- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2026-02-13
- Bylos Nr.
- 1-27-671/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-25742-2024-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Audronė Alčauskienė
- Civilinis ieškovas
- S. J., J. R., I. V.
- Kaltinamasis
- A. R., P. M.
- Advokatai
- Gintaras Keliauskas
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyv. vieta(duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis profesinį išsilavinimą, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, sutinka dokumentus gauti el. ryšio priemonėmis: el. paštu: (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 281 straipsnio 1 dalyje.
P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyv. vieta(duomenys neskelbtini), našlys, turintis pradinį išsilavinimą, pensininkas, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. R. 2024-07-06, apie 07 val. 35 min., kelio(duomenys neskelbtini) km. 750 m., vairuodamas automobilį "Volswagen Passat", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 119, 127 ir 128 punktuose numatytus reikalavimus: nesilaikė eismo dalyviui privalomų laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, kad nebūtų sukeltas pavojus kitų eismo dalyvių saugumui bei turtui (KET 9 p.), privalėdamas važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto (KET 119 p.), važiavo, kaip jis nurodė 70 km/h greičiu, t. y. viršijančiu leistiną maksimalų šiame kelio ruože 50 km/h greitį (KET 127 p.), atsiradus kliūčiai jo važiavimo krypties eismo juostoje, privalėdamas sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams (KET 128 p.), nusuko automobilį link kelio kairiojo krašto, dėl ko jo vairuojamas automobilis ties važiuojamosios dalies viduriu susidūrė su priešpriešais važiavusiu ir kliūtį sudariusio vairuotojo P. M. vairuojamu automobiliu "Renault Scenic", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilio "Renault Scenic" keleivei J. R. dėl dešiniojo raktikaulio lūžio, dešinės pusės I-IV šonkaulių lūžio padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, "Renault Scenic" keleivei I. V. dėl dešinio žastikaulio skeveldrinio lūžio, dešinio blauzdikaulio išorinio krumplio lūžio, odos nubrozdinimo dešinėje blauzdoje padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, S. J. dėl kraujosruvos dešinės akies vokuose ir periorbitaliai, kraujosruvos dešinės akies obuolio junginėje, trauminės dešinės akies vyzdžio midriazės (trauminio išsiplėtimo), dešinės akies obuolio dislokacijos į išorę ir nedaug į priekį, dešinės akiduobės užpakalinės ir apatinės sienelių lūžio, poodinės kraujosruvos kairio peties ir kairio klubo srityse, poodinės kraujosruvos su odos nubrozdinimu kairiajame kelyje, kairio raktikaulio kūno vidurinio 1/3 skeveldrinio lūžio, kairio šlaunikaulio išnirimo su šlaunikaulio galvos ir gūžduobės lūžiais, kairio alkūnkaulio kūno apatinio 1/3 lūžio padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.
P. M. 2024-07-06, apie 07 val. 35 min., kelio (duomenys neskelbtini) km. 750 m., vairuodamas automobilį "Renault Scenic", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 119 punktuose numatytus reikalavimus: nesilaikė eismo dalyviui privalomų laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, kad nebūtų sukeltas pavojus kitų eismo dalyvių saugumui bei turtui (KET 9 p.), privalėdamas važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto (KET 119), priešpriešinio prasilenkimo su automobiliu "Volswagen Passat", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamu A. R., metu kelio(duomenys neskelbtini) vingyje į kairę važiavo važiuojamosios dalies kaire puse, sukeldamas grėsmę eismo saugumui ir sudarydamas kliūtį automobilio "Volswagen Passat", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojui bei su juo susidūrė, t. y. įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilio "Volswagen Passat" vairuotojui A. R. dėl dešinės plaštakos I piršto artimojo pirštakaulio lūžio, dešiniojo stipinkaulio apatinės dalies lūžio, dešinės plaštakos žaizdos padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, automobilio "Renault Scenic" keleivei J. R. dėl dešiniojo raktikaulio lūžio, dešinės pusės I-IV šonkaulių lūžio padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, "Renault Scenic" keleivei I. V. dėl dešinio žastikaulio skeveldrinio lūžio, dešinio blauzdikaulio išorinio krumplio lūžio, odos nubrozdinimo dešinėje blauzdoje padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, S. J. dėl kraujosruvos dešinės akies vokuose ir periorbitaliai, kraujosruvos dešinės akies obuolio junginėje, trauminės dešinės akies vyzdžio midriazės ( trauminio išsiplėtimo), dešinės akies obuolio dislokacijos į išorę ir nedaug į priekį, dešinės akiduobės užpakalinės ir apatinės sienelių lūžio, poodinės kraujosruvos kairio peties ir kairio klubo srityse, poodinės kraujosruvos su odos nubrozdinimu kairiajame kelyje, kairio raktikaulio kūno vidurinio 1/3 skeveldrinio lūžio, kairio šlaunikaulio išnirimo su šlaunikaulio galvos ir gūžduobės lūžiais, kairio alkūnkaulio kūno apatinio 1/3 lūžio padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Kaltinamųjų pozicija
Kaltinamasis A. R. pripažino savo kaltę visiškai ir parodė, jog buvo šeštadienio rytas, iš A. važiavo į T., į kariuomenės mokymus. Išvažiavo maždaug 7:20 val., iš (duomenys neskelbtini) gatvės važiavo link T., per naujai nutiestą asfaltą. Pravažiavęs ženklą T. rajonas, pakilo į įkalnę ir priekyje savęs, posūkio viduryje pamatė automobilį Renault Scenic. Posūkis sukosi į dešinę pusę. Automobilis buvo jo eismo pusėje. Pamatęs kliūtį atleido greičio pedalą, pamatęs, kad automobilis nesitraukia, pradėjo stabdyti. Matydamas, kad mašina vis dar tebėra priešais jį, mėgino apvažiuoti kliūtį, kad išvengtų susidūrimo. Į dešinę nebuvo kur pravažiuoti, nes nebuvo kelkraščio, po keliuko iškart didelis skardis. Jo greitis buvo maždaug 70 km/h, kai pamatė priešais save transporto priemonę, atleido greičio pedalą, kad pati mašina pradėtų lėtėti. Pamatęs, kad jo nemato ir nesitraukia, pradėjo stabdyti. Likus mažam atstumui tarp automobilių, nusprendė sukti į kairę, kad išvengtų susidūrimo. Priekyje atvažiuojantis automobilis važiavo jo kelio pusėje, arčiau dešinės kelio pusės. Susidūrimas įvyko už kelio vingio, šalia įsukimo į kiemą, kelio viduryje. Pamatęs automobilį, iškart atleido greičio pedalą, mašina pati automatiškai pradėjo lėtėti, pamatęs, kad nesitraukia iš jo juostos, pradėjo stabdyti. Stabdymo metu suko vairą į kairę pusę. Automobilis lėtėjo ir pasisuko į kairę pusę. Daug pasukti nereikėjo. Prieš pasukant vairą į kairę, priešais važiavęs automobilis buvo priešais jį, jo eismo juostoje, arčiau dešinės kelio pusės, abu buvo toje pačioje juostoje. Negali pasakyti kiek metrų atstumas buvo tarp automobilių prieš pasukant į kairę. Stabdymo momentu automobilis buvo priešais jį, o jis buvo kuo arčiau dešinės, savo juostoje. Siekdamas išvengti susidūrimo jis pasuko į kairę ir Renault Scenic automobilis iškart grįžo į savo juostą. Jam atrodė, kad kitas vairuotojas važiavo tuo pačiu greičiu, nežino ar jis stabdė. Pripažįsta savo kaltę pagal pareikštą kaltinimą, kad pažeidė kelių eismo taisykles. Savo veiksmus vertina blogai, norėjo padaryti kaip geriau, kad išvengtų avarijos, bet atsitiko kitaip. Kai pirmą kartą pamatė transporto priemonę, atstumas buvo apie 200 metrų, paskui, kai pradėjo stabdyti - apie 100 metrų. Automobilis, kai jį pamatė, važiavo jo eismo juostoje, manė, kad pasitrauks. Yra ir anksčiau buvę, kad važiuojant vairuotojai šiek tiek įlįsdavo į jo juostą, bet išsukę posūkį, pasitraukdavo. Jis važiavo vienas. Renault Scenic automobilyje važiavo keturi asmenys. Po susidūrimo, jautė, kad dešinė ranka skauda. Peršvietus ranką buvo lūžęs stipinkaulis, su langete buvau 5 savaites. Pradžioje skaudėdavo ranką, kai išėmė iš langetės reikėjo mankštinti, nes riešo negalėjau judinti. Tebejaučiu diskomfortą. Išlipęs pašnekino vairuotoją, girdėjo, kad ant galinės sėdynės keleivės dejavo. Kai susidūrė, atvažiavo kitas automobilis, jo vairuotojos paprašė, kad iškviestų pagalbą. Automobilis buvo draustas, techniškai tvarkingas. Prieš susidūrimą, jie važiavo tiesiai vienas priešais kitą, kai jis pasuko į kairę pusę apvažiuoti jų mašiną, kitas automobilis taip pat grįžo į savo juostą. Iš jų pusės važiuojant jie važiavo vingiu į kairę pusę, kelias kilo į įkalnę, tik užvažiavęs ant įkalnės juos pamatė viduryje ir jie turėjo jį matyti, nes kliūčių nebuvo. Labai atsiprašo nukentėjusiųjų, kad taip atsitiko, norėjo išvengti susidūrimo, ne specialiai taip važiavo. Buvo priėjęs paklausti kito vairuotojo, kaip taip atsitiko, bet apkaltino jį patį, kad neva jis važiavo visą laiką kaire kelio puse. Po susidūrimo, ant žemės, buvo išbėgę tepalų. Nuo T. link A. per tepalus pravažiavo automobilis ir tiesiai už jo mašinos nusuko, todėl matėsi tepalų provėžos. Kitas vairuotojas pasakė, kad va matosi padangų žymės, tačiau jos buvo kito automobilio. Po įvykio, kitos transporto priemonės galėjo pravažiuoti iš abiejų pusių. Susidūrimo metu jo automobilis buvo labiau kairėje pusėje.
Kaltinamasis P. M. savo kaltės nepripažino ir parodė, jog tą dieną važiavo į Kalvarijos atlaidus su J. R. ir dar dvejomis draugėmis. Kelias buvo žinomas, ne kartą buvo važiuota į Kalvarijos atlaidus. Važiavo savo kelio puse, neturėjo tikslo važinėdamas sukinėtis. Posūkyje, kylant į įkalnę, iš priekio atvažiavo automobilis, nespėjo nei pasukti, nei sustabdyti kai įvyko susidūrimas. Sunkiai sekėsi diržą atsisegti, bet paskui išlipo. Kol atvažiavo pagalba, A. R. puse iš dešinės pusės galėjo pravažiuoti visos mašinos. Nebuvo ten jokio skardžio, buvo keliukas į kaimą. Susipažino su ekspertizės išvada, ji surašyta tik iš A. R. pasakymų. Tikrai nevažiavo jo kelio puse. Laikėsi arčiau dešinės kelio pusės. Po susidūrimo automobilio padėčių nepakeitė. Važiavo toje vietoje apie 50 km/h, leidžiamas greitis 50 km/h. Matomumas buvo geras. Gal kitas vairuotojas be šviesų važiavo, nes atsirado kaip iš dangaus. Pamatė tik kai buvo prie pat, neturėjo galimybės pasukti. Posūkis baigėsi anksčiau, iki susidūrimo. Važiavo savo eismo juosta. A. R. automobilį pamatė prieš susidūrimą, negali pasakyti kokiu atstumu. Negali pasakyti, kodėl anksčiau nematė automobilio. Susidūrė jo važiuojamojoje kelio dalyje. Susidūrimas įvyko gerokai pravažiavus posūkį. Po įvykio vaikščioti galėjo, nors buvo sumušimų, krūtinė buvo mėlyna. Ant kelio jo automobilio padangų žymių nesimatė, tik tepalai išbėgo. Kai priešais pamatė automobilį, važiavo į kalniuką. Matė kelio apie 50-100 metrų, nes buvo įkalnė.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamųjų kaltę įrodo:
Nukentėjusioji S. J. parodė, jog tą dieną su kaimynėmis važiavo į Kalvariją. Ji sėdėjo automobilio gale prie lango, toje pusėje kur keleivis. Saugos diržų nebuvo prisisegusios. Važiuojant žvalgėsi per langą ir pajuto smūgį, prasidėjo skausmai ir aimanavimai. Atvažiavo greitoji ir nuvežė į T. ligoninės priimamąjį, paskui išvežė į K.. Jai dvejose vietose lūžo ranka, raktikaulis, šlaunikaulis, akis buvo iškritusi. Atliko tris operacijas. Du mėnesius kasdien į akį buvo lašinami antibiotikai. Du mėnesius slaugos namuose išgulėjo vien tik ant nugaros. Dabar vartoja vaistus nuo galvos svaigimo ir nemigos, lašinasi vaistus į akį. Šiek tiek pradėjo ta akimi matyti. Niekas į pradinę padėtį neatsistatė, tik šiek tiek pagerėjimą jaučia. Reikalinga reabilitacija, masažai. Ėjo į reabilitaciją, visur reikėjo primokėti. Netektas dalyvumo lygis 80%, tai susiję su įvykyje patirtais sužalojimais. Civilinį ieškinį palaiko, prašo priteisti 10 000 Eur moralinei žalai atlyginti dėl patirtų skausmų ir išgyvenimų. Turtinę žalą sudaro vaistai, rūbai buvo sukarpyti, priežiūra. Greitoji atvažiavusi sukarpė jai rūbus, tų rūbų nebeturi. Draudimo bendrovė 150 Eur išmokėjo turtinę žalą.
Nukentėjusioji J. R. parodė, jog važiavo į Kalvarijos atlaidus. Ji sėdėjo šalia vairuotojo, diržą buvau prisisegusi. Nebuvo matyti mašinos, ji staiga atsirado. Kai pamatė tą mašiną, ji greit rėžėsi į juos. Jai lūžo raktikaulis, šonkauliai. Važiavo dešine puse. Buvo įkalnė, mašiną pamatė, kai buvo priešais juos. Ją paskutinę ištraukė iš automobilio ir išvežė į priimamąjį, ten peršvietė, paskui po ilgo laiko tarpo operavo. Buvo įdėta plokštelė, bet neprigijo, todėl išėmė lauk. Turėjo daryti trečią operaciją, dėti jos kaulą, bet ji nebeleido, taip ir yra nesugijusi. Tai atsiliepė visai sveikatai, blogai naktimis miega. Sunku valdyti dešinę ranką, skauda naktimis. Prašo priteisti 6 000 Eur neturtinę žalą. Draudimo bendrovė išmokėjo 45 Eur už vaistus ir neturtinės žalos 2500 Eur. Pakanka ir 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusioji I. V. parodė, jog važiavo į atlaidus. Sėdėjo už vairuotojo, žiūrėjo per langą. Pro savo langą matė, kad arti kelkraščio važiavo. Staiga pajuto smūgį, nukrito tarp sėdynių, diržo nebuvo prisisegusi. Paskui matyt prarado sąmonę, prasibudo tik ligoninėje. Gale sėdėdama kelio priekyje nematė. Prieš smūgį jokių replikų nebuvo. Jai lūžo dešinė ranka ir koja. Buvo atliktos dvi operacijos. Dvi savaites gulėjo Klaipėdos ligoninėje. Namuose 3 mėnesius gulėjo lovos režime, vyras ją prižiūrėdavo, ateidavo socialinės darbuotojos. Draudimo bendrovė sumokėjo 1875 Eur neturtinės žalos ir 104,76 Eur turtinei žalai atlyginti. Palieka spręsti teismui dėl civilinio ieškinio dydžio. Ranka paskauda, neturi jėgos, negali sunkiai kelti. Dešinė ranka buvo jos pagrindinė ranka. Vaikščioti sunku, atsitūpti ir atsiklaupti negali.
2024-07-06 kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu buvo apžiūrėta eismo įvykio vieta Kelyje (duomenys neskelbtini) atkarpoje 9 km 750 m. Nurodoma, jog kylant į įkalnę, kairėje kelio pusėje matomas keliukas einantis link sodybos. Priešpriešines eismo juostas neskiria jokia linija. Kylant į įkalnę, šalia keliuko matoma dviejų automobilių susidūrimo vieta. Nustatyta, jog susidūrė du automobiliai: "Renault Scenic", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas blaivaus vairuotojo P. M. ir „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas blaivaus vairuotojo A. R.. Eismo įvykio vietos apžiūros metu sudaryta eismo įvykio schema, fotografuota (1 t., b. l. 28-53).
2025-01-30 papildomos įvykio vietos apžiūros metu papildomai apžiūrėta įvykio vieta esanti kelio(duomenys neskelbtini), 9 km 750 atkarpoje, kur įvyko transporto priemonių susidūrimas, nustatytas važiuojamosios dalies plotis - 6,7 m. (1 t., b. l. 54-56).
Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu (1 t., b. l. 57-58) bei 2024-07-25 daiktų apžiūros metu apžiūrėtas automobilis "Renault Scenic", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį apžiūrai pateikė P. M., nustatyti automobilio apgadinimai, išmatuoti apgadinimų aukščiai, apžiūros metu fotografuota (2 t., b. l. 1-2; 3-9). Automobilis "Renault Scenic", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), perduotas saugoti P. M.. (1 t., b. l. 63-64; 2 t., b. l. 10-11). AB „Registra“ duomenimis nustatyta, jog automobilio "Renault Scenic", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas - savininkas P. M. (gim. (duomenys neskelbtini)) (1 t., b. l. 70).
Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu (1 t., b. l. 60-61) bei 2025-08-01 daiktų apžiūros metu apžiūrėtas automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį apžiūrai pateikė A. R., nustatyti automobilio apgadinimai, išmatuoti apgadinimų aukščiai, apžiūros metu fotografuota (2 t., b. l. 12-13; 15-22). Automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) perduotas saugoti A. R. (1 t., b. l. 65-66, 2 t., b. l. 23-24). AB „Regitra“ duomenimis nustatyta, jog automobilio "Volswagen Passat", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas - savininkas A. R. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) (1 t., b. l. 69).
Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuro informacinės sistemos duomenimis nustatyta, jog abiejų eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, draudimo sutartys buvo sudarytos su ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ (1 t., b. l. 71-72).
Specialisto išvada Nr. G 741/2024 (04) nustatyta, jog A. R. padaryti sužalojimai: dešinės plaštakos I piršto artimojo pirštakaulio lūžis, dešiniojo stipinkaulio apatinės dalies lūžis, dešinės plaštakos žaizdos, padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (2 t., b. l. 28).
Specialisto išvada Nr. G 742/2024 (04) nustatyta, kad P. M. kūne objektyvių išorinių sužalojimo žymių, skeleto kaulų lūžių nekonstatuota. Nesant objektyvių traumavimo požymių, nėra ir objektyvaus pagrindo vertinti sveikatos sutrikdymo mastą bei atsakyti į kitus užduotyje pateiktus klausimus (2 t., b. l. 32).
Specialisto išvada Nr. G 743/2024 (04) nustatyta, kad J. R. padarytas sužalojimas: dešiniojo raktikaulio lūžis, padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (2 t., b. l. 36).
Specialisto išvada Nr. pG 312/2025 (04) nustatyta, kad J. R. padarytas sužalojimas: dešiniojo raktikaulio lūžis, dešinės pusės I-IV šonkaulių lūžiai, nustatyti sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (2 t., b. l. 50-52)
Specialisto išvada Nr. G 999/2024 (04) nustatyta, kad I. V. nustatyti sužalojimai: dešinio žastikaulio skeveldrinis lūžis, dešinio blauzdikaulio išorinio krumplio lūžis, odos nubrozdinimas dešinėje blauzdoje, padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (2 t., b. l. 45-46).
Specialisto išvada Nr. G 881/2024 (04)nustatyta, kad S. J. padaryti kūno sužalojimai: kairio šlaunikaulio galvos lūžis, kairio šlaunikaulio užpakalinis išnirimas, kairės gūžduobės viršutinio krašto lūžis, kairio raktikaulio kūno lūžis, kairio alkūnkaulio lūžis apatiniame trečdalyje, galvos smegenų sukrėtimas, dešinės akies obuolio sumušimas, kraujosruva dešinės akies vokuose, sužalojimai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą (2 t., b. l. 40-41).
Ekspertizės aktu Nr. PEKG 58/2025 (01): nustatyta, jog 2024-07-06 eismo įvykio S. J. nustatyti sužalojimai: kraujosruva dešinės akies vokuose ir periorbitaliai, kraujosruva dešinės akies obuolio junginėje, trauminė dešinės akies vyzdžio midriazė (trauminis išsiplėtimas), dešinės akies obuolio dislokacija į išorę ir nedaug priekį, dešinės akiduobės užpakalinės ir apatinės sienelių lūžis; poodinės kraujosruvos kairio peties ir kairio klubo srityse; poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu kairiajame kelyje; kairio raktikaulio kūno vidurinio 1/3 skeveldrinis lūžis; kairio šlaunikaulio išnirimas su šlaunikaulio galvos ir gūžduobės lūžiais; kairio alkūnkaulio kūno apatinio 1/3 lūžis. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti eismo įvykio metu, smūginiais kietų bukų daiktų poveikiais, kūnui kontaktuojant su automobilio salono dalimis, galimai nurodytu laiku. 3. Sužalojimai visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi sveikata buvo sutrikdyta ir gijimas užtruko ilgiau nei 10 dienų, bei nėra kriterijų, atitinkančių sunkų sveikatos sutrikdymo mastą (3 t., b. l. 46-49).
2024-10-31 Lietuvos Teismo ekspertizės centro specialisto E. G. išvada Nr. 11Š-149(24) nustatyta, jog: 1. Šioje eismo situacijoje automobilio „VW Passat“ greitis susidūrimo metu, tikėtina, buvo apie 45 km/h. 2. Šioje eismo situacijoje automobilio „Renault Scenic“ greitis susidūrimo metu, tikėtina, buvo apie 39 km/h. 3. Šio eismo įvykio kilimą techniniu požiūriu sąlygojo abiejų transporto priemonių vairuotojų veiksmai, - prieš pat susidūrimą nevažiavo važiuojamosios dalies dešiniosiomis pusėmis arčiau savo judėjimo krypčių dešiniųjų važiuojamosios dalies kraštų, nepaliko saugų eismą prasilenkiant galinčio užtikrinti šoninio tarpo ir susidūrė (2 t., b. l. 61-68).
2025-02-21 Lietuvos Teismo ekspertizės centro specialisto E. G. papildoma specialisto išvada Nr. 11Š-7(25), nustatyta, jog : 1. Jeigu P. M. pateiktos nuotraukos yra 2024 m. gruodžio 19 d. advokato V. A. rašte, tai šios nuotraukos neprieštarauja tirti pateiktoje medžiagoje esančioms eismo įvykio vietos nuotraukoms, eismo įvykio schemai ir eismo įvykio vietos planui masteliui (žr. tiriamąją dalį). 2. Dėl tiriamojoje dalyje nurodytų priežasčių negalima nustatyti transporto priemonių padėčių viena kitos ir kelio elementų atžvilgiu prieš eismo įvykio kilimą, joms artėjant link susidūrimo vietos. 3. Susidūrimo metu automobilis „VW Passat“ kairiaisiais ratais buvo išvažiavęs į jo važiavimo kryptimi kairę kelio pusę, o automobilis „Renault Scenic“ priekiniu kairiu ratu nuo kelio važiuojamosios dalies kairio krašto jo važiavimo kryptimi buvo apie 3,0 m atstumu. Tikėtinos transporto priemonių tarpusavio padėtys kelyje susidūrimo metu parodytos 6 paveiksle. 4., 5. Nagrinėjamojoje eismo situacijoje abiejų transporto priemonių vairuotojams važiuojant kelio važiuojamosios dalies dešiniosiomis pusėmis, arčiau savo judėjimo krypčių dešiniųjų važiuojamosios dalies kraštų, paliekant saugų eismą prasilenkiant užtikrinantį tarpą, transporto priemonių susidūrimas nebūtų įvykęs. 6., 7. Susidūrimo metu, veikiant susidūrimo ir sąveikos jėgoms, abi transporto priemonės buvo sustabdytos ir, jų priekinėms dalims persislenkant link kelio važiuojamosios dalies dešiniojo krašto (žr. automobilio „Renault Scenic“ judėjimo kryptimi), sustojo po eismo įvykio aptiktose padėtyse. 8. Dėl tiriamojoje dalyje nurodytų priežasčių negalima nustatyti ar prieš eismo įvykio kilimą P. M. vairuojamas automobilis „Renault Scenic“, artėdamas link susidūrimo vietos, važiavo kelio važiuojamosios dalies kaire puse, o po to grįžo į kelio važiuojamosios dalies dešinę pusę. 9. Šio eismo įvykio kilimą techniniu požiūriu sąlygojo abiejų transporto priemonių vairuotojų veiksmai, - prieš pat susidūrimą nevažiavo važiuojamosios dalies dešiniosiomis pusėmis arčiau savo judėjimo krypčių dešiniųjų važiuojamosios dalies kraštų, nepaliko saugų eismą prasilenkiant galinčio užtikrinti šoninio tarpo ir susidūrė (2 t., b. l. 73-77).
2025-04-22 UAB „Impulsana Joint-Stock Company“ eksperto V. M. išvada Nr. 2025-26 nustatyta: 1. Eismo įvykio, užregistruoto 2024-07-06 apie 07 val. 35 min., (duomenys neskelbtini), kelio (duomenys neskelbtini) 9 km 750 m, kuriame dalyvavo automobiliai „Renault Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) eigos esminiai fragmentai detalizuoti tiriamojoje dalyje ir apibendrinti 2.4 p. 2. Šio eismo įvykio kilimo pagrindine priežastimi buvo „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo techniniu požiūriu nepriimtini veiksmai – prieš pat susidūrimą važiavo priešpriešine eismo juosta, kuria artėjo automobilis „Renault Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir su juo susidūrė. Automobilio „Renault Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo veiksmai – prieš pat eismo įvykį važiavo didesniu, nei minimalus saugus, šoniniu intervalu nuo dešinio važiuojamosios dalies krašto, neturėjo priežastinio ryšio su buvusio eismo įvykio kilimu (2 t., b. l. 78-92).
Ekspertas V. M. teisiamojo posėdžio metu palaikė savo išvadą ir papildomai parodė, jog jis atliko tyrimą iš ikiteisminio tyrimo medžiagos dokumentų kopijų. Tiriamojoje dalyje aprašė tam tikrus esminius požymius, kurie matomi nuotraukose iš eismo įvykio vietos. Vienas esminių požymių, tai 5 pav. 5 psl. geltonomis rodyklės pažymėtas matomas automobilio Volkswagen Passat priekinio kairio rato šoninio slydimo pėdsakas. Sprendžiant iš pėdsako išsidėstymo, galima sakyti, kad tas automobilis dėl susidūrimo judėjo į dešinę pusę. Toliau esminis dalykas, 8 pav. 6 psl. raudonomis brūkšninėmis linijomis pažymėtas automobilio Renault Scenic priekinio dešinio rato slydimo pėdsakas, kurio susidarymas paaiškinamas to automobilio judėjimo betarpiškai po susidūrimo. Iš šių dviejų požymių yra pagrindas teigti, kad po susidūrimo abu automobiliai judėjo link ašinės eismo linijos ir maždaug po 30 centimetrų persislinko po susidūrimo. Toliau 9-10 pav. automobilio Renault Scenic užpakalinio dešinio rato slydimo pėdsakas įžiūrimas. Tai yra objektyvūs požymiai, iš kurių toliau rekonstruojama eismo įvykio eigą ir nustatinėjami automobilių greičius. 5 nuotraukoje, po sustojusio automobilio Renault Scenic užpakaline dalimi matosi šviesūs ar tai pėdsakai ar atspindžiai, kadangi tiesiai šviečia saulė ir šalia stovi automobilis. Ten šviesūs pėdsakai, paprastai slystant padangoms susidaro tamsūs pėdsakai, daro prielaidą, kad tai galimai nukritęs purvas dėl automobilių susidūrimo. Iš šių pėdsakų sudarė mastelinį brėžinį, kuris yra pateiktas 10 pav., detalus vaizdas 11 pav. automobilių padėtys susidūrimo metu, sprendžiant iš susidariusių pėdsakų. Automobilis Renault Scenic buvo atmuštas atgal, vadinasi automobilis Volkswagen Passat turėjo judėti iš priekio. Smūginis poveikis Renault Scenic kryptimi turėjo veikti link jo galo ir kažkiek į kairę. Toliau su kompiuterio programa nustatė koks buvo greičių derinys. Darant modeliavimą, gauta, kad automobilio Volkswagen Passat greitis buvo apie 50 km/h, automobilis Renault Scenic apie 30 km/h. Modeliavimo tikslumas su kompiuterio programa +- 5 km/h. 13 pav. pavaizduota kas būtų buvę, jei automobilio Renault Scenic vairuotojas būtų važiavęs pagal Kelių eismo taisyklių reikalavimus arčiau važiuojamosios dalies dešinio krašto. Sprendžiant iš 13 pav. pats eismo įvykis, t. y. susidūrimas būtų įvykęs, tik kitomis dalimis automobiliai būtų kontaktavę. Nėra objektyvių duomenų, be kito vairuotojo paaiškinimo, kad prieš susidūrimą automobilis Renault Scenic buvo išvažiavęs į kairę kelio pusę. Jeigu tokios aplinkybės buvo, tai automobilio Volkswagen Passat vairuotojas turėjo imtis atitinkamų veiksmų – mažinti greitį, stabdyti automobilį. Važiuojant 70 km/h greičiu, stabdant užtektų maždaug 48 metrų sustabdyti automobilį, o važiuojant 50 km/h greičiu užtektų 29 metrų. Tuos duomenis pateikia su prielaida, kad kelias horizontalus. Jei pamatė prieš 100 metrų kitą automobilį, tai galėjo sustoti. Šioje situacijoje apvažiavimas pasukant į priešpriešinę eismo juostą, yra nepriimtinas dalykas vienareikšmiškai. Per tokį atstumą buvo galima sustoti du kartus. Sustoti vairuotojas turėjo galimybę mažinant greitį, pasitraukiant prie dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Pasirinkimas važiuoti į kairę pusę, savaime aišku nepriimtinas. Kai susidūrė, abu automobiliai persislinko link ašinės linijos ir abu pasisuko. Nėra tokių duomenų, kad Renault Scenic būtų važiavęs priešpriešine eismo juosta. Kadangi nėra automobilių ratų pėdsakų kaip jie artėja link susidūrimo vietos, dėl to nebus galima objektyviai atkurti kas buvo prieš 100 metrų iki susidūrimo. Be to, jo surašytos išvados 4 puslapyje, 4 paveikslėlyje, matosi automobilio Volkswagen Passat priekinė kairė pusė stipriai sugniuždyta, ratas įmuštas atgal kur kas daugiau nei šio automobilio priekinė dešinė pusė, tai reiškia, čia yra vienas iš požymių, kad čia buvo pirminio kontakto vieta. Automobiliai pirminio kontakto metu susidūrė priekinėmis daugiau kairėmis pusėmis. Absoliučiai nenuginčijamas dalykas 6 puslapis 8 paveikslėlis - raudonomis brūkšninėmis linijomis pažymėtas automobilio Renault priekinio dešinio rato pėdsakas, kuris susidarė to automobilio judėjimo po susidūrimo metu. Šitas pėdsakas yra tamsus, matosi dryžiai nuo padangos protektoriaus rašto, vienareikšmiškai čia priekinio dešinio rato automobilio Renault pėdsakas. Visuma objektyvių duomenų pagrindžia tik tokias automobilių padėtis susidūrimo metu, kaip tai pavaizduota 10, 11 paveikslėliuose jo surašytose eksperto išvadose. Renault Scenic automobilio priekinio kairiojo rato atstumas nuo kairiojo važiuojamosios dalies krašto, žiūrint pagal to automobilio judėjimo kryptį, prieš eismo įvykį, pagal jo paskaičiavimą būtų 3.20 m. Tokio atstumo pakanka tam, kad kitas automobilis galėtų pravažiuoti, kadangi automobilio Volkswagen Passat gabaritinis plotis yra mažiau dviejų metrų. Paaiškina, kad jeigu automobilis Volkswagen Passat pirminio kontakto metu su automobilio Renault priekine kaire puse būtų kontaktavęs su priekine dešine dalimi, tai reiškia, tada nebūtų susidariusios automobilio Volkswagen Passat priekinės kairės pusės tokios didelės deformacijos, kur priekinis kairys ratas įmuštas iki pat arkos, šiuo atveju, nebūtų susidariusi automobilio Renault variklio dangčio deformacija, ties jo viduriu, kuri pažymėta geltona rodykle 7 paveikslėlyje, jo surašytos ekspertų išvados 6 puslapis. Sprendžiant iš šitų požymių, automobilio Volkswagen Passat priekinė dešinė pusė buvo sugadinta ne pirminio, bet antrinio kontakto metu, tam automobiliui pasisukus prieš laikrodžio rodyklę po pirminio kontakto. Būtent taip, kaip pavaizduota jo išvados 11 paveikslėlyje, automobiliai susidūrė.
2025-08-07 Lietuvos Teismo ekspertizės centro komisijinės eismo įvykio ekspertizės aktu Nr. 11-1604(25) nustatyta: 1. Automobilio „VOLKSVAGEN Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), judėjimo greitis prieš pat susidūrimą buvo apie 38 km/h. 2. Automobilio „RENAULT Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), judėjimo greitis prieš pat susidūrimo buvo apie 43 km/h. 3. Šio eismo įvykio eiga ir susidūrimo mechanizmas, tikėtina, buvo toks. Automobilio „VOLKSWAGEN Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas važiuodamas 70 km/h greičiu kelio (duomenys neskelbtini) važiuojamosios dalies dešine puse, pradėjo lėtinti greitį, kada iki priešpriešais važiavusio vairuotojo jo nurodytu apie 60 km/h greičiu, vairuojamo automobilio „RENAULT Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apie 80 m. Kada iki susidūrimo su automobiliu „RENAULT Scenic“ vietos liko (42,4 m – 26,92 m) apie 15,5 m, automobilio „VOLKSWAGEN Passat“ vairuotojas nusuko automobilį link kelio (duomenys neskelbtini) kairiojo krašto ir efektyviai užstabdė automobilį. Tuo momentu automobilio „RENAULT Scenic“ vairuotojas važiavo apie 54,5 km/h greičiu kelio(duomenys neskelbtini) važiuojamosios dalies kaire puse ir iki susidūrimo su automobiliu „VOLKSWAGEN Passat“ vietos buvo likęs apie 16,4 m atstumas. Automobilis „VOLKSWAGEN Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojui priekinę automobilio dalimi dalinai įvažiavus į kelio (duomenys neskelbtini) važiuojamosios dalies kairę pusę, judėdamas apie 38 km/h greičiu su automobiliu „RENAULT Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas apie 43 km/h greičiu gižinėjo į kelio (duomenys neskelbtini) važiuojamosios dalies dešinę pusę, susidūrė priekinės dalies dešine puse, žibinto sritimi, atsitrenkdamas į automobilio „RENAULT Scenic“ priekinės dalies kaire puse. Susidūrimo pradžios momentu tarp automobilio „VOLKSWAGEN Passat“ priekinės dalies plokštumos ir automobilio „RENAULT Scenic“ priekinės dalies plokštumos buvo apie 24 laipsnių smailus kampas, atviras link automobilio „VOLKSWAGEN Passat“ kairiojo šono. Susidūrimo metu automobilis ,,VOLKSWAGEN Passat“ buvo sustabdytas ir, sukdamasis prieš laikrodžio rodyklę, buvo kiek atblokštas atgal. Automobilis „RENAULT Scenic“ susidūrimo metu sukosi prieš laikrodžio rodyklę, palikdamas galinio dešiniojo rato pėdsaką, kuris 11-13 pav. parodytas raudona rodykle ir, palikdamas padangos pėdsaką, kuris 13 pav. parodytas žalia rodykle, sustojo padėtyje, kurioje jis buvo užfiksuotas po eismo įvykio. 4. Automobilio „RENAULT Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo veiksmai, - priešpriešinio prasilenkimo su automobiliu „VOLKSWAGEN Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), metu kelio (duomenys neskelbtini) vingyje į kairę važiavo važiuojamosios dalies kaire puse, sukeldamas grėsmę eismo saugumui ir sudarydamas kliūtį automobilio „VOLKSWAGEN Passat“ vairuotojui, - buvo nepriimtini ir techniniu požiūriu sudarė pagrindinę sąlygą šiam eismo įvykiui kilti. Automobilio „VOLKSWAGEN Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo veiksmai, - važiavo, kaip jis nurodė 70 km/h greičiu, t. y. viršijančiu leistiną maksimalų šiame kelio(duomenys neskelbtini) ruože 50 km/h greitį, atsiradus kliūčiai jo važiavimo krypties eismo juostoje, nusuko automobilį link kelio kairiojo krašto, dėl ko jo vairuojamas automobilis ties važiuojamosios dalies viduriu susidūrė su priešpriešais važiavusio ir kliūtį sudariusio vairuotojo vairuojamu automobiliu „RENAULT Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kada automobilio „VOLKSWAGEN Passat“, vairuotojui važiuojant nedidesnių kaip 50 km/h greičiu ir laiku stabdant automobilį kaip galima arčiau kelio(duomenys neskelbtini) važiuojamosios dalies krašto, šis eismo įvykis nustatytomis aplinkybėmis nebūtų įvykęs, - buvo nepriimtini ir techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu (2 t., b. l. 164-180).
Ekspertas V. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog atliko šioje byloje tyrimą ir palaiko savo išvadą. Tyrimą atliko iš pateiktos medžiagos. Automobilių padėtis prieš susidūrimą bei sugadinimai rodė, kad susidūrimo metu tarp automobilių plokštumų buvo smailus kampas. Automobiliai vidurinėmis dalimis buvo ties menama ašine linija. Automobilis Volkswagen Passat galine dalimi buvo dešinėje važiuojamosios dalies pusėje žiūrint vairuotojo važiavimo kryptimi. Automobilis Renault Scenic stovėjo ties menama ašine linija. Eismo įvykio vietos nuotraukose buvo matyti automobilio Renault Scenic tikėtina galinio ratų šoninio slydimo pėdsakai (11, 12 pav.) toks automobilio sukimasis buvo sąlygotas susidūrimo metu. Vadinasi, automobilis Renault Scenic, prieš pat susidūrimą buvo pasisukęs kampu iš kairės į dešinę. Modeliuojant susidūrimą, buvo gauta taip, kad susidūrimo metu automobilis Renault Scenic buvo dalinai priešpriešinėje eismo juostoje, o automobilis Volkswagen Passat buvo daugiau priekine dalimi priešpriešinėje eismo juostoje. Susidūrimas įvyko ties menama linija. Tai davė pagrindo teigti, kad prieš eismo įvykį automobilio Volkswagen Passat vairuotojas važiavo dešine kelio puse ir nusuko link kairio važiuojamosios dalies krašto, o automobilio Renault Scenic vairuotojas prieš eismo įvykį nusuko į dešinę pusę. Automobilių pozicijos ir sugadinimai atitinka nurodytas aplinkybes, kad automobilio Volkswagen Passat vairuotojas prieš įvykį nusuko į kairę kelio pusę, žiūrint važiavimo kryptimi link T.. Kito specialisto ar eksperto pateiktos išvados nėra ekspertinio tyrimo objektas ir jie neanalizavo jų. Automobilio slydimo pėdsakai savaime turėjo susiformuoti, kadangi slydimo metu automobilio Renault Scenic, kaip ir Volkswagen Passat galinė dalis kilo į viršų ir sukosi prieš laikrodžio rodyklę kontaktuodamos su kelio danga dviejose vietose. Vienas pėdsakas pasiliko ties viduriu, kitas pėdsakas ties automobilio Renault Scenic galiniu dešiniuoju ratu, kuris aiškiai matyti 11-13 pav. Ratas stovi ant pėdsako, toks pat analogiškas pėdsakas yra arčiau kairiojo kampo. Tie pėdsakai yra palikti galinio dešiniojo rato. Kairio rato pėdsakas nebuvo paliktas. Kairėje pusėje yra didelė skysčių dėmė, jei ten ir buvo pėdsakai, niekas jų negalėjo nei pamatyti, nei užfiksuoti. Įvykio vietos apžiūros protokole stabdymo pėdsakų neužfiksuota, pažymėta, kad automobilio Renault Scenic žibintas buvo dešinėje kelio pusėje, žiūrint vairuotojo važiavimo kryptimi. Tas pilnai tikėtina, kadangi prieš susidūrimą automobilis judėjo iš kairės į dešinę, žibintas atsidalinęs nukrito į dešinę kelio pusę. Daugiau nieko nebuvo užfiksuota. Nustatyta, kad automobilis važiavo kaire puse, nes važiuodamas dešine puse jis negalėtų atsidurti padėtyje, kuri buvo sumodeliuota susidūrimo metu. Jeigu automobilio Renault Scenic vairuotojas važiuoja dešine kelio puse, jam net nereikia sukti, atleidus stabdį automobilis automatiškai nuvažiuos į dešinį kelkraštį. Automobilio Volkswagen Passat vairuotojui važiuojant dešinio posūkio kaire būtent reikėjo pasukti vairą į kairę. Automobilis Renault Scenic galėjo patekti į nustatytą padėti ir nenusukus vairo į dešinę, kadangi kelias daro vingį į kairę. Susidūrimo vietoje yra kelio vingis, ten vingio pradžia žiūrint automobilio Volkswagen Passat važiavimo kryptimi. Automobilio Renault Scenic ratas buvo ties vingio į kairę pabaiga. Pavaizdavau judėjimo trajektorijas kaip automobiliai atsidūrė toje padėtyje, kurioje įvyko susidūrimas. Mano galva 16 fotonuotraukoje ties automobilio Volkswagen Passat galiniu dešiniuoju ratu buvo galinio stiklo šukė. Tikėtina, kad šio rato pėdsakas susidarė, automobiliui pasislenkant susidūrimo metu atgal. Kad automobilis buvo atblokštas, rodo tie požymiai, kad automobilio galinio lango stiklo šukės yra arčiau durelių. Aplink ratą apvestas punktyras reiškia stiklo šukes. Automobilis buvo atblokštas labai nedaug. Automobilio Volkswagen Passat vairuotojui važiuojant 50 km/h greičiu ir pamačius priešpriešais atvažiuojant automobilį, jis turėjo lėtinti greitį ir važiuoti arčiau kelio dešiniojo krašto žiūrint važiuojamojo kryptimi. Automobilių prasilenkimas pavaizduotas 22 pav. Jei būtų važiavęs 50 km/h greičiu, prasilenkimas būtų įvykęs ties šalutiniu keliuku. Apvažinėti nereikėjo, ne kliūtis buvo, čia automobilis važiavo priešpriešinėje eismo juostoje. Galėjo prasilenkti važiuodamas 50 km/h greičiu ir lėtindamas greitį, kaip galima arčiau dešinio kelio krašto ir susidūrimas nebūtų įvykęs nustatytomis aplinkybėmis. Kadangi automobilio Renault Scenic vairuotojui važiuojant ir nenusukinėjant, savaime automobilis būtų atsidūręs kelio(duomenys neskelbtini) dešinėje pusėje. Vairuotojas teigė greitį lėtino atleisdamas pedalą.
Ekspertas R. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog vedantysis ekspertas atliekant tyrimą šioje byloje buvo V. Š., tačiau jie kartu atliko tyrimą ir savo išvadas tvirtina. Tyrimas buvo atliktas naudojant patvirtinto standartinio tyrimo procedūrų aprašymus, būtent transporto priemonės judėjimo krypties režimo nustatymas pagal eismo įvykio vietos vietoje išlikusius padangų pėdsakus. Ši procedūra yra akredituotas metodas, ji taikoma Lietuvos teismo ekspertizės centre atliekant eismo įvykių tyrimus, o kita procedūra - transporto priemonės susidūrimo mechanizmo nustatymas, šis metodas nėra akredituotas, bet jis yra įteisintas mokslo centre, jis naudojamas atliekant eismo įvykių tyrimus. Eismo įvykio tyrimas pradedamas susipažįstant su pateikta rašytine bylos medžiaga, ortonuotraukomis. Pradedami aprašyti automobilio apgadinimai, kurie užfiksuoti nuotraukose, reiškia, nagrinėjama, kas kuriam automobiliui yra sugadinta, kur yra didžiausia apgadinimo lokalizacija, kaip tie apgadinimai yra išsidėstę ir lokalizuoti. Toliau pereinama prie vieno iš pagrindinių elemento, kaip ir kiekviename tyrime -pėdsakų. Pėdsakai važiuojamojoje dalyje, kurie buvo užfiksuoti nuotraukose, jie yra aprašyti nuo 6 puslapio, pateikti nuotraukų fragmentai rodyklėmis pažymėti, būtent kokie pėdsakai išnagrinėti, jie tiriamojoje dalyje aprašyti. Ką duoda pėdsakai važiuojamojoje dalyje, jų pagrindu yra nustatoma transporto priemonių susidūrimo vieta važiuojamosios dalies atžvilgiu. Nustačius transporto priemonių susidūrimo vietą, ji atvaizduota grafiškai, pavaizduota paveiksluose, o vienas iš jų 18, 19, kur pavaizduota nustatyta transporto priemonių susidūrimo vieta yra automobilių tarpusavio padėtis susidūrimo metu. Nustačius susidūrimo vietą ir automobilių padėtis susidūrimo metu, galima atlikti reiškia kompiuterinį eismo įvykį modeliavimą. Naudojant licencijuotą programą „PC Crash“ buvo atliktas eismo įvykio modeliavimas, kurtas modelis, pagal kurį nustatomi automobilių greičiai susidūrimo metu, kurie atitinka padarytas deformacijas automobiliams tiek automobilių Volkswagen, tiek Renault Scenic. Įvertinamos būtent užfiksuotos automobilių padėtys po susidūrimo, padėtys po susidūrimo ir apgadinimų mastas reiškia automobilių lokalizaciją. Įvertinant šiuos elementus buvo atliktas modeliavimas. Įvertinus tai, galima daryti išvadas kaip tie automobiliai galėjo pataikyti į tas padėtis susidūrimo metu, nes įvykus susidūrimui automobiliai pasisuko. Renault Scenic, kuris buvo pasuktas prieš laikrodžio rodyklę, padėtis, kuri užfiksuota po susidūrimo, nereiškia, kad tokioj padėty susidūrė. Atliktas modeliavimas mums duoda pagrindą, teigti, kad buvo kita padėtis susidūrimo metu ir iš to darytos išvados apie pagrindinę sąlygą ir priežastinį ryšį. Dėl užfiksuotų pėdsakų pasisakė nuo 5 puslapio, kad eismo įvykio vietos nuotraukose 11-12 paveikslėliai automobilis Renault Scenic galine dalimi ant važiuojamosios dalies asfalto dangos buvo matyti kelio skersinės krypties paslydimo pėdsakas, vedantis link šio automobilio galinio dešinio rato. Šis pėdsakas 1-13 paveikslėlyje parodytas raudona rodykle, pėdsako ryški pradžia vizualiai žiūrint buvo automobilio Renault Scenic galinių durelių apatinio kairiojo kampo projekcijai, ties automobilio Renault Scenic galiniu dešiniuoju ratu žiūrint link rato galinės dalies taip pat buvo matyti padangos pėdsakas, kuris 13 paveikslėlyje parodytas žalia rodykle. Šių pėdsakų susidarymo mechanizmas, tikėtina buvo toks: susidūrimo metu automobilio Renault Scenic galinė dalis pakilo į viršų, automobilis apie susidūrimo plokštumas virsdamas ant dešiniojo šono sukasi prieš laikrodžio rodyklę, sukimosi metu automobilio galinė dalis krito į apačią, į važiuojamosios dalies asfalto dangą, atsitrenkdamas galiniu dešiniu ratu. Tačiau atsitrenkimo metu automobilio galinė dešinės pusės rato padanga paliko pėdsaką, kuris 11-13 paveikslėlyje pažymėtas raudona rodykle. Suamortizavus šį ratą, automobilio galinė dalis vėl pakyla į viršų ir galinei daliai nusileidus ant važiuojamosios dalies, automobiliui kiek pasvirus ant dešinio šono galinio dešinio rato padanga paliko pėdsaką, kuris 13 paveikslėlyje parodytas žalia rodykle. Šiuos pėdsakus paliko padanga ir jų atliktas kompiuterinis modelis tą automobilio judėjimo mechanizmą atitinka ir patvirtina. 14 paveikslėlyje pažymėta sritis mėlynu brūkšniniu kontūru nekelia jokių abejonių, kad tai yra išsisklaidžiusios stiklo šukės. Tai, kas yra atspausdinta akte ant popieriaus, gal nėra visiškai tokios pačios kokybės, koks vaizdas yra matomas dirbant su kompiuteriu. Kompiuterio monitoriuje galima tą vaizdą prisiartinant pasižiūrėti, visgi spausdintuvas kažkiek gali tą kokybę pakeisti. Susidūrimo padėtys grafiškai pavaizduotos 19 paveikslėlyje, po paveikslu parašyta, kad susidūrimo tikėtino mechanizmo modeliavimo grafinis atvaizdas ir 1 imp indeksu pažymėto automobilio Renault padėtis susidūrimo metu, 2 imp trumpinys automobilio Volkswagen Passat susidūrimo metu, tai tos padėtys yra net pažymėtos. Koks buvo susidūrimo kampas susidūrimo metu nustatyta iš transporto priemonės sugadinimo masto, dydžio ir lokalizacijos. Didžiausi sugadinimai vyksta priklausomai nuo pačio automobilio vidinių elementų, kaip jie išdėstyti, kai kur yra stambūs, kai kur mažiau stambūs elementai, kokie agregatai ten stovi, kaip arti variklio skyriaus, kaip variklis išsidėstęs ir kiti agregatai, kurie gali sugerti smūgį ir panašiai, ir nuo pačio susidūrimo kampo. Šiuo atveju susidūrimas nėra visiškai kaktomuša, čia yra kampu ir nuo to kampo reiškia, kaip toliau transporto priemonės susidūrimo metu juda. Staigiai nesustoja, o vis tiek dar juda prieš tai buvusia trajektorija, nuo tos judėjimo trajektorijos toliau vystosi atitinkamai apgadinimų dydis ir kryptis. Tai lemia prieš susidūrimą buvusi automobilio judėjimo trajektorija. Automobilį stabdant, nebūtinai abiejų pusių ratai, palieka vienodus pėdsakus, tai reiškia važiuojamojoje dalyje gali išlikti tik vienos pusės stabdymo pėdsakas, tai irgi yra normali praktika. Jų tyrimo išvados yra logiškos, buvo atsakyta, kad Renault Scenic vairuotojo veiksmai buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti, dėl to, kad jis važiavo dalį laiko priešpriešinio eismo juosta ir sukėlė grėsmę. Dėl automobilio Volkswagen Passat vairuotojo veiksmų, dėl to, kad įvykio metu automobilio Volkswagen Passat vairuotojo veiksmai - važiavo, kaip jis nurodė, 70 kilometrų greičiu, viršijančiu leistiną maksimalų šiame kelio ruože (duomenys neskelbtini) 50 kilometrų per valandą greitį, atsiradus kliūčiai jo važiavimo krypties eismo juostoje, nusuko automobilį link kelio kairiojo krašto, dėl ko jo vairuojamas automobilis ties važiuojamosios dalies viduriu susidūrė su priešpriešais važiavusiu ir kliūtį sudariusio vairuotojo vairuojamu automobiliu Renault Scenic, kada automobilio Volkswagen Passat vairuotojui važiuojant ne didesniu kaip 50 kilometrų per valandą greičiu, jeigu laiku stabdant automobilį kaip galima arčiau kelio (duomenys neskelbtini) važiuojamosios dalies krašto, šis eismo įvykis nustatytomis aplinkybėmis nebūtų įvykęs. Šie veiksmai buvo nepriimtini ir techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu. Jeigu Volkswagen Passat vairuotojas neviršytų 50 kilometrų per valandą greičio ir nenusuktų kairiau, įvykis nebūtų įvykęs. Tokie jo veiksmai, greičio viršijimas ir nusukimas, buvo nepriimtini ir techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šiuo eismo įvykio kilimu. Tačiau Renault Scenic automobilio vairuotojo veiksmai buvo pagrindinė sąlyga, o Volkswagen Passat buvo nepriimtini ir techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį. Atstumai 1.70 m ir 1.40 m yra padėtys užfiksuotos po susidūrimo, o susidūrimo metu Renault Scenic dešiniojo šono buvo toliau negu 1.70 priekinio dešinio rato. Jo pateiktos išvados nepakeistų atstumų iki susidūrimo paskaičiavimas, nes tai yra grafiškai pavaizduota. Automobilis Renault po susidūrimo sukosi prieš laikrodžio rodyklės sukimosi kryptį. Nuo susidūrimo padėties iki galutinės padėties užfiksuotos po eismo įvykio automobiliui Renault Scenic šiek tiek pajudėjus į priekį ir pasisukus prieš laikrodžio rodyklės sukimosi kryptį, jis atsidūrė į tą padėtį. Kaip jau pasisakė, susidūrė labiau kairė priekinė automobilio Renault Scenic dalis ir kampu išsidėstęs Volkswagen Passat. Kito eksperto tyrimo ekspertai nenagrinėja ir nekomentuoja.
Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir bausmės skyrimas
Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Kvalifikuojant veiką pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką – konkretų kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimą (pažeidimus) ir jo padarinius, bet ir priežastinį ryšį tarp jų. Išvada apie priežastinio ryšio buvimą tarp padarytų KET pažeidimų ir kilusių padarinių daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė KET reikalavimus, o kai pažeidimus padaro keli eismo dalyviai – kurio eismo dalyvio veika yra priežastiniu ryšiu susijusi su eismo įvykiu ir jo metu kilusiais padariniais.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad svarbus priežastinio ryšio nustatymo etapas kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo bylose yra būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymas. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymo esmė – nustatyti, kurio eismo dalyvio padarytas kelių eismo taisyklių pažeidimas buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Ji nustatoma modeliuojant situaciją taip, kad paeiliui eliminuojamas vieno iš eismo dalyvių padarytas taisyklių pažeidimas, paliekant kito dalyvio KET pažeidimą ir sprendžiant, ar tokiu atveju kiltų eismo įvykis su atsiradusiais padariniais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-127/2010, 2K-578/2011, 2K-228-303/2015).
Teismų praktikoje neretai tik vieno eismo dalyvio KET pažeidimas pripažįstamas eismo įvykio priežastimi, o kito eismo dalyvio KET pažeidimas, nors ir turėjęs įtakos eismo įvykiui kilti, vertinamas kitaip. Toks vertinimas galimas, kai tik vieno eismo dalyvio KET pažeidimas pripažįstamas būtina eismo įvykio kilimo sąlyga (kartais ji įvardijama kaip pagrindinė ar dėsninga sąlyga), o kito eismo dalyvio padarytas pažeidimas, tokiu nelaikomas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-297/2009, 2K-95-222/2017, 2K-204-895/2018, 2K-309-699/2018).
Kaltinamasis A. R. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad eismo įvykio kilimą išprovokavo kito automobilio vairuotojas P. M., nes prieš eismo įvykį važiavo priešpriešine eismo juosta, tai yra jo eismo juosta, dėl ko jis, siekdamas išvengti susidūrimo kaktomuša, pasuko savo automobilį į priešpriešinę eismo juostą, tačiau tuo pat metu P. M. taip pat pasuko į savo eismo juostą, atstumas buvo likęs per mažas, jis ėmė stabdyti, tačiau susidūrimo nebeišvengė. Sutinka, kad jis taip pat yra kaltas dėl kilusio eismo įvykio, nes privalėjo važiuoti arčiau dešiniojo savo važiuojamosios kelio dalies krašto, ir taip būtų išvengęs susidūrimo, tačiau negalėjo numanyti kito automobilio vairuotojo ketinimų. Nesuprato, kodėl kitas vairuotojas, posūkyje išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą, nematė jo ir laiku nepasitraukė iš jo važiuojamosios eismo juostos.
Kaltinamasis P. M. savo kaltės nepripažino ir parodė, jog jis visą laiką važiavo savo eismo juosta, posūkyje nebuvo išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą. Matomumas buvo geras, kelio danga buvo sausa. Nežino iš kur staiga jo eismo juostoje atsirado A. R. vairuojamas automobilis, kai pamatė kitą automobilį, atstumas buvo nedidelis, jis nespėjo niekaip sureaguoti ir jie susidūrė beveik priekiais. Jis nestabdė, jokių veiksmų neatliko. Jis visą laiką važiavo arčiau dešinio kelkraščio, tai A. R. išvažiavo į jo eismo juostą ir sukėlė eismo įvykį. Tai, kad jis neprigirdi, vairuoti jam netrukdo.
Siekiant nustatyti dėl kurio iš vairuotojų veiksmų įvyko eismo įvykis, buvo atliktas eismo įvykio tyrimas ir gautos specialisto išvados, kuriomis buvo nustatyta, jog šio eismo įvykio kilimą techniniu požiūriu sąlygojo abiejų transporto priemonių vairuotojų veiksmai, - prieš pat susidūrimą nevažiavo važiuojamosios dalies dešiniosiomis pusėmis arčiau savo judėjimo krypčių dešiniųjų važiuojamosios dalies kraštų, nepaliko saugų eismą prasilenkiant galinčio užtikrinti šoninio tarpo ir susidūrė (2 t., b. l. 60-68; 73-77). Kaltinamasis P. M. nesutiko su šia išvada, kreipėsi į UAB „Impulsana Joint-Stock Company“ ekspertą V. M. ir ekspertas pateikė ekspertizės išvadą Nr. 2025-26, kuria buvo konstatuota, jog šio eismo įvykio kilimo pagrindine priežastimi buvo „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo techniniu požiūriu nepriimtini veiksmai – prieš pat susidūrimą važiavo priešpriešine eismo juosta, kuria artėjo automobilis „Renault Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir su juo susidūrė. Automobilio „Renault Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo veiksmai – prieš pat eismo įvykį važiavo didesniu, nei minimalus saugus, šoniniu intervalu nuo dešinio važiuojamosios dalies krašto, neturėjo priežastinio ryšio su buvusio eismo įvykio kilimu (2 t., b. l. 78-92).
Kadangi gautos specialisto išvados Nr. 11Š-149(24) ir Nr. 11Š-7(25), prieštaravo 2025-04-22 UAB „Impulsana Joint-Stock Company“ eksperto V. M. išvadai Nr. 2025-26, siekiant panaikinti prieštaravimus, bei atsižvelgiant į tai, kad neaiškus eismo įvykio mechanizmas, taip pat siekiant nustatytai kurio eismo įvykio dalyvių veiksmai buvo pagrindinė sąlyga kilti šiam eismo įvykiui, buvo paskirta komisijinė eismo įvykio ekspertizė.
Kaip jau buvo pasisakyta, Lietuvos Teismo ekspertizės centro (toliau ir LTEC) komisijinės eismo įvykio ekspertizės aktu Nr. 11-1604(25) nustatyta, jog automobilio „RENAULT Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo veiksmai, - priešpriešinio prasilenkimo su automobiliu „VOLKSWAGEN Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), metu kelio (duomenys neskelbtini) vingyje į kairę važiavo važiuojamosios dalies kaire puse, sukeldamas grėsmę eismo saugumui ir sudarydamas kliūtį automobilio „VOLKSWAGEN Passat“ vairuotojui, - buvo nepriimtini ir techniniu požiūriu sudarė pagrindinę sąlygą šiam eismo įvykiui kilti. Automobilio „VOLKSWAGEN Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo veiksmai, - važiavo, kaip jis nurodė 70 km/h greičiu, t. y. viršijančiu leistiną maksimalų šiame kelio (duomenys neskelbtini) ruože 50 km/h greitį, atsiradus kliūčiai jo važiavimo krypties eismo juostoje, nusuko automobilį link kelio kairiojo krašto, dėl ko jo vairuojamas automobilis ties važiuojamosios dalies viduriu susidūrė su priešpriešais važiavusio ir kliūtį sudariusio vairuotojo vairuojamu automobiliu „RENAULT Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kada automobilio „VOLKSWAGEN Passat“, vairuotojui važiuojant nedidesnių kaip 50 km/h greičiu ir laiku stabdant automobilį kaip galima arčiau kelio (duomenys neskelbtini) važiuojamosios dalies krašto, šis eismo įvykis nustatytomis aplinkybėmis nebūtų įvykęs, - buvo nepriimtini ir techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu (2 t., b. l. 164-180).
Teisiamojo posėdžio metu ekspertai V. Š. ir R. M. labai detaliai pagrindė savo ekspertizės išvadas, nurodydami, jog buvo atidžiai išanalizuota eismo įvykio schema, eismo įvykio metu ir po to darytos nuotraukos, įvertinti automobilių sugadinimai vertinant automobilių modelius ir konstrukcijas, nes skirtingi automobiliai tomis pačiomis sąlygomis apgadinami skirtingai, toliau įvertintos automobilių padėtys po susidūrimo, palikti ratų pėdsakai, sudužusių detalių ir dalių pasklidimas, po ko mokslinių programų pagrindu, naudojant licencijuotą programą „PC Crash“, buvo modeliuojamos automobilių padėtys iki susidūrimo ir jų važiavimo trajektorija. Kaip paaiškino abu ekspertai, nekyla abejonė, jog P. M. vairuojamas automobilis „RENAULT Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą, tačiau prieš pat susidūrimą stengėsi grįžti į savo eismo juostą, todėl jo veiksmai ir buvo pripažinti pagrindine sąlyga šiam eismo įvykiui kilti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas neturi pagrindo netikėti LTEC pateiktu komisijinės eismo įvykio ekspertizės aktu, nes ekspertai turi didelę eismo įvykių tyrimų patirtį, vadovavosi moksliniais metodais, tyrė nuotraukas pateiktas skaitmeniniu būdu, kurių kokybė geresnė ir daug didesnė tikimybė nustatyti visus reikšmingus tyrimui pėdsakus.
Ekspertas V. M. tyrimą atliko iš pateiktos popierinės baudžiamosios bylos medžiagos, kuri nėra tokia informatyvi. Ekspertas V. M. pėdsakus, kuriais LTEC ekspertai rėmėsi, atlikdami tyrimą, neigė juos iš viso esant, o kitus nuotraukose matomus objektus, laikė reikšmingais pėdsakais.
Teisiamojo posėdžio metu LTEC ekspertai V. Š. ir R. M. konstruktyviai ir išsamiai pagrindė, kokie pėdsakai yra užfiksuoti jų atlikto tyrimo metu, koks jų susidarymo mechanizmas ir kokia jų sąsaja su eismo įvykiu. Kaip jau buvo pasisakyta, teismui nekelia abejonės komisijinės eismo įvykio ekspertizės išsamumas ir patikimumas, todėl tai laikytina esminiu įrodymų šioje baudžiamojoje byloje, atskleidžiančiu eismo įvykio kilimo mechanizmą ir nustatančiu, kurio eismo dalyvio padarytas kelių eismo taisyklių pažeidimas buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga.
Nors kaltinamasis P. M. neigė, kad buvo išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą ir visą laiką važiavo savo važiuojamąja juosta, o A. R. vairuojamas automobilis staiga atsirado prieš jį, jo važiuojamojoje juostoje, tačiau tai nepaaiškina, kodėl kaltinamasis P. M. nematė kliūties savo eismo juostoje, be to, susidūrimas įvyko ne kaktomuša, o kampu, kas patvirtina kaltinamojo A. R. parodymus, jog jis staiga pasuko į priešpriešinę eismo juostą, o tam turėjo būti priežastis (šiuo atveju kliūtis jo važiuojamoje kelio dalyje). Be to, susidūrimas ir įvyko ne P. M. važiavimo kryptimi jo kelio eismo juostoje, o ties kelio vidurio linija (nors ji ir nepaženklinta) ir labiau nukentėjo abiejų automobilių kairė priekinė dalis. Nors kaltinamojo P. M. gynėjas atliko LTEC ekspertizės akto analizę (3 tomas, b. l. 29-33) ir teigė, jog dalis LTEC akte nurodytų pėdsakų, nėra pėdsakai, o galimai saulės atspindžiai nuo stiklo šukių ar kitų transporto priemonių, tačiau tai laikytina gynybine klaidinančia pozicija, nes jeigu laikyti, kad pėdsakas po RENAULT Scenic automobiliu yra saulės spindulio atspindys (3 tomas, b. l. 29, 13 pav.), tai toks geltonomis rodyklėmis pažymėtas spindulio lūžis net fizikine prasme neįmanomas, o ir jo (vadinamo atspindžio) forma visiškai kitokia. Teismo nuomone, gynėjo analizė nepagrįsta.
P. M. tvirtino, jog jo keleivės gali paliudyti, jog jis važiavo tinkamai, savo eismo juosta ir nevinguriavo po kelią. Tačiau teisiamojo posėdžio metu apklaustos nukentėjusiosios, kurios važiavo kartu su P. M., labiau žiūrėjo pro langą, negu stebėjo kelią. Nukentėjusioji S. J., kuri sėdėjo automobilio gale, dešinėje pusėje, nematė priešais atvažiuojančio automobilio ir kokiu būdu automobiliai susidūrė, tik pajuto smūgį. Nukentėjusioji J. R. parodė, jog sėdėjo priekyje, šalia vairuotojo, mano, jog važiavo dešine puse. Buvo įkalnė. Nematė priešais atvažiuojančios mašinos, ji atsirado staiga ir įvyko smūgis. Nukentėjusioji I. V. parodė, jog sėdėjo automobilio gale, už vairuotojo, žiūrėjo pro savo langelį, matė, kad arti kelkraščio važiavo, kas leistų daryti išvadą, jog P. M. važiavo priešpriešine eismo juosta. Paminėti nukentėjusiųjų parodymai yra prieštaringi, nėra patikimi, nes realiai jos nebuvo susikoncentravusios į kelią, todėl teismas negali jais remtis.
Žemesnės instancijos teismas
Bylos nagrinėjimo metu kaltinamojo P. M. gynėjas savarankiškai apžiūrėjo kelio ruožą, kuriame įvyko eismo įvykis ir pateikė nuotraukas (5 tomas b. l. 34-37). Teismas šias nuotraukas pridėjo prie bylos medžiagos, kaip nuotraukas, leidžiančias susidaryti bendrą vaizdą apie kelio vingius, nuokalnes ir įkalnes. Teismas nesiremia nuotraukose nurodytais kelio atstumais iki eismo įvykio vietos, nes nėra patikimų duomenų, jog jie teisingi. Tačiau vertinant aplinkybę, jog automobiliai susidūrė ties įvažiavimu į sodybą, kuris matomas šiose nuotraukose, galima iš nuotraukų matyti, kad žiūrint A. R. važiavimo kryptimi matomas pakankamai ilgas kelio ruožas ir posūkis (5 tomas, b. l. 34-35). Žiūrint kaltinamojo P. M. važiavimo kryptimi, matomas kelio vingis ir įkalnė (5 tomas, b. l. 36). Teismas atsisakė tenkinti P. M. gynėjo prašymą atlikti matomumo eksperimentą, nes kaltinamųjų parodymai priešingi, kaltinamasis P. M. neigia važiavęs priešpriešine eismo juosta, todėl tikrinti ką ir kokiu atstumu vairuotojai matė (galėjo matyti), netenka prasmės.
Įvertinus kaltinamųjų parodymus, nukentėjusiųjų parodymus, įvykio vietos apžiūros metu nustatytas aplinkybes, transporto priemonių apžiūros protokolus, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadas, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės akto išvadas, LTEC specialisto išvadas, LTEC ekspertizės akto išvadas ir ekspertų parodymus, teismui nekyla abejonė, jog dėl šio eismo įvykio kalti abu kaltinamieji.
Ištirti įrodymais leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog kaltinamojo P. M., kuris vairavo automobilį „RENAULT Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), veiksmai, - priešpriešinio prasilenkimo su automobiliu „VOLKSWAGEN Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), metu kelio(duomenys neskelbtini) vingyje į kairę važiavo važiuojamosios dalies kaire puse, sukeldamas grėsmę eismo saugumui ir sudarydamas kliūtį automobilio „VOLKSWAGEN Passat“ vairuotojui, - buvo nepriimtini ir techniniu požiūriu sudarė pagrindinę sąlygą šiam eismo įvykiui kilti. Kaltinamojo P. M. veika, kvalifikuota teisingai pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, nes jis vairuodamas automobilį "Renault Scenic", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 119 punktuose numatytus reikalavimus: nesilaikė eismo dalyviui privalomų laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, kad nebūtų sukeltas pavojus kitų eismo dalyvių saugumui bei turtui (KET 9 p.), privalėdamas važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto (KET 119), priešpriešinio prasilenkimo su automobiliu "Volswagen Passat", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamu A. R., metu, kelio(duomenys neskelbtini) vingyje į kairę, važiavo važiuojamosios dalies kaire puse, sukeldamas grėsmę eismo saugumui ir sudarydamas kliūtį automobilio "Volswagen Passat", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojui bei su juo susidūrė, t. y. įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilio "Volswagen Passat" vairuotojui A. R., taip pat J. R., I. V., S. J. padaryti nesunkūs sveikatos sutrikdymai.
Kaltinamojo A. R., kuris vairavo automobilį „VOLKSWAGEN Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), veiksmai, - važiavo 70 km/h greičiu, t. y. viršijančiu leistiną maksimalų šiame kelio(duomenys neskelbtini) ruože 50 km/h greitį, atsiradus kliūčiai jo važiavimo krypties eismo juostoje, nusuko automobilį link kelio kairiojo krašto, dėl ko jo vairuojamas automobilis ties važiuojamosios dalies viduriu susidūrė su priešpriešais važiavusio ir kliūtį sudariusio vairuotojo vairuojamu automobiliu „RENAULT Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kada automobilio „VOLKSWAGEN Passat“, vairuotojui važiuojant nedidesniu kaip 50 km/h greičiu ir laiku stabdant automobilį kaip galima arčiau kelio (duomenys neskelbtini) važiuojamosios dalies krašto, šis eismo įvykis nustatytomis aplinkybėmis nebūtų įvykęs, - buvo nepriimtini ir techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu. Kaltinamojo A. R. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 8281 straipsnio 1 dalį, nes jis, vairuodamas automobilį "Volswagen Passat", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 119, 127 ir 128 punktuose numatytus reikalavimus: nesilaikė eismo dalyviui privalomų laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, kad nebūtų sukeltas pavojus kitų eismo dalyvių saugumui bei turtui (KET 9 p.), privalėdamas važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto (KET 119 p.), važiavo 70 km/h greičiu, t. y. viršijančiu leistiną maksimalų šiame kelio ruože 50 km/h greitį (KET 127 p.), atsiradus kliūčiai jo važiavimo krypties eismo juostoje, privalėdamas sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams (KET 128 p.), nusuko automobilį link kelio kairiojo krašto, dėl ko ties važiuojamosios dalies viduriu susidūrė su priešpriešais važiavusiu ir kliūtį sudariusio vairuotojo P. M. vairuojamu automobiliu "Renault Scenic", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. įvyko eismo įvykis, kurio metu J. R., S. J. ir I. V. padaryti nesunkūs sveikatos sutrikdymai.
Kaltinamojo A. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas bausmę A. R., teismas atsižvelgia į tai, kad padarytas neatsargus nusikaltimas, kaltinamasis yra jauno amžiaus, nusikalto pirmą kartą, dirba, savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi, todėl jam skirtina sankcijoje numatyta bausmės rūšis – bauda, mažesnė negu straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis (BK 55 straipsnis, 61 straipsnio 2 dalis).
A. R. transporto priemonę vairavo blaivus, dirba, teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga darbinei veiklai, todėl jam neskirtina baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.
Kaltinamojo P. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas bausmę P. M., teismas atsižvelgia į tai, kad padarytas neatsargus nusikaltimas, kaltinamasis nusikalto pirmą kartą, nėra nustatyta atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kaltinamasis yra pensininkas, garbaus amžiaus, todėl jam neskirtini viešieji darbai ir bauda, o skirtina sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, paskiriant įpareigojimą dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 55 straipsnis, 61 straipsnio 2 dalis, 48 straipsnio 2 dalis, 4 dalis 1 punktas).
Prokuroras prašė skirti P. M. baudžiamojo poveikio priemonę uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.
Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Kaip nustatyta šioje byloje, kaltinamasis P. M. transporto priemonę vairavo blaivus, dėl kilusio eismo įvykio iš dalies atsakingas ir kito automobilio vairuotojas, pats bylos procesas jau turėjo pakankamai neigiamą emocinį poveikį, todėl yra pagrindas manyti, kad bausmės paskirtis bus įgyvendinta neskiriant baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.
Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir BPK) 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). Taigi atsakyti už padarytą žalą baudžiamojoje byloje gali kaltinamasis ir (ar) už jo veiką materialiai atsakingi asmenys, kurie pagal įstatymą privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą (BPK 109 straipsnis, 111 straipsnio 1 dalis). Kaltinamųjų eismo įvykio metu vairuotų automobilių valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, draudimo sutartys buvo sudarytos su ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ (1 t., b. l. 71-72), todėl ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ pripažinta šioje byloje civiline atsakove (1 t., b. l. 1 t., b. l. 185-198).
Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (redakcija nuo 2023-12-19) (toliau ir TPVCAPDĮ) 11 straipsnis nustato, jog Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 6 450 000 eurų dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 300 000 eurų dėl žalos turtui.
Nukentėjusioji J. R. pareiškė civilinį ieškinį 6000 Eur sumai neturtinei žalai atlyginti ir 270,57 Eur turtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 97). Nurodė, jog pirko įvairius vaistus ir tepalus už 170,57 Eur, taip pat eismo įvykio metu įskilo jos mobilaus ryšio telefono stiklas, kurio vertė 50 Eur ir sudužo akiniai nuo saulės, kurių vertė 50 Eur. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji palaikė savo ieškinį ir paaiškino, kad dėl patirto dešinio raktikaulio lūžio ji iki šiol patiria skausmus ir nepatogumus, Buvo įdėta plokštelė, bet neprigijo, todėl išėmė lauk. Turėjo daryti trečią operaciją, dėti jos pačios kaulą, bet ji nebeleido, taip ir yra nesugijusi. Tai atsiliepė visai sveikatai, blogai naktimis miega. Sunku valdyti dešinę ranką, skauda naktimis. Draudimo bendrovė paskaičiavo neturtinės žalos atlyginimui 5000 Eur, bet išmokėjo tik 2500 Eur. Taip pat išmokėjo tik 45 Eur už vaistus. Nukentėjusioji sutiktų su paskaičiuota neturtinės žalos suma, prašo priteisti likusią neišmokėtą sumą.
Civilinė atsakovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ pateikė informaciją dėl pareikšto ieškinio, nurodė, kad draudimo bendrovė nukentėjusiajai išmokėjo 50 procentų paskaičiuotos žalos sumos, t. y. išmokėjo 2500 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 45,24 Eur turtinės žalos atlyginimui (1 t., b. l. 185).
Iš nukentėjusiosios J. R. pateiktų kvitų (1 t., b. l. 83-84), matyti, jog laikotarpiu nuo 2024 m. liepos 16 d. iki 2024 m. gruodžio 19 d. vaistams ji išleido 170,57 Eur. Matyti, jog buvo pirkti nuskausminamieji, raminamieji, lašelinės sistemos, tirpalai lašinimui, tepalai, papildai. Įvertinus patirtus sužalojimus, nekyla abejonė, jog šie vaistai ir medicinos priemonės nukentėjusiajai buvo reikalingi ir ji patyrė 170,57 Eur turtinę žalą. Žala yra pagrįsta, todėl priteistina iš civilinės atsakovės. Civilinė atsakovė sumokėjo turtinės žalos atlyginimui 45,24 Eur, todėl J. R. iš civilinės atsakovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ priteistina turtinės žalos atlyginimui 125,33 Eur (170,57 – 45,24 ? 125,33). Civilinis ieškinys dalyje dėl telefono ir saulės akinių sugadinimo nepagrįstas įrodymais, todėl netenkinamas.
Pagal civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Aptariamo straipsnio antrojoje dalyje, be kita ko, nurodyti ir kriterijai, kuriais remiantis nustatomas priteistinos neturtinės žalos dydis. Taigi teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, ir argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus.
Civilinė atsakovė nukentėjusiajai J. R. paskaičiavimo neturtinę žalą 5000 Eur, tačiau išmokėjo puse šios sumos, atsižvelgiant į kaltinamųjų poziciją. Nukentėjusioji J. R. teisiamojo posėdžio metu sutiko, jog jai būtų atlyginta 5000 Eur neturtinė žala. Įvertinus šias aplinkybes, pripažintina, jog nukentėjusiajai yra padaryta neturtinė žala 5000 Eur, kurią privalo atlyginti civilinė atsakovė. Kadangi civilinė atsakovė yra sumokėjusi nukentėjusiajai 2500 Eur, todėl iš civilinės atsakovės priteistina nukentėjusiajai J. R. 2500 Eur neturtinės žalos atlyginimui (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.254 straipsnis, 6.263 straipsnis, 6.987 straipsnis, BPK 109 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis, TPVCAPDĮ 11, 16 straipsniai).
Nukentėjusioji I. V. pareiškė civilinį ieškinį 8000 Eur sumai neturtinei žalai atlyginti ir 282,53 Eur turtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 126). Nurodė, jog jai lūžo dešinė ranka ir koja. Buvo atliktos dvi operacijos. Dvi savaites gulėjo Klaipėdos ligoninėje. Namuose 3 mėnesius gulėjo lovos režime, vyras ją prižiūrėdavo, ateidavo socialinės darbuotojos. Ranka paskauda, neturi jėgos, negali sunkiai kelti. Dešinė buvo jos pagrindinė ranka. Vaikščioti sunku, atsitūpti ir atsiklaupti negali. Patyrė 171,21 Eur žalą už vaistus, higienos priemones, 111,32 Eur buvo nuskaityti iš pensijos už slaugą į namus. Draudimo bendrovė sumokėjo 1875 neturtinės žalos ir 104,76 turtinei žalai. Nukentėjusioji palieka spręsti teismui dėl civilinio ieškinio dydžio.
Civilinė atsakovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ pateikė informaciją dėl pareikšto ieškinio, nurodė, kad draudimo bendrovė nukentėjusiajai išmokėjo 50 procentų paskaičiuotos žalos sumos. Nustatė jog nukentėjusiajai I. V. padaryta 5000 Eur neturtinė žala, tačiau atsižvelgiant į tai, jog ji važiavo neprisisegusi saugos diržo, kas lėmė didesnės žalos atsiradimą, sumažino paskaičiuotą sumą 25 procentais ir laikė, jog atlygintina neturtinė žala yra 3750 Eur. Išmokėjo 1875 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 104,76 Eur turtinės žalos atlyginimui (1 t., b. l. 185).
Iš nukentėjusiosios I. V. pateiktų sąskaitų-faktūrų (1 t., b. l. 112-114), matyti, jog už pagalbą į namus ji sumokėjo 111,32 Eur, taip pat akivaizdu, jog gydantis tris mėnesius lovos rėžime buvo reikalingi medikamentai, higienos priemonės, todėl prašoma priteisti 171,21 Eur suma tikrai atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus ir tikrai nėra per didelė, todėl yra pagrįsta. Teismas pripažįsta, jog dėl to, jog nukentėjusioji važiavo neprisisegusi saugos diržo, jos pačios neatsargumas lėmė didesnės žalos atsiradimą, todėl sutiktina, jog 25 procentais turėtų būti mažintina priteistina turtinė žala. Civilinė atsakovė sumokėjo turtinės žalos atlyginimui 104,76 Eur, todėl I. V. iš civilinės atsakovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ priteistina turtinės žalos atlyginimui 107,14 Eur (282,53 – 25 proc. ? 211,90. 211,90 – 104,76 ? 107,14).
Civilinė atsakovė nukentėjusiosios I. V. patirtą neturtinę žalą įvertino 5000 Eur, tačiau dėl aukščiau paminėtų priežasčių paskaičiuotą sumą sumažino 25 procentais ir nustatė, jog atlygintina neturtinė žala yra 3750 Eur. Išmokėjo puse šios sumos - 1875 Eur, atsižvelgiant į kaltinamųjų poziciją. Nukentėjusioji I. V. teisiamojo posėdžio metu paliko teismui spręsti dėl neturtinės žalos dydžio. Esminis ir lemiamas kriterijus, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, yra nusikalstama veika nukentėjusiajam sukelti padariniai. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusiojo gyvenimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68/2008, 2K-429/2013, 2K-331-976/2018, 2K-70-458/2020). Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kančia nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susijusios su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68/2008, 2K-429/2013, 2K-125-697/2018). Iš bylos medžiagos nustatyta, jog I. V. padarytas dešinio žastikaulio skeveldrinis lūžis, dešinio blauzdikaulio išorinio krumplio lūžis, ji patyrė rankos ir kojos operacijas, patiria ilgalaikį fizinį ir emocinį skausmą, tiek rankos, tiek kojos funkcijos nėra atsistačiusios, reikalingos reabilitacijos procedūros. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, į nukentėjusiosios amžių, visiško pagijimo tikimybė yra abejotina. Įvertinus šias aplinkybes bei į teismų formuojama praktika analogiškose bylose, pripažintina, jog nukentėjusiajai yra padaryta neturtinė žala 6000 Eur. Taip pat atsižvelgtina ir į tai, jog nukentėjusioji važiavo neprisisegusi saugos diržo, kas galimai padidino atsiradusią žalą, todėl ši suma mažintina 25 procentais ir laikytina, kad nukentėjusiajai padaryta neturtinė žala yra 4500 Eur, kurią privalo atlyginti civilinė atsakovė. Civilinė atsakovė yra sumokėjusi nukentėjusiajai 1875 Eur, todėl iš civilinės atsakovės priteistina nukentėjusiajai I. V. 2625 Eur neturtinės žalos atlyginimui (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.254 straipsnis, 6.263 straipsnis, 6.987 straipsnis, BPK 109 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis, TPVCAPDĮ 11, 16 straipsniai).
Nukentėjusioji S. J. pareiškė civilinį ieškinį 10 000 Eur sumai neturtinei žalai atlyginti ir 400 Eur turtinei žalai atlyginti, taip pat prašo priteisti penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio priėmimo iki visiško žalos atlyginimo (1 t., b. l. 146-150). Nukentėjusioji nurodė, jog jai dvejose vietose lūžo ranka, lūžo raktikaulis, šlaunikaulis, akis buvo iškritusi. Atliko tris operacijas. Du mėnesius kasdien į akį buvo lašinami antibiotikai. Du mėnesius slaugos namuose išgulėjo vien tik ant nugaros. Dabar vartoja vaistus nuo galvos svaigimo ir nemigos, lašinasi vaistus į akį. Šiek tiek pradėjo ta akimi matyti. Niekas į pradinę padėtį neatsistatė, tik šiek tiek pagerėjimą jaučia. Reikalinga reabilitacija, masažai. Ėjo į reabilitaciją, visur reikėjo primokėti. Netektas dalyvumo lygis 80%, tai susiję su eismo įvykio metu patirtais sužalojimais, iki to buvo sveika. Dalyvumo lygis nustatytas 2 metams. Draudimo bendrovė sumokėjo 2250 neturtinės žalos ir 150,78 Eur turtinei žalai atlyginti.
Civilinė atsakovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ pateikė informaciją dėl pareikšto ieškinio (1 t., b. l. 185) ir rašytinius paaiškinimus (4 t., b. l. 149-153), nurodė, kad draudimo bendrovė nukentėjusiajai išmokėjo 50 procentų paskaičiuotos žalos sumos, t. y. išmokėjo 2250 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 150,78 Eur turtinės žalos atlyginimui. Neturtinės žalos dydį paskaičiavo atsižvelgiant į teismų praktiką analogiškose bylose. Draudikas laiko, kad nukentėjusiosios patirta neturtinė žala yra 6000 Eur. Atsižvelgiant, kad nukentėjusioji nesegėjo saugos diržo, konstatuotinas paties nukentėjusiojo neatsargumas, kuris padėjo žalai atsirasti, todėl žalos atlyginimas mažintinas 25 procentais ir nukentėjusiajai paskaičiuota neturtinė žala 4500 Eur. Dėl turtinės žalos atlyginimo paaiškino, jog draudikas yra paskaičiavęs kompensuoti 402,07 Eur už vaistus ir 25 procentais sumažinęs atlygintiną sumą dėl nesegėto diržo apskaičiavo, jog atlygintina suma yra 301,60 Eur. Draudikas 150,78 Eur jau yra sumokėjęs ir sutinka atlyginti likusią 150 Eur sumą. Dėl daiktų sugadinimo ieškinys yra nepagrįstas, nepateikti įrodymai (sugadinti daiktai), todėl mano, jog ieškinys šioje dalyje nepagrįstas.
Iš nukentėjusiosios S. J. pateiktų kvitų (1 t., b. l. 151-167), taip pat draudiko paaiškinimų ir gydymo išlaidų vertinimo (4 t., b. l. 149-155) laikytina, jog civilinis atsakovas teisingai paskaičiavo nukentėjusiosios patirtas gydymo išlaidas 301,60 Eur, dalį šios sumos atlygino, todėl S. J. iš civilinės atsakovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ priteistina turtinės žalos atlyginimui 150 Eur. Civilinis ieškinys dalyje dėl 250 Eur priteisimo už daiktų sugadinimą nepagrįstas įrodymais, todėl netenkinamas.
Civilinė atsakovė nukentėjusiajai S. J. paskaičiavimo neturtinę žalą 4500 Eur ir išmokėjo puse šios sumos - 2250 Eur, atsižvelgiant į kaltinamųjų poziciją. Nukentėjusioji S. J. ir jos atstovas teisiamojo posėdžio metu palaikė civilinį ieškinį ir prašė priteisti 10000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kaip jau buvo pasisakyta, esminis ir lemiamas kriterijus nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, yra nusikalstama veika nukentėjusiajam sukelti padariniai ir tai turi būti vertinama individuliai, o ne formaliai tik atsižvelgiant į padaryto sužalojimo sunkumo laipsnį. Kaip matyti šioje baudžiamojoje byloje yra trys nukentėjusios ir visoms nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nors padariniai yra labai skirtingi. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog S. J. padaryta kraujosruva dešinės akies vokuose ir periorbitaliai, kraujosruva dešinės akies obuolio junginėje, trauminė dešinės akies vyzdžio midriazė (trauminis išsiplėtimas), dešinės akies obuolio dislokacija į išorę ir nedaug priekį, dešinės akiduobės užpakalinės ir apatinės sienelių lūžis; poodinės kraujosruvos kairio peties ir kairio klubo srityse; poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu kairiajame kelyje; kairio raktikaulio kūno vidurinio 1/3 skeveldrinis lūžis; kairio šlaunikaulio išnirimas su šlaunikaulio galvos ir gūžduobės lūžiais; kairio alkūnkaulio kūno apatinio 1/3 lūžis. Nukentėjusioji patyrė tris operacijas, ilgą stacionarinį ir reabilitacinį gydymą, nuolatinius fizinius skausmus, nepatogumus, emocinius išgyvenimus dėl prarasto regėjimo dešiniąja akimi (1 t., b. l. 168-175), jai dvejiems metams nustatytas tik 20 procentų dalyvumo lygis (1 t., b. l. 176-178). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, taip pat į nukentėjusiosios amžių, visiško pagijimo tikimybė yra abejotina. Įvertinus teismų formuojamą praktiką analogiškose bylose bei individualias šioje byloje nustatytas aplinkybes, pripažintina, jog nukentėjusiajai yra padaryta neturtinė žala 9000 Eur. Taip pat atsižvelgtina ir į tai, jog nukentėjusioji važiavo neprisisegusi saugos diržo, elgėsi neatsargiai, kas padėjo atsirasti žalai, todėl ši suma mažintina 25 procentais ir laikytina, kad nukentėjusiajai padaryta neturtinė žala yra 6750 Eur, kurią privalo atlyginti civilinė atsakovė. Civilinė atsakovė yra sumokėjusi nukentėjusiajai 2250 Eur, todėl iš civilinės atsakovės priteistina nukentėjusiajai S. J. 4500 Eur neturtinės žalos atlyginimui (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.254 straipsnis, 6.263 straipsnis, 6.987 straipsnis, BPK 109 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis, TPVCAPDĮ 11, 16 straipsniai).
Taip pat iš civilinės atsakovės priteistinos nukentėjusiajai S. J. 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 4650 Eur sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo šioje dalyje visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).
Nukentėjusiosios S. J. patirtos atstovavimo išlaidos 300 Eur už suteiktą antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje (5 t., b. l. 20-23) pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos lygiomis dalimis iš kaltinamųjų (BPK 106 straipsnio 2 dalis).
Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: automobilis "Renault Scenic", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas savininko P. M. nuosavybėje; automobilis "Volswagen Passat", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paliktinas savininko A. R. nuosavybėje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Skaitmeninės laikmenos, esančios voke prie baudžiamosios bylos 4 tomo viršelio, paliktinos prie baudžiamosios bylos, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
A. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 30 MGL dydžio, t. y. 1500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų Eur) baudą.
Iki nuosprendžio vykdymo palikti galioti A. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Kaltinamajam A. R. išaiškinti, kad jis privalo sumokėti paskirtą 1500 Eur baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, įmokos kodas 6801, per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai.
P. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje ir paskirti laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Iki nuosprendžio vykdymo P. M. palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Nukentėjusiosios J. R. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš civilinės atsakovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, įmonės kodas 304080146, J. R. naudai 125,33 Eur (vieną šimtą dvidešimt penkis Eur 33 ct) turtinės žalos atlyginimui ir 2500 (du tūkstančius penkis šimtus Eur) neturtinės žalos atlyginimui.
Nukentėjusiosios I. V. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš civilinės atsakovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, įmonės kodas 304080146, I. V. naudai 107,14 Eur (vieną šimtą septynis Eur 14 ct) turtinės žalos atlyginimui ir 2625 (du tūkstančius šešis šimtus dvidešimt penkis Eur) neturtinės žalos atlyginimui.
Nukentėjusiosios S. J. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš civilinės atsakovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, įmonės kodas 304080146, S. J. naudai 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt Eur) turtinės žalos atlyginimui ir 4500 (keturis tūkstančius penkis šimtus Eur) neturtinės žalos atlyginimui bei 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 4650 Eur sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo šioje dalyje visiško įvykdymo.
Nukentėjusiosios S. J. patirtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas 300 Eur pripažinti proceso išlaidomis. Priteisti iš kaltinamųjų A. R. ir P. M. lygiomis dalimis iš kiekvieno po 150 (vieną šimtą penkiasdešimt Eur) valstybės naudai.
Išaiškinti kad A. R. ir P. M. antrinės teisinės pagalbos išlaidas, kiekvienas po 150 Eur privalo sumokėti į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (pav. „Swedbank“ AB sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300), nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodą (5630), mokėjimo paskirtį (įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).
Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: automobilį "Renault Scenic", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), palikti savininko P. M. nuosavybėje; automobilį "Volswagen Passat", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), palikti savininko A. R. nuosavybėje. Skaitmenines laikmenas esančias voke prie baudžiamosios bylos 4 tomo viršelio, palikti prie baudžiamosios bylos, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.