Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Staknienė, sekretoriaujant Julijai Taraškevič,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės L. G. ieškinį atsakovui S. G. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžių metu ieškovės atstovė palaikė ieškinio reikalavimus, paaiškino, kad tarp šalių susitarimas dėl garažo nuomos buvo sudarytas 2013 m. gruodžio 31 d. ir atsakovas turėjo garažo raktus.

Teismo posėdžių metu atsakovas prašė ieškinį atmesti, paaiškino, kad nežino, kur buvo ir yra garažo raktai, jis garažu nesinaudojo, nes šalia turi jam nuosavybės teise priklausančius du garažus, kategoriškai atmetė bet kokio susitarimo dėl garažo nuomos buvimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

2013-12-31 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-8892-391/2013 santuoka tarp S. G. ir L. G. buvo nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės; santuokoje įgytas turtas buvo padalintas lygiomis dalimis ir L. G. asmeninėn nuosavybėn priteista be kita ko negyvenamoji patalpa – garažas, esantis (duomenys neskelbtini); S. G. asmeninėn nuosavybėn be kita ko priteista negyvenamoji patalpa – garažas, esantis Olandų g. 53A-3, Vilniuje, unikalus (duomenys neskelbtini). 2014-07-02 Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2A-1929-640/2014 pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-31 sprendimą ir nusprendė papildomai taikyti L. G. asmeninėn nuosavybėn priteistų negyvenamųjų patalpų - garažo, esančio (duomenys neskelbtini) priverstinę hipoteką, L. G. teiktino išlaikymo sūnui K. G. užtikrinti. VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad negyvenamoji patalpa-garažas, esantis (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priklauso L. G. pagal 2014-07-02 Vilniaus apygardos teismo nutartį nuo 2015-10-27.

2017-11-16 turto pardavimo iš varžytynių aktas Nr. S-17-128-16819 patvirtina, kad garažas, esantis (duomenys neskelbtini), parduotas 2017-10-26 įvykusiose varžytynėse.

Ieškovė prašo iš atsakovo garažo nuomos mokesčio už laikotarpį nuo 2013-12-31 iki 2017-10-26.

Dėl nuomos sutarties sudarymo

Civilinėje teisėje sutartis reiškia laisvą dviejų ar daugiau asmenų valios suderinimą, kurio tikslas – sukurti tarpusavio teises ir pareigas. Taigi, konkreti sutartis gali būti sudaryta tik suderinta šalių valia. CK 6.154 straipsnyje įtvirtinta bendroji sutarties samprata reiškia, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus. Sutarties elementai, kurių pakanka sutarties galiojimui, yra veiksnių šalių susitarimas, o įstatymų nustatytais atvejais – ir sutarties forma (LR CK 6.159 straipsnis).

Pagal nuomos sutartį viena šalis įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis įsipareigoja mokėti nuomos mokestį (CK 6.477 str. 1 d.). Nuomotojas gali būti išnuomojamo daikto savininkas arba asmenys, kuriems teisę išnuomoti svetimą daiktą suteikia įstatymai ar to daikto savininkas (CK 6.477 str. 4 d.). Nuomos sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vienerių metų terminui, o nuomos sutartis dėl pastatų, statinių visais atvejais turi būti rašytinė (CK 6.478 straipsnio 1 dalis, 6.531 straipsnio 1 dalis). Įstatymo nustatytos rašytinės formos nesilaikymas, jeigu įstatymuose įsakmiai nenurodyta kitaip, nedaro žodine tvarka sudarytos sutarties negaliojančios, tačiau pasunkina jos įrodinėjimą (CK 1.93 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad tarp jos ir atsakovo buvo sudaryta rašytinė ar žodinė nuomos ar bet kokio kito pobūdžio sutartis dėl naudojimosi garažo patalpomis atlygintinumo bei kad atsakovas buvo įsipareigojęs tokį mokestį mokėti. Atsakovė taip pat nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad nuo 2013-12-31 buvo minimo garažo savininkė ar turėjo garažo savininko leidimą garažą nuomoti. Bylos duomenys patvirtina, jog ginčo garažas ieškovei priklauso tik įsiteisėjus 2013-12-31 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimui, t. y. nuo 2014-07-02, todėl tik nuo šios datos ieškovė galėtų prašyti priteisti jai nuomos mokestį.

Civilinėse bylose galioja galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Todėl ieškovei tenka pareiga įrodyti, jog ji su atsakovu buvo sudariusi garažo nuomos sutartį, jog perdavė nuomininkui sutarties sąlygas bei daikto paskirtį atitinkančios būklės daiktą, jog susitarė dėl konkretaus nuomos mokesčio, mokėjimo sąlygų, terminų. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, pripažintina, kad ieškovė šios pareigos neįvykdė.

Ieškovės atstovės nurodomi dokumentai, neva netiesiogiai patvirtinantys nuomos santykių buvimą: garažo apžiūros aktas, elektroninis susirašinėjimas su antstolio padėjėja, nutarimas dėl administracinės medžiagos pratęsimo, nepatvirtina, jog tarp šalių buvo susiklostę nuomos santykiai. Tai, kad atsakovas galėjo turėti garažo raktus ar kad buvo kontaktinis asmuo apžiūrint garažą, parduodant jį iš varžytynių, nėra ir negali būti įrodymu, patvirtinančiu, jog atsakovas buvo garažo nuomininkas. Faktinės iš nuomos santykių kilusių ginčų aplinkybės turi būti nustatomos laikantis įstatymo ir teismų praktikos nuostatų dėl įrodinėjimo taisyklių. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pagal CPK 185 straipsnį teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Teismai turi įsitikinti, kad pakanka duomenų daryti išvadą, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkama faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2012, 2012 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2012).

Teismas konstatuoja, kad ieškovė neįrodė, jog ji su atsakovu buvo sudariusi garažo nuomos sutartį ieškinyje nurodytomis sąlygomis, todėl ieškinys atmestinas.

Kiti ieškovės argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nedaro įtakos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio l dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų. Ieškinį atmetus, valstybei iš ieškovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 223,21 Eur suma už antrinės teisinės pagalbos išlaidas (b. l. 12) ir 10,09 Eur suma už procesinių dokumentų siuntimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 153 straipsnio 1 dalimi, 259 straipsniu, 268 – 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės L. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 223,21 Eur (du šimtus dvidešimt trys eurus 21 ct) bylinėjimosi išlaidų už antrinę teisinę pagalbą, išlaidas mokant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB Swedbank banke, Nr. (duomenys neskelbtini) AB Citadele banke, Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB banke, Nr. (duomenys neskelbtini) AB Šiaulių banke, Nr. (duomenys neskelbtini) Danske banke, Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Luminor banke, Nr. (duomenys neskelbtini) UAB Medicinos banke, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti iš ieškovės L. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 10,09 Eur (dešimt eurų 9 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybės naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.