- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-25
- Bylos Nr.
- e2A-640-392/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-08651-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginijus Kairevičius, Loreta Braždienė, Laima Gerasičkinienė
- Kategorijos
- 2.6.16.5Negyvenamųjų patalpų nuoma
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, Laimos Gerasičkinienės ir pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės (apeliantės) L. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal L. G. ieškinį S. G. dėl skolos už nuomą priteisimo
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė L. G. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo S. G. 3 220 Eur skolą už garažo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad laikotarpyje nuo 2013 m. gruodžio 31 d. iki 2017 m. spalio 26 d. atsakovas S. G. pagal žodinį susitarimą su ieškove naudojosi ieškovei priklausančiu garažu. Su atsakovu buvo susitarta, kad ieškovė nemokės pinigų sūnaus K. G. išlaikymui, priteistų pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-31 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-8892-391/2013 ir neims iš atsakovo pinigų už naudojimąsi garažu iki kol sūnus K. G. taps pilnamečiu (pilnamečiu tapo (duomenys neskelbtini)). Buvo susitarta, kad garažo nuoma kainuos 70 Eur per mėnesį. Atsakovas susitarimo nesilaikė, 2017 m. gegužės mėnesį kreipėsi į antstolį dėl išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo, garažu naudojosi net sūnui tapus pilnamečiu, todėl remiantis civilinio kodekso (toliau CK) 6.487 str. 1 d., ieškovė turi teisę reikalauti nuomos mokesčio už visą naudojimosi garažu laikotarpį, kas sudaro 3 220 Eur.
2. Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad jokių sutarčių su L. G. dėl garažo nuomos nebuvo. Garažas buvo nerakinamas, ieškovė net kelis kartus buvo užstačiusi garažą automobiliu, kol policija privertė automobilį išsivežti kaip bešeimininkį turtą. Atsakovas šalia ginčo garažo turi jam nuosavybės teise priklausančius du garažus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. birželio 7 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės L. G. 223,21 Eur bylinėjimosi išlaidų už antrinę teisinę pagalbą ir 10,09 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei.
4. Sprendime nurodė, kad nuomos sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vienerių metų terminui, o nuomos sutartis dėl pastatų, statinių visais atvejais turi būti rašytinė (CK 6.478 straipsnio 1 dalis, 6.531 straipsnio 1 dalis). Įstatymo nustatytos rašytinės formos nesilaikymas, jeigu įstatymuose įsakmiai nenurodyta kitaip, nedaro žodine tvarka sudarytos sutarties negaliojančios, tačiau pasunkina jos įrodinėjimą (CK 1.93 straipsnio 2 dalis). Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad tarp jos ir atsakovo buvo sudaryta rašytinė ar žodinė nuomos ar bet kokio kito pobūdžio sutartis dėl naudojimosi garažo patalpomis atlygintinumo bei kad atsakovas buvo įsipareigojęs tokį mokestį mokėti. Atsakovė taip pat nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad nuo 2013-12-31 buvo minimo garažo savininkė ar turėjo garažo savininko leidimą garažą nuomoti. Bylos duomenys patvirtina, jog ginčo garažas ieškovei priklauso tik įsiteisėjus 2013-12-31 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimui, t. y. nuo 2014-07-02, todėl tik nuo šios datos ieškovė galėtų prašyti priteisti jai nuomos mokestį. Ieškovės atstovės nurodomi dokumentai nuomos sutarties sudarymo fakto nepatvirtina. Kadangi ieškovė neįrodė, jog ji su atsakovu buvo sudariusi garažo nuomos sutartį ieškinyje nurodytomis sąlygomis, todėl ieškinys atmestinas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
5. Ieškovė L. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 7 d. sprendimą (visą) ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Byloje pakankamai įrodyti susiklostę nuomos teisiniai santykiai. Laikotarpyje nuo 2013 m. gruodžio 31 d. iki 2017 m. spalio 26 d. atsakovas naudojosi ieškovės garažu, (duomenys neskelbtini), turėjo pas save raktus ir buvo sukrovęs ten savo daiktus, Su atsakovu buvo žodžiu susitarta, kad ieškovė nemokės pinigų sūnaus K. išlaikymui, priteistų Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-31 sprendimu, bet neims pinigų už naudojimąsi garažu iki sūnus K. taps pilnamečiu (pilnamečiu tapo (duomenys neskelbtini)). Buvo sutarta, kad garažo nuoma kainuos 70 Eur per mėnesį. Atsakovas susitarimo nesilaikė: 2017 m. gegužės mėnesį kreipėsi į antstolį dėl išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo ir garažu naudojosi net ir sūnui tapus pilnamečiu iki garažas buvo parduotas iš varžytynių 2017 m. spalio 26 d. Tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-31 sprendimas įsiteisėjo tik 2014-07-02, kai byla buvo išnagrinėta apeliacinės instancijos teisme, nėra reikšminga aplinkybė, nes susitarimas ėmė galioti nuo 2013-12-31, kai buvo priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas. Į bylą pateikti pareiškimas Vilniaus miesto antrajam policijos komisariatui, vertinamo objekto foto fiksacijos, susirašinėjimas su antstolio padėjėja, nutarimas dėl administracinės medžiagos pratęsimo, garažo apžiūros aktas, pranešimas apie varžytynes pakankamai patvirtina buvus sudarytą nuomos sutartį.
5.2. Teismas be pagrindo priteisė iš ieškovės 223,21 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai. Šios išlaidos buvo patirtos už antrinę teisinę pagalbą ieškovei, kurią suteikė valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos advokatas. Atsakovas jokių bylinėjimosi išlaidų byloje nepatyrė.
Atsiliepimas
6. Atsakovas atsiliepimu į skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad jis su atsakove niekuomet nebuvo sudaręs garažo nuomos sutarties. Ieškovė nedirbo ir nedirba, apgaule vilioja pinigus ir slapstosi. Kadangi ieškovė nemokėjo išlaikymo sūnui, jos turtui buvo taikyta hipoteka. Nagrinėjamu atveju ieškovė bando pasipelnyti. Kadangi ieškinys neįrodytas, ieškovės reikalavimas atmestas pagrįstai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
7. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.
Dėl garažo nuomos sudarymo fakto
8. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nuomos sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vienerių metų terminui, o nuomos sutartis dėl pastatų, statinių visais atvejais turi būti rašytinė (CK 6.478 straipsnio 1 dalis, 6.531 straipsnio 1 dalis). Įstatymo nustatytos rašytinės formos nesilaikymas, jeigu įstatymuose įsakmiai nenurodyta kitaip, nedaro žodine tvarka sudarytos sutarties negaliojančios, tačiau pasunkina jos įrodinėjimą (CK 1.93 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju rašytinės nuomos sutarties nėra.
9. Ieškovės nurodomi dokumentai, neva netiesiogiai patvirtinantys nuomos santykių buvimą: pareiškimas Vilniaus miesto antrajam policijos komisariatui, vertinamo objekto foto fiksacijos, susirašinėjimas su antstolio padėjėja, nutarimas dėl administracinės medžiagos pratęsimo, garažo apžiūros aktas, pranešimas apie varžytynes, nepatvirtina, jog tarp šalių buvo susiklostę nuomos santykiai. Tai, kad atsakovas galėjo turėti garažo raktus, juo naudotis ar kad buvo kontaktinis asmuo apžiūrint garažą, parduodant jį iš varžytynių, nėra ir negali būti įrodymu, patvirtinančiu, jog atsakovas buvo garažo nuomininkas. Faktinės iš nuomos santykių kilusių ginčų aplinkybės turi būti nustatomos laikantis įstatymo ir teismų praktikos nuostatų dėl įrodinėjimo taisyklių. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pagal CPK 185 straipsnį teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Teismai turi įsitikinti, kad pakanka duomenų daryti išvadą, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkama faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2012, 2012 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2012).
10. Teisėjų kolegija visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad ieškovė neįrodė fakto, kad tarp jos ir atsakovo buvo sudaryta garažo nuomos sutartis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-16 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011-02-15 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011; kt.). Šiuo atveju teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytoms bylos aplinkybėms ir jų įvertinimui.
Dėl bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės priteisimo
11. Ieškovė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas be pagrindo priteisė iš ieškovės 223,21 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai. Šios išlaidos buvo patirtos už antrinę teisinę pagalbą ieškovei, kurią suteikė valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos advokatas. Atsakovas jokių bylinėjimosi išlaidų byloje nepatyrė.
12. Teisėjų kolegija su tokia ieškovės pozicija sutinka ir laiko ją pagrįsta. Valstybės garantuojamos pagalbos tarnybos 2018-02-06 sprendimu ieškovė 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, todėl bylinėjimosi išlaidos valstybei iš jos priteistos nepagrįstai.
13. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas byloje nustatytų aplinkybių pagrindu iš esmės padarė teisingas išvadas, todėl apeliacinio skundo argumentai nuompinigių priteisimo dalyje atmestini kaip nesudarantys pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
14. Sprendimo dalis bylinėjimosi išlaidų priteisimo dalyje keistina, panaikinant sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės priteisimo.
15. Kadangi sprendimas dėl bylos esmės paliktinas nepakeistu, ieškovės naudai patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 7 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.
Pašalinti iš sprendimo jo dalį, kuria iš L. G. priteistos bylinėjimosi ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidos.