Sutartimi jai perleistu turtu dėl ieškovų prašymu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Tenkinus UAB „Elenesa“ pareikštą apeliantei ieškinį, jos patirtus nuostolius turės atlyginti apeliantė.
10.3. Nutartyje teismas rėmėsi tik teisiniu UAB „Elenesa“ ieškinio reikalavimų pagrindu, tačiau netyrė ir nevertino, dėl kokių juridinių faktų buvimo UAB „Elenesa“ kelia reikalavimą apeliantei. Ieškovų prašymu laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos praėjus keliems mėnesiams po Sutarties sudarymo, todėl apeliantė niekaip negalėjo turto pirkėjos UAB „Elenesa“ informuoti apie tai, kad ateityje ieškovai prašys taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
10.4. Nutartyje teismas konstatavo apeliantės kaltę dėl netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo UAB „Elenesa“ atžvilgiu, nors dėl to kilęs ginčas Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje byloje dar neišspręstas. Be to, UAB „Elenesa“ ieškinio reikalavimas apeliantei nėra šios nagrinėjamos bylos dalykas, todėl teismas neturėjo spręsti tokio klausimo. UAB „Elenesa“ ieškinio faktinis pagrindas siejamas su ieškovų iniciatyva nustatytais turtiniais apribojimais. Apeliantė pagrindė galimų nuostolių išieškojimo sudėtingumą, tačiau negali pateikti informacijos apie kiekvieno iš ieškovų turtinę padėtį.
Atsiliepimas
11. Atsakovė UAB „Elenesa“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą tenkinti, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 11 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti apeliantės prašymą dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Nuo 2022 m. lapkričio 3 d. UAB „Elenesa“ negali atlikti jokių sandorių su įgytu turtu, kol teisme sprendžiamas ginčas su ieškovais, ir dėl to patiria nuostolius. Apeliantės prašymas yra racionalus, pagrįstas faktiniu ir teisiniu požiūriu, susijęs priežastiniu ryšiu su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Ieškovų ieškinį atmetus, šios bylos atsakovės reikštų regresinį reikalavimą ieškovams priteisti nuostolių dėl nepagrįsto laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimą.
11.2. Teismas nutartyje suformulavo nepatvirtintas išvadas dėl pagrįstumo nuostolių, dėl kurių dar tik bus sprendžiama Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-849-894/2023. Kauno apygardos teismas, toje byloje spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, konstatavo, kad UAB „Elenesa“ ieškinys prima facie (liet. preliminariu vertinimu) yra pagrįstas. Tačiau Vilniaus apygardos teismas, remdamasis prielaidomis, nurodė, kad atsakovės UAB „Elenesa“ nuostoliai yra tik menami. Tokiu būdu teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 263 straipsnyje įtvirtintas imperatyvias nuostatas.
11.3. Skundžiama nutartimi teismas pažeidė šalių interesų pusiausvyrą. Ieškovų prašymu byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Nors šiomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra tiesiogiai pažeidžiami atsakovės UAB „Elenesa“ interesai, tačiau teismas atsisakė ginti atsakovių interesus.
12. Ieškovai atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atmesti atsakovės UAB „MM Group“ atskirąjį skundą ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas tokiais esminiais atsikirtimais:
12.1. Atsakovė UAB „Elenesa“ kitoje byloje apeliantei pareikštu ieškiniu reikalauja sumažinti ginčo Sutarties kainą, nes apeliantė, kaip turto pardavėja, pažeidė pareigą pirkėjai atskleisti informaciją. Trečiųjų asmenų pretenzijos į turtą nebūtinai turi pasireikšti tik kaip byloje pareikšti reikalavimai. Ieškovų sudarytas preliminariąsias sutartis dėl ginčo turto taip pat galima vertinti kaip pretenzijas į turtą.
12.2. Tuo atveju, jeigu UAB „Elenesa“ ieškinys būtų patenkintas, apeliantė neturės neginčytinos teisės reikalauti priteistos sumos atlyginimo iš ieškovų, nes už apeliantės pareigų turto pirkėjai pažeidimą ieškovai nėra atsakingi. Aplinkybė, kad neteisėti veiksmai yra kildinami iš ginčijamo sandorio sudarymo metu apeliantės padaryto pažeidimo, sudaro pagrindą pripažinti priežastinio ryšio tarp byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir apeliantei galbūt kilsiančios žalos nebuvimą. Teismas skundžiama nutartimi apeliantės neteisėtų veiksmų nekonstatavo, tik įvertino UAB „Elenesa“ ieškinio reikalavimų pobūdį prašymo dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo kontekste.
12.3. Vilniaus apygardos teismas iki sprendimo priėmimo atidėjo ieškovams pusę mokėtino 15 718 Eur dydžio žyminio mokesčio, konstatavęs, kad tokia suma ieškovams yra pakankamai didelė jos surinkimo per trumpą laiką prasme. Apeliantė su nagrinėjamu jos prašymu nepateikė įrodymų apie sunkią ieškovų turtinę padėtį. Jei reikės, ieškovai turės galimybę atsiskaityti su apeliante. Byloje dalyvauja iš viso 23 ieškovai, kurie turi nekilnojamojo ir kitokio turto, jie planavo pirkti butus ir juos įsirengti, o tai reiškia, kad ieškovų finansinė padėtis negali būti bloga.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo 2023 m. balandžio 11 d. nutarties, kuria netenkintas apeliantės prašymas dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, teisėtumo ir pagrįstumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atsakovės UAB „MM Group“ atskirojo skundo faktiniais ir teisiniais pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Skundžiamos nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta.
14. Pagal CPK 146 straipsnio 1 dalį šalies prašymu teismas nutartimi gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Šių nuostolių atlyginimas gali būti užtikrinamas ir banko garantija.
15. Nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutas yra nukreiptas į ieškovo bei atsakovo interesų ir procesinių jų tarpusavio poveikio priemonių pusiausvyros, šalių lygiateisiškumo principo, prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumo siekiamiems tikslams, o taip pat į ieškovo galimybės padengti dėl nepagrįstai jo prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių turėtus nuostolius užtikrinimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-924-467/2022).
16. Teismas, spręsdamas tokių nuostolių atlyginimo užtikrinimo klausimą, turi įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių rūšį, jų taikymo mastą, poveikį atsakovui, laikinųjų apsaugos priemonių padarinius ribojant veiklą, galimų nuostolių susidarymo mechanizmą, konkrečių būsimų nuostolių (jeigu apie juos yra duomenų) dydį ir kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-121/2014; 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-871-186/2015; 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1173-180/2017; kt.). CPK 146 straipsnyje nurodytų nuostolių atlyginimo užtikrinimas gali būti taikomas, kai nustatoma tokių sąlygų visuma: 1) realiai tikėtinas nuostolių atsiradimas, 2) tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas turi būti priežastiniu ryšiu susijęs su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, 3) tikėtinas nuostolių kompensacijos išieškojimo apsunkinimas arba galimybės juos kompensuoti nebuvimas, netaikius užtikrinimo priemonių (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1149-178/2017). Šių aplinkybių įrodymas yra prašymą dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo pareiškusio asmens pareiga (CPK 12, 178 straipsniai).
17. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką, nors asmuo, prašantis taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimą, neprivalo įrodyti neabejotinai atsirasiančių nuostolių konkretaus dydžio, tačiau turi įrodyti, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jam ateityje iš tiesų gali atsirasti nuostolių, t. y. tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas turi būti a priori (iš anksto) aiškus ir pagrįstas bei priežastiniu ryšiu susijęs su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2367/2013; 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-608-370/2017).
18. Apeliantė teigia, kad po to, kai Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje dėl 2022 m. rugsėjo 29 d. sudarytos nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 7723 pripažinimo niekine ir negaliojančia bei restitucijos taikymo teismo 2022 m. lapkričio 3 d. ir 9 d. nutartimis ginčo turtui buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – įrašas viešajame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo – atsakovė UAB „Elenesa“ apeliantei pareiškė ieškinį dėl Sutarties kainos sumažinimo 442 053,96 Eur suma ir pirkimo kainos permokos priteisimo. Ieškinys pareikštas nurodant, kad UAB „Elenesa“ dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių negali disponuoti įsigytu turtu, negali refinansuoti turto įsigijimui paimtos paskolos, taip pat negali parduoti ginčo name esančių butų. Apeliantės teigimu, patenkinus UAB „Elenesa“ ieškinio reikalavimus ir iš apeliantės priteisus sumažintą sandorio kainą, apeliantė įgytų teisę reikšti regresinį ieškinį ieškovams dėl nuostolių atlyginimo. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka, kad toks tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas patvirtina būtinybę taikyti nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo priemones.
19. Apeliantė nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, užtikrinimo būtinybę grindžia chronologine tvarka susiklosčiusiomis faktinėmis aplinkybėmis. Teigia, kad UAB „Elenesa“ apeliantei pareikštas ieškinys dėl sandorio kainos sumažinimo yra tiesioginis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padarinys. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tuo, kad pasirinkimas teisinėmis priemonėmis ginti savo interesus gali būti vertinamas kaip padarinys to, jog teismo procesiniu sprendimu buvo laikinai sureguliuota konkreti faktinė situacija. Tačiau pažymėtina, kad tai savaime nepatvirtina nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikėtinumo ir priežastinio ryšio su ieškovų prašymu teismo pritaikytais turtiniais ribojimais. Apeliacinės instancijos teismas laikosi nuostatos, kad apeliantės įvardintas galimų nuostolių atsiradimo mechanizmas dabartinėje nagrinėjamos bei kitos aktualios civilinių bylų teisminio proceso stadijoje vertintinas tik kaip hipotetinė nuostolių atsiradimo tikimybė, priežastiniu ryšiu pernelyg nutolusi nuo ieškovų prašymu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių.
20. Teismas, spręsdamas galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo klausimą, turi įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mastą. Teismo 2022 m. lapkričio 3 d. ir 9 d. nutartimis taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis iš esmės buvo siekiama išsaugoti nepakitusią esamą teisinę padėtį (atsižvelgiant į byloje ieškovų pareikštų reikalavimų dalyką ir pobūdį). Prašyme dėl nuostolių, galimų dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo užtikrinimo nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog byloje taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis UAB „Elenesa“ materialiosios teisės tiesiogiai nėra ribojamos daugiau nei yra reikalinga ieškovų reikalavimams užtikrinti. Tuo tarpu apeliantės UAB „MM Group“ materialiosios teisės, byloje pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, iš viso nėra tiesiogiai ribojamos.
21. Apeliantė pareiškė prašymą užtikrinti 442 053,96 Eur dydžio galimų nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimą. Tokia suma įvardinta atsižvelgiant į Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-849-894/2023 apeliantei pareikštą reikalavimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, juridinę reikšmę turintis faktas, jog apeliantei kitoje aktualioje civilinėje byloje yra pareikštas materialusis reikalavimas, savaime nepatvirtina nei apeliantės galimų nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo realumo nei tikėtino jų dydžio. Kaip jau nurodyta, apeliantės nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atsiradimo tikimybė šios bei kitos aktualios bylų proceso stadijoje vertintina tik kaip hipotetinė. Analizuojamos aplinkybės nėra pakankamos konstatuoti pagrįstai tikėtiną realių apeliantės nuostolių atsiradimą.
22. Nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutas nėra savitikslis gynimosi nuo laikinųjų apsaugos priemonių būdas. Aplinkybė, kad teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, pati savaime nesudaro pagrindo automatiškai taikyti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo instituto, teismui nenustačius jo taikymui būtinų sąlygų (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-924-467/2022). Nagrinėjamu atveju įrodyti šias sąlygas turėjo pareigą atsakovė UAB „MM Group“. Jos pateikti įrodymai ir išdėstytos aplinkybės pripažįstamos nepakankamomis patvirtinti apeliantės nuostolių, galimų dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atsiradimo realumą bei priežastinį ryšį su tų priemonių taikymu. Laikantis tokios išvados, nėra pagrindo teigti, kad netenkinus apeliantės prašymo dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, ieškovams esą suteikiamas procesinis pranašumas.
23. Apeliacinės instancijos teismas laikosi nuostatos, kad pagal aukščiau išdėstytus motyvus ir jais remiantis padarytas išvadas yra atsakyta į esminius atskirojo skundo argumentus. Kiti atskirojo skundo argumentai nelaikytini teisiškai reikšmingais ir nelemia kitokios teisinės išvados, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai).
24. Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas faktines aplinkybes ir išdėstytus teisinius argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi netenkindamas atsakovės UAB „MM Group“ prašymo dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, tinkamai įvertino prielaidų tokios priemonės taikymui (ne)egzistavimą. Pirmosios instancijos teismas padarė iš esmės teisingą išvadą, kad nebuvo įrodytos atsakovės UAB „MM Group“ nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsiradimo tikėtino realumo sąlygos, nėra pakankamas tokių nuostolių priežastinio ryšio su byloje taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis pagrindimas. Atsakovės atskirojo skundo argumentai nesukuria pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl skundas atmetamas, o nutartis paliekama nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.