Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-8607-743/2020, kuria ieškovės ieškinį atsisakyta priimti.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 str.). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

11. Byloje sprendžiamas klausimas, ar teismo nutartis, kuria ieškinį atsisakyta priimti kaip neteismingą Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmams, yra teisėta ir pagrįsta.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

12. Vadovaujantis CPK 314 straipsnio nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus, tačiau šie įrodymai turi pagrįsti bylos nagrinėjimui reikšmingas aplinkybes.

13. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad apeliantė dėl objektyvios priežasties neturėjo galimybės apeliacinės instancijos teismui pateiktų Gyventojų registro duomenų pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau atsižvelgus, kad šie rašytiniai įrodymai yra tiesiogiai susiję su byloje nagrinėjamu klausimu, jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, apeliacinės instancijos teismas juos priima ir vertina visų bylos įrodymų kontekste.

14. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ieškovės ieškinį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, konstatavęs, kad jis yra neteismingas Alytaus apylinkės teismui, turėtų būti pateiktas atsakovo faktinės gyvenamosios vietos teismui – Kauno apylinkės teismo. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, atskirojo skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

15. CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teismingumas yra numatytas kaip viena iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, kurios buvimą ar nebuvimą teismas privalo aiškintis savo inciatyva ieškinio priėmimo metu. Jeigu byla teismui neteisminga, teismas turi atsisakyti priimti ieškinį (CPK 137 str. 2 d. 2 p.).

16. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę ieškinys pareiškiamas pagal atsakovo gyvenamąją vietą (fizinio asmens) arba juridinio asmens buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre (CPK 29 str.). Fizinio asmens nuolatine gyvenamąja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena (CK 2.16 str.). Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad gyvenamąja vieta laikytina vieta, kur asmuo nuolat ar daugiausia gyvena.

17. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors duomenys apie fizinių asmenų gyvenamąją vietą kaupiami viešame Gyventojų registre, pagal CK 2.17 straipsnio 1 dalį, registro duomenys apie fizinio asmens gyvenamąją vietą yra tik vienas iš gyvenamosios vietos nustatymo kriterijų. Byloje dalyvaujančio asmens pateiktame procesiniame dokumente turi būti nurodyta nebūtinai asmens deklaruota gyvenamoji vieta, bet ta, kurioje šis faktiškai gyvena ir turi galimybę gauti jam siunčiamus procesinius dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-421/2017, 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-1075/2018). Gyventojų registro pažymoje nurodytas asmens gyvenamosios vietos adresas laikomas asmens gyvenamąja vieta, kol šie duomenys nepaneigti kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-167-248/2019). Jei asmuo gyvena keliose vietose, bet deklaruoja tik vieną, tokiais atvejais teismai neturėtų vadovautis vien gyvenamosios vietos duomenimis gyventojų registre sprendžiant apie asmens gyvenamąją vietą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2011).

18. Asmens gyvenamosios vietos nustatymo kriterijus įtvirtina CK 2.17 straipsnio 1 dalis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad, nustatant asmens gyvenamąją vietą, svarbu atsižvelgti ne tik į formalų deklaruotos gyvenamosios vietos faktą. Vertintini ir kiti kriterijai, tokie kaip faktinio gyvenimo toje vietoje trukmė bei tęstinumas, paties asmens pareiškimas apie savo gyvenamąją vietą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-646/2013; 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-532-313/2015; 2018 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-459-1075/2018).

19. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad toks atsakovo adresas VĮ Registrų centre deklaruotas 2001 m. spalio 29 d.

20. Nagrinėjamu atveju kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai paneigia minėtus VĮ Registrų centro duomenis. Su pradine kreditore UAB „BnP Finance“ 2019 m. liepos 27 d. sudarytoje vartojimo kredito sutartyje, iš kurios ieškovė kildina savo reikalavimą, pats atsakovas E. P. savo gyvenamosios vietos adresą nurodė (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad būtent toks atsakovo adresas nurodytas ir pradinės kreditorės raginime atsakovui bei pranešime apie sutarties nutraukimą, bylų perdavimo – priėmimo akte Nr. 3 prie reikalavimo perleidimo sutarties. Taigi, kur kas vėlesnio laikotarpio bylos duomenys, tarp kurių ir nurodyti paties atsakovo, rodo, kad atsakovo faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) mieste ir ši aplinkybė, teikiant teismui ieškinį, ieškovei buvo žinoma.

21. Pažymėtina, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos duomenimis atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), kurios buveinės adresas yra (duomenys neskelbtini) (CPK 179 str. 3 d.). Be to, kaip matyti iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 str.) pati ieškovė yra pateikusi ieškinį Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams dėl skolos iš to paties skolininko E. P. priteisimo pagal kitą vartojimo kredito sutartį, t. y. pagal 2019 m. rugsėjo 1d. Nr. BOB-wnfs5r6c. Teismas ieškinį priėmė ir išnagrinėjo (Kauno apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-24529-490/2020).

22. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas faktiškai gyvena ieškinyje nurodytu deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), ir pagrįstai sprendė, jog ieškinys yra neteismingas Alytaus apylinkės teismui, todėl atsisakytinas priimti (CPK 137 str. 2 d. 2 p.).

23. Pirmosios instancijos teismui tinkamai išsprendus ieškovės pareikšto ieškinio teismingumo klausimą, naikinti ar keisti pagrįstą ir teisėtą nutartį nėra teisinio pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.