- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-23
- Bylos Nr.
- eA-293-822/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00989-2018-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Audrius Bakaveckas, Ramutė Ruškytė
- Atsakovas
- Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos
- Pareiškėjas
- R. V. R.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ramutės Ruškytės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinė mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. V. R. (R. V. R.) skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas R. V. R. (toliau – ir pareiškėjas) 2018 m. kovo 23 d. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, Agentūra) 2018 m. vasario 22 d. sprendimą Nr. KV_02_28 „Dėl R. V. R. išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ antrosios ir trečiosios veiklos sričių įgyvendinimo taisykles, taikomas nuo 2011 metų, dalies susigrąžinimo“ (toliau – ir Sprendimas).
2. Pareiškėjas paaiškino, kad 2012 m. rugsėjo 20 d. jam buvo išmokėta 43 443 Eur paramos suma už įsigytą žemės ūkio techniką – javų kombainą. Antstolis 2014 m. gruodžio 8 d. įvykusiose varžytinėse pardavė pareiškėjui priklausiusį kombainą, kombainas perduotas 2015 m. sausio 6 d. Atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 (toliau – ir Administravimo taisyklės), 197.3.1, 197.3.9 ir 197.3.14 papunkčiais, skyrė pareiškėjui finansinę korekciją – nurodė grąžinti 20 940,66 Eur. Pareiškėjo nuomone, toks sprendimas nesuderinamas su teismų praktika aiškinant minėtas teisės normas, kadangi pritaikyta finansinė korekcija neindividualizuota. Agentūra, spręsdama dėl finansinės korekcijos taikymo pareiškėjui, atsižvelgė tik į laiko tarpą, kurį jis disponavo už paramą įsigyta technika, tačiau neištyrė aplinkybių, dėl kurių pareiškėjas neišlaikė įsigytos technikos, neįsigijo naujos technikos. Sprendimo teiginiai, kad poveikio priemonė skirta atsižvelgus į padaryto pažeidimo mastą ir pobūdį, nemotyvuoti, todėl neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų.
3. Pareiškėjas tvirtino, jog tai, kad jis 2015–2016 metais neįsigijo naujo kombaino, lėmė neteisėtas atsakovo veikimas, t. y. pareiškėjui pagal 2015 m. paraišką buvo nepagrįstai neišmokėta didelė suma – 20 000 Eur, tai konstatuota Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 3 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-2016-463/2017. Pastebėta, kad Agentūra iki Sprendimo priėmimo taip ir neišmokėjo pareiškėjui minėtos sumos. Pareiškėjas pabrėžė ir tai, kad parduoti kombainą sugalvojo ne jis, tai atliko antstolis, todėl pareiškėjas nėra vienintelis atsakingas asmuo susidariusioje situacijoje. Atsakovas neatsižvelgė į tai, kad trečiasis asmuo, galbūt pažeisdamas teisinį reglamentavimą, nukreipė išieškojimą į turtą, įsigytą už Europos Sąjungos lėšas. Pareiškėjo įsitikinimu, jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina ir tai, kad Agentūra anksčiau nėra jam taikiusi finansinių korekcijų.
4. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad Sprendimas buvo priimtas vykdant Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-292-815/2018, kuriuo panaikintas ankstesnis Agentūros sprendimas taikyti pareiškėjui finansinę korekciją – 2017 m. birželio 14 d. sprendimas Nr. KV_06_02. Agentūra pažeidė ne tik Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, bet ir gero administravimo principą, nes, iš naujo spręsdama dėl finansinės korekcijos taikymo pareiškėjui, neįvertino jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, pažeidimo pobūdžio, masto ir kitų kriterijų, kuriems atskleisti buvo būtina išklausyti pareiškėją.
Atsiliepimas
5. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
6. Atsakovas nurodė, kad vertinant 2015 m. balandžio 30 d. pateiktą metinę ataskaitą nustatyta, jog už paramos lėšas įsigytas javų kombainas (duomenys neskelbtini) 2015 metais buvo parduotas iš varžytinių, todėl nebėra pareiškėjo nuosavybė. Tokiais veiksmais pažeistos Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ antrosios ir trečiosios veiklos sričių įgyvendinimo taisyklių, taikomų nuo 2011 metų, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2011 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. 3D-120 (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės), 29.10 papunkčio nuostatos.
7. Atsakovas nepritarė pareiškėjo pozicijai, jog tai, kad pareiškėjui 2015–2016 metais nepavyko įsigyti kombaino dėl Agentūros neteisėtų veiksmų, laikytina jo atsakomybę lengvinančia poziciją. Akcentavo, jog pagal 2015 m. birželio 14 d. paraišką pareiškėjas siekė paramos ne žemės ūkio valdos modernizavimui, o pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“, be to, 2015 m. paraiška buvo pateikta jau pardavus pareiškėjui priklausantį kombainą 2014 m. gruodžio 8 d. įvykusiose varžytinėse. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas, teikdamas 2011 m. kovo 7 d. paraišką, prisiėmė riziką pasiekti projekto „Ūkininko R. V. R. ūkio modernizavimas“ tikslus bei kiekybinius rodiklius, tinkamai ir laiku vykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Tačiau pareiškėjas nebuvo pakankamai aktyvus ir rūpestingas, nes javų kombainas buvo parduotas 2014 m. gruodžio 8 d. varžytinėse, o pareiškėjas Agentūrą apie tai informavo tik 2016 m. balandžio 14 d. raštu.
8. Atsakovo nuomone, pareiškėjas nepagrįstai akcentuoja aplinkybę, kad kombainą prarado ne dėl savo valios. Pažymėjo, kad jeigu pareiškėjas mano, jog patyrė žalą dėl trečiųjų asmenų (šiuo atveju – antstolio) neteisėtų veiksmų, toks ginčas nagrinėtinas atskirai, o Agentūra negali remtis šiuo pagrindu ir netaikyti pareiškėjui finansinių korekcijų. Bet kokiu atveju, Agentūra negali būti atsakinga už antstolio veiksmų teisėtumą ir pagrįstumą, nes būtent pareiškėjas prisiėmė įsipareigojimus bei privalėjo laiku ir tinkamai pasiekti įgyvendinamo projekto tikslus.
Atsiliepimas
9. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo vertinimu, kad Sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, kadangi, atsakovo nuomone, jame aiškiai ir detaliai paaiškinta, kaip apskaičiuota taikoma finansinė korekcija, t. y. pareiškėjas turėjo įsigytą techniką išlaikyti 1 836 dienas, bet ja nedisponavo 885 dienas, taigi, 43 443 Eur / 1 836 d. x 885 d. = 20 940,66 Eur. Pareiškėjo atsakomybę lengvinančios aplinkybės nenustatytos, nes jis turėjo pakankamai laiko 2015–2016 metais įsigyti naują kombainą, bet jam nepavyko tai padaryti. Skirtos finansinės korekcijos dydis proporcingas nustatytam pažeidimui, atsižvelgiant į nedisponavimo įsigyta technika trukmę.
II.
10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. birželio 27 d. sprendimu tenkino pareiškėjo R. V. R. skundą, t. y. panaikino Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. vasario 22 d. sprendimą Nr. KV_02_28.
11. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2011 m. balandžio 29 d. pateikė paraišką, prašydamas paramos ketinamai įsigyti žemės ūkio technikai. Pareiškėjas su UAB „Nordea Finance Lithuania“ sudarė 2012 m. birželio 27 d. kredito sutartį, kurios pagrindu gavo paskolą kombaino įsigijimui, paskolos grąžinimą užtikrino įkeisdamas kombainą. Byloje nėra ginčo, kad Agentūra skyrė ir išmokėjo pareiškėjui paramą pagal 2012 m. rugsėjo 7 d. mokėjimo prašymą, tačiau, jam nevykdžius įsipareigojimų pagal paskolos sutartį, susidariusi skola priverstinai išieškota, nukreipiant išieškojimą į įkeistą turtą – kombainą, kuris buvo parduotas 2014 m. gruodžio 8 d. įvykusiose varžytinėse.
12. Agentūra 2017 m. birželio 14 d. priėmė sprendimą Nr. KV_06_02, kuriuo nutarė susigrąžinti 20 940,66 Eur paramos dalį, nes kombainas parduotas nepraėjus mažiausiai penkeriems metams nuo sprendimo skirti paramą priėmimo dienos. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. sausio 11 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-292-815/2018 panaikino Agentūros 2017 m. birželio 14 d. sprendimą, pripažinęs, jog jis neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, ir įpareigojo Agentūrą priimti administracinį aktą, atitinkantį teisės aktų reikalavimus.
13. Agentūra 2018 m. vasario 22 d. priėmė ginčijamą sprendimą Nr. KV_02_28, kuriuo nutarė susigrąžinti iš pareiškėjo dalį išmokėtos paramos (20 940, 66 Eur) už tai, kad pareiškėjas neišlaikė už paramos lėšas įsigyto kombaino penkerius metus nuo jo patvirtinimo paramos gavėju. Sprendime nurodoma, kad pareiškėjas paramos gavėju buvo patvirtintas Agentūros direktoriaus 2012 m. liepos 13 d. įsakymu, vadinasi, jis privalėjo kombainą išlaikyti iki 2017 m. liepos 13 d. Pareiškėjui taikomas paramos dalies susigrąžinimo dydis apskaičiuotas atsižvelgiant į išmokėtos paramos sumą ir laikotarpį, kuriuo jis nevykdė įsipareigojimų išlaikyti už paramos lėšas įgytą turtą. Paramos dalies susigrąžinimas skirtas atsižvelgus į padaryto pažeidimo mastą ir pobūdį. Agentūra, priimdama Sprendimą, vadovavosi Administravimo taisyklių 197.3.1, 197.3.9, 197.3.14 papunkčiais, Įgyvendinimo taisyklių 29.10 ir 74 punktais.
14. Teismas apžvelgė ginčui aktualų teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką. Pastebėjo, kad pareiškėjas kelis kartus teikė paaiškinimus (kartu su pagrindžiančiais dokumentais), kuriuose nurodė priežastis, susijusias su kombaino praradimu, ir ketinimus įsigyti lygiavertę investiciją. Teismo vertinimu, nors Sprendime nurodoma, kad išnagrinėti visi pažeidimo aspektai, pareiškėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, poveikio priemonė proporcinga ir paskirta atsižvelgiant į pažeidimo mastą ir pobūdį, tačiau šie teiginiai deklaratyvūs, nes nepateiktas pareiškėjo argumentų vertinimas. Agentūra, taikydama pareiškėjui poveikio priemonę, privalėjo vadovautis ir žemės ūkio ministro 2010 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 3D-80 patvirtintomis Teisės aktų nuostatų pažeidimų, susijusių su Europos žemės ūkio garantijų fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Europos žuvininkystės fondo priemonių įgyvendinimu, administravimo taisyklėmis (toliau – ir Pažeidimų administravimo taisyklės), kurių 17 punkte įtvirtinta, jog sprendimas dėl poveikio priemonių siūlomas ir priimamas atsižvelgiant į padaryto pažeidimo sunkumą, pobūdį, aplinkybes, turėjusias įtakos pažeidimo padarymui. Tai, kad Agentūra, taikydama pareiškėjo atžvilgiu finansinę korekciją, jos dydį turėjo individualizuoti pagal bendrąsias prievartos priemonių taikymo asmeniui taisykles, yra akcentuota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje.
15. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas Sprendime privalėjo įvertinti pareiškėjo veiksmus ir individualizuoti taikomą poveikio priemonę ne vien formaliais pagrindais, bet ir atsižvelgdamas į Pažeidimų administravimo taisyklėse įtvirtintus kriterijus. Šiuo atveju Sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų. Teismas pažymėjo, kad tokios jo išvados nekeičia aplinkybė, jog atsakovas išsamesnius argumentus dėl ginčui reikšmingų aplinkybių nurodė atsiliepime į skundą, kadangi administracinio akto priėmimo motyvai, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymu ir teismų praktika, privalo būti nurodomi pačiame skundžiamame administraciniame akte.
16. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, tenkino pareiškėjo reikalavimą panaikinti Sprendimą. Teismas pareiškėjo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą paliko nenagrinėtu, nes pareiškėjas nepateikė teismui patirtų išlaidų apskaičiavimo ir pagrindimo, tačiau galėjo tai padaryti per keturiolika dienų nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
III.
17. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo R. V. R. skundą.
Atsiliepimas
18. Atsakovas nesutinka su teismo išvadomis, apeliacinį skundą grindžia atsiliepime į skundą išdėstytais argumentais. Pažymi, kad pareiškėjas pirmąjį paaiškinimą dėl javų kombaino pardavimo 2014 m. gruodžio 8 d. varžytinėse pateikė 2016 m. balandžio 14 d., taigi, pareiškėjas nebuvo pakankamai aktyvus ir rūpestingas. Atsakovas tvirtina išanalizavęs visus gautus pareiškėjo paaiškinimus, įvertinęs pažeidimo mastą ir pobūdį, atsižvelgęs į tai, kad šiuo atveju nenustatytos jokios lengvinančios aplinkybės. Pareiškėjas pripažįsta, jog jis prarado ginčo kombainą, neišlaikė jo penkerius metus, suprato, kad kombaino praradimas sukels jam neigiamas pasekmes. Ginčas dėl trečiųjų asmenų neteisėtais veiksmais pareiškėjui galbūt padarytos žalos nagrinėtinas atskirai nuo šios bylos, Agentūra nėra atsakinga už antstolio veiksmų teisėtumą ir pagrįstumą. Atsakovo įsitikinimu, Sprendime aiškiai ir detaliai paaiškinta, kaip apskaičiuota pareiškėjui taikoma finansinė korekcija, poveikio priemonės dydis proporcingas padarytam pažeidimui (pareiškėjas nedisponavo įsigyta technika beveik pusę viso privalomo išlaikyti techniką laiko).
19. Pareiškėjas R. V. R. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Šalies argumentai
20. Pareiškėjas sutinka su teismo išvadomis ir jų motyvais. Mano, kad atsakovas tik deklaratyviai teigia, jog priimant Sprendimą buvo išanalizuoti visi gauti pareiškėjo paaiškinimai, įvertintas pažeidimo mastas ir pobūdis, taip pat aplinkybė, jog nenustatytos jokios lengvinančios aplinkybės. Pareiškėjas pakartoja, kad Agentūra šiuo atveju nepagrįstai nenustatė jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių (t. y. neatsižvelgė į tai, kad kliūtis pareiškėjui įsigyti naują kombainą 2015–2016 metais sudarė pačios Agentūros veiksmai, nepagrįstai neišmokant dalies paramos pagal 2015 m. paraišką, taip pat į tai, kad kombaino pardavimą atliko antstolis bei kad pareiškėjui anksčiau nebuvo taikytos jokios poveikio priemonės), nepaisė tarptautiniuose teisės aktuose (be kita ko, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – ir Chartija) 41 str.) įtvirtinto gero administravimo principo, o Sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, nes pareiškėjui taikoma poveikio priemonė neindividualizuota, neaišku, kodėl pritaikyta pati griežčiausia poveikio priemonė. Atsakovo nurodomi aritmetiniai veiksmai nelaikytini sankcijos individualizavimu, nes jais nėra atskleidžiamas pažeidimo mastas, pobūdis, pažeidimą lėmusios aplinkybės ir kt. Pareiškėjo nuomone, atsakovas, prieš priimdamas Sprendimą, turėjo išklausyti pareiškėją, ir galbūt to būtų užtekę teisingam sprendimui priimti, tačiau šiuo atveju tai nebuvo padaryta, atsakovas iš esmės nuteisė pareiškėją „už akių“.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
21. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 2018 m. vasario 22 d. sprendimo, kuriuo Agentūra nusprendė susigrąžinti pareiškėjui išmokėtą paramos dalį dėl to, kad pareiškėjas prarado už paramos lėšas įsigytą turtą, teisėtumo ir pagrįstumo.
22. Remiantis rašytiniais bylos įrodymais, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas 2011 m. balandžio 29 d. pateikė paraišką, kuria prašė paramos ketinamai įsigyti žemės ūkio technikai. Pareiškėjas 2012 m. birželio 27 d. su UAB „Nordea Finance Lithuania“ sudarė kredito sutartį, kurios pagrindu gavo paskolą kombaino įsigijimui ir paskolos grąžinimą užtikrino įkeisdamas kombainą. 2012 m. rugsėjo 7 d. pareiškėjas pateikė Mokėjimo prašymą, prašydamas apmokėti dalį įsigyto javų kombaino pirkimo išlaidų. Ginčo nėra dėl faktinių aplinkybių, kad Agentūra skyrė ir išmokėjo pareiškėjui paramą pagal pateiktą Mokėjimo prašymą, taip pat dėl to, kad pareiškėjui nevykdžius įsipareigojimų pagal sudarytą paskolos sutartį, susidariusi skola buvo priverstinai išieškota, nukreipiant išieškojimą į pareiškėjo įkeistą turtą – kombainą, kuris buvo parduotas 2014 m. gruodžio 8 d. įvykusiose varžytinėse (žr. administracinę bylą Nr. I-292-815/2018, b. l. 12, 110, 123). Agentūra 2017 m. birželio 14 d. priėmė sprendimą, kuriuo nutarė susigrąžinti 20 940,66 Eur paramos dalį, nes kombainas parduotas nepraėjus mažiausiai penkeriems metams nuo sprendimo skirti paramą priėmimo dienos. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. sausio 11 d. sprendimu atsakovo 2017 m. birželio 14 d. sprendimą panaikino, pripažino, kad jis neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų ir įpareigojo Agentūrą priimti administracinį aktą, atitinkantį teisės aktų reikalavimus (žr. administracinę bylą Nr. I-292-815/2018, b. l. 5–7, 136–140). Agentūra priėmė ginčijamą 2018 m. vasario 22 d. sprendimą, kuriuo nutarė susigrąžinti iš pareiškėjo dalį išmokėtos paramos (20 940,66 Eur) už tai, kad pareiškėjas neišlaikė už paramos lėšas įsigyto kombaino penkerius metus nuo jo patvirtinimo paramos gavėju. Agentūra Sprendime, be kita ko, nurodė, kad: pareiškėjas paramos gavėju buvo patvirtintas Agentūros direktoriaus 2012 m. liepos 13 d. įsakymu, vadinasi, jis privalėjo kombainą išlaikyti iki 2017 m. liepos 13 d.; pareiškėjui taikomas poveikio priemonės (paramos dalies susigrąžinimo) dydis apskaičiuotas atsižvelgiant į išmokėtos paramos sumą ir laikotarpį, kuriuo pareiškėjas nevykdė įsipareigojimų išlaikyti už paramos lėšas įgytą turtą; poveikio priemonė skirta atsižvelgus į padaryto pažeidimo mastą ir pobūdį. Agentūra, priimdama Sprendimą, vadovavosi Administravimo taisyklių 197.3.1, 197.3.9, 197.3.14 punktais, Įgyvendinimo taisyklių 29.10 ir 74 punktais.
23. Paraiškos pateikimo metu galiojusių Įgyvendinimo taisyklių 29.10 papunktyje buvo įtvirtinta, kad pareiškėjas be rašytinio Agentūros sutikimo įsipareigoja nekeisti projekto įgyvendinimo vietos ir sąlygų (vykdyti verslo plane (projekto apraše) numatytą žemės ūkio veiklą), neparduoti ir kitaip neperleisti kitam asmeniui už paramos lėšas įgyto turto mažiausiai penkerius metus nuo paramos sutarties pasirašymo arba nuo sprendimo skirti paramą datos. Šių taisyklių 74 punkte nustatyta, kad paramos gavėjui nesilaikant paramos suteikimo reikalavimų ir (arba) pažeidžiant paramos sutarties sąlygas, ir (arba) nesilaikant paramos paraiškoje numatytų įsipareigojimų, taikomos sankcijos, numatytos Administravimo taisyklėse. Administravimo taisyklių (redakcija, galiojusi Paraiškos pateikimo dieną) 5.9. papunktyje nustatyta, kad Agentūra, be kitų funkcijų, atlieka projektų, kuriems buvo skirta parama, priežiūrą. Šių taisyklių 189 punkte nurodyta, kad paramos gavėjui nesilaikant paramos suteikimo reikalavimų ir (arba) pažeidžiant paramos gavimo ir naudojimo sąlygas ir (arba) nesilaikant paramos paraiškoje numatytų reikalavimų, numatomos trys sankcijų rūšys – paramos sumažinimas, paramos sutarties nutraukimas, paramos sutarties nutraukimas ir (arba) paramos susigrąžinimas. Paramos dalies susigrąžinimas taikomas, kai paramos gavėjas per penkerių metų laikotarpį nuo paramos sutarties pasirašymo ir (arba) paraiškos pateikimo be rašytinio Agentūros sutikimo pardavė ar kitaip perleido iš paramos lėšų įsigytą turtą (183.3.10. p.).
24. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad nagrinėjamu atveju yra aktuali Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje vyraujanti pozicija, kad Agentūra, įgyvendindama jai priskirtas kontrolės funkcijas, kaip ir bet kuri kita valdžios įstaiga, yra saistoma bendrųjų, inter alia (be kita ko) konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, teisės viršenybės, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.). Jie reiškia, kad Agentūros priimamas sprendimas dėl sankcijų pritaikymo visais atvejais privalo būti pagrįstas pakankamais įrodymais bei teisės normomis, o taikytos poveikio priemonės – motyvuotos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1824/2014, 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-764-624/2016).
25. Agentūra, taikydama pareiškėjui poveikio priemonę, privalėjo vadovautis ir Žemės ūkio ministro 2010 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 3D-80 patvirtintomis Teisės aktų nuostatų pažeidimų, susijusių su Europos žemės ūkio garantijų fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Europos žuvininkystės fondo priemonių įgyvendinimu, administravimo taisyklėmis, kurių 17 punkte įtvirtinta, jog sprendimas dėl sankcijų siūlomas ir priimamas atsižvelgiant į padaryto pažeidimo sunkumą, pobūdį, aplinkybes, turėjusias įtakos pažeidimo padarymui.
26. Atsakovas apeliaciniu skundu nesutinka su teismo išvadomis, pažymi, kad pareiškėjas pirmąjį paaiškinimą dėl javų kombaino pardavimo 2014 m. gruodžio 8 d. varžytinėse pateikė 2016 m. balandžio 14 d., taigi, pareiškėjas nebuvo pakankamai aktyvus ir rūpestingas, tvirtina, kad išanalizavo visus gautus pareiškėjo paaiškinimus, įvertinęs pažeidimo mastą ir pobūdį, atsižvelgęs į tai, kad šiuo atveju nenustatytos jokios lengvinančios aplinkybės.
27. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio taikymo ir aiškinimo aspektu yra išaiškinta, kad taikomos priemonės turi būti proporcingos pagrįstiems administravimo tikslams, jos neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (žr., pvz., 2017 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1050-756/2017). Taigi sankcijos taikymas turi būti motyvuotas ir proporcingas, o patys sankcijos rūšies, dydžio parinkimo ir jos proporcingumo aspektai turi būti pagrįsti būtent sprendime, kuriuo tokios sankcijos taikomos (žr., pvz., 2017 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-89-438/2017, 2017 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1126-502/2017, 2017 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1282-442/2017, 2018 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-970-502/2018). Agentūra, taikydama pareiškėjo atžvilgiu sankciją, jos dydį turėjo individualizuoti pagal bendrąsias prievartos priemonių taikymo asmeniui taisykles, t. y. atsižvelgiant į padaryto pažeidimo pobūdį, jo sunkumą, sukeltas neigiamas pasekmes, asmens atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir pan.
28. Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje įtvirtintos teisės į gerą administravimą sudedamosiomis dalimis yra kiekvieno asmens teisė būti išklausytam prieš taikant kiekvieną individualią jam nepalankią priemonę, kiekvieno asmens teisė susipažinti su savo byla, laikantis teisėto konfidencialumo ir profesinio bei verslo slaptumo, administracijos pareiga pagrįsti savo sprendimus (2 d.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos analizė leidžia spręsti, kad Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos nuostatos yra taikomos ir tiesiogiai. 2011 m. balandžio 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A858-1013/2011 dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros sprendimo dėl išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus bei paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros programas nemokėjimo, iš esmės pripažino, jog buvo pažeistos Chartijos 41 straipsnyje, kuriame įtvirtintas atsakingo valdymo (gero administravimo) principas bei asmens teisė būti informuotam apie nustatytas faktines aplinkybes, nustatytą teisę būti išklausytam prieš priimant jo atžvilgiu neigiamą sprendimą, nuostatos. Chartija šiuo atveju buvo tiesiogiai taikyta Europos Sąjungos teisės įgyvendinimo srityje, t. y. atsižvelgiant į Chartijos 51 straipsnyje nustatytą jos taikymo apimtį. 2016 m. liepos 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-658-858/2016, kurioje ginčas kilo dėl finansinės korekcijos, kai buvo sumažintas projekto finansavimas ir pareiškėjui nurodyta grąžinti neteisėtai gautos paramos dydį, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tikrino, ar nebuvo pažeistas Chartijos 41 straipsnyje įtvirtintas gero administravimo principas.
29. Teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad Agentūra ginčijamame Sprendime privalėjo įvertinti pareiškėjo veiksmus ir individualizuoti sankciją ne vien formaliais pagrindais, bet ir atsižvelgdama į Pažeidimų administravimo taisyklėse įtvirtintus kriterijus, pavyzdžiui, konkrečiu atveju visiškai nebuvo įvertinta ta aplinkybė, kad 2014 m. gruodžio 8 d. įvykusiose varžytinėse buvo parduotas pareiškėjui priklausęs kombainas, o taip pat nebuvo atsižvelgta į pareiškėjo paaiškinimus, dėl kurių jis 2015–2016 metais neįsigijo naujo kombaino ir pan., todėl Agentūros 2018 m. vasario 22 d. sprendimas nėra suderinamas nei su Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio, nei su Chartijos 41 straipsnio reikalavimais ir priimtas pažeidžiant Pažeidimų administravimo taisyklių 17 punktą. Iš esmės tokios pat pozicijos laikėsi ir pirmosios instancijos teismas.
30. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino ginčo santykius reguliuojančius teisės aktus bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimus bei suformuotą teismų praktiką iš esmės panašiose bylose. Todėl atsakovo apeliacinis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
31. Kadangi galutinis teismo procesinis sprendimas priimamas pareiškėjo naudai, jis įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 str. 1 d.). Pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą atitinka realumo, pagrįstumo ir būtinumo kriterijus, be kita ko, yra pagrįstas rašytiniais įrodymais, patvirtinančiais, jog jis už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą savo atstovui advokatui sumokėjo 700 Eur (III t., b. l. 48–49), o teisėjų kolegija nenustatė priežasčių, dėl kurių tokios sumos priteisimas pareiškėjui galėtų būti laikomas nesuderinamu su teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, todėl pareiškėjo prašymas tenkinamas visiškai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Pareiškėjui R. V. R. (R. V. R.) iš atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos priteisti 700 Eur (septynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Nutartis neskundžiama.