- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-09-28
- Bylos Nr.
- eI2-11429-1114/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-07987-2023-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Indrė Pukanasytė-Biekšė, Gediminas Užubalis, Indrė Žvaigždinienė
- Pareiškėjas
- I. S.
- Atsakovas
- Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Pukanasytės-Biekšės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gedimino Užubalio ir Indrės Žvaigždinienės,
atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei Agatai Ulevič,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo, trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas I. S. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir MD) 2023-08-02 sprendimą Nr. 23S122879, kuriuo nuspręsta atsisakyti pareiškėjui pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje( toliau – ir Sprendimas 1); 2) įpareigoti MD iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje; 3) panaikinti MD 2023-08-03 sprendimą Nr. 23S123894, kuriuo nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2023-08-03 iki 2028-08-02(toliau – ir Sprendimas 2); (toliau Sprendimas 1 ir Sprendimas 2 kartu vadinami Sprendimai); 4) priteisti pareiškėjui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Skunde pareiškėjas nurodo, kad MD, priimdamas skundžiamus Sprendimus, vadovavosi Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) 2023-05-19 išvada Nr. 18-5498 (toliau – ir Išvada). Teigia, jog iš Sprendimų turinio matyti, kad tiek MD, tiek VSD pareiškėjo keliamą grėsmę valstybės saugumui sieja su pareiškėjo atsakymu į klausimyne pateiktus klausimus. Anot MD ir VSD, pareiškėjui nurodžius, kad 2012-2017 m. dirbo Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų sistemoje, yra pagrindas konstatuoti pareiškėjo keliamą grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėjas nurodo, jog nesutinka su tokiu vertinimu, teigia, kad nepagrįsta, kaip jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia realią ir akivaizdžią grėsmę Lietuvos Respublikos valstybės saugumui.
3. Paaiškina, kad 2009-2012 studijavo Minsko valstybinėje aukštojoje aviacijos kolegijoje, kur įgijo techninį orlaivių ir variklių techninio eksploatavimo laipsnį (specialybę). Nuo 2012 iki 2017 metų tarnavo Minsko miesto Savetskio rajono apsaugos departamento apsaugos skyriuje, sargybos poste, vėliau – policininko-vairuotojo pareigose, o nuo 2017 m., pasibaigus 5 metų kontraktui ir jo nepratęsus, buvo atleistas. Nuo 2017 iki 2019 m. dirbo įmonėje „Triovist“ vairuotojo ekspeditoriaus pareigose krovinių pervežimas (šalių susitarimu atleistas 2019), nuo 2020 iki 2023 dirbo įmonėje „Rutranslogistik“ tarptautinių pervežimų vairuotoju (šalių susitarimu atleistas 2023 m.), o nuo 2023 – UAB „Integretrans“ - tarptautinių pervežimų vairuotoju.
4. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, jog, baigus studijas, jam dar buvo dvidešimt metų, todėl nebuvo priežasties, kurios pagrindu jis būtų atleistas arba jam būtų atidėta privalomoji karinė tarnyba. Teigia, kad siekdamas išvengti privalomosios karinės tarnybos, nusprendė įsidarbinti Minsko miesto Savetskio rajono apsaugos departamento apsaugos skyriuje, kas yra užskaitoma kaip privalomosios karinės tarnybos atlikimas. Nurodo, jog kontraktas buvo sudarytas 5 metų terminui, o jam pasibaigus, pareiškėjo iniciatyva nebepratęstas, kadangi, kaip nurodo pareiškėjas, jis tik tesiekė išvengti karinės tarnybos, o ne likti joje. Mano, jog tai paneigia jo lojalumą režimui. Pareiškėjas pažymi, jog vien tai, kad jis dirbo apsaugos departamente prieš daugiau nei 6 metus, ten dirbo siekdamas išvengti privalomosios tarnybos ir suėjus terminui savo valia nepratęsė kontrakto, nerodo nei jo politinių įsitikinimų, nei jo lojalumo valdžiai ar jo vykdomai politikai šiandienai, juolab, kai paskutinius 6 metus pareiškėjas dirba įvairiose privačiose įmonėse vairuotoju. Pabrėžia ir tai, jog geopolitinė situacija tuo metu, kai pareiškėjas dirbo apsaugos departamente, ir egzistuojanti šiuo metu, stipriai skiriasi.
5. Apibendrintai teigia, kad pareiškėjo darbas nuo 2012 m. iki 2017 m. negali būti vertinamas kaip jo bendradarbiavimas ir lojalumas režimui šiandien, tiek įvertinus praėjusį ilgą laikotarpį nuo darbo pabaigos, tiek ten įsidarbinimo priežastis ir kontrakto pasibaigimo/nepratęsimo priežastis, tiek ir kardinaliai besiskiriančią tuometinę situaciją Baltarusijoje, tiek ir tai, kad pareiškėjas jau daugiau nei 6 paskutinius metus dirba įvairiose privačiose įmonėse vairuotoju, taip pat jo politines pažiūras aiškiai išreiškė pateikti atsakymai į klausimyno 10-11 klausimus. Mano, kad Sprendimuose nėra absoliučiai jokios informacijos apie jo ankstesnius veiksmus, jų pobūdį, kurie pagrįstų realų, o ne formalų ir deklaratyvų grėsmės valstybės saugumui buvimą, nėra informacijos ir apie tai, ar kažkokie pareiškėjo veiksmai praeityje apskritai buvo vertinti priimant ginčijamus Sprendimus.
Šalies argumentai
6. Pareiškėjas teigia, jog priešingai nei interpretuoja MD ir VSD, klausimyne, atsakydamas į klausimus dėl Rusijos vykdomos karinės agresijos, išreiškė nepritarimą Ukrainoje vykdomiems veiksmams bei nurodė, kad Krymas priklauso Ukrainai, kas turėjo būti analizuojama jo individualios situacijos aplinkybių kontekste, vertinant jo grėsmės nacionaliniam saugumui pagrįstumą.
7. Nurodo, jog MD, priimdamas sprendimus dėl asmens grėsmės valstybės saugumui, neturėtų VSD Išvados tiesiog perkelti į skundžiamus sprendimus, o būdamas viešojo administravimo subjektas, atsižvelgdamas į nustatytų aplinkybių visumą, tarp kurių yra ne tik VSD Išvada, bet ir su pareiškėju susijusios individualios aplinkybės, turi atlikti savo vertinimą ir padaryti savarankišką išvadą, ar yra pagrindas atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi. Akcentuoja, jog individualaus vertinimo, kurio reikalaujama priimant sprendimus dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo/pakeitimo ar uždraudimo atvykti priėmimo, MD nagrinėjamu atveju neatliko, į sprendimus perkelta VSD Išvada bei pateikti asmeniniai duomenys apie pareiškėją, neįvertinus visų duomenų visumos bei nevertinant proporcingumo principo, kas, pareiškėjo manymu, leidžia tvirtinti, kad Sprendimai neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įpareigojančių viešojo administravimo subjektą individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), o taikomas poveikio priemones motyvuoti.
8. Teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, kad, baigęs koledžą ,žinojo, jog bus pašauktas atlikti privalomąją karinę tarnybą; alternatyva privalomosios karinės tarnybos atlikimui buvo darbas Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Apsaugos departamente; tuomet pareiškėjas negalvojo, kad tai turės įtakos gyvenime. Trumpai dirbo poste kaip apsauginis, tačiau daugiausia laiko dirbo lengvojo automobilio vairuotoju – vykdė smulkius pavedimus: reikėdavo nuvežti kokius nors asmenis, nuvežti dokumentus, stebėti automobilio techninę būklę. Tuo metu tarp ES ir Baltarusijos buvo geri partnerystės santykiai, buvo kita situacija. Darbo Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Apsaugos departamente tikslas buvo išvengti privalomosios karinės tarnybos ir kartu užsidirbti. Pasibaigus kontraktui, pareiškėjas nenorėjo jo tęsti, nes tarnyba buvo neįdomi, todėl išėjo dirbti tai, kas jam patinka – darbas su automobiliais. 2022 m. gruodį padavė prašymą gauti darbo vizą Lietuvoje, nurodė tuos pačius duomenis kaip ir prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi, tačiau tuo metu niekas nematė kliūčių išduoti vizą, nematė pagrindo pareiškėją laikyti keliančiu grėsmę. Tačiau jau sprendžiant dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo tie patys duomenys jau buvo traktuojami taip, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui. 2023 m. baigė galioti viza dirbti UAB „Integra Trans“. Pareiškėjas Ukrainoje turi giminių, lojalumo dabartiniam Baltarusijos režimui pareiškėjas neturi. Pareiškėjas su žmona svarstė išvykti į ES; pareiškėjas su šeima nepalaiko Baltarusijos režimo. Atsakydamas į klausimą, kokios buvo Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Apsaugos departamento funkcijos, pareiškėjas paaiškino, kad funkcijos buvo apsaugos paslaugų teikimas – fizinių ir juridinių asmenų apsauga, jų objektų apsauga (pavyzdžiui, valstybinių objektų – parduotuvių, sandėlių), krovinių lydėjimas; privačios įmonės tokių paslaugų Baltarusijoje teikti negali; žinojo, kad Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Apsaugos departamentas gali saugoti fizinius asmenis, tačiau kokius negali atsakyti, nes nebuvo susidūręs. Į klausimą, kaip rado darbą Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Apsaugos departamente, pareiškėjas atsakė, kad tuo metu, kai kilo privalomosios karinės tarnybos atlikimo klausimas, daug jaunuolių tokiu būdu „apeidavo“ privalomosios karinės tarnybos atlikimą; pareiškėjas apie galimybę dirbti Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Apsaugos departamente sužinojo bendraudamas su kursiokais, pažįstamais. Į klausimą, kokias užėmė pareigas Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Apsaugos departamente, atsakė, kad buvo lengvojo automobilio vairuotojas, vykdė smulkius pavedimus – žmones kur nors nuvežti, dokumentus nuvežti; kokius dokumentus veždavo, nežino, veždavo į parduotuves, institucijas, kurioms buvo teikiamos apsaugos paslaugos; buvo paprastas darbas, nieko ypatingo nevežiojo, jokios slaptos informacijos jam niekas neteikdavo. Į klausimą, ar turėjo karinį laipsnį dirbdamas Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Apsaugos departamente, pareiškėjas atsakė, kad per 5 metų tarnybos laikotarpį iš pradžių buvo eilinis, tada jaunesnysis seržantas, vėliau seržantas, dar vėliau – vyresnysis seržantas; iš tarnybos išėjo turėdamas vyresniojo seržanto laipsnį; laipsnius suteikdavo pareiškėjui už išdirbtus metus, ne už kokius nors nuopelnus. Dėl to, kas buvo parašyta pareiškėjo su Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Apsaugos departamentu sudarytame 5 metų kontrakte pareiškėjas paaiškino, kad neatsimena. Kontrakto prieš terminą nutraukti negalėjo, pagrindinė kontrakto sąlyga buvo, kad pareiškėjas turi išdirbti 5 metus, kontraktą nutraukti galėjo aukštesni pareigūnai dėl kokių nors priežasčių. Pagrindinis kriterijus priimant į tarnybą buvo neturėti teistumo, tinkamas amžius, niekas netikrino motyvacijos, jokių apribojimų, ypatingos atrankos atrenkant nebuvo. Jeigu būtų neatidirbęs 5 metų pagal kontraktą, būtų turėjęs atlikti privalomąją karinę tarnybą, jeigu būtų nutrauktas dėl pažeidimų, neigiamai galėtų atsiliepti darbui ateityje. Paaiškino, kad, į Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Apsaugos departamentą asmens, atvirai prieštaravusio valdžiai, tikriausiai nebūtų priėmę, tiksliai negali atsakyti. Baltarusijoje gyvena pareiškėjo tėvai, broliai, žmona su vaiku, pats pareiškėjas gyvena Minske. Paaiškino, kad yra Baltarusijos piliečių, kurie anksčiau dirbo vidaus reikalų sistemoje, šiuo metu gyvena ES teritorijoje ir viešai reiškia neigiamą nuomonę Baltarusijos, Rusijos režimų atžvilgiu. Ginčijami Sprendimai stipriai įtakos pareiškėjo ir jo šeimos gyvenimą.
Šalies argumentai
9. Pareiškėjos atstovė teismo posėdžio metu prašė skundą tenkinti visa apimtimi. Paaiškino, kad faktas nustatytas remiantis vieninteliu pagrindu – asmens savanoriškai pateikta informacija apie jo darbovietes. VSD priėmė sprendimą, kad uždavus asmenims klausimus savanoriškai atsakyti, galima išsiaiškinti asmenis, kurie turi blogų kėslų Lietuvos valstybei, tikisi, kad tokie asmenys patys prisistatys ir pasakys, kas jie yra. Tokia valstybės pozicija kelia pagrįstų abejonių, kiek ji yra efektyvi, nes žmonės, kurie kelia grėsmę, gerai meluoja, nepateikia tikros informacijos apie save. Jaunas žmogus, kuris nepalaiko savo valstybės režimo, pasirinko tarnybą dėl tam tikrų asmeninių tikslų, t. y. kad išvengtų privalomosios karinės tarnybos, sąžiningai atsakė į klausimus, laikomas keliančiu grėsmę valstybės saugumui. Žmogus, atvažiavęs su kokia nors užduotimi, tokių atsakymų MD nepateiks, o MD ir VSD neturi jokių galimybių tokią informaciją patikrinti. Žmogui tokie kaip ginčijami sprendimai sukelia dideles pasekmes – toks asmuo ateityje visą savo gyvenimą, norėdamas gauti ES valstybės vizą ar leidimą joje gyventi, atostogauti su šeima, turės atsakyti į klausimą, ar jam kada nors buvo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi ir dėl kokių priežasčių. Dėl lojalumo pareiškėjo atstovė paaiškino, kad, pavyzdžiui, jeigu Lietuvoje, demokratinėje valstybėje, asmuo norėtų įsidarbinti, pavyzdžiui, MD, tačiau viešai kritikuotų MD vykdomą politiką, būtų laikomas nelojali šios darbovietės atžvilgiu ir tikriausiai būtų nepriimtas į darbą. Logiška, kad dažniausiai žmonės, kurie dirba tam tikrose darbovietėse, nereiškia nei savo lojalumo, nei nelojalumo, žmonės dažnai pasirenka darbus dėl ekonominių priežasčių, dėl asmeninių jam naudingų priežasčių, kaip šiuo atveju išvengti privalomos karinės tarnybos, ieško kas jam yra geriau, kartais jo netenkina darbas, sąlygos, bet dirba, nes yra kitos priežastys, kurios jį laiko vienoje ar kitoje darbovietėje. Šioje byloje nėra pagrindo netikėti jaunu žmogumi; MD pasirėmė tik viena faktine aplinkybe, kurią nurodė pats pareiškėjas, bet nesiaiškino individualių priežasčių, kodėl asmuo pasirinko tarnyba, ar jis lojalus ar nelojalus, neatliko jokio individualaus tyrimo.
10. Atsakovas MD su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo teismo jį atmesti kaip nepagrįstą.
11. Nurodo, kad, priimdamas Sprendimus, vadovavosi kompetentingos institucijos VSD Išvada dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir UTPĮ) 4 straipsnio 4 dalį, išvadą dėl užsieniečio grėsmės valstybės saugumui teikia būtent VSD. Pažymi, kad MD nėra ikiteisminį tyrimą atliekanti ar žvalgybą vykdanti institucija, todėl galimybės surinkti duomenis apie užsieniečius ir jų galimą grėsmę valstybės saugumui yra ribotos. Priimdamas sprendimus, MD VSD išvadų nekvestionuoja ir neturi pagrindo jomis nesivadovauti.
12. Teigia, jog išvada apie pareiškėjo keliamą grėsmę yra pagrįsta darbu Baltarusijos institucijoms, lojalumu joms, t. y. remiantis asmeniškai su pareiškėju susijusiomis ir nuo jo priklausiusiomis aplinkybėmis (jo darbine veikla). Mano, jog reikalavimas, kad užsienietis turi atlikti konkrečius veiksmus, nukreiptus prieš Lietuvos valstybę, yra akivaizdžiai per aukštas įrodinėjimo standartas ir taip nukrypstama nuo nuoseklios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikos, kurioje pasisakoma, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Akcentuoja, jog grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant pareiškėjo atliktus veiksmus surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Šiuo atveju pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjo pozicija gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjui gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Jeigu kompetentingos institucijos turėtų įrodymų apie pareiškėjo atliekamus konkrečius veiksmus, tuomet būtų sprendžiama apie jo baudžiamąją atsakomybę, o ne apie keliamą grėsmę valstybės saugumui.
13. Pabrėžia, jog nors pareiškėjas pildydamas MD klausimyną pažymėjo, kad nepritaria Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje, o Krymas, jo nuomone, priklauso Ukrainai, tačiau tai nepaneigia aplinkybės, kad pareiškėjas 2012–2017 m. dirbo Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų sistemoje ir todėl yra potencialus verbavimo taikinys režimo Baltarusijos Respublikos jėgos struktūroms. Nurodo, kad pareiškėjas nepateikė objektyvių ir išsamių įrodymų, kurie leistų spręsti apie jo pažiūras ir kaip pareiškėjas jas skleidžia, gina, įtvirtina ir pan.
14. Atsakydamas į pareiškėjo teiginį, kad MD neatliko individualaus pareiškėjo vertinimo priimant ginčytinus sprendimus, MD nurodo, jog vertindamas pareiškėjo socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, nustatė, kad pareiškėjas turėjo nuo 2022-12-19 iki 2023-05-09 galiojusią nacionalinę vizą. Pareiškėjas darbo santykių Lietuvoje neturėjo. Taip pat pažymi, jog nenustatė, kad pareiškėjas turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, MD naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra. Teigia, jog Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Grėsmė valstybės saugumui yra ypač svarbi aplinkybė sprendžiant dėl leidimo užsieniečiui laikinai gyventi, t. y. dėl galimybės užsieniečiui gyventi Lietuvos Respublikoje ir laisvai lankytis kitose Šengeno valstybėse.
15. Atsižvelgiant į visą tai, MD mano, jog teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes ir priėmė pagrįstus ir teisėtus sprendimus.
Atsiliepimas
16. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė paaiškino, kad palaiko atsiliepime pateiktus argumentus, pasitiki VSD, prašo skundą atmesti.
17. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriuo prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
18. VSD nuomone, skundžiami MD Sprendimai yra priimti pagal jo kompetenciją, vadovaujantis galiojančiais Lietuvos ir Europos Sąjungos (toliau – ir ES) teisės aktais, yra teisėti ir pagrįsti tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, priimti įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją, yra atitinkantys šalies nacionalinio saugumo interesus ir susiklosčiusią geopolitinę situaciją.
19. VSD nurodo, jog 2023-05-19 raštu Nr. 18-5498 MD pateikė vertinimą, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, t. y. kad pareiškėjas, tarnaudamas Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų sistemoje, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiųjų režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys.
20. Teigia, kad vien faktas, jog šiuo metu pareiškėjas nebetarnauja Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų sistemoje, savaime nereiškia, kad jo ryšiai yra nutrūkę (ir neatsinaujins) ir nebegali kelti grėsmės. VSD vertinimu, ryšių su grėsmę keliančiais subjektais turėjimas gali būti laikomas pažeidžiamumą suponuojančia aplinkybe, kartu sudarantis pagrindą išvadai, jog tokių ryšių turinčio asmens buvimas Lietuvoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui.
Šalies argumentai
21. Pažymi, jog nors pareiškėjas skunde nurodo, kad pildydamas klausimyną išreiškė nepritarimą Rusijos vykdomiems karinės agresijos veiksmams Ukrainoje bei nurodė, kad Krymas priklauso Ukrainai, tačiau nustatytos aplinkybės patvirtina, kad tiek VSD, atlikęs vertinimą, tiek MD savo sprendimuose pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, o nustatytų faktinių aplinkybių visuma (su Lietuvos nacionalinio saugumo interesais nesuderinamų ryšių turėjimas) leidžia teigti, kad pareiškėjo išreikštas pritarimas Lietuvos Respublikos pozicijai karo Ukrainoje ir Krymo priklausomybės klausimu nesudaro pagrindo paneigti VSD vertinimo dėl grėsmės nacionaliniam saugumui.
22. VSD vertinimu, priimant sprendimus, nebuvo pažeisti Lietuvos įstatymai ar kiti teisės aktai, MD neviršijo kompetencijos, taip pat Sprendimais nebuvo nepagrįstai suvaržytos pareiškėjo teisės bei laisvės. Kadangi pareiškėjas VSD pripažintas kaip keliantis grėsmę valstybės saugumui, jo asmeniniai interesai, skunde išdėstytos aplinkybės negali būti aukščiau Lietuvos valstybės saugumo. Pabrėžia, kad MD Sprendimai priimti tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl jų naikinti, vadovaujantis pareiškėjo nurodomais motyvais, nėra teisinio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
23. Byloje ginčas kilo dėl MD Sprendimo 1 ir Sprendimo 2 teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas prašo: 1) panaikinti MD Sprendimą 1; 2) įpareigoti MD iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje; 3) panaikinti MD Sprendimą 2; 4) priteisti pareiškėjui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
24.1. Pareiškėjas yra Baltarusijos Respublikos pilietis.
24.2. 2023-03-06 pareiškėjas pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, jog ketina dirbti pagal darbo sutartį.
24.3. Pareiškėjas 2023-03-06 užpildė klausimyną. Atsakydamas į klausimyno 1 klausimą (nurodykite savo išsilavinimą, kada ir kokią (-ias) mokymo įstaigą (-as) baigėte? Kokią (-ias) specialybę (-es) įgijote) pareiškėjas nurodė – specialus vidurinis, Minsko valstybinis aukštasis aviacijos koledžas, 2012-06-22, technikas. Atsakydamas į klausimyno 2 klausimą (nurodykite visas darbovietes (įskaitant tarnybą (pvz. karinę) pagal sutartį ar kontraktą), kuriose dirbote ar dirbate šiuo metu (valstybė, laikotarpis, darbovietė pavadinimas, pareigos) pareiškėjas nurodė: 1) laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio mėn. iki 2017 m. rugpjūčio mėn. dirbo Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Apsaugos departamento Sovetskij skyrius, vairuotojas (objektų apsauga); 2) nuo 2017 m. rugpjūčio iki 2019 m. RAB „Triovist“, vairuotojas ekspeditorius, prekių pristatymas; 3) nuo 2020 m. gruodžio iki 2022 m. įmonė „Rutrans logistik“ tarptautinių reisų vairuotojas, krovinių pervežimas; 4) nuo 2023-01-05 iki šiol UAB „Integre Trans“, tarptautinių reisų vairuotojas. Į klausimyno 3 klausimą (ar esate atlikęs privalomąją karinę tarnybą), pareiškėjas atsakė „Ne“. Į klausimyno 5 klausimą (ar palaikote ryšius su asmenimis, kurie šiuo metu dirba ar praeityje dirbo NATO ar ES nepriklausančių šalių valstybinėse institucijose) pareiškėjas atsakė „Ne“. Klausimyno 10-tas klausimas suformuluotas taip: „Ar pritariate Rusijos Federacijos vykdomiems karinimas veiksmams Ukrainos teritorijoje? Pažymėkite savo atsakymą“. Galimi atsakymai į 10-tą klausimyno klausimą yra du: „Taip“ arba „Ne“. Klausimyno 11 klausimas suformuluotas taip: „Jūsų nuomone, kam legitimiai (teisėtai) priklauso Krymas? Pažymėkite savo atsakymą“. Galimi atsakymai į 11-tą klausimą yra du: „Ukrainai“ arba „Rusijos Federacijai“. Pareiškėjas į klausimyno 10-tą klausimą atsakė „Ne“, į 11-tą klausimą atsakė „Ukrainai“.
24.4. VSD Išvadoje nurodyta, kad pareiškėjas, pildydamas MD klausimyną, nurodė, kad 2012-2017 metais tarnavo Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų sistemoje. VSD vertinimu, pareiškėjas, tarnaudamas Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų sistemoje, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. VSD vertinimu, pareiškėjui išdavus leidimą gyventi Lietuvoje jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo. VSD kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad Baltarusijos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę valstybės institucijose. VSD nustatė konkrečius tokią Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiklą Lietuvoje patvirtinančius atvejus. Palankią terpę tokiai Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiklai sudaro šių tarnybų naudojama agentų verbavimo savo valstybės institucijose, strateginiuose objektuose ir ginkluotosiose pajėgose sistema. Baltarusijos žvalgybos tarnybos, veikdamos savo šalyje ir vykdydamos žvalgybą prieš užsienio valstybes, remiasi kontržvalgybos darbo objektuose, kurie yra svarbūs užtikrinant nacionalinį saugumą, sistema. Kontržvalgybos objektuose - valstybės institucijose, teisėsaugos tarnybose, strateginiuose ekonomikos sektoriuose ir ginkluotosiose pajėgose - kuriamas užverbuotų asmenų (agentų) tinklas. Užverbuoti agentai, dirbantys Baltarusijos valstybės institucijose ar tarnaujantys šių šalių ginkluotosiose pajėgose, išnaudojami: 1) kontržvalgybos tikslais - siekiant išaiškinti galimą užsienio žvalgybos tarnybų veiklą šių objektų atžvilgiu; 2) žvalgybos informacijai rinkti - jei turi galimybes bendrauti su užsienio valstybių piliečiais ir (ar) reguliariai lankytis užsienio valstybėse. Prioritetas vykdant žvalgybą skiriamas NATO ir ES valstybėms, kurias Baltarusijos žvalgybos tarnybos laiko labiausiai priešiškomis valstybės valdančiajam režimui. Baltarusijos žvalgybos tarnybų darbas su agentais yra orientuotas į ilgalaikę, konkrečiai neapibrėžtą perspektyvą, ir pritaikomas prie kintančios užverbuotų asmenų situacijos. Žvalgybos tarnybos ryšius su agentais tęsia arba atnaujina po tam tikro laiko ir tais atvejais, kai jie baigia darbą valstybės institucijoje ar profesinę karinę tarnybą, tačiau tebeturi ar įgyja naujų žvalgybinių galimybių - gali reguliariai lankytis užsienyje arba išvyksta gyventi į žvalgybą dominančias užsienio valstybes. Baltarusijos žvalgybos tarnybos, siekdamos tęsti ar atnaujinti buvusius ryšius su užsienio valstybėse gyvenančiais savo šalių piliečiais, gali naudoti autoritarinių šalių žvalgybos tarnyboms įprastus metodus - šantažuoti grasindamos paviešinti ankstesnio bendradarbiavimo faktą, taikyti administracinio ir teisinio poveikio priemones Baltarusijoje gyvenantiems giminaičiams (pavyzdžiui, grasinti atleisti iš darbo, apkaltinti nusikalstama veikla ir pan.). VSD kontržvalgybos tyrimų ir žvalgybos operacijų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad Baltarusijos žvalgybos tarnybos yra suinteresuotos ir dažnai tikslingai skatina savo agentus išvykti gyventi į režimui priešiškas valstybes. Gyvendami užsienio valstybėse ir integravęsi į tų šalių visuomenes, agentai įgyja geresnes galimybes rinkti žvalgybos informaciją apie užsienio valstybių politinius ir ekonominius procesus, strateginės civilinės ir karinės infrastruktūros objektus ar vykdyti kitas žvalgybos tarnybų užduotis. Pasikeitus situacijai, Rusijos karinės agresijos atveju, su Baltarusijos žvalgybos tarnybomis bendradarbiaujantys šių šalių piliečiai gali būti išnaudoti specialioms, karinę agresiją remiančioms operacijoms - propagandos ir dezinformacijos platinimui, diversijų prieš strateginės ir karinės infrastruktūros objektus vykdymui. Baltarusijos autokratinio režimo keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui yra apibrėžta Nacionalinio saugumo strategijoje, kurios 16 punkte konstatuojama: „Autoritarinio Baltarusijos Respublikos politinio režimo priešiškumas ir vykdomos provokacijos prieš Lietuvos Respubliką bei kitas demokratines valstybes didina nenuspėjamumą ir kelia naujų saugumo grėsmių. Auganti Rusijos Federacijos įtaka Baltarusijos Respublikai, politinės, ekonominės ir karinės abiejų valstybių integracijos stiprinimas neigiamai veikia Lietuvos Respublikos ir viso regiono saugumo aplinką.“ Atsižvelgdamas į išdėstytą informaciją ir šiandieninę geopolitinę situaciją, VSD vertina, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, ir, vadovaudamasis UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 133 straipsnio 5 dalimi, prašo neišduoti naujo ir panaikinti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, taip pat įtraukti į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, sąrašą 5 metams.
24.5. MD 2023-08-02 priėmė Sprendimą 1, kuriuo nusprendė atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui (nes pareiškėjas 2012-2017 m. dirbo Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų sistemoje; darbas Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų sistemoje reiškia, kad asmuo privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią, kartu tai reiškia, kad jis ir ateityje, gavęs leidimą laikinai gyventi, gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui, todėl tokio asmens gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui). Sprendimas 1 priimtas vadovaujantis UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Sprendime 1 nurodyta, kad, vertinant pareiškėjo socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, nustatyta, jog pareiškėjas turėjo nuo 2022-12-19 iki 2023-05-09 galiojusią nacionalinę vizą; pareiškėjas darbo santykių Lietuvoje neturėjo (pareiškėjas Lietuvoje niekada nebuvo įdarbintas ir šiuo metu nedirba); MD nenustatė, kad pareiškėjas turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, MD naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra. Sprendime 1 konstatuota, kad 2023-05-22 MD gavo VSD Išvadą, kurioje nurodyta, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Sprendime 1 pažymėta, kad Rusijos ir Baltarusijos politinių režimų agresyvumas kelia didelę grėsmę regiono valstybių, tarp jų ir Lietuvos, nacionaliniam saugumui. Esant įtemtai politinei situacijai išlieka didelė Rusijos ir Baltarusijos propagandistų veiklos prieš Lietuvą tikimybė ir tokioms veikoms vykdyti taip pat gali būti naudojami Lietuvoje gyvenantys asmenys, prijaučiantys šių valstybių vykdomai agresyviai politikai. Taip pat Sprendime 1 pažymėta, kad pareiškėjo atsakymai į klausimyno 10 ir 11 klausimus nedaro įtakos ir nepaneigia keliamos grėsmės valstybės saugumui, nustatytos remiantis jo buvusiais darbiniais (tarnybos) santykiais. Pabrėžta, jog aplinkybė, kad pareiškėjas Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų sistemoje dirbo nuo 2012 m. iki 2017 m., esant šiandieninei geopolitinei situacijai, didina grėsmės galimybę valstybės saugumui. Įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą, šiandieninę geopolitinę situaciją, VSD atliktą vertinimą, laikytina, kad surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjo asmeninis interesas gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. MD vertinimu, atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi pareiškėjui laikytina proporcinga priemone, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą bei siekiant užkardyti galinčias kilti grėsmes. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti užsieniečiui apsigyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Grėsmė valstybės saugumui yra ypač svarbi aplinkybė sprendžiant dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, t. y. dėl galimybės užsieniečiui gyventi Lietuvos Respublikoje ir laisvai lankytis kitose Šengeno valstybėse.
24.6. 2023-08-03 MD priėmė Sprendimą 2, kuriuo nusprendė uždrausi pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo Sprendimo 2 priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus), nes pareiškėjas gali kelti grėsmę valstybės saugumui (pareiškėjas, pildydamas klausimyną, nurodė, kad 2012-2017 m. dirbo (tarnavo) Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų sistemoje; darbas (tarnyba) Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų sistemoje reiškia, kad asmuo privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią, kartu tai reiškia, kad jis ir ateityje, gavęs leidimą laikinai gyventi, gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui, todėl tokio asmens gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui). Sprendimas 2 priimtas vadovaujantis UTPĮ 133 straipsnio 5 dalimi. Sprendime 2 konstatuota, kad, vertinant pareiškėjo socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, nustatyta, jog pareiškėjas turėjo nuo 2022-12-19 iki 2023-05-09 galiojusią nacionalinę vizą; pareiškėjas darbo santykių Lietuvoje neturėjo; MD nenustatė, kad pareiškėjas turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, MD naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra. Sprendime 2 nurodyta, kad VSD Išvadoje pareiškėjas VSD pripažintas kaip keliantis grėsmę valstybės saugumui. Atsakymai į kitus klausimyno klausimus (pvz., atsakymai į klausimyno 10 ir 11 klausimus) nepaneigia keliamos grėsmės valstybės saugumui, nustatytos remiantis jo buvusiais darbo (tarnybos) santykiais, o įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą, yra pagrindas daryti išvadą, jog pareiškėjo asmeninis interesas likti gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. MD vertinimu, uždraudimas pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką laikytinas proporcinga priemone, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą, Lietuvos visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje, kurioje nebūtų skleidžiama informaciją, skatinanti nesantaiką, pateisinanti vykdomus karo nusikaltimus bei nesuderinama su Lietuvos valstybės teisėtais interesais bei užkardyti galinčiais kilti grėsmes. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos pareiškėjui leisti atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti ar gyventi joje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, kad nenustatyta pareiškėjo šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis, nustatytinas 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis. MD nurodė, jog šis draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis vertintinas kaip proporcingas.
24.7. Pareiškėjas į bylą pateikė UAB „Integre Trans“ 2023-09-18 pareiškėjo charakteristiką, pasirašytą vairuotojų padalinio vadovo, kurioje nurodyta, kad pareiškėjas UAB „Integre Trans“ vairuotoju dirbo laikotarpiu nuo 2023-01-05 iki 2023-08-07, kad pareiškėjas įmonėje buvo atsakingas už krovinių pakrovimą, pervežimą kelių transportu tarptautiniais maršrutais ir iškrovimą; pareiškėjas charakterizuojamas teigiamai.
25.1. Užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka VSD (4 straipsnio 4 dalis). MD, gavęs užsieniečio prašymą išduoti jam leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas gyventi), privalo gauti VSD įvertinimą, ar nėra UTPĮ 4 straipsnio 4 dalyje nurodytų grėsmių valstybės saugumui; leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus VSD išvadą, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui (4 straipsnio 5 dalis). VSD, turėdamas duomenų, kad užsienietis, kuriam išduota viza, leidimas gyventi ar kitas UTPĮ nurodytas užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas, kelia grėsmę valstybės saugumui, nedelsdamas apie tai informuoja MD, kuris ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą vizą, leidimą gyventi, jeigu tokie dokumentai buvo išduoti, arba užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį (4 straipsnio 7 dalis).
25.2. Išduoti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui yra atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai (35 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
25.3. Leidimas laikinai gyventi užsieniečiui yra panaikinamas, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai (50 straipsnio 1 dalies 14 punktas).
25.4. Užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai; uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai (133 straipsnio 5 dalis).
26. Pagal Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymą, pagrindiniai nacionalinio saugumo objektai yra: žmogaus ir piliečio teisės, laisvės bei asmens saugumas; tautos puoselėjamos vertybės, jos teisės ir laisvos raidos sąlygos; valstybės nepriklausomybė; konstitucinė santvarka; valstybės teritorijos vientisumas; aplinka ir kultūros paveldas; visuomenės sveikata. Nacionalinio saugumo politikos tikslas – sutelktomis valstybės ir piliečių pastangomis plėtoti ir stiprinti demokratiją, užtikrinti Tautos saugų būvį ir valstybės vidaus bei išorės saugumą, atgrasyti kiekvieną potencialų užpuoliką, ginti Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą ir konstitucinę santvarką.
27. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau ir – LVAT) praktikoje konstatuota:
27.1. Sprendžiant dėl atsisakymo išduoti leidimą gyventi, privalo būti įvertintas galimos grėsmės valstybės saugumui realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali. Todėl siekiant tinkamai pritaikyti UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 1 punktą, be kita ko, būtina įvertinti ir tai, kokio leidimo ir kokiu pagrindu prašoma, taip pat individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir kt.) ir kitas reikšmingas aplinkybes. Taip pat būtina pabrėžti, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo (buvimo) Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimas ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar egzistuoja pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui galimybė – pagrindas atsisakyti išduoti leidimą gyventi (žr., be kita ko, LVAT 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858 – 1810/2010; LVAT 2015-06-10 nutartis byloje Nr. A-1814-858/2015; 2016 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016, 2018 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3741-552/2018; LVAT 2109-07-10 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4603-629/2019; LVAT 2023-08-30 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2087-968/2023).
27.2. Nei UTPĮ, nei kiti teisės aktai neapibrėžia, ką reiškia sąvoka „gali grėsti“. Taigi, jos turinio atskleidimas, taip pat taikymas konkrečiu atveju yra teisės aiškinimo ir taikymo dalykas (žr., LVAT 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; LVAT 2015-06-10 nutartis byloje Nr. A-1814-858/2015).
27.3. Negali būti atmesta tokia situacija, kad grėsmė valstybės saugumui gali pasireikšti ir kaip potencialus pavojus. Taigi grėsmės valstybės saugumui sąvoka tam tikrais atvejais gali apimti ir galimą pavojų – kai dėl užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar sveikatai iškyla potencialus pavojus, kitaip tariant, atsiranda grėsmės galimybė (LVAT 2015-06-10 nutartis byloje Nr. A-1814-858/2015).
27.4. Pagal tarptautinę teisę ir atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus, valstybės turi teisę kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą čia (žr., be kita ko, EŽTT 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 46410/99; LVAT 2109-07-10 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4603-629/2019).
27.5. Grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui (žr. EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07; LVAT 2019-07-10 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4603-629/2019).
27.6. Užsieniečio keliamą grėsmę valstybės saugumui pagal savo kompetenciją nustato tam įgaliotos valstybės institucijos, kurių sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinamas teismo. Užsieniečio išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos dėl jo keliamos grėsmės valstybės saugumui nėra sankcija, taikytina pagal baudžiamosios teisės nuostatas. Tai, kad baudžiamieji įstatymai nenumato atsakomybės už tam tikrų veiksmų atlikimą, arba nediferencijuoja atsakomybės priklausomai nuo to, kieno atžvilgiu jie buvo atlikti, neužkerta kelio administracinę bylą nagrinėjančiam teismui įvertinus visas reikšmingas aplinkybes pripažinti, jog tokie veiksmai gali kelti grėsmę Lietuvos valstybės saugumui. Todėl UTPĮ vartojama sąvoka „buvimas Lietuvos Respublikoje gresia valstybės saugumui arba viešajai tvarkai“ neturi būti aiškinama kaip reikalaujanti, kad asmuo, kurį siekiama išsiųsti, teismo būtų pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, juo labiau, konkrečios kategorijos nusikaltimą, o asmens keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimui neturi būti taikomi baudžiamosios teisės nustatyti kriterijai (žr. LVAT 2006 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A5-1056/2006; LVAT 2109-07-10 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4603-629/2019).
28. Pagal tarptautinę teisę ir atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus, valstybės turi teisę kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą čia (žr. EŽTT 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 46410/99; LVAT 2019 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4603-629/2019). EŽTT yra pažymėjęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui (žr., pvz., EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07). Užsienio valstybių piliečių išsiuntimo ir draudimo atvykti į šalį kontekste valstybės saugumo klausimai yra esminės svarbos interesas. Šioje srityje EŽTT jurisprudencijoje pripažįstama platesnė susitariančiųjų šalių diskrecija, pažymint, jog grėsmės valstybės saugumui vertinimas sudaro valstybės suvereniteto vidinį branduolį (EŽTT 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Zarubin ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 69111/17, 69112/17, 69113/17, 69114/17).
29. Baltarusijos autokratinio režimo keliama grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui apibrėžta Nacionalinio saugumo strategijoje. Jos 16 straipsnyje konstatuojama: „Autoritarinio Baltarusijos Respublikos politinio režimo priešiškumas ir vykdomos provokacijos prieš Lietuvos Respubliką bei kitas demokratines valstybes didina nenuspėjamumą ir kelia naujų saugumo grėsmių. Auganti Rusijos Federacijos įtaka Baltarusijos Respublikai, politinės, ekonominės ir karinės abiejų valstybių integracijos stiprinimas neigiamai veikia Lietuvos Respublikos ir viso regiono saugumo aplinką“. Dėl Rusijos keliamos grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui Nacionalinio saugumo strategijos 14 punkte teigiama: „Didžiausia grėsmė Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir nacionalinių interesų užtikrinimui kyla iš augančio Rusijos valdžios autoritarizmo, agresyvumo ir imperialistinių ambicijų įgyvendinimo karinėmis ir kitomis, nekonvencinėmis hibridinėmis priemonėmis. Vis dažniau ignoruodama ne tik tarptautinės bendruomenės nuomonę, bet ir pažeisdama tarptautinę teisę, Rusijos valdžia kelia egzistencinę grėsmę Lietuvos Respublikai ir kartu visos euroatlantinės bendrijos saugumui“. Lietuvos Respublikos Seimas 2022 m. vasario 24 d. rezoliucijoje Nr. XIV-930 „Dėl Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos agresijos prieš Ukrainą“ pasmerkė Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos karinę agresiją prieš Ukrainą ir siekį nuversti teisėtai išrinktą Ukrainos valdžią, išreiškė tvirtą paramą Ukrainos suverenitetui, nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir tarptautiniu mastu pripažintų jos sienų neliečiamybei, taip pat pakvietė sustiprinti Europos Sąjungos ir NATO valstybių narių visuomenių atsparumą priešiškų šalių vykdomoms hibridinėms ir jų specialiųjų tarnybų keliamoms grėsmėms.
30. Byloje nustatyta, kad MD, priimdamas ginčijamus Sprendimus, vadovavosi VSD Išvada, kurioje VSD, vadovaudamasi UTPĮ 4 straipsnio 3 dalimi, atlikusi pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą, pateikė savo vertinimą. VSD, įvertinus paties pareiškėjo (pildant MD pateiktą klausimyną) nurodytą aplinkybę, kad pareiškėjas 2012-2017 metais tarnavo Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų sistemoje, Išvadoje konstatavo, kad pareiškėjas privalėjo būti lojalus Baltarusijai ir palaikyti jos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui; Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos, kurios užtikrina, kad jose šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs asmenys; pareiškėjui išdavus leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo.
31. Kaip matyti iš UTPĮ 4 straipsnyje įtvirtinto reguliavimo, VSD (ne MD) yra įgaliotas vertinti, ar užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui; MD, gavęs užsieniečio prašymą išduoti jam leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, privalo gauti VSD įvertinimą, ar užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui. Teismo vertinimu, jeigu įstatyme yra nustatyti konkrečios valstybės institucijos/įstaigos įgaliojimai, ši valstybės institucija/įstaiga negali šių įgaliojimų atsisakyti, jų perduoti kuriai nors kitai valstybės institucijai/įstaigai, kitos valstybės institucijos/įstaigos negali jų perimti.
32. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė paaiškino, kad faktas nustatytas remiantis vieninteliu pagrindu – asmens savanoriškai pateikta informacija apie jo darbovietes. Pareiškėjas paaiškino, kad Sprendimuose nėra absoliučiai jokios informacijos apie jo ankstesnius veiksmus, jų pobūdį, kurie pagrįstų realų, o ne formalų ir deklaratyvų grėsmės valstybės saugumui buvimą, nėra informacijos ir apie tai, ar kažkokie pareiškėjo veiksmai praeityje apskritai buvo vertinti priimant ginčijamus Sprendimus.
33. Teismas pažymi, kad, kaip matyti iš bylos medžiagos, aplinkybė, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, konstatuota įvertinus VSD nustatytas faktines aplinkybes, susijusias su pareiškėjo anksčiau atliktais veiksmais, jų pobūdžiu, t. y. pareiškėjo darbu (tarnyba) Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Apsaugos departamente 2012-2017 metais; kadangi Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos, leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimas pareiškėjui sudaro grėsmę būti išnaudotam Baltarusijos žvalgybos užduočių vykdymui, kas laikoma grėsme valstybės saugumui.
34. Teismo vertinimu, pareiškėjo argumentai, kad Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Apsaugos departamente jis įsidarbino siekdamas išvengti privalomosios karinės tarnybos, kad, pasibaigus tarnybos 5 metų kontraktui, jis pareiškėjo iniciatyva nebepratęstas, kadangi jis tik tesiekė išvengti karinės tarnybos, o ne likti joje, kad pareiškėjo darbas nuo 2012 m. iki 2017 m. negali būti vertinamas kaip jo bendradarbiavimas ir lojalumas režimui šiandien, tiek įvertinus praėjusį ilgą laikotarpį nuo darbo pabaigos, tiek ten įsidarbinimo priežastis ir kontrakto pasibaigimo/nepratęsimo priežastis, tiek ir kardinaliai besiskiriančią tuometinę situaciją Baltarusijoje, tiek ir tai, kad pareiškėjas jau daugiau nei 6 paskutinius metus dirba įvairiose privačiose įmonėse vairuotoju, taip pat jo politines pažiūras aiškiai išreiškė pateikti atsakymai į klausimyno 10-11 klausimus, nepaneigia VSD Išvadoje nustatytų aplinkybių.
35. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje yra svarbios aplinkybės, kad pareiškėjas Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų sistemoje įsidarbino savo noru pagal kontraktą, Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų sistemoje dirbo (tarnavo) pakankamai ilgą laiką (5 metus), turėjo karinius laipsnius (eilinio, jaunesniojo seržanto, seržanto, tarnybą baigė turėdamas vyresniojo seržanto laipsnį), nuo jo darbo (tarnybos) Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų sistemoje praėjo pakankamai neilgas laiko tarpas. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, kurios neabejotinai liudytų pareiškėjo priešiškumą Baltarusijos oficialiosios valdžios politikai, pareiškėjo atsakymai į klausimyno 10 ir 11 klausimus, teismo vertinimu, negali būti vertinami kaip tokios aplinkybės. Posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, kad asmens, atvirai prieštaravusio valdžiai, į darbą Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Apsaugos departamente tikriausiai nebūtų priėmę. Teismo vertinimu, Baltarusijoje situacija tuo metu, kai pareiškėjas dirbo (tarnavo) Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų sistemoje nelaikytina kardinaliai besiskiriančia nuo dabar vertinant tai per Baltarusijos režimo demokratiškumo prizmę.
36. Pareiškėjo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad logiška, jog dažniausiai žmonės, kurie dirba tam tikrose darbovietėse, nereiškia nei savo lojalumo, nei nelojalumo, žmonės dažnai pasirenka darbus dėl ekonominių priežasčių, dėl asmeninių jam naudingų priežasčių, kaip šiuo atveju išvengti privalomos karinės tarnybos, ieško kas jam yra geriau, kartais jo netenkina darbas, sąlygos, bet dirba, nes yra kitos priežastys, kurios jį laiko vienoje ar kitoje darbovietėje. Dėl šių argumentų teismas pažymi, kad jie kaip tik galėtų liudyti asmens pažeidžiamumą.
37. Sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas, vertinama potenciali grėsmė valstybės saugumui, todėl nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į visą bylos medžiagą (rašytinę, žodžiu teiktus paaiškinimus), pakanka pagrįsto manymo, kad pareiškėjo atlikti veiksmai (darbas Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų sistemoje 2012-2017 metais) dėl VSD Išvadoje nurodytų aplinkybių gali kelti grėsmę valstybės saugumui.
38. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarime nurodyta, kad asmens ryšiai su užsienio valstybių institucijomis, tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis, keliantys grėsmę nacionaliniam saugumui, gali būti laikomi aplinkybe, suponuojančia tokio asmens pažeidžiamumą, taigi kartu galinčia kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams. Pažymėtina, kad vien faktas, jog nuo pareiškėjo tarnybos praėjo daugiau nei 6 metai, kad 5 metų kontraktas, jam pasibaigus, nebuvo pratęstas, kad dirbti (tarnauti) į Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų sistemą pareiškėjas nuėjo tik siekdamas išvengti privalomosios karinės tarnybos, savaime nereiškia, kad grėsmė dėl ryšių su šia ir kitomis teisėsaugos tarnybomis yra išnykusi. Teisėjų kolegijos vertinimu, VSD surinkti ir aptarti įrodymai sudarė pagrindą išvadai apie pareiškėjo galimus ryšius su Baltarusijos atitinkamomis tarnybomis, kurie nebuvo niekaip paneigti. Teismo vertinimu, pareiga šias aplinkybes paneigti negali būti perkelta valstybės institucijoms, sprendžiančioms dėl leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo.
39. Pareiškėjas paaiškina, kad jo atveju individualaus vertinimo MD neatliko, į ginčijamus Sprendimus perkelta VSD Išvada bei pateikti asmeniniai duomenys apie pareiškėją, neįvertinus visų duomenų visumos ir Sprendimų proporcingumo.
40. Ginčijami MD Sprendimai daugiausiai grindžiami VSD Išvada, tačiau iš Sprendimų turinio taip pat matyti, kad MD atliko individualų pareiškėjo situacijos vertinimą savo kompetencijos ribose (t. y., be kita ko, įvertino pareiškėjo šeiminius, socialinius bei ekonominius ryšius su Lietuvos Respublika). MD Sprendimuose, kaip minėta, nurodyta, kad, vertinant pareiškėjo socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, nustatyta, jog pareiškėjas turėjo nuo 2022-12-19 iki 2023-05-09 galiojusią nacionalinę vizą; pareiškėjas darbo santykių Lietuvoje neturėjo; MD nenustatė, kad pareiškėjas turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, MD naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra.
41. Pareiškėjas teismo posėdžio metu paaiškino, kad jo tėvai, broliai, jis pats, jo žmona su vaiku gyvena Baltarusijoje, taigi MD Sprendimuose pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Tai, kad, kaip matyti iš bylos medžiagos (2023-03-06 pareiškėjo užpildyto klausimyno, byloje esančios darbdavio charakteristikos) pareiškėjas laikotarpiu nuo 2023-01-05 iki 2023-08-07 dirbo UAB „Integre Trans“, nesudaro pagrindo vertinti, kad pareiškėją su Lietuva sietų socialiniai, ekonominiai ryšiai.
42. Įvertinusi teisinį reguliavimą ir bylos faktines aplinkybes, teismas pažymi, kad atsakovas, pagrįstai, atsižvelgęs į VSD Išvadą, kurioje vertinta, kad pareiškėjas, 2012-2017 metais tarnaudamas pagal kontraktą Baltarusijos Respublikos vidaus reikalų sistemoje, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, todėl pareiškėjui išdavus leidimą gyventi Lietuvoje, jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo, įvertinęs UTPĮ nuostatas, pareiškėjo socialinius, ekonominius ir šeimyninius ryšius Lietuvos Respublikoje, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, skundžiamu Sprendimu 1 nusprendė atsisakyti pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi, nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui.
43. Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, kad pagal tarptautinę teisę ir atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus, valstybės turi teisę kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą čia (žr., pvz., EŽTT 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 46410/99; LVAT 2019 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4603-629/2019). EŽTT yra pažymėjęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui (žr., pvz., EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07).
44. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo asmeninis interesas likti gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas.
45. Teismo vetinimu, atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, MD ginčijamu Sprendimu 1 teisėtai ir pagrįstai atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Teisėjų kolegijos vertinimu, MD Sprendime 1 įvertintos pareiškėjo individualios aplinkybės, Sprendimas 1 atitinka VAĮ 10 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, jame pateikti motyvai yra aiškūs ir pakankami. Teismo įsitikinimu, nėra pagrindo naikinti Sprendimą 1. Netenkinus pareiškėjo prašymo panaikinti Sprendimą 1, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinį pareiškėjo reikalavimą – įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
46. MD priėmė Sprendimą 2, kuriuo nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo Sprendimo 2 priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus).
47. Kriterijus, kurie turėtų̨ būti vertinami kiekvienu individualiu atveju nustatant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį, ir jų̨ vertinimo tvarką apibrėžia kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarka, patvirtinta Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 ,,Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo“ (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka). Kriterijų̨ vertinimo tvarkos 37 punkte nustatyta, kad priimant sprendimą̨ uždrausti atvykti užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę̨ valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, atsižvelgiama į kompetentingos valstybės institucijos ar įstaigos motyvuotą išvadą ar pateiktą informaciją dėl to, ar užsienietis gali kelti grėsmę̨ valstybės saugumui ar viešajai tvarkai ir esamus užsieniečio šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Kriterijų vertinimo tvarkos 38 punktas nustato, kad šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui, nustatomas 10 metų draudimo atvykti laikotarpis.
48. Atsižvelgiant į teismo motyvus, kuriais remiantis padaryta išvada, kad nėra pagrindo naikinti Sprendimo 1, į tai, kad Sprendimas 1 ir Sprendimas 2 grindžiami iš esmės tais pačiais argumentais dėl to, kodėl pareiškėjas gali kelti grėsmę valstybės saugumui, atsižvelgiant į UPTĮ 133 straipsnio 5 dalies nuostatas, teismo vertinimu, nėra pagrindo naikinti ir Sprendimo 2, nėra pagrindo daryti išvadą, kad uždraudimas atvykti į Lietuvos Respubliką pažeidžia pareiškėjo teises, kad Sprendime 2 nustatytas 5 metų uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas yra neproporcingas.
49. Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
50. Kadangi pareiškėjo skundas atmestas, nėra pagrindo priteisti pareiškėjo naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas ar jų dalį.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 133–134 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo I. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.