- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-04-13
- Bylos Nr.
- 2-754-324/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01505-2014-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai
Kauno apygardos teismo teisėja Virginija Gudynienė, sekretoriaujant Rasai Juronienei, teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal A. B. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas pareiškė ieškinį, kuriame prašo priteisti iš atsakovės jos teritorijoje kriminalinių pseudoteismų institucijų ir pseudoteisėjų organizuota ir nusikalstama veika padarytą ir patirtą 1 509 269 Lt (437 114,52Eur) žalą. Teigia, kad žala padaryta Kauno apylinkės teisme civilinių bylų Nr.2-1066/2004 ir 2-581-586/2005 arba Nr.2-11342-615/2008 nagrinėjimo metu, nes kriminalinių institucijų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Kauno apygardos teismo ir Kauno apylinkės teismo teisėjai nevykdė savo funkcijų, nesivadovavo įstatymais, buvo šališki, vykdė nusikalstamą veiką ieškovo ir jo artimųjų atžvilgiu, kad sistemingai sutrikdyti sveikatą, sudaryti tokias sąlygas, kurios sukeltų ir lemtų mirtį, persekiotų dėl politinių ir tautinių motyvų, sulaikytų, areštuotų ar kitaip atimtų laisvę, ieškovo ir jo artimųjų turto plėšimo, prievartavimo, kyšininkavimo, sukčiavimo, banditizmo ir kitais nusikalstamais tikslais ir interesais. Šias aplinkybes patvirtina nurodytų civilinių bylų eiga ir medžiaga.
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 5 d. nutarties pateikus atskirąjį skundą, jam neduota eiga suklastojant faktą, kad registruotu paštu siųstas atskirasis skundas šiame teisme negautas. Lietuvos apeliacinis teismas nereagavo į ieškovo skundus dėl siųstų procesinių dokumentų suradimo ir kaltų asmenų nustatymo. Tai patvirtina ieškovo 2010 m. vasario 11 d. skundas, 2010 m. vasario 18 d. raštas Nr.(1.15)-03-75. Į ieškovo skundą LR BPK 166-168 straipsnių pagrindu pradėti ikiteisminį tyrimą buvo atsirašinėjama suklastotais faktais ir aplinkybėmis, kad atskirasis skundas nebuvo siunčiamas registruotu paštu. Šias aplinkybes patvirtina 2010 m. kovo 29 d. nutarimas, 2010 m. balandžio 20 d. ir 2010 m. liepos 7 d. nutartys. Po pusantrų metų atskirasis skundas atsirado, tačiau į ieškovo skundą LR BPK 166-168 straipsnių pagrindu pradėti ikiteisminį tyrimą buvo atsirašinėjama, kad nebuvo nei ieškovui, nei valstybei padaryta didelė žala, ir dėl to atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą ir atlyginti ieškovui padarytą didelę žalą, o dėl papirkinėjimo ir korupcijos atskleidimo atsisakyta nagrinėti kriminalinėje institucijoje Vilniaus apygardos teisme, nors niekas negali būti teisėju savo paties byloje. Šią aplinkybę patvirtina 2013 m. gruodžio 27 d. nutarimas, 2014 m. vasario 3 d. ir 2014 m. kovo 10 d. nutartys. Į ieškovo skundą LR BPK 166-168 straipsnių pagrindu dėl papirkinėjimo ir korupcijos kriminalinėje institucijoje Vilniaus apygardos teisme atskleidimo ir kaltų asmenų nustatymo, kad ieškovui būtų atlyginta padaryta didelė žala, buvo atsirašinėjama, kad ieškovo argumentai yra subjektyvaus pobūdžio vertinimai ir, nesant jokių objektyvių duomenų, darytina išvada, jog nepadaryta jokia nusikalstama veika, todėl ikiteisminis tyrimas negali būti pradėtas LR BPK 3 str. l d. 1 p. pagrindu. Šias aplinkybes patvirtina 2014 balandžio 14 d. nutarimas, 2014 m. gegužės 8 d. nutartis. Tačiau kitoje byloje dėl analogiško skundo LR BPK 166-168 straipsnių pagrindu tas pats Vilniaus miesto apylinkės teismas nustatė, kad „skunde nurodytos aplinkybės dėl prašymo pradėti ikiteisminį tyrimą yra visai netikrintos, skundžiamame nutarime neanalizuojamos, neįvertintos ir neaptartos, todėl sutikti su prokurorės išvada, kad skunde pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir argumentai, kuriais jis grindžia neva nusikalstamų veikų padarymą, yra tik subjektyvaus pobūdžio vertinimai, juolab būti įsitikinus ir daryti neginčijamą išvadą, kad pareiškėjo nurodyti duomenys yra akivaizdžiai neteisingi ar yra LR BPK 3str. l d. l p. nurodytos aplinkybės, neatlikus jokių nurodytų aplinkybių patikrinimo, pagrindo nėra, nes LR BPK 168 str. 1 d. numato, kad skundo duomenų patikslinimui galėjo būti atlikti bet kokie būtini veiksmai, nesusiję su procesinės prievartos priemonėmis, tačiau tai nebuvo padaryta. Todėl prokurorės nutarimas dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą pripažintas nemotyvuotu ir nepagrįstu“. Šią aplinkybę patvirtina „Laisvo laikraščio“ straipsnis „Prokuratūra įpareigota pradėti ikiteisminį tyrimą dėl pedofilijos bylą nagrinėjančio teisėjo V. P. įtariamų nusikaltimų". Tada kriminalinė institucija Vilniaus miesto apylinkės teismas panaudojo lietuviško nacionalinio pseudoteisingumo manufaktūros taktiką ir praktiką ir 2014 m. gegužės 8 d. minėtos nutarties nepanaikinimo apeliacinėje instancijoje tikslu tyčia neteisėtai suvaržė ieškovo teisę paduoti skundą, 2014 m. gegužės 29 d. nutartimi nutardamas, kad skundas neva paduotas praleidus terminą ir dėl to atsisakyta jį priimti. Tačiau 2014 m. birželio 30 d. nutartimi kriminalinė institucija Vilniaus apygardos teismas panaikino neteisėtą 2014 m. gegužės 8 d. kriminalinės institucijos Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį. Šias aplinkybes patvirtina 2014 m. gegužės 22 d. skundas, 2014 m. gegužės 29 d. nutartis, 2014 m. birželio 30 d. nutartis.