Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2025-04-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1412-1170/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2025-04-15
Bylos Nr.
1-1412-1170/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-10871-2024-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Justyna Žukovska-Pečiulienė
Kaltinamasis
R. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1412-1170/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-10871-2024-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.2.; 1.2.14.1.2.4; 1.1.7.2.4; 1.1.7.2.5; 1.1.8.11 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. balandžio 15 d.Vilnius

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė,

sekretoriaujant Adrianai Karlonaitei,

dalyvaujant prokurorui Mariui Zupkauskui,

kaltinamajam R. P. (R. P.),

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. P. (R. P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis adresu (duomenys neskelbtini), nevedęs, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas 10 (dešimt) kartų, paskutinį tris kartus:

1. Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 2 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, paskiriant 3 MGL (375 LT) dydžio baudą, kuri subendrinta su Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. balandžio 21 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė, kuriuos vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams, ir 3 MGL (375 LT) dydžio bauda (bausmę atlikęs);

2. Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį (du epizodai), paskiriant galutinę subendrintą 33 (trisdešimt trijų) parų arešto bausmę;

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, paskiriant 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri subendrinta su Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 26 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta 3 (trejų) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę (bausmę atlikęs),

kaltinamas padaręs vieną nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. P. pasikėsino pagrobti svetimą turtą, įsibraunant į saugomą teritoriją, o būtent – jis, 2024 m. kovo 26 d., apie 00.08 val., išnuomotu krovininiu automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atvyko prie AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios aptvertos teritorijos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), į kurią pateko pro neuždarytus vartus ir pasikėsino pagrobti nurodytoje teritorijoje esantį AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, metalo laužą, kurio vertė 205,12 Eur, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

Šiais savo veiksmais R. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 3 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis R. P. savo kaltę pripažino visiškai ir nurodė, kad norėjo paimti metalo. Neatsiminė kas ir kaip vyko, bet tuo metu jis dirbo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, objekte, esančiame (duomenys neskelbtini). Pastebėjo, kad guli metalas, tuo metu buvo labai blogi atlyginimai, o metalas vis tiek voliojosi niekam nereikalingas. Tvoros ten nebuvo, viskas buvo atidaryta, todėl paprašė pažįstamo, kuris padėjo ten nuvažiuoti ir viskas, atvažiavo policija. Teritorijoje buvo patalpos be langų, viskas išlaužyta ir išdaužyta, tai negalvojo, kad tai vagystė. Metalo laužas gulėjo lauke, ten didelė aikštelė. Prie tvoros nebuvo aptverta teritorija, vartai buvo atidaryti ar gulėjo ant žemės, neprisiminė. Neginčijo, kad bendra metalo laužo vertė – 205 Eur. Metalo laužo dažnai rinkti jam netenka, čia pirmą kartą tai darė, mažas atlyginimas tą mėnesį buvo, reikėjo nuomą mokėti, vaikui pinigus siųsti, galvojo, kad bendrai gaus 100 Eur. Tuo metu jis nuėjo vienas, pažiūrėjo, o po poros dienų paprašė pažįstamo mašinos, tas pažįstamas jį nuvežė, o jis pakrovė metalą, kol pažįstamas sėdėjo automobilyje. Metalo laužo neišvežė, nes pradūrė automobilio ratą, atvažiavo policijos pareigūnai, paklausė ką jie daro, jis atsakė, kad atvažiavo metalo prikrauti, jie sakė, kad taip negalima. Savo veiksmus vertina blogai, blogai padarė. Per mėnesį uždirba (duomenys neskelbtini), per mėnesį išlaidų dabar per pusę mažiau, nes nuoma mažesnė, apie pusę atlyginimo išleidžia. Buto nuoma už kambarį atsieina 200 Eur per mėnesį, dar vaikui į užsienį siunčia pinigų. Atsakydamas į prokuroro užduotus klausimus parodė, kad važiavo naktį, nes draugas tik 22.00 val. galėjo išvažiuoti, kai grįžo po darbo. Kitą dieną nevažiavo, nes draugas daug dirba, servise, tvarkė sunkvežimius, buvo iškvietimai. Kitos dienos nelaukė, nes viskas ten gulėjo vietoje. Pirmą kartą atvažiavo, pažiūrėjo, o antrą sykį įsipylė degalų ir pasikrovė (t. 4, b. l. 66-69).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje kaltinamasis, davęs parodymus, sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami ir byloje būtų atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Su tokia baudžiamojo proceso eiga prokuroras sutiko.

Atsižvelgiant į kaltinamajam inkriminuoto nusikaltimo pobūdį (nepriskirtinas labai sunkių nusikaltimų kategorijai), kaltinamojo poziciją bei faktinių aplinkybių aiškumą ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltė įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais, kurie teismo pripažinti įrodymais ir išnagrinėjus bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskelbti (duomenys neskelbtini) straipsnyje nustatyta tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. spalio 18 d. įtariamuoju apklaustas R. P. savo kaltę pripažino iš dalies ir nurodė, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“ buvo išnuomotas D. S. tėvo S. vardu. Kada automobilis buvo išnuomotas, kiek ilgam ir iš kurios bendrovės, jis negalėjo pasakyti. Kiek atsiminė, vieną kartą su S. buvo atvažiavę į Panerių gatvę ir jis suprato, kad būtent iš ten buvo paimtas automobilis. Kiek jam žinoma, S. taiso sunkvežimius, jo darbui jam reikalingas didelis automobilis, kad jis galėtų vežioti savo įrankius. 2024 kovo mėnesį jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, jie tvarkė kelius Viršuliškių mikrorajone, darė šaligatvius, dėjo bordiūrus. Po darbų, jam einant namo, jis pastebėjo apleistą pastatą, kurio teritorijoje buvo sukrauta krūva visokio metalo. Jis lengvai užėjo į tą teritoriją, nes nebuvo jokių vartų, jokių spynų. Gal tvora ir buvo kažkur toliau, bet jis jos tuo metu nematė. Jis tada apžiūrėjo tą krūvą metalo, kur buvo kažkokie stelažai, kanalizacijos dangtis, nedideli gabalai kažkokių parūdijusių laidų, metalinės durys. Tą pamatęs, jis pagalvojo, kad šis metalas niekam nereikalingas, nieko nesaugomas ir nutarė paimti ir priduoti į metalo supirktuvę. Maždaug po dienos ar dviejų, jis prisiminė, kad S. S. turi busą ir šiam paskambino, paprašė, kad šis jį pavežtų paimti metalą, kurį norėjo priduoti į supirktuvę. Šis sutiko. Kadangi sutartą dieną, jam atvažiavus pas S., šis dėl vėlyvo laiko, dėl nuovargio, pats negalėjo jo pavežti, davė buso raktus savo sūnui D., kokio jis amžiaus, jis nežinojo. Kiek žinojo, jis turi vairuotojo pažymėjimą. Jis (R. P.) pats negali vairuoti transporto priemonės, nes neturi vairuotojo pažymėjimo. Kartu su D., vėlai vakare, tiksliai laiko neprisiminė, jie su S. S. išnuomotu busu „(duomenys neskelbtini)“, baltos spalvos, atvažiavo prie apleisto pastato. Jis išlipo iš mašinos pasižiūrėti ar tas metalas vis dar guli. Metalas buvo vietoje. Jokių uždarytų vartų jis nematė, lengvai vėl pateko į teritoriją. Pamatęs, kad metalas vis dar yra, jie su D. pradžioje dar nuvyko į degalinę, užsipylė kuro, o paskui vėl grįžo prie apleisto pastato. Pats pastatas atrodė visas išgriautas, be langų, durų, viskas atidaryta, apipaišyta. Kadangi savo kelyje jie nematė jokios tvoros, jokių vartų, jie lengvai įvažiavo automobiliu į teritoriją, kurioje jis vienas į busą pakrovė visą metalą, kurį vėliau, kaip buvo sulaikyti, rado policijos pareigūnai. Kol jis krovė metalą, D. visą laiką sėdėjo automobilyje ir naršė telefone. Dar paminėjo, kad prieš važiuojant paimti metalo, jis matė, kad automobilyje yra sukrauti darbo įrankiai, dujų balionai, darbiniai rūbai, kuriais naudojasi savo darbe S. S. Jo daiktų jis iš buso neišiminėjo, nes metalo, kurį matė, jo supratimu, buvo nedaug, jis pagalvojo, kad viskas turi tilpti į automobilį. Jiems išvažinėjant iš teritorijos, jam pakrovus metalą, jie pradūrė vieną galinį ratą ir jis liepė D. sustoti, norėjo pakeisti ratą. Jis nuėjo ieškoti plytų, nes neturėjo pakelėjo ir tuo metu į teritoriją atvyko policijos pareigūnai, kurie juos sulaikė. Dar paminėjo, kad tą dieną, kai jis ėmė metalą iš apleisto pastato teritorijos, jis buvo tik prie pastato, į pastato vidų užėjęs nebuvo, jokių pastato durų bei langų nelaužė ir nedaužė, jokios tvoros nelaužė, net nematė kur ji ten buvo, nepjovė jokios spynos nuo vartų, nes įvažiavimas į teritoriją nebuvo uždarytas. Galimai ten ir yra kur nors vartai, bet jis jų nematė. Kategoriškai tvirtino, kad iš minėtos teritorijos metalą ėmė tik vieną kartą, būtent tą dieną, kai buvo sulaikytas. Prieš tai jis iš jos nieko neėmė, o kaip sakė anksčiau, kad eidamas namo po darbo, pamatęs joje metalo laužą, užėjo pasižiūrėti, po ko nusprendė jį paimti ir priduoti į supirktuvę. Pats jis neužsiima metalo pridavimu. Yra kelis kartus (gal du kartus) pridavęs metalą, kai tvarkant kelius, kažką rasdavo. Paskutinį kartą yra pridavęs metalą šią vasarą, jau po sulaikymo, važiavo kartu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoju, kuris turėjo priduoti metalą, bet neturėjo paso (t. 3, b. l. 25-28).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. sausio 17 d. įtariamuoju apklaustas R. P. įtarimą suprato, savo kaltę pilnai pripažino. Parodė, kad laikosi savo parodymų, duotų 2024 m. spalio 18 d. bei pakartotinai papildė, kad į teritoriją, esančią adresu (duomenys neskelbtini), buvo atvykęs tik vieną kartą, t. y. tą dieną, kai buvo sulaikytas 2024 m. kovo 26 d. Buvo atvykęs su mikroautobusu „(duomenys neskelbtini)“, kuriuo pasinaudoti paprašė savo pažįstamo S. S. Mikroautobusą vairavo S. S. sūnus D. S., nes tuo metu jis neturėjo vairuotojo pažymėjimo. D. S., kai atvyko į vietą, iš mikroautobuso išlipęs nebuvo, jis pats (R. P.) pakrovė į mašiną visą metalą, kuris gulėjo aptvertoje teritorijoje. Norėjo pabrėžti, kad anksčiau minėtoje teritorijoje nėra buvęs, į pastatus patekęs nebuvo, nieko juose nelaužė ir neardė. Tuo metu, kai atvyko paimti metalą, vartai teritorijoje buvo neuždaryti, spynos nebuvo, dalis tvoros buvo sulaužyta. Iš pažiūros pastatas atrodė apleistas, niekeno neprižiūrimas, jame nebuvo langų, durų, aplink buvo pilna šiukšlių. Kaip jau minėjo, metalą teritorijoje pamatė tuo metu, kai pro minėtą pastatą ėjo po darbų. Kadangi buvo reikalingi pinigai, pamatęs metalą, nutarė jį paimti ir priduoti į supirktuvę, tikėjosi už jį gauti apie 150 Eur. Papildomai paminėjo, kad paimdamas iš S. S. jo išnuomotą mikroautobusą, matė, kad jame buvo S. S. priklausančių įrankių ir kitų daiktų, bet jie jam netrukdė, manė, kad vietos mikroautobuse bus pakankamai ir metalui pakrauti. Sulaikytas jis buvo pačioje teritorijoje su jo paimtu metalu. Sutiko bendrovei atlyginti metalo vertę (t. 3, b. l. 151-154).

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas D. S. parodė, kad 2024 m. pavasarį, datos tiksliai neprisiminė, jo tėvas S. S. paprašė nuvežti R., pavardės nežinojo, ten, kur jis pasakys. R. pažįsta maždaug nuo 2023 metų. Tam, kad jis galėtų pavežti R., tėvas jam davė raktus nuo buso, o būtent - automobilio „(duomenys neskelbtini)“, kurį jis išnuomojo. Kurioje įmonėje tėvas išnuomojo busą, kuriam tikslui, kuriam laikui, kada būtent, jis nežinojo. Jo tėvas dirba, žino, kad taiso krovininius automobilius. Ar jo tėvas naudojosi išnuomotu automobiliu, jis pasakyti negalėjo, nematė, kad jis juo važinėtų. R. tą dieną, kai turėjo važiuoti, atėjo vakare, laiko nežinojo. R. nenurodė adreso, kur turi važiuoti, tiesiog jiems bevažiuojant jis nurodydavo kelią. Jie privažiavo prie pastato, bet kuriame rajone, jis nežinojo, nežinojo to rajono pavadinimo. Pastatas iš pažiūros atrodė apleistas, nebuvo langų, durų. Jokių vartų prie pastato nebuvo. Jei gerai prisiminė, nematė ir tvoros. Jie užvažiavo į teritoriją. Kodėl R. reikėjo važiuoti prie šito pastato, jis neklausė, o pats R. nesakė. Jo paprašė nuvežti, jis ir nuvežė. Kai sustojo pastato teritorijoje, jis iš automobilio išlipęs nebuvo. Iš jo buvo išlipęs R., kuris rinko kažkokius daiktus, jam pasirodė kad ima šiukšles, gulėjusias teritorijoje ir galimai dėjo į busą, Ką jis konkrečiai dėjo, jis nežiūrėjo, sėdėjo automobilyje ir naršė telefone. Kiek R. užtruko, pasakyti negalėjo, neprisiminė. Paskui R. atėjo į automobilį ir jie pradėjo važiuoti, tada jiems nuleido galinį ratą, R. išlipo iš automobilio, nuėjo ieškoti kuo galima pakelti automobilį, nes pakelėjo nebuvo, R. ieškojo plytų. Tuo metu atvažiavo policijos pareigūnai, kurie juos sulaikė. Jis negalėjo pasakyti, kam priklauso teritorija, kurioje buvo, joje buvo pirmą kartą, teritorija neatrodė naudojama, be to, buvo tamsu. Daugiau jis šioje teritorijoje nebuvo bei nebuvo iki dienos, kai buvo sulaikytas. R. jam nieko nepasakojo apie tai, ar jam teko ankščiau lankytis šioje teritorijoje. Kuo užsiima R., nežinojo, su juo nebendrauja, jį pažįsta tik kaip tėvo pažįstamą. Dar papildė, kad kai atvyko pareigūnai, jis net negalėjo jiems paaiškinti, ką daro, nes faktiškai nieko nežinojo, nes jam niekas nieko nepasakojo, o tik paprašė atvežti. Jis pareigūnams pateikė savo pasą ir jį pasodino į tarnybinį automobilį. Kas buvo automobilyje „(duomenys neskelbtini)“ sulaikymo metu, jis nežinojo, nes nežiūrėjo. Taip pat paminėjo, kad išvažiuodami iš namų R. prašymu, jokių daiktų, įrankių į automobilį nekrovė. Ar minėtu automobiliu jo tėvas vežiojo jam priklausančius įrankius, jis nežinojo. Pats jis dirba, nerenka ir nepriduoda metalo laužo, vairuotojo pažymėjimą turi nuo (duomenys neskelbtini). (t. 3, b. l. 48-51).

Ikiteisminio tyrimo metu BPK 80 straipsnio 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalies pagrindais 2024 m. birželio 18 d. liudytoju apklaustas S. S. parodė, kad jis 2024 m. reklamoje, internete, norėdamas išsinuomoti mikroautobusą, rado įmonę, kurios pavadinimo neprisiminė, kuri nuomojo automobilius. Apklausos metu tyrėja parodė sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje jis matė savo parašą. Susipažinęs su sutartimi, teigė, kad 2024 m. kovo 22 d., dienos metu, išsinuomojo mikroautobusą „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Jei gerai prisiminė, minėtą automobilį ėmė trims dienoms. Jis jam buvo reikalingas darbui, nes tuo metu bendrovėje, kur oficialiai dirbo, buvo sugedęs mikroautobusas, kuriame vežiojo įrankius. Tekdavo dėl remonto važinėti per visą miestą. Jis darbo transportu turėjo rūpintis pats, nes toks yra susitarimas su įmonės vadovu, kurio vardas R., pavardės nežinojo. Jei jam nereikėdavo važiuoti darbo reikalais, autobusas stovėjo. Taip pat automobiliu naudojosi pažįstamas R., galimai P., pavardės tiksliai nežinojo, kadangi jis neturi teisių, todėl jo išnuomotą mikroautobusą vairavo sūnus D. Sūnui (duomenys neskelbtini) m. sausio mėn. sukako (duomenys neskelbtini) metų, jis turi „B“ kategorijos vairuotojo pažymėjimą. Prašydamas mikroautobuso, R. sakė, kad jam reikia parvežti kažkokius daiktus, kokius, jis nesitikslino. Pats jis R. padėti negalėjo, nes turi teismo paskirtą laisvės apribojimą, dėl ko negali išvykti iš gyvenamosios vietos po 22.00 val. R. automobilio paprašė tą pačią dieną, kai jis automobilį išsinuomojo. Į automobilį, kurį išnuomojo, jis (S. S.) spėjo padėti savo įrankius: dujų balioną su vamzdžiais, deguonies balioną su pjovimo įranga, skirtą metalo šildymui ir pjovimui, akumuliatorinį suktuką, du kampinius šlifuoklius, vienas buvo dėžėje, kitas tašėje. Taip pat buvo keli akumuliatoriai, kiek tiksliai neatsiminė, taip pat buvo akumuliatorių pakrovėjas, konventorius, kuris keičia el. srovę, taip pat laužtuvai, kiek jų – neatsiminė, buvo įvairūs raktai varžtams, raktų galvutės. Smulkūs įrankiai gulėjo juodoje rankinėje. Kai R. ėmė automobilį, jis norėjo savo daiktus pasiimti, bet R. pasakė, kad jie jam netrukdys, todėl, jie taip ir liko automobilyje. Po to, kai R. paėmė automobilį, jis jam jo negrąžino, nes R. ir sūnus buvo sulaikyti policijos, automobilis buvo paimtas saugoti. Sūnus grįžo namo naktį ir pasakojo, kad jis su R. buvo kažkokioje teritorijoje, kokioje, jis nežinojo, nes važiavimo kryptį jam rodė R. Nežinojo, ką matė sūnus, kokie daiktai buvo kraunami į automobilį. Kiek jie buvo teritorijoje, jis nežinojo. Sūnus minėjo, kad pareigūnai automobilyje rado metalo laužą. Kas krovė ir kaip metalas buvo sukrautas į automobilį „(duomenys neskelbtini)“, jis nežinojo, sūnaus neklausinėjo. Tyrėja jam parodė pirkimo-pardavimo aktą, kuriame jis figūruoja kaip metalo pardavėjas. Dėl šio akto pasakė, kad metalą jis surinkdavo pats, kuris likdavo po automobilių remonto arba jis pats supirkdavo sugedusius automobilius, juos išrinkdavo dalimis, o metalą priduodavo. Ar jis R. davė automobilį tik šį kartą, kai buvo sulaikytas, ar jis jo prašė automobilį paskolinti ir anksčiau, jis neprisiminė. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis atsiskaitė už visas dienas, kol mikroautobusas buvo ne įmonėje. Įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vadovo anksčiau nepažinojo. Paminėjo, kad R. vairuoti moka (t. 3, b. l. 6-9).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas G. K. parodė, kad dirba AB „(duomenys neskelbtini)“ energetikos skyriaus vadovu. 2023 m. lapkričio 10 d., apie 12.30 val., buvo atvažiavęs adresu (duomenys neskelbtini), į šiuo metu nenaudojamą pastatą, kuris priklauso AB „(duomenys neskelbtini)“, apžiūrėti teritorijoje esančius pastatus bei pačią teritoriją dėl to, kad ją turėjo perleisti ankstesnis savininkas jo darbovietei. Kokiai įmonei priklausė minėta teritorija su pastatais, jis neprisiminė. Jis su savo kolegomis bei kartu su įmonės atstovu, kurio jokių kontaktų neturėjo, apžiūrėję teritoriją ir pastatus, pats visas duris bei vartus užrakino ir uždarė. Tą pačią dieną, apie 14.00 val. jie išėjo iš teritorijos ir išsiskirstė. Daugiau į teritoriją jis atvykęs nebuvo. 2024 m. kovo 18 d., apie 15.49 val. iš AB „(duomenys neskelbtini)“ buvo gautas pranešimas, kad yra užfiksuotas elektros sutrikimas. Jis kartu su kolegomis I. S. ir R. G. atvyko į vietą 2024 m. kovo 21 d., apie 11.30 val. patikrinti, kokie būtent yra sutrikimai. Atvykę į vietą, kartu su kolegomis bandė atidaryti vartus, tačiau jų atrakinti ir atidaryti nepavyko. Taip pat pastebėjo, kad ant vartų yra pakabintos dvi spynos iš teritorijos vidaus ir iš išorės nuo kelio pusės. Jo žiniomis, jų įmonės spyna buvo pakabinta viena, tik iš išorės. Nepavykus atidaryti vartų, kairėje pusėje pastebėjo, kad tvoroje yra padaryta, išpjauta skylė, per kurią galima patekti į teritoriją. Patekęs į teritoriją, nuėjo prie pagrindinio pastato ir pastebėjo, kad pastato medinės durys yra atidarytos ir išlaužtos, kokia durų vertė, jis nežinojo. Užėjo į vidų ir nuėjo prie elektros skirstyklos, kurioje pastebėjo, kad nėra visos specialios įrangos ir elektros kabelių, kurių vertės nežinojo. Nuėjęs toliau, į kitą pastato patalpą, link transformatorinės 0,4 kilovoltų, pastebėjo, kad ant sienos nėra AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių skaitiklių, kurių vertės nežinojo. Praėjęs elektros skaitiklius, kitoje patalpoje, pastebėjo, kad nėra metalinių dėžių/korpusų, su viduje esančia įranga, kurios vertės nežinojo. Atėjęs į 0,4 kilovoltų transformatorinės patalpą, pastebėjo, kad nėra įrangos elektros tiekimui užtikrinti, ir elektros kabelių. Kokia minėtos įrangos ir kabelių vertė, jis nežinojo. Jam nusileidus į rūsyje esančią šilumos punkto patalpą, pastebėjo, kad yra sugadinti bei pavogti metaliniai vamzdžiai, kurių vertės nežinojo. Vėliau laiptais lipant į antrą aukštą, pastebėjo, kad nėra laiptų metalinių turėklų, kurių vertės nežinojo. Užlipus į antrą aukštą, jame nieko pavogta nebuvo (jis nepastebėjo). Nusileidus į pirmą aukštą ir išėjus į lauką, jis su kolegomis nuėjo į už pagrindinio pastato esančią 10 kilovoltų transformatorinę, ir priėjus pastebėjo, kad iš vienos pusės yra išlaužtos keturių durų keturios pakabinamos spynos, kurių vertės nežinojo, bei iš transformatorinės vidaus buvo pavogta įranga (10 kilovoltų transformatoriai), kurios vertės nežinojo. Taip pat iš tos pačios 10 kilovoltų transformatorinės kitos pusės, buvo atidengtos ir sugadintos trys „osb“ plokštės, nuo iš kitos pusės esančių durų, jų vertės nežinojo. Atidengus „osb“ plokštes, buvo išlaužytos durų spynos ir buvo patekta į vidų. Ar viduje buvo kokia nors įranga, jis pasakyti negalėjo. Taip pat pastebėjo, kad ant lauko išorinės pusės, tarp pirmo ir antro aukšto, nėra oro kondicionieriaus išorinio bloko, kurio vertės nežinojo. Kartu su kolegomis atkreipė dėmesį, kad pagrindiniam pastatui, kairėje pusėje esančiame sandėliuke, medinės dvejos durys yra atidarytos. Priėjus arčiau, pastebėjo, kad yra nupjautos dvi pakabinamos spynos, kurių vertės nežinojo. Ar viduje buvo vertingų daiktų, pasakyti negalėjo. Taip pat už sandėliuko yra didelis sandėlis, prie kurio priėjęs pastebėjo, kad metaliniai vartai yra atidaryti bei pamatė, kad yra nuplėšta metalinė grandinė. Sandėlio viduje, jo žiniomis, vertingų daiktų ar įrangos nebuvo, kad kažkas būtų pavogta, nepastebėjo. Viską apžiūrėję, jie su kolegomis išvažiavo. Į policiją kreipėsi ne iš karto, dėl savo užimtumo. Kas tai galėjo padaryti nežinojo ir nieko neįtarė. Patirtos žalos įvertinti negalėjo, kadangi nėra tam įgaliotas asmuo. Norėjo pažymėti, kad jo žiniomis, teritorija yra pilnai aptverta. Vaizdo stebėjimo kameros neįrengtos. Liudytojas taip pat papildė, kad kartu su tyrėja peržiūrėjo nuotraukas, esančias foto lentelėje ir pasakė, kad tikrai žinojo, jog kai kurie iš jam parodytų daiktų priklauso AB „(duomenys neskelbtini)“, o būtent: 100 Eur vertės elektrinio skydo durų rėmas su automatika (nuotraukos 46,66), kopėtėlės (nuotraukos 25,38,48,49), kurių 1 m. kainuoja 20 Eur: kopėtėlės nuotraukoje Nr. 25 – 20 Eur vertės, nuotraukoje Nr. 38 – 60 Eur vertės, nuotraukoje Nr. 48 – 20 Eur vertės, nuotraukoje Nr. 49 – 50 Eur vertės. Kopėtėlės skirtos kabelių pritvirtinimui. Nuotraukoje Nr. 39 yra elektros paskirstymo skydas, jo vertė – 400 Eur, automatiniai išjungėjai 4 vnt. – po 700 Eur vertės, bendrai 2 800 Eur sumai, rinklė – 200 Eur, 4 vnt. transformatorių po 70 Eur vertės už kiekvieną, viso – 280 Eur. Nuotraukoje Nr. 35 – elektros paskirstymo spintos rėmas – 300 Eur vertės. Dėl laidų, užfiksuotų nuotraukose, pasakė, kad laidai yra sugadinti, supjaustyti, atrodo kaip metalo laužas, bet vieno jo metro kaina – 1 Eur. Tiksliai įvertinti negalėjo, nes visi laidai skirtingi, skiriasi jų paskirtis, skersmens ir būtent nuo ko yra kiekvienas laidas, pasakyti negalėjo, negalėjo įvertinti. Ar kanalizacijos dangčiai priklauso jų bendrovei – pasakyti negalėjo. Dar norėjo paminėti, kad pradžioje pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), naudojosi jų bendrovė, po ko, pastatas buvo perduotas UAB „(duomenys neskelbtini)“, po ko, teismo sprendimu vėl pastatas atiteko jų bendrovei. Jau tada pastatas buvo apleistas ir nenaudojamas, nebuvo kelių langų, durų, sugadintos buvo sienos, grindys, tačiau elektros tiekimas pastate buvo. Kai pastatas buvo jų perimtas, jų bendrovė ėmėsi sandarinimo darbų. Buvo užkalti langai, durys. 2024 m. kovo 27 d. jis, kaip bendrovės atstovas kreipėsi su pareiškimu į policiją, dėl 2024 m. kovo 21 d. patekimo į pastatą ir galimos vagystės. 2024 m. kovo 18 d. iš AB „(duomenys neskelbtini)“ jie gavo pranešimą, kad sutrikęs el. tiekimas. Tik po „(duomenys neskelbtini)“ pranešimo 2024 m. kovo 21 d. jis apsilankė (duomenys neskelbtini) esančiame pastate. Prieš tai, nuo pastato perėmimo iš „(duomenys neskelbtini)“, jis jame nesilankė ir kas jame vyko, nežinojo. Sutrikimą AB „(duomenys neskelbtini)“ užfiksavo 2024 m. kovo 18 d. Kas dėl daiktų, priklausančių AB „(duomenys neskelbtini)“, jis jų pateiktoje foto lentelėje, nuotraukose nematė. „(duomenys neskelbtini)“ kabeliai yra stori, aukštos įtampos, transformatorių detalių, taip pat nuotraukose neatrinko. Visų daiktų, kuriuos peržiūrėjo ir galėjo įvertinti, vertė – 4 530 Eur. Daiktai, kuriuos jis įvardijo ir įvertino, eksploatacijai netinka, jų neįmanoma atstatyti, dėl to, kad jie sugadinti, supjaustyti, sulaužyti. Atgauti jų nepageidauja. Dokumentų, patvirtinančių jo įvertintų daiktų vertę, bendrovė neturi ir pateikti negali (t. 1, b. l. 144-149, t. 2, b. l. 183-186).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas A. D. parodė, kad 2024 m. kovo 26 d., apie 00.15 val., patruliavimo metu, kartu su tyrėju A. A., iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), kažkoks asmuo vaikšto teritorijoje ir šviečia žibintuvėliu. Jiems atvykus nurodytu adresu, minėtoje teritorijoje pamatė baltos spalvos krovininį mikroautobusą „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuriame vairuotojo vietoje sėdėjo, kaip vėliau paaiškėjo D. S., o šalia mikroautobuso buvo, kaip vėliau paaiškėjo, R. P. Paklausus, ką jie daro naktį šioje teritorijoje, jie paaiškino, kad renka metalą. Jie taip pasakė, kad galvojo, jog pastatas ir teritorija niekam nepriklauso, nes pastatas visas apleistas, sugadintas, todėl jie niekam žalos nedaro. Jiems atvykus į teritoriją iš (duomenys neskelbtini), vartai buvo atidaryti. Papildomai pasakė, kad mikroautobuso ratas buvo nuleistas, autobusas stovėjo ant kaladės, o jie norėjo pakeisti ratą. Jie (A. D. ir A. A.) paprašė atidaryti mikroautobusą ir jame pamatė įvairų metalą – laidus, stelažus ir kt., taip pat buvo įvairūs įrankiai. Mikroautobuso vairuotojas paaiškino, kad mikroautobusą paėmė iš tėvo, nes pažįstamas paprašė jį pavežti, kadangi pats neturi vairuotojo pažymėjimo. Kitų asmenų teritorijoje, ją apžiūrėję, nerado. Mikroautobusas buvo sulaikytas ir priverstinai išvežtas saugoti, o asmenims buvo duoti šaukimai (t. 2, b. l. 12-13).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas B. M. parodė, kad yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Įmonė užsiima automobilių nuoma, įsikūrusi (duomenys neskelbtini). 2024 m. kovo 22 d. įmonė sudarė nuomos sutartį su S. S. dėl automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuomos. Už nuomą paimamas 150 Eur užstatas. Sutartyje nenurodyta automobilio grąžinimo data, nes dažnai automobilis grąžinamas vėliau, todėl apmokėjimas už nuomą atliekamas už visas dienas, kai nuomininkas naudojasi automobiliu. Sudarant sutartį su S. S., nesidomėjo, kokiems tikslams bus naudojamas automobilis, tik įspėjo, kad maksimalus vežamas automobiliu svoris yra 1 300 kg. Visi įmonės automobiliai yra sekami. 2023 m. kovo 26 d., žiūrėdamas sekimo programėlę, jis suprato, kad automobilis yra saugojimo aikštelėje, Vilniaus rajone. Jis paskambino S., kuris patvirtino, kad automobilis yra sulaikytas policijos. Sužinojęs tyrėjo duomenis, susisiekė su tyrėju. S. pranešė, kad automobilio sulaikymo dieną važiavo ne jis, o asmenys, kuriems jis davė automobilį. Kam konkrečiai buvo davęs automobilį, jis nesakė, o jis ir nesidomėjo. Automobilyje įmonei priklausančių daiktų nebuvo, išskyrus atsarginį ratą, aušinimo skystį, domkratą ir raktą ratams atsukti. Nuomininkui buvo duotas vienas komplektas raktų ir automobilio dokumentai (registracijos liudijimas, techninės apžiūros talonas ir civilinio draudimo sutartis). Teigė, kad tyrimui gali pateikti automobilio „(duomenys neskelbtini)“ sekimo duomenis nuo nuomos pradžios iki jo sulaikymo bei nuomos sutarties kopiją (t. 2, b. l. 16-19).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas M. Ž. parodė, kad būdamas namuose, adresu (duomenys neskelbtini), apie 22.15 val., pamatė per langą, kad į teritoriją (duomenys neskelbtini), priklausančią AB „(duomenys neskelbtini)“ įsuko baltas mikroautobusiukas, be šoninių langų, o šonuose – oranžinės lemputės. Jam iš karto pasirodė keista, kadangi taip vėlai darbininkai tikrai nevažiuotų. Jie privažiavo prie pastato (kiek iš automobilio išlipo asmenų nematė), bet pastebėjo du asmenis, kurių vienas atidarė vartus, nes vartai atidaromi paprastai, o kitas įvairavo mikroautobusą. Sustoję giliau prie pastato, matėsi, kad šviečia žibintuvėliais, praėjus penkioms minutėms, suprato, kad tai pašaliniai asmenys, todėl nusprendė iš karto paskambinti trumpuoju pagalbos numeriu „112“. Kaip atrodė asmenys, jis apibūdinti negalėjo, nes neįžiūrėjo. Po jo skambučio, apie 22.30 val. mikroautobusas išvažiavo iš teritorijos. Atvykus pareigūnams, daugiau nestebėjo, kas vyksta. Tačiau 2024 m. kovo 26 d., apie 00.05 val. jis jau ruošėsi eiti miegoti, tačiau dar kartą žvilgtelėjo pro langą ir pamatė šviečiantį žibintuvėlį toje pačioje teritorijoje, kur buvo prieš tai baltas mikroautobusas. Jam atrodė, kad matė du šviečiančius žibintuvėlius, todėl nieko laukęs, iš karto, paskambino į policiją ir stebėjo toliau, todėl matė, kad jie aktyviai darbavosi, kadangi girdėjosi varžtų atsukinėjimas elektriniu atsuktuvu. Netrukus atvažiavo policija, jis matė, kad policijos pareigūnai sugavo tuos asmenis. Ką darė tie asmenys, jis nebuvo įsitikinęs (t. 2, b. l. 176-180).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas E. Z. parodė, kad dirba AB „(duomenys neskelbtini)“ inžinieriumi, atsakingas už elektros tinklų eksploataciją. Iš jam parodytų nuotraukų, sudėtų į foto lentelę, nuotraukose Nr. 37, 39, 47, 49, 66, 67, 68 užfiksuotos skirstomųjų elektros įrenginių dalys, tačiau ar minėtos dalys priklauso „(duomenys neskelbtini)“ ar „(duomenys neskelbtini)“, jis pasakyti negalėjo. Dalys yra vienodos. Minėtų dalių niekur panaudoti negalima, jas galima vertinti kaip metalo laužą (t. 2, b. l. 189-191).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus 2024 m. kovo 26 d. pranešime apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-11407-24 užfiksuota, kad 2024 m. kovo 26 d., apie 00.08 val. adresu (duomenys neskelbtini), R. P. ir D. S., veikdami bendrai, su krovininiu automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) įsibrovė pro neuždarytus vartus į saugomą tvora aptvertą teritoriją, priklausančią AB „(duomenys neskelbtini)“, ir pasikėsino pagrobti nurodytoje teritorijoje esantį metalo laužą, tačiau nebaigė nusikalstamos veikos dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių, kadangi buvo sulaikyti policijos pareigūnų. Žala nepadaryta (t. 1, b. l. 6-8, 166-174).

Įvykio vietos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), apžiūros protokole 2024 m. kovo 21 – 2024 m. kovo 22 d. užfiksuota, kad apžiūros objektas – AB „(duomenys neskelbtini)“, teritorija ir pastatai yra adresu (duomenys neskelbtini). Teritorija aptverta. Įvažiavimas nuo (duomenys neskelbtini) pusės, kuris ribojamas su dvivėriais metaliniais vartais. Apžiūros metu vartai užrakinti, su dvejomis pakabinamomis spynomis ir grandinėmis. Kairiau nuo vartų yra sugadintos tvoros segmentas. Už jo yra vieno aukšto mūrinis pastatas, kurio durys užrakintos. Langai uždengti su medinėmis plokštėmis. Vieno lango medinė plokštė sugadinta ir guli lauke ant žemės, langas atidarytas, stiklo paketas išdaužtas. Pastatas užrakintas, vidus neapžiūrėtas. Tiesiai nuo vartų yra takelis prie administracinio pastato. Administracinis pastatas yra mūrinis, dviejų aukštų. Toliau yra aprašomas teritorijoje esantis pastatas ir jo vidus. Teritorija nesaugoma, vaizdo kameros neįrengtos. Įvykio vietos apžiūros metu rastas plastikinis butelis su galimais biologiniais pėdsakais, avalynės pėdsakų fragmenta (t. 1, b. l. 57-125).

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos 2024 m. liepos 3 d. specialisto išvadoje nustatyta, kad ant pateikto tyrimui objekto – plastikinio butelio su užrašais „Limited edition“, „Dynamit“ yra rankų pėdsakai, sudaryti iš atskirų papiliarinių linijų ir sutepimų. Juose atsispindi kelios papiliarinio rašto detalės, kurios individualių požymių visumų nesudaro, todėl šie pėdsakai asmeniui identifikuoti netinka (t. 1, b. l. 132-135).

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos 2024 m. liepos 16 d. specialisto išvadoje nustatyta, kad ant tirti pateikto plastikinio butelio su užrašais „Limited edition“, „Dynamit“, paimto apžiūrint įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini), rasta vyro biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR (t. 1, b. l. 136-139).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5-ojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos R. I. 2024 m. lapkričio 25 d. tarnybiniame pranešime dėl netikslingumo skirti DNR tyrimą užfiksuota, kad ikiteisminis tyrimas dėl vagystės laikotarpiu nuo 2023 m. lapkričio 10 d. iki 2024 m. kovo 21 d. yra nutrauktas. Be to, tyrimo metu nustatyta, kad pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), yra apleistas, į jį gali patekti kas nori, todėl netikslinga skirti DNR tyrimą. Dėl pasikėsinimo padaryti vagystę 2024 m. kovo 26 d. iš minėto objekto prisipažino R. P., kuris buvo sulaikytas vietoje (t. 1, b. l. 140).

BIRT ataskaitų žiūryklės 2024 m. kovo 26 d. išraše užfiksuota, kad 2024 m. kovo 26 d., apie 00.13 val. gautas skambutis, kad (duomenys neskelbtini) vaikšto žmogus, šviečiasi žibintuvėliu (t. 1, b. l. 175).

Įvykio vietos ir daiktų apžiūros 2024 m. kovo 26 d. protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas – pastato teritorija, esanti (duomenys neskelbtini), Vilniuje ir automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Į pastato teritoriją patenkama pro mėlynos spalvos atidarytus vartus, šalia kurių, kairėje pusėje matomas pastatas. Įvažiavus į teritoriją, tiesiai priešais save, matomas apleistas dviejų aukštų pastatas. Prie dviejų aukštų pastato, pasukus į kairę, matoma aikštelė, kurioje tiesiai priešais save, matomas baltos spalvos automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Priėjus prie automobilio bei pasukus į dešinę, matomas dviejų aukštų pastatas, kurio durys atidarytos, pastatas apipieštas „graffiti“, aplink pastatą mėtosi plytos bei įvairios šiukšlės. Apžiūrimas minėtas „(duomenys neskelbtini)“ automobilis, kurio priekinės vairuotojo durys yra atidarytos. Priėjus prie vairuotojo pusės durų, automobilio salone, ant priekinės vairuotojo sėdynės, matomos juodos spalvos pirštinės, šalia sėdynės, po vairu, matomas juodos spalvos krepšys, kuriame įvairūs įrankiai, skirti automobilio taisymui, šalia krepšio, matoma juodos spalvos dėžė, ant keleivio pusės sudėti drabužiai. Apėjus automobilį iš galo, matoma, kad automobilio galinės durys yra atidarytos, automobilio viduje sudėtas įvairus metalas. Automobilis užplombuotas policijos plombomis Nr. 066585, 066586, 066584 (t. 1, b. l. 176-192).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus tyrėjo 2024 m. kovo 26 d. A. A. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad ant pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), buvo surasta lentelė, kurioje nurodyta AB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 1, b. l. 193-194).

AB „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. kovo 28 d. pareiškime nurodyta, kad 2024 m. kovo 26 d. bedrovės teritorijoje adresu (duomenys neskelbtini), sulaikytas automobilis su pavogtais daiktais, o atvykę į teritoriją, pastebėjo, kad išlaužti įvažiavimo vartai, sugadinta įvažiavimo tvora, pavogta dalis transformatorinės elementų. Prie pareiškimo pridėtos nuotraukos (t. 2, b. l. 5-9)

Daiktų apžiūros protokole 2024 m. kovo 27 d. – 2024 m. kovo 28 d. užfiksuota, kad apžiūros objektas – metalo laužas, rastas automobilyje „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Automobilių saugojimo aikštelėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. apžiūrėtas krovininis automobilis „(duomenys neskelbtini)“. Automobilyje 4 durys – vairuotojo, keleivio priekinės, šoninės iš keleivio pusės ir galinės durys. Automobilio salono priekyje išmėtyti daiktai – rūbai, įrankiai. Atidarius galines dureles, matoma, kad automobilyje sukrautus įvairus metalo laužas – laidai, metalinės plokštės, rėmai, dujų ir deguonies balionai, atsarginis ratas. Tęsiant automobilio apžiūrą, sandėlyje, esančiame Nemenčinės k. II, Vilniaus g. 69, Vilniaus raj., rasta: 1) juodo metalo stelažas, apie 3 m ilgio, 1,5 m pločio; 2) laidas apie 2,5 m. ilgio, su juodos spalvos izoliacija; 3) juodo metalo vamzdžio dalis apie 70 cm. ilgio; 4) juodo metalo, apie 50 cm. ilgio vamzdžio dalis; juodo metalo vamzdžio dalis su užlenktu galu, apie 1,20 m. ilgio; 5) laidas su juodos spalvos izoliacija, apie 2,5 m. ilgio; 6) juodos spalvos metalinis strypas, su smailiu galu apie 60 cm. ilgio; juodo metalo vamzdžio dalis apie 1,10 cm. ilgio; 7) laidas su juodos spalvos izoliacija apie 4,5 m. ilgio; 8) balto metalo grandinė su kabančia, galimai spyna; Juoda metalinė dėžutė keturkampio formos /30x20x5 cm/; 9) laidas su juoda izoliacija apie 5 m. ilgio; 10) sulankstyta metalinė juosta balto metalo; 11) laidas/lynas su juoda izoliacija apie 5 m. ilgio; 12) laidas/lynas su juoda izoliacija apie 4 m. ilgio; 13) laidas su juoda izoliacija apie 4,5 m. ilgio; 14) metalinė juosta su tvirtinimo elementas bei laidais; 15) metaliniai kampukai, tvirtinimo elementai; 16) metalinis lynas su metaliniais strypais juodo metalo; 17) vamzdžio dalis, dažyta baltais dažais, apie 60 cm. ilgio; 18) 2 vnt. baltos spalvos laidų su transformatoriais, apie 1 m. ilgio kiekvienas; 19) metalinis lynas apie 7 m. ilgio; 20-21) laidai su juodos spalvos izoliacija; 22) baltos spalvos laidai su transformatoriais; 23) 3 metalinės plokštės 2x80 cm. ilgio, 1x20 cm. ilgio; 24) metalinis strypas apie 1,5 ilgio su laido juodos spalvos dalimi; 25) metalinės kopėtėlės apie 1,5 cm. ilgio; 26) metalinių kopėtėlių fragmentas apie 35 cm. ilgio; 27) metalinis apvalios formos laikiklis; 28) vamzdžio dalis su dažų fragmentais, su užlenktu galu, apie 50 cm. ilgio; 29) Juodo metalo metalinė juosta apie 4 cm. pločio, 50 cm. ilgio; 30) masyvus plaktukas su juodu metaliniu galu ir mediniu kotu; 31-32) kanalizacijos dangtis juodos metalo, apvalios formos, turintis rūdžių; 33) metaliniai strypai skirtingo ilgio ir skersmens, baltos spalvos laidai; 34) metalinis raktas varžtams Nr. 15, metalinis laikiklis su nuplėštu metaliniu lynu; 35) metalinis stelažas apie 3,5 cm. ilgio, kuriame pritvirtinta metalinė plokšte, ant kurios yra 4 baltos spalvos saugikliai; 36) balto metalo lakštas apie 2,5 m. ilgio, 90 cm. pločio; 37) spalvotos balto metalo juostos /raudona, geltona, žalia/ apie 1,5 cm. ilgio; 38) juodo metalo kopėtėlės apie 3 m. ilgio; 39) balto metalo stelažas su metaline plokšte apačioje, kuriame pritvirtinti transformatorinės elementai 3 spalvų /raudona, geltona, žalia/; 40-44) kopėtėlių fragmentai/metaliniai rėmai su užrašu rusų kalba „.... izoliacija“; 45) juodo metalo detalę – nepilnas keturkampis. 46-47) balto metalo rėmas su atjungimo rankenomis ir įspėjamuoju užrašu; 48) kopėtėlės, juodo metalo įvairaus ilgio, mažesnės 1,5 m. ilgesnis 2,5 m.; 50) laidai su apgadinta izoliacija; juodo metalo vamzdis; 51), 53), 54), 55), 56), 57), 59), 60) ,61), 65) įvairaus dydžio ir formos lango ir palangių fragmentai, dažyti pilka spalva; 52) balto metalo juosta dažyta juodai su pritvirtintais bordinės spalvos elementais ir laidais; 58) juodo metalo, apie 5 cm. pločio juosta, baltas skaitliukas; 62) juodo metalo grandinė su laikikliais ir tvirtinimo elementais; 63) plonas metalinis strypas, sulenktas; 64) įvairaus ilgio, spalvos ir skersmens laidų atraižos, juodas metalinis strypas; 66-68) balto metalo rėmas su atjungimo rankena, skaitliukai; 69), 72), 73), 76), 77), 82), 83) – mėlynos spalvos deguonies balionas su pritvirtintu guminiu vamzdžiu, kurio kitame gale yra kaitinimo prietaisas; 70), 78), 79), 80) pilkos spalvos dujų balionas; 71) laidai nuo pakrovėjų juodos spalvos; 72) medžiaginė juosta su laikikliu; 81) apsauginiai statybiniai šalmai geltonos ir raudonos spalvos; 84), 85), 86), 87), 88), 89), 90), 91) – įvairūs įrankiai: sukimo raktai skirtingų dydžių (21 vnt.), įvairaus dydžio galvutės sukimo raktams (20 vnt.), įvairaus dydžio atsuktuvai –plokšti ir kryžminiai (5 vnt.), raktai automobilio ratams sukti (3 vnt.), žirklės (3 vnt.), veržliaraktis (1 vnt.), prailgintuvai raktai (3 vnt.), mažas juodo metalo laužtuvas, peilio geležtė; 92), 98), 99), 108) dvi juodos spalvos medžiaginės rankinės, į kurias sudėti įrankiai; 93), 104) – 5 vnt. darbinių juodų pirštinių; 94) medžiaginis laikiklis su užrašu „Neo“; 95) matavimo prietaisas pavadinimu „Makita“; 96) spalvotas, raudonas maišas su pavaizduotomis daržovėmis; 97) diskinis pjūklas pavadinimu „Makita“ su uždėtu pjaustymo disku, prožektorius su juodos spalvos galais ir žalia rankena, pagamintas Vokietijoje, galvos prožektorius su užrašu „Neo“, 2 pakrovėjai pavadinimu „Makita“, 100) akumuliatorinis šlifuoklis su užrašu „Edwaro“, juodai-mėlynos spalvos korpusu, 4 baterijos mėlynos spalvos su analogišku pavadinimu, juodas prožektorius ant galvos, raudonos spalvos manometras, juodos spalvos matavimo prietaisas „Edwaro“, 4 šlifavimo diskai įvairaus dydžio, raktas varžtams su užrašu „(duomenys neskelbtini)“, 3 peilių geležtės; 101) juodos spalvos gaubtuvas nuo striukės; 102) darbinė-statybinė juodai pilka liemenė su atšvaitų elementais geltonos ir baltos spalvos; 103) vyriška juoda striukė su geltonos spalvos elementais po pažastimi su dviem vidinėmis kišenėmis, kuri užsisega užtrauktuku; 105) vyriškas džemperis bordinės spalvos, languotas su baltos spalvos plonomis juostomis, su gaubtuvu ir užrašu „Ask Njeans“; 106) plastikinė juodos spalvos dėžė, su joje esančiais matavimo prietaisais geltonos spalvos; 107) 9 šlifavimo diskai įvairaus dydžio, nedidelė rankinė tamsiai mėlynos spalvos (t. 2, b. l. 101-165).

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro 2024 m. lapkričio 14 d. nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą nutarta nutraukti ikiteisminį tyrimą D. S. ir R. P. atžvilgiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 3 dalyje, padarymo, kadangi nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (t. 3, b. l. 59-65).

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro 2025 m. sausio 15 d. nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą D. S. atžvilgiu nutarta ikiteisminį tyrimą D. S. atžvilgiu nutraukti, kadangi nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (t. 3, b. l. 74-81).

Metalo laužo apžiūros protokole 2024 m. gruodžio 11 d. užfiksuota, kad pasvertas saugomas metalas, nustatytas jo svoris, juodo metalo – 521,2 kg, laidų su variu – 34,4 kg, aliuminio – 84,2 kg (t. 3, b. l. 104-136).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. gruodžio 16 d. rašte užfiksuota, kad juodojo metalo 521,2 kg vertė – 118,81 Eur (be PVM), 1 tonos kaina – 235 Eur. Vario laužo (laidų) 34,4 kg vertė – 61,30 Eur (be PVM), 1 tonos kaina – 1800 Eur. Aliuminio laužo (laidų) 84,2 kg vertė – 25,01 Eur, 1 tonos kaina – 300 Eur (t. 3, b. l. 139).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi įstatyme nustatyta išskirtinė bylą nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva.

BK 22 straipsnio 1 dalis numato, kad pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas arba neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jei veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių.

Pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, baudžiamojon atsakomybėn yra traukiamas tas asmuo, kuris pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją arba pagrobė didelės vertės svetimą turtą, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį. Objektyvusis vagystės nusikalstamos veikos požymis – pagrobimas teismų praktikoje pripažįstamas tyčiniu, neteisėtu ir neatlygintiniu svetimo turto užvaldymu, atimančiu iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu, arba ji yra pasunkinama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 351/2012, Nr. 2K-282/2012, Nr. 2K-228/2013, Nr. 2K-183-511/2019). Vagystės subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, kad paima svetimą daiktą, numato, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori. Pagal BK 190 straipsnio 2 dalį, skyriuje nurodyta turtinė žala yra nedidelė, kai jos dydis viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos. Nuo 2018 m. sausio 1 d. patvirtintas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis (MGL), kuris sudaro 50 Eur.

Teismų praktikoje įsibrovimas yra apibrėžiamas kaip slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į bet kokią tiek gyvenamąją, tiek negyvenamąją patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, neturint leidimo į ją patekti. Atsižvelgiant į tai, kvalifikuojant veiką pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, kaip svetimo turto pagrobimą įsibrovus į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją nesvarbu, kokiu būdu asmuo į ją pateko, esminę reikšmę turi neteisėtas patekimas, neturint leidimo į ją patekti. Ar patekimą į tam tikrą objektą laikyti neteisėtu, priklauso nuo savininko ir teisėto turto valdytojo valios. Šiuo atveju svarbu, kad kaltininkas į objektą patenka be savininko ar kito teisėto turto valdytojo žinios ar prieš jo valią, t. y. be jo sutikimo. Be to, įsibrovimas konstatuojamas ne tik tada, kai įveikiamos tam tikros kliūtys, bet ir tais atvejais, kai į objektus neteisėtai patenkama be kliūčių (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-116/2007, Nr. 2K-153/2007, Nr. 2K-403/2009, Nr. 2K-403/2010 ir kt.).

Svarbu ir tai, jog teismų praktikoje saugoma teritorija yra apibrėžiama kaip prekybinių ar krovinių pervežimų organizacijų teritorijos, kur laikomos prekės ar kitos materialios vertybės, elevatoriai, aptvarai gyvuliams ir paukščiams laikyti ir pan. Taip pat saugykla ar saugoma teritorija yra materialių vertybių saugojimui skirti objektai, į kuriuos patenkama tik su specialiais leidimais.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo R. P. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 3 dalyje, yra visiškai įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą.

Kaltinamasis R. P. viso baudžiamojo proceso metu neneigė savo kaltės. Pastarasis pripažino, kad dirbo netoli (duomenys neskelbtini), ir pamatė, kad šioje teritorijoje yra įvairūs metalo dirbiniai – stelažai, kanalizacijos dangtis, nedideli gabalai kažkokių parūdijusių laidų, metalinės durys. Jis pagalvojo, kad šie daiktai yra niekam nereikalingi, todėl nusprendė kitą kartą į šią vietą jau atvykti su tinkamu transportu ir išsivežti ten esantį metalą. Tam tikslui jis susitarė su S. S., kuris šiam paskolino pastarojo išnuomotą mikroautobusą „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis (duomenys neskelbtini) Jis pats neturi teisės vairuoti, todėl automobilį bylai aktualiu laiku vairavo S. S. sūnus D. S., kuris, atvykęs į įvykio vietą, neatliko jokių metalo rinkimo veiksmų, o tik sėdėjo automobilyje. Kol D. S. buvo automobilyje, jis pats rinko metalą ir jį krovė į automobilį. Jam bandant išvažiuoti iš teritorijos, buvo pradurtas automobilio „(duomenys neskelbtini)“ ratas ir kol jis bandė tą ratą pakeisti, atvyko policijos pareigūnai (t. 3, b. l. 25-28, 151-154, t. 4, b. l. 66-69). Teismas pagrindo abejoti šiais kaltinamojo R. P. parodymais neturi, kadangi jie atitinka ir kitų proceso dalyvių parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas M. Ž. parodė, kad pastabėjo, jog 2024 m. kovo 26 d., vakaro metu į (duomenys neskelbtini), įsuko baltas mikroautobusas. Vienas asmuo buvo atidaręs teritorijos vartus, o kitas – įvairavo automobilį. Vėliau matėsi, kad asmenys vaikšto su žibintuvėliais, o tam tikru laikotarpiu iš šios teritorijos išvažiavo, tačiau nepraėjus ir kelioms valandoms kartotinai sugrįžo, ir toliau teritorijoje vaikščiojo su žibintuvėliais. Dėl minėtos priežasties liudytojas iškvietė policijos pareigūnus (t. 2, b. l. 176-180). Į įvykio vietą pagal iškvietimą atvykęs ir vėliau ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas policijos pareigūnas A. D. nurodė, kad 2024 m. kovo 26 d., nakties metu buvo gautas iškvietimas dėl įtartinų asmenų lankymosi teritorijoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini). Atvykus nurodytu adresu, buvo pastebėtas baltos spalvos mikroautobusas „(duomenys neskelbtini)“, kurio viduje sėdėjo vienas asmuo, o kitas asmuo – R. P. buvo lauke ir paaiškino, kad renka metalą. Atidarius mikroautobuso galinę dalį, buvo pastebėtas įvairios rūšies metalas – laidai, stelažai, taip pat įvairūs įrankiai (t. 2, b. l. 12-13).

Taigi, pirmiau aptarti ir vienas kitą papildantys proceso dalyvių parodymai neleidžia teismui abejoti, kad kaltinamasis R. P. bylai aktualiu laiku 2024 m. kovo 26 d., apie 00.08 val. atvyko į teritoriją, esančią adresu (duomenys neskelbtini), kur į iš S. S. paskolintą mikroautobusą rinko teritorijoje esantį metalą, tačiau jo pasisavinti nespėjo dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi įvykio vietoje buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

Teismo įrodymais pripažintini ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys neginčijamai patvirtina ir tai, kad kaltinamasis R. P. metalo rinkimo veiksmus atliko prieš tai įsibraudamas į saugomą teritoriją. Nors kaltinamasis nurodė, jog galvojo, kad visa teritorija, kurioje jis rinko metalą, niekam nepriklausė ir buvo apleista, tačiau tokius pastarojo parodymus paneigia tiek kitų proceso dalyvių parodymai, tiek pačios įvykio vietos pobūdį atskleidžianti rašytinė bylos medžiaga.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas G. K. nurodė, kad jis dirba AB „(duomenys neskelbtini)“ ir jam 2024 m. kovo mėnesį teko lankytis šiai bendrovei priklausančioje teritorijoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Kartu liudytojas paaiškino, kad minėtoje teritorijoje esantys pastatai kol kas yra nenaudojami, tačiau pati teritorija yra aptverta tvora, o jos vartai yra rakinami (t. 1, b. l. 144-149, t. 2, b. l. 183-186). Faktą, kad teritorija, esanti adresu (duomenys neskelbtini), priklauso būtent AB „(duomenys neskelbtini)“ įrodo ne tik pirmiau aptarti liudytojo parodymai, bet ir rašytinė bylos medžiaga – minėtos bendrovės 2024 m. kovo 28 d. pareiškimas dėl įsibrovimo į šią teritoriją (t. 2, b. l. 5-9), bei policijos pareigūnų, buvusių įvykio vietoje, 2024 m. kovo 26 d. tarnybinis pranešimas, kuriame užfiksuota, kad ant vienų iš teritorijoje buvusių pastatų buvo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ rekvizitai (t. 1, b. l. 193-194). Be kita ko, faktą, kad teritorija, iš kurios kaltinamasis R. P. kėsinosi pagrobti metalo laužą, buvo saugoma ir tam, kad į ją patekti, teko įveikti tam tikras kliūtis, įrodo ir jau minėti ikiteisminio tyrimo metu liudytojų G. K. ir M. Ž. parodymai, kuriuose šie patvirtino, jog teritorija, esanti (duomenys neskelbtini), yra aptverta tvora, o ten esantys vartai yra rakinami. Be kita ko, liudytojas M. Ž., tiesiogiai stebėjęs kaltinamojo apsilankymą minimoje teritorijoje, detalizavo, jog įvykio metu matė, jog tam, kad patekti į teritoriją, asmenys pirmiausia atidarė vartus, o tik po to įvažiavo į teritoriją (t. 2, b. l. 176-180). Svarbu ir tai, jog aptariamos teritorijos 2024 m. kovo 21 d. – 2024 m. kovo 22 d. bei 2024 m. kovo 26 d. apžiūros protokoluose užfiksuota, jog teritorija yra aptverta, įvažiavimas į teritoriją yra nuo (duomenys neskelbtini), tačiau jis yra užtvertas vartais. Be kita ko, ant teritorijoje esančių pastatų yra įspėjimai apie vaizdo kameras (t. 1, b. l. 57-125, 176-192).

Visos pirmiau byloje surinktų įrodymų pagrindu nustatytos aplinkybės, o būtent – teritorijos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), priklausymas AB „(duomenys neskelbtini)“, šios teritorijos apibrėžimas tvora ir vartais, taip pat teritorijoje esantys įspėjimai apie vaizdo kameras, nesuteikia teismui pagrindo abejoti, kad kaltinamasis jam inkriminuotus nusikalstamus veiksmus atliko saugomoje teritorijoje, prieš tai neteisėtai į ją patekdamas. Vien tai, kad šioje teritorijoje esantys pastatai atrodė apleisti, jokiu būdu nepatvirtina, jog ši teritorija niekam nepriklauso, o joje esantys turtas – bešeiminkinis. Anaiptol, teritorijos apibrėžtumas, patekimą į ją ribojantis vartais, taip pat teritorijoje esantys įspėjimai apie vaizdo kameras, jokiu būdu negalėjo kaltinamojo R. P. suklaidinti dėl šios teritorijos pobūdžio, todėl akivaizdu, kad pastarasis, patekdamas į šią teritoriją ir joje rinkdamas metalo laužą, suvokė savo veiksmų neteisėtumą - veikė tiesiogine tyčia. Juo labiau, šią aplinkybę įrodo ir aptariamų nusikalstamų veiksmų atlikimo laikotarpis – kaltinamasis R. P. (duomenys neskelbtini), Vilniuje lankėsi ne dienos metu, kuomet tiek teritorijos, tiek ir joje besilankančių asmenų matomumas nėra ribojamas, tačiau nakties metu, kuomet teritorijoje esantys asmenys ir jų atliekami veiksmai gali būti nepastabėti.

Galiausiai, be visų pirmiau aptartų ir kaltinamajam R. P. inkriminuoto nusikaltimo sudėties požymių, teismas neturi pagrindo nesutikti su kaltinamajam inkriminuoto bei pasikėsino pagrobti turto verte. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, siekiant nustatyti kaltinamojo R. P. surinkto metalo laužo vertę, buvo kreiptasi į už metalo laužo supirkimą atsakingas bendroves, kurios pateikė atitinkamų rūšių metalo laužo kainas (t. 3, b. l. 1369), vėliau buvo atlikta kaltinamojo surinkto metalo apžiūra, jį pasveriant (t. 3, b. l. 104-136), o apžiūros metu gauti rezultatai sugretinti su rinkoje esančiomis kainomis, leido apskaičiuoti pas kaltinamąjį rasto metalo laužo kainą, ją apibrėžiant 205,12 Eur suma (t. 3, b. l. 139). Svarbu ir tai, jog kaltinamasis R. P. šios sumos neginčijo ir pripažino, kad jo pasikėsinto pagrobti metalo sumą galėjo sudaryti 205,12 Eur.

Apibendrinus pirmiau aptartą, pripažintina, kad kaltinamasis R. P. jam inkriminuotu laiku ir vietoje, o būtent - 2024 m. kovo 26 d., apie 00.08 val. išnuomotu krovininiu automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atvyko prie AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios aptvertos teritorijos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, į kurią pateko pro neuždarytus vartus ir pasikėsino pagrobti nurodytoje teritorijoje esantį AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, metalo laužą, kurio vertė 205,12 Eur, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Šie pirmiau aptarti ir teismo įrodymais pripažinti R. P. veiksmai atitinka jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje bei 178 straipsnio 3 dalyje, sudėtį, o pastarojo kaltė yra įrodyta visiškai.

Dėl skirtinos bausmės

BK 178 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę teismas, atsižvelgia BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimus skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių. BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltės formą – kaltinamasis R. P. padarė vieną tyčinį nusikaltimą, kuris nutrūko pasikėsinimo stadijoje dėl nuo kaltinamojo nepriklausančių aplinkybių – dėl to, kad buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę lengvina tai, kad pastarasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad pastarasis šioje byloje aptariamą veiką padarė, būdamas recidyvistas. Kaltinamasis anksčiau teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn) dešimt kartų už įvairaus pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą, įskaitant tiek nusikalstamas veikas, susijusias su svetimo turto pagrobimu, tiek nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagos be tikslo jas platinti. Dėl minėtų nusikalstamų veikų jam ne kartą buvo skiriamos ir su laisvės atėmimu susijusios bausmės. Paskutinį kartą apkaltinamasis nuosprendis R. P. atžvilgiu buvo priimtas dar 2013 m. gegužės 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo, kuris buvo pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 1 d. nuosprendžiu, ir pastarajam dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje, buvo paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri buvo subendrinta su Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 26 d. nuosprendžiu paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausme bei 3 MGL (375 Lt) dydžio bauda, paskiriant galutinę subendrintą 3 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir 3 MGL dydžio baudą. Pažymėtina, jog šią bausmę kaltinamasis atliko tik 2024 m. birželio 25 d., kadangi iki to laiko jis buvo (duomenys neskelbtini) ir į Lietuvos Respubliką pagal išduotą Europos arešto orderį jis buvo atgabentas tik 2022 m. gruodžio 6 d. Svarbu ir tai, jog atliekant jam paskirtą 3 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, R. P. Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininko 2023 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu Nr. NĮ-22-2924, atlikęs ¾ jam paskirtos bausmės, 2023 m. rugsėjo 1 d. buvo lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos, likus neatliktai 9 mėnesių ir 22 dienų laisvės atėmimo bausmei (t. 4, b. l. 5-14). Sugretinus kaltinamojo paleidimo iš įkalinimo įstaigos laikotarpį su šioje byloje įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos padarymo laikotarpiu, akivaizdu, kad kaltinamasis R. P. BK 22 straipsnio 1 dalyje bei 178 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos metu, esant neišnykusiam teistumui dėl ankstesnės nusikalstamos veikos, todėl teismas neturi pagrindo nepripažinti, kad kaltinamasis šioje byloje aptariamą nusikalstamą veiką padarė, būdamas recidyvistas.

Aptariant kaltinamąjį R. P. charakterizuojančius duomenis svarbu ir tai, jog šis administracinėn atsakomybėn per vienerių metų laikotarpį trauktas nebuvo (t. 4, b. l. 31). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. P. nurodė, kad šiuo metu dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). Taip pat turi (duomenys neskelbtini) metų vaiką, su kuriuos nors ir negyvena, nes vaikas su motina gyvena užsienyje, tačiau prisideda prie jo išlaikymo, o pasibaigus šiam baudžiamajam procesui planuoja išvykti pas šeimą. Duomenų apie gydymą psichiatrinėje ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą nėra. Be kita ko, negauta jokių duomenų, kad po šioje byloje aptariamų įvykių kaltinamojo atžvilgiu būtų pradėti nauji ikiteisminiai tyrimai ar būtų nagrinėjamos kitos baudžiamosios bylos teisme.

Visi anksčiau aptarti, kaltinamąjį R. P. charakterizuojantys duomenys leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, jog kaltinamasis, nepaisant jam valstybės suteikto pasitikėjimo lygtinai paleidžiant iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos, kartotinai nusikalto ir savo veiksmai realizavo BK 22 straipsnio 1 dalyje bei 178 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį. Akivaizdu, kad pastarojo atžvilgiu dar 2013 metais priimtas apkaltinamasis nuosprendis, taip pat šiuo nuosprendžiu paskirta reali laisvės atėmimo bausmė bei visos tarptautinės procedūros, skirtos užtikrinti kaltinamajam paskirtos bausmės atlikimą, pastarojo nusikalstamo elgesio neįtakojo. R. P., būdamas lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos, kai iki paskirtos bausmės atlikimo liko tik 3 mėnesiai, kartotinai nusikalto, pasikėsindamas pagrobti svetimą turtą. Kita vertus, įvertinus pastarojo pasikėsinto pagrobti turto pobūdį – metalo laužas, taip pat jo vertę, atitinkančią nedidelės vertės turto kategoriją, taip pat atsižvelgus į kaltinamojo elgesį po šioje byloje aptariamų įvykių – administracinėn atsakomybėn netrauktas, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nepradėta, pripažintina, jog nagrinėjamu atveju nėra tikslinga kaltinamajam skirti griežčiausią BK 178 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Teismo vertinimu, visuma kaltinamąjį R. P. charakterizuojančių duomenų, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 3 dalyje, paskyrus šioje straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, jos terminą nustatant 60 parų.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, R. P. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, paskiriant 40 parų arešto bausmę.

Kaip buvo minėta pirmiau, kaltinamasis R. P. šioje byloje aptariamą ir teismo įrodytą pripažintą nusikalstamą veiką padarė jam taikant lygtinį paleidimą iš įkalinimo įstaigos. Iš šios įstaigos jis buvo paleistas likus 9 mėnesiams ir 22 dienų 3 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės. Nepaneigtina, jog šio teismo nuosprendžio priėmimo metu kaltinamajam R. P. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 1 d. nuosprendžiu, paskirta bausmė yra atlikta. Kita vertus, ši aplinkybė jokiu būdu nepaneigia teismo nustatytos aplinkybės dėl naujos nusikalstamos veikos padarymo lygtinio paleidimo metu ir šios aplinkybės pagrindu konstatuotino fakto, kad R. P. iki šiol nėra atlikęs jam likusios 9 mėnesių ir 22 dienų laisvės atėmimo bausmės.

Pažymėtina, kad BK 64 straipsnyje, reglamentuojančiame bausmės skyrimą, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika, nustatyta, jog jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti (1 dalis). Kai bausmės visiškai sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama visa neatliktos bausmės dalis (2 dalis). Vadovaujantis BK 64 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nauju nuosprendžiu paskirta bausmė bendrinama su neatlikta ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės dalimi. Neatliktos bausmės dalies laikas skaičiuojamas nuo tos dienos, kurią dėl naujos nusikalstamos veikos priimamas apkaltinamasis nuosprendis (LAT teismo nutartys atnaujintose baudžiamosiose bylose Nr. 2A-7/2014, Nr. 2A-2-139/2016, Nr. 2A-4-699/2016). Teismų praktikoje taip pat yra nurodyta, kad, atsižvelgiant į nustatytą teisinį reglamentavimą, naujos nusikalstamos veikos padarymas lygtinio paleidimo laikotarpiu sukelia nuteistajam teisines pasekmes, toks asmuo nėra laikomas atlikusiu bausmę suėjus lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos terminui, o jo neatlikta pagal ankstesnįjį teismo nuosprendį paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalis subendrinama su nauju nuosprendžiu paskirta bausme už nusikalstamą veiką, padarytą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu, pagal BK 64 straipsnio nuostatas (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-199/2014, Nr. 2K-47-628/2014, Nr. 2K-56-495/2022).

Atsižvelgiant į tai pirmiau aptartą teismų praktiką, taip pat tą faktą, kad R. P. BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė lygtinio paleidimo metu, pastarajam šiuo nuosprendžiu paskirta 40 parų arešto bausmė yra bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 1 d. nuosprendžiu, paskirta 3 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės neatlikta dalimi – 9 mėnesiais ir 22 dienomis. Įvertinus tai, jog šioje byloje aptariama nusikalstama veika pagal savo pavojingumą ženkliai nesiskiria nuo pirmiau minėtu nuosprendžiu įrodyta pripažintos R. P. padarytos nusikalstamos veikos (BK 284 straipsnio 1 dalis), šiuo nuosprendžiu skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 bei 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, dalinio bausmių sudėjimo būdu yra pridėtina prie griežtesnės Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 1 d. nuosprendžiu, paskirtos neatliktos 9 mėnesių ir 22 dienų laisvės atėmimo bausmės, pridedant dalį šiuo nuosprendžiu skirtinos bausmės – 30 parų arešto, prilyginamų 30 dienų laisvės atėmimo, ir paskiriant galutinę subendrintą 10 mėnesių ir 22 dienų laisvės atėmimo bausmę.

Svarbu ir tai, jog nagrinėjamu atveju įvertinus nusikalstamos veikos, dėl kurios R. P. buvo nuteistas dar 2013 metais, padarymo ir apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo datas, taip pat atsižvelgus į šioje byloje aptariamos nusikalstamos veikos pobūdį, pripažintina, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti R. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjus.

BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.

Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo. Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų), taip pat ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, Nr. 2K-396-746/2016, Nr. 2K-179-693/2017, Nr. 2K-306-697/2019).

Kaip jau buvo minėta pirmiau, nepaneigtina, jog kaltinamasis R. P. jam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 1 d. nuosprendžiu, paskirtą 3 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę atliko tik 2024 m. birželio 25 d. Kita vertus, kaip matyti iš bylos aplinkybių, šis aptariamas apkaltinamasis nuosprendis buvo priimtas dar 2013 metais, o pastarojo padaryta nusikalstama veika buvo siejama su 2012 metais. Po šio apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo kaltinamasis kartotinai nusikalto tik 2024 metais. Tai reiškia, kad per ilgesnį nei 10 metų laikotarpį jis naujų nusikalstamų veikų nebuvo padaręs. Be kita ko, pastarojo padaryta ir šioje byloje įrodyta pripažinta nusikalstama veika buvo sietina su pasikėsinimu pagrobti metalo laužą, įsibraunant į saugomą teritoriją. Šios nusikalstamos veikos dalykas yra metalo laužas, dėl kurio pasisavinimo jo savininkas jokio civilinio ieškinio nepareiškė, taip pat nesikreipė dėl šio turto grąžinimo, kas tik patvirtina, kad reali žala aptariama nusikalstama veika nebuvo padaryta. Be to, bandyto pasisavinti metalo laužo vertė net neviršijo nedidelės vertės turto kategorijos. Minėtų aplinkybių kontekste taip pat svarbu pabrėžti ir tai, jog kaltinamojo R. P. atžvilgiu po šioje byloje aptariamų įvykių naujų ikiteisminių tyrimų nebuvo pradėta, pastarasis taip pat nebuvo baustas administracine tvarka, dirba, taip pat prisideda prie vaiko išlaikymo.

Visos šios tiek kaltinamąjį, tiek jo padarytą nusikalstamą veiką charakterizuojančios aplinkybės leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, jog nagrinėjamu atveju BK 75 straipsnyje numatytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas užtikrins ne tik bausmės nubaudimo funkcijos įgyvendinimą, bet ir garantuos resocializacijos tikslų pasiekimą. Būtent bausmės vykdymo atidėjimas, su papildomomis pareigomis ir draudimais, gali turėti teigiamos ir realios įtakos kaltinamojo resocializacijai, kurios metu taikoma visuma priemonių, kuriomis skatinami nuteistojo gebėjimai gyventi nenusikalstamai ir jo socialinė integracija.

Teismui nusprendus atidėti kaltinamajam R. P. skirtinos 10 mėnesių ir 22 dienų laisvės atėmimo bausmės vykdymą, jam, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 bei 5 dalių nuostatomis, nustatomas 1 metų paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo terminas be intensyvios priežiūros, bei skirtinos BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 6 bei 7 punktuose numatytos priemonės – bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą, o jį praradus įsidarbinti ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; taip pat bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu šešis mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje; bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val.

Kiti klausimai

Kaltinamajam Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5-ojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos 2024 m. spalio 18 d. nutarimu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 3, b. l. 29-32). Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Kaltinamasis R. P. laikinai sulaikytas nebuvo, proceso išlaidų nėra, civilinis ieškinys nepareikštas.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktai, turintis reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ir nagrinėjimui, – policijos pareigūnų užplombuotas padėklas Nr. 1 - plombos Nr. 132749 su įvairiu metalo laužu, įrankiais, rūbais; padėklas Nr. 2 - plombos Nr. 132748 su įvairiu metalo laužu; dujinė įranga: dujų balionas, plomba Nr. 132750, deguonies balionas, plomba Nr. 132751, perduoti saugoti į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių (t. 2, b. l. 166-167). įsiteisėjus nuosprendžiui sunaikintini, kaip menkaverčiai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, 432 straipsniu,

nusprendžia:

R. P. (R. P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 3 dalyje, pripažinti recidyvistu ir paskirti jam 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. P. paskirti 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 bei 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, šiuo nuosprendžiu R. P. paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 1 d. nuosprendžiu, paskirta ir neatlikta bausme – 9 mėnesiais ir 22 dienų laisvės atėmimo, prie griežtesnės 9 mėnesių ir 22 dienų laisvės atėmimo pridėti dalį švelnesnės 40 parų arešto bausmės – 30 parų arešto, prilyginamo 30 dienų laisvės atėmimo, ir paskirti galutinę subendrintą 10 (dešimties) mėnesių ir 22 (dvidešimt dviejų) dienų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2, 4 bei 5 dalimis, R. P. paskirtos 10 (dešimties) mėnesių ir 22 (dvidešimt dviejų) dienų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vienerių) metų laikotarpiui be intensyvios priežiūros ir nustatyti jam pareigas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 5, 6 ir 7 punktuose - tęsti darbą, o jį praradus įsidarbinti ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos visą bausmės atlikimo laikotarpį; šešis mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje; neišeiti iš namų nuo 22.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

R. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ir nagrinėjimui, – policijos pareigūnų užplombuotą padėklą Nr. 1 - plombos Nr. 132749 su įvairiu metalo laužu, įrankiais, rūbais; padėklą Nr. 2 - plombos Nr. 132748 su įvairiu metalo laužu; dujinę įrangą: dujų balionas, plomba Nr. 132750, deguonies balionas, plomba Nr. 132751, perduotus saugoti į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti R. P. kad jis privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybas (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Rytų skyrius, Kareivių g. 1, tel. +370 672 88 430, +370 672 94 080) per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo;

2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas probuojamojo priežiūros priemones, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Jeigu nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.

Teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė