Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Violetos Petkevičienės ir Mefodijos Povilaitienės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. V. R. skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėjas R. V. R. kreipėsi į teismą su skundu (Elektroninės bylos Nr. eI-2374-968/2018 (toliau – e. byla) 1 t., b. l. 1–5), kuriuo prašoma: 1) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Agentūra) 2018-02-22 sprendimą Nr. KV_02_28 „Dėl R. V. R. išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ antrosios ir trečiosios veiklos sričių įgyvendinimo taisykles, taikomas nuo 2011 metų, dalies susigrąžinimo“ (toliau – 2018-02-22 sprendimas); 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodo, kad pateikė Agentūrai paraišką Nr. 1VM-KV-11-1-005890-PR001 paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ (toliau – Paraiška). Pareiškėjas projektą „Ūkininko R. V. R. ūkio modernizavimas“ (toliau – Projektas) įgyvendino vienu etapu, pagal 2012-09-07 mokėjimo prašymą pareiškėjui buvo išmokėta 43 443,00 EUR paramos suma už įsigytą žemės ūkio techniką – javų kombainą (toliau – ir kombainas). Antstolis V. M. 2014-12-08 įvykusiose varžytinėse Nr. 58259 pardavė pareiškėjui nuosavybės teise priklausantį javų kombainą. Agentūra 2017-06-14 sprendimu Nr. KV_06_02 „Dėl R. V. R. išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ antrosios ir trečiosios veiklos sričių įgyvendinimo taisykles, taikomas nuo 2011 metų“ (toliau – 2017-06-14 sprendimas) pareiškėjui pritaikė sankcijas, t. y. nusprendė susigrąžinti 20 940,66 Eur išmokėtos paramos, tačiau minėtą sprendimą pareiškėjas apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui (toliau – VAAT), kuris 2018-01-11 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-292-815/2018 (toliau – VAAT 2018-01-11 sprendimas) pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir Agentūros 2017-06-14 sprendimą panaikino. Su 2018-02-22 sprendimu pareiškėjas nesutinka. Nurodo, kad 2018-02-22 sprendime Agentūra vadovavosi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007-04-06 įsakymu Nr. 3D-153 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos administravimo taisyklių (toliau – Administravimo taisyklės) 197.3.1., 197.3.9. ir 197.3.14 punktais, nurodė, kad sankcijos dydis apskaičiuotas pagal išlaikytą ir neišlaikytą kombaino laikotarpį, tačiau pritaikytos sankcijos visiškai neindividualizavo, nevertino neva padaryto pažeidimo pobūdžio, jo neaprašė, neanalizavo, kodėl pareiškėjas neišlaikė įsigytos technikos ir negalėjo įsigyti naujos, t. y. niekaip neidentifikavo lengvinančių aplinkybių leidžiančių švelninti arba visai netaikyti sankcijų. Agentūra 2018-02-22 sprendime nevertino, kad dėl kokių priežasčių pareiškėjas 2015–2016 neįsigijo kombaino, t. y. nepasisakė dėl to kokią įtaką tam galėjo turėti Agentūros neveikimas neišmokant pareiškėjui apie 20 000 Eur paramos, kai VAAT 2017-05-03 sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-2016-463/2017 panaikino Agentūros sprendimą dėl paramos ir sankcijų taikymo pagal 2015 m. paraišką, taip pat nevertino, kad antstolis pardavė kombainą, nors pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 668 straipsnio 3 dalies nuostatas, išieškojimas negali būti nukreiptas į pareiškėjo turtą, įgytą panaudojus Europos Sąjungos lėšas, kol nepasibaigė Projekto kontrolės laikotarpis. Dėl nurodytų priežasčių Agentūros 2018-02-22 sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų, keliamų individualiam administraciniam aktui, jis yra nepagrįstas ir nemotyvuotas, o Agentūros veiksmai nesuderinami su gero administravimo principu.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas prašė skundą tenkinti jame nurodytų argumentų pagrindu.

3. Atsakovė Agentūra atsiliepime (e. bylos 1 t., b. l. 27–32) su skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodo, kad kombainas 2015 metais buvo parduotas iš varžytinių, todėl nėra pareiškėjo nuosavybė. Tokiais veiksmais buvo pažeistas Žemės ūkio ministro 2011-02-15 įsakymu Nr. 3D-120 patvirtintose Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ antrosios ir trečiosios veiklos sričių įgyvendinimo taisyklėse, taikomos nuo 2011 metų (toliau – Įgyvendinimo taisyklės) nustatytas draudimas be rašytinio Agentūros sutikimo neparduoti ir kitaip neperleisti kitam asmeniui už paramos lėšas įgyto turto mažiausiai penkerius metus nuo paramos sutarties pasirašymo arba nuo sprendimo skirti paramą datos. Pareiškėjas paramos gavėju buvo patvirtintas 2012-07-13, o jo įsipareigojimai baigėsi 2017-07-13, todėl kombainą jis privalėjo išlaikyti iki 2017-07-13. Administravimo taisyklių 197.3.9 punkte nurodyta, kad paramos ar jos dalies susigrąžinimas taikomas, kai paramos gavėjas per penkerių metų laikotarpį nuo paramos sutarties pasirašymo ir (arba) paramos paraiškos pateikimo be rašytinio Agentūros sutikimo pardavė ar kitaip perleido iš paramos lėšų įsigytą turtą. VAAT 2018-01-11 sprendime, konstatavo, kad Agentūros 2017-06-14 sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų. Agentūra, vykdydama minėtą teismo sprendimą, iš naujo išnagrinėjo pareiškėjo pateiktą Projekto galutinę metinę ataskaitą ir priėmė 2018-02-22 sprendimą. Pareiškėjas įgyvendindamas Projektą prisiėmė savo rizika pasiekti Projekto tikslus bei kiekybinius rodiklius bei tinkamai ir laiku vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, jis nebuvo pakankamai aktyvus ir rūpestingas, nes byloje esanti medžiaga patvirtina, kad kombainas buvo parduotas 2014-12-08 varžytinėse. Agentūra nėra atsakinga už kitų asmenų padarytą turtinę ar neturtinę žalą, kurią privalo atlyginti atsakingas asmuo, todėl, jeigu pareiškėjas mano, kad patyrė žalą dėl trečiųjų asmenų (būtent antstolio) neteisėtų veiksmų, toks ginčas turėjo būti nagrinėjamas atskirai, o Agentūra negali remtis šiuo pagrindu ir dėl to netaikyti sankcijų. Bet kuriuo atveju, Agentūra negali būti atsakinga už antstolio veiksmų teisėtumą ir pagrįstumą, nes būtent pareiškėjas prisiėmė įsipareigojimus ir privalėjo laiku bei tinkamai pasiekti įgyvendinamo Projekto tikslus. 2018-02-22 sprendimas yra išsamus, motyvuotas, jame aiškiai ir detaliai paaiškinta, kaip apskaičiuota pareiškėjui taikoma sankcija, išnagrinėti visi pažeidimo padarymo aspektai, nenustatytos pareiškėjo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, juo paskirtos sankcijos dydis yra adekvatus padarytam pažeidimui.

Teismo posėdyje Agentūros atstovė atsiliepime nurodytų argumentų pagrindu prašė skundą atmesti.

4. Prie nagrinėjamos bylos prijungta administracinės bylos Nr. I-292-815/2018 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-02522-2017-4) medžiaga.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

5. Byloje ginčas kilo dėl 2018-02-22 sprendimo, kuriuo Agentūra nusprendė susigrąžinti pareiškėjui išmokėtą paramos dalį dėl to, kad pareiškėjas prarado už paramos lėšas įsigytą turtą, teisėtumo ir pagrįstumo.

6.1. Pareiškėjas 2011-04-29 pateikė paraišką (e. bylos 2 t., b. l. 73–90), kuria prašė paramos ketinamai įsigyti žemės ūkio technikai. Pareiškėjas 2012-06-27 su UAB „Nordea Finance Lithuania“ pasirašė kredito sutartį, kurios pagrindu gavo paskolą kombaino įsigijimui ir paskolos grąžinimą užtikrino įkeisdamas kombainą (e. bylos 2 t., b. l. 32–50). Pareiškėjas 2012-09-07 pateikė Mokėjimo prašymą (e. bylos 2 t. b. l. 59–68), prašydamas apmokėti dalį įsigyto javų kombaino pirkimo išlaidų. Ginčo nėra dėl faktinių aplinkybių, kad Agentūra skyrė ir išmokėjo pareiškėjui paramą pagal pateiktą Mokėjimo prašymą, taip pat dėl to, kad pareiškėjui nevykdžius įsipareigojimų pagal sudarytą paskolos sutartį, susidariusi skola buvo priverstinai išieškota, nukreipiant išieškojimą į pareiškėjo įkeistą turtą – kombainą, kuris buvo parduotas 2014-12-08 įvykusiose varžytinėse (žr. administracinę bylą Nr. I-292-815/2018, b. l. 12, 110, 123).

6.2. Agentūra 2017-06-14 priėmė sprendimą, kuriuo nutarė susigrąžinti 20 940,66 Eur paramos dalį, nes kombainas parduotas nepraėjus mažiausiai penkeriems metams nuo sprendimo skirti paramą priėmimo dienos. VAAT 2018-01-11 sprendimu atsakovės 2017-06-14 sprendimą panaikino, pripažino, kad jis neatitinka VAĮ 8 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų ir įpareigojo Agentūrą priimti administracinį aktą, atitinkantį teisės aktų reikalavimus (žr. administracinę bylą Nr. I-292-815/2018, b. l. 5–7, 136–140).

6.3. Agentūra priėmė skundžiamą 2018-02-22 sprendimą (e. bylos 1 t., 43–45), kuriuo nutarė susigrąžinti iš pareiškėjo dalį išmokėtos paramos (20 940, 66 Eur) už tai, kad pareiškėjas neišlaikė už paramos lėšas įsigyto kombaino penkerius metus nuo jo patvirtinimo paramos gavėju. Agentūra 2018-02-22 sprendime, be kita ko, nurodė, kad: pareiškėjas paramos gavėju buvo patvirtintas Agentūros direktoriaus 2012-07-13 įsakymu, vadinasi, jis privalėjo kombainą išlaikyti iki 2017-07-13; pareiškėjui taikomas sankcijos (paramos dalies susigrąžinimo) dydis apskaičiuotas atsižvelgiant į išmokėtos parmos sumą ir laikotarpį, kuriuo pareiškėjas nevykdė įsipareigojimų išlaikyti už paramos lėšas įgytą turtą; sankcija skirta atsižvelgus į padaryto pažeidimo mastą ir pobūdį. Agentūra priimdama 2018-02-22 sprendimą dėl pritaikytos sankcijos vadovavosi Administravimo taisyklių 197.3.1, 197.3.9, 197.3.14 punktais, Įgyvendinimo taisyklių 29.10 ir 74 punktais.

7. Pareiškėjas teigia, kad skundžiamas 2018-02-22 sprendimas yra neteisėtas, neapgrįstas ir nemotyvuotas, nes paskiriant sankciją buvo neatsižvelgta į pareiškėjo nurodytas aplinkybes, sankcija neindividualizuota. Agentūra, priešingai nei teigia pareiškėjas, nurodo, kad sprendimas išsamus, motyvuotas ir detalus.

8. Kilusiam ginčui aktualus teisinis reguliavimas nustatytas Administravimo taisyklėse ir Įgyvendinimo taisyklėse.

8.1. Paraiškos pateikimo metu galiojusių Įgyvendinimo taisyklių 29.10 punkte buvo įtvirtinta, kad pareiškėjas be rašytinio Agentūros sutikimo įsipareigoja nekeisti projekto įgyvendinimo vietos ir sąlygų (vykdyti verslo plane (projekto apraše) numatytą žemės ūkio veiklą), neparduoti ir kitaip neperleisti kitam asmeniui už paramos lėšas įgyto turto mažiausiai penkerius metus nuo paramos sutarties pasirašymo arba nuo sprendimo skirti paramą datos. Šių taisyklių 74 punkte nustatyta, kad paramos gavėjui nesilaikant paramos suteikimo reikalavimų ir (arba) pažeidžiant paramos sutarties sąlygas, ir (arba) nesilaikant paramos paraiškoje numatytų įsipareigojimų, taikomos sankcijos, numatytos Administravimo taisyklėse.

8.2. Administravimo taisyklių (redakcija, galiojusi Paraiškos pateikimo dieną) 5.9. punkte nustatyta, kad Agentūra, be kitų funkcijų, atlieka projektų, kuriems buvo skirta parama, priežiūrą. Šių taisyklių 189 punkte nustatyta, kad paramos gavėjui nesilaikant paramos suteikimo reikalavimų ir (arba) pažeidžiant paramos gavimo ir naudojimo sąlygas ir (arba) nesilaikant paramos paraiškoje numatytų reikalavimų, numatomos trys sankcijų rūšys – paramos sumažinimas, paramos sutarties nutraukimas, paramos sutarties nutraukimas ir (arba) paramos susigrąžinimas. Paramos kad jos dalies susigrąžinimas taikomas, kai paramos gavėjas per penkerių metų laikotarpį nuo paramos sutarties pasirašymo ir (arba) paraiškos pateikimo be rašytinio Agentūros sutikimo pardavė ar kitaip perleido iš paramos lėšų įsigytą turtą (183.3.10. punktas).

9. Sistemiškai aiškinant minėtų taisyklių nuostatas, darytina išvada, kad Agentūrai suteiktos plačios projektų priežiūros funkcijos, o pastaroji, nustačiusi pažeidimus po projekto įgyvendinimo, pareiškėjams (paramos gavėjams) taiko teisės aktuose nustatytas sankcijas. LVAT suformuluotoje praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad Agentūra, įgyvendindama jai priskirtas kontrolės funkcijas, kaip ir bet kuri kita valdžios įstaiga, yra saistoma bendrųjų, inter alia (lot. k. be kita ko) konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, teisės viršenybės, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.). Jie reiškia, kad Agentūros priimamas sprendimas dėl sankcijų pritaikymo visais atvejais privalo būti pagrįstas pakankamais įrodymais bei teisės normomis, o taikytos poveikio priemonės – motyvuotos (žr., pvz., LVAT 2014-11-18 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1824/2014).

10. VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. VAĮ 8 straipsnio nuostatų analizė suponuoja išvadą, kad motyvų išdėstymas individualiame administraciniame akte (sprendime) turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. LVAT formuojamoje praktikoje, ne kartą konstatuota, kad individualiame administraciniame akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą (žr., pvz., 2008-06-13 nutartį administracinėje byloje Nr. A525-952/2008. Publikuota: „Administracinė jurisprudencija“, 2008 m., Nr. 15). LVAT yra pažymėjęs, kad viešojo administravimo sistemai priklausančių kompetentingų institucijų sprendimai turi būti aiškūs, tikslūs, nedviprasmiški, leidžiantys suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį valdžios institucijų sprendimą (žr., pvz., 2008-07-25 sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-1395/2008; 2010-10-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1037/2010, 2008-06-12 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009-04-02 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-422/2009; 2013-06-13 sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-940/2013).

11. Atsakovė 2018-02-22 sprendime pareiškėjui taikomą paramos sumažinimo sankciją apskaičiavo atsižvelgdama į išmokėtos paramos dydį ir turto, kurį penkerius metus privalėjo išlaikyti pareiškėjas, išlaikymo laikotarpius. Byloje esantys raštiniai įrodymai (e. bylos 2 t. b. l. 18–28) patvirtina, kad pareiškėjas kelis kartus teikė paaiškinimus (kartu su pagrindžiančiais dokumentais), kuriuose nurodė priežastis, susijusias su kombaino praradimu ir ketinimais įsigyti lygiavertę investiciją. Nors 2018-02-22 sprendime nurodoma, kad išnagrinėti visi pažeidimo aspektai, pareiškėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, sankcija proporcinga ir paskirta į pažeidimo mastą ir pobūdį, tačiau šie teiginiai deklaratyvūs, nes nėra pateikta jokio pareiškėjo argumentų vertinimo.

12. LVAT praktikoje VAĮ 8 straipsnio taikymo ir aiškinimo aspektu yra išaiškinta, kad taikomos priemonės turi būti proporcingos pagrįstiems administravimo tikslams, jos neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (žr., pvz., LVAT 2017-01-19 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1050-756/2017). Taigi sankcijos taikymas turi būti motyvuotas ir proporcingas, o patys sankcijos rūšies, dydžio parinkimo ir jos proporcingumo aspektai turi būti pagrįsti būtent sprendime, kuriuo tokios sankcijos taikomos (žr., pvz., LVAT 2017-03-02 nutartį administracinėje byloje Nr. A-89-438/2017, 2017-06-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1282-442/2017, 2017-04-18 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1126-502/2017).

13. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Agentūra, taikydama pareiškėjui sankciją privalėjo vadovautis ir Žemės ūkio ministro 2010-02-05 įsakymu Nr. 3D-80 patvirtintomis Teisės aktų nuostatų pažeidimų, susijusių su Europos žemės ūkio garantijų fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Europos žuvininkystės fondo priemonių įgyvendinimu, administravimo taisyklėmis (toliau – Pažeidimų administravimo taisyklės), kurių 17 punkte įtvirtinta, jog sprendimas dėl sankcijų siūlomas ir priimamas atsižvelgiant į padaryto pažeidimo sunkumą, pobūdį, aplinkybes, turėjusias įtakos pažeidimo padarymui. LVAT panašaus pobūdžio byloje yra pripažinęs, kad Agentūra taikydama pareiškėjo atžvilgiu sankciją, jos dydį turėjo individualizuoti pagal bendrąsias prievartos priemonių taikymo asmeniui taisykles, t. y. atsižvelgiant į padaryto pažeidimo pobūdį, jo sunkumą, sukeltas neigiamas pasekmes, asmens atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (žr. LVAT 2018-05-21 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-970-502/2018).

14. Įvertinęs Agentūros 2018-02-22 sprendimo turinį byloje nustatytų aplinkybių, aptarto teisinio reguliavimo ir aktualios teismų praktikos kontekste, teismas sprendžia, kad Agentūra skundžiamame sprendime privalėjo įvertinti pareiškėjo veiksmus ir individualizuoti sankciją ne vien formaliais pagrindais, bet ir atsižvelgdama į Pažeidimų administravimo taisyklėse įtvirtintus kriterijus. Dėl nurodytų motyvų Atsakovės 2018-02-22 sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu ir atitinkančiu VAĮ 8 straipsnio reikalavimus. Teismo nuomonės nekeičia ir tai, kad išsamesnius argumentus dėl ginčui reikšmingų aplinkybių Agentūra nurodė atsiliepime. Pagal administracinių teismų praktiką, administracinio akto priėmimo motyvai pagal VAĮ privalo būti nurodomi pačiame administraciniame akte. Skundžiamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto sprendimo teisėtumui (žr., pvz., LVAT 2007-11-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A502-990/2007. Publikuota: „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 3 (13), 2007).

15. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, pareiškėjo skundas tenkinamas, 2018-02-22 sprendimas naikinamas. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame teismo sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

16. Pareiškėjas prašo priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė jas pagrindžiančių įrodymų. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalį proceso šalies teisė į teismo išlaidų atlyginimą siejama ne tik su reikalavimu, kad ši šalis būtų laimėjusi bylą, bet ir iš dalies procesinio pobūdžio reikalavimu pagrįsti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Bylinėjimosi išlaidos gali būti laikomos pagrįstomis tik tada, kai nurodomos išlaidos ne tik realiai yra patirtos, bet jos patirtos būtent dėl konkrečios bylos nagrinėjimo teisme. Todėl proceso šalis, prašanti priteisti jai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, turi nurodyti konkrečias bylinėjimosi išlaidas ir pateikti konkrečius įrodymus, patvirtinančius, kad ji patyrė atitinkamas išlaidas būtent dėl procesinių veiksmų, atliktų toje konkrečioje byloje. Pagal ABTĮ 41 straipsnio 1 dalį, prašymai atlyginti išlaidas, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė įrodymų teismui išlaidų (išskyrus žyminį mokestį) apskaičiavimo ir pagrindimo, tačiau tai gali padaryti per keturiolika dienų nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Atsižvelgiant tai, šis pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas paliekamas nenagrinėtu.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 2 punktu, 132–133 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo R. V. R. (R. V. R. ) skundą tenkinti.

Panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2018-02-22 sprendimą Nr. KV_02_28 „Dėl R. V. R. išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ antrosios ir trečiosios veiklos sričių įgyvendinimo taisykles, taikomas nuo 2011 metų“ dalies susigrąžinimo“.

Sprendimas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.