Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Mindaugas Šimonis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens K. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos „Plus Plus Capital“ AS, atstovaujamos „Plus Plus Baltic“ OU Lietuvos filialo, pareiškimą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, suinteresuoti asmenys antstolis R. S., skolininkas A. J., K. J..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėja „Plus Plus Capital“ AS, atstovaujama „Plus Plus Baltic“ OU Lietuvos filialo, (išieškotoja) kreipėsi į teismą su pareiškimu prašydama nustatyti, kad skolininkui priklauso ½ dalis jos sutuoktinės gaunamų pajamų iš darbinės veiklos. Pažymėjo, kad antstolis pateikė siūlymą kreiptis į teismą dėl skolininkui priklausančios turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo (CPK 667 straipsnio 1 dalis). Pareiškėja nurodė, kad antstolis vykdo išieškojimą pagal Kauno apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-23770-848/2014 dėl 13 959,13 Eur skolos išieškojimo iš A. J. išieškotojo Plus Plus Baltic“ OU Lietuvos filialo naudai.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. gegužės 9 d. nutartimi pareiškimą tenkino. Teismas nustatė, kad skolininkui A. J. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine K. J., priklauso ½ dalis K. J. gaunamų su darbo santykiais susijusių pajamų (darbo užmokesčio UAB „BDO auditas ir apskaita“).Teismas nustatęs, kad skolininkas A. J. šiuo metu nedirba, turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, nėra, konstatavo, jog yra pagrindas vykdyti išieškojimą iš skolininko turto dalies, valdomos jungtine sutuoktinių nuosavybės teise. Teismas sprendė, kad skolininko sutuoktinės K. J. gaunamas darbo užmokestis laikomas bendrąja jungtine skolininkės ir jo sutuoktinio nuosavybe, nes pajamos gaunamos po santuokos sudarymo ir, kaip nustatė antstolis, sutuoktiniai nėra sudarę vedybinės sutarties. Teismas nenustatė, kad sutuoktiniai santuokoje įgytą turtą būtų pasidalinę arba kitaip nustatę jo teisinį režimą, taip pat nėra duomenų, jog santuoka yra nutraukta ar nustatyta separacija. Teismas nustatė, kad antstolis įvykdė imperatyvią sąlygą, tam jog būtų galima nustatyti skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, t. y. 2017 m. gegužės 4 d. patvarkymu areštavo skolininko sutuoktinės darbo užmokestį, gaunamą UAB „BDO auditas ir apskaita“. Teismas, įvertindamas tai, kad skolininkas neturi turto ir pajamų, į kuriuos būtų galima nukreipti priverstinį skolos išieškojimą ir atsižvelgdamas į CK 3.88 straipsnio 1–2 dalių, 3.117 straipsnio 1 dalies nuostatas bei į tai, jog byloje nepaneigta įstatymo nustatyta prezumpcija dėl sutuoktinių bendro turto dalių, konstatavo, kad skolininkui priklauso ½ dalis jo sutuoktinės gaunamų pajamų (darbo užmokesčio), t. y. iš šios dalies galimas priteistos skolos išieškojimas (CPK 667 straipsnio 2 dalis).

Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo K. J. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 9 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – nustatyti, kad skolininkui A. J. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine K. J. priklauso 1/3 dalis K. J. gaunamų su darbo santykiais susijusių pajamų. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog iš A. J. išieškoma skola, pagal Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 17 d. išduotą vykdomąjį raštą, yra jo asmeninė prievolė ir atsirado iki santuokos su K. J. sudarymo. Pažymėjo, kad skolininkas A. J. turi pajamų, susijusių su darbo santykiais, iš kurių antstolis vykdo išieškojimą, todėl antstolio veiksmai areštuojant skolininko sutuoktinės K. J. gaunamų pajamų dalį yra pertekliniai. Teismas neįvertino, kad šeima gauna nedideles pajamas, iš kurių sunku patenkinti vaiko poreikius, todėl yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo. Pažymėjo, kad teismas turėjo atsižvelgti į vaiko poreikius ir nukrypti nuo lygių dalių principo, nustatydamas, jog A. J. priklauso 1/3 dalis sutuoktinės gaunamo darbo užmokesčio.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šios taisyklės taip pat yra taikomos nagrinėjant atskiruosius skundus dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių (CPK 338 straipsnis). Šioje civilinėje byloje skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo nustatytose ribose tikrina skundžiamos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Byloje sprendžiamas klausimas dėl skolininko turto, kuris yra jo bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnis, redakcija iki 2017 m. liepos 1 d). Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad antstolis R. S. 2017 m. balandžio 13 d. patvarkymu išieškotojai pateikė siūlymą kreiptis į teismą dėl skolininkui priklausančios turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo (CPK 667 straipsnio 1 dalis). Antstolis 2017 m. gegužės 4 d. patvarkymu areštavo skolininko A. J. sutuoktinės K. J. darbo užmokestį. Pareiškėja (išieškotoja) „Plus Plus Capital“ AS, atstovaujama „Plus Plus Baltic“ OU Lietuvos filialo, kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Kauno apylinkės teismas, suinteresuotiems asmenims nepranešęs apie gautą pareiškimą, skundžiama 2017 m. gegužės 9 d. nutartimi pareiškimą tenkino ir nustatė, kad skolininkui A. J. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine K. J. priklauso ½ dalis K. J. gaunamų su darbo santykiais susijusių pajamų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis, redakcija iki 2017 m. liepos 1 d.). Tuo atveju, kai skolininkui priklausanti turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nėra nustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis į teismą su prašymu nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje nuosavybėje (CPK 667 straipsnio 1 dalis). Kai išieškoma pagal asmenines sutuoktinio prievoles, išieškojimas gali būti nukreipiamas ir į skolininko dalį jungtinėje nuosavybėje, tačiau turi būti laikomasi įstatymo nustatytos tvarkos. Pirmiausia išieškojimas turi būti vykdomas iš asmeninio skolininko turto, tačiau tokio turto nesant ar esant nepakankamai – išieškojimas gali būti nukreiptas į skolininko turto, esančio bendrąja jungtine nuosavybe, dalį (CK 3.110 straipsnio 1 dalis, 3.112 straipsnio 1 dalis; CPK 666 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas, vykdymo procese nustatydamas skolininko dalį, turimą bendrosios jungtinės nuosavybės teise, vadovaujasi CK trečiosios knygos normomis (CK 3.117 straipsnio 1 dalis, CK 3.123 straipsnio 1 dalis, CK 4.92 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 3.117 straipsnį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o nuo šio principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-504-421/2016). Taigi, sprendžiant dėl vykdymo procese skolininkui priklausančio turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, būtina ne tik nustatyti, ar antstolis areštavo skolininko sutuoktinės darbo užmokestį, bet teismas turi įvertinti, ar skolininkas neturi asmeninio turto ir pajamų, į kurias būtų galima nukreipti išieškojimą ir, ar nėra pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių turimo turto lygių dalių principo (CK 3.117 straipsnio 1 dalis).Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatydamas skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje rėmėsi tik pareiškėjos pateiktais 2017 m. balandžio 13 d. ir 2017 m. gegužės 4 d. antstolio patvarkymais, tačiau nepareikalavo vykdomosios bylos ir nesiaiškino, ar skolininkas neturi turto ir pajamų, į kurias būtų galima nukreipti išieškojimą. Teismas apie pradėtą procesą neinformavęs K. J. apribojo jos procesines teises, nes nesuteikė galimybės paneigti įstatymo nustatytą prezumpciją, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje taip pat nėra išsiaiškinta skolininko ir jo sutuoktinės šeimyninė sudėtis. Nors apeliantė atskirajame skunde teigia, kad šeimoje būtinos išlaidos vaiko išlaikymui, tačiau nepateikė jokių duomenų ir juos patvirtinančių įrodymų apie šeimyninę sudėtį (CPK 178 straipsnis). Teismas turi nustatyti, kiek K. J. augina nepilnamečių vaikų ir ar jų interesais nėra pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo. Teismui nustačius, kiek suinteresuotas asmuo K. J. augina nepilnamečių vaikų, būtina įvertinti pačios K. J. gaunamo darbo užmokesčio dydį ir vaikų interesus bei jų įgyvendinimui būtinas lėšas (Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnis).Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad civilinis procesas turi užtikrinti veiksmingą ir realų teisės į teisingą teismą įgyvendinimą abiem ginčo šalims (CPK 5 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje pripažinta, kad teismui sprendžiant ginčą, konstitucinės teisės į teisingą teismą garantija lygiais pagrindais naudojasi tiek į teismą besikreipiantis, tiek ir nuo jo reikalavimų besiginantis asmuo. Bylą nagrinėjantis teismas jiems turi sudaryti vienodas ir tinkamas galimybes naudotis įstatyme įtvirtintomis procesinėmis teisėmis ginant savo teises ir teisėtus interesus. Teisingas teismo procesas neatskiriamas nuo asmens teisės būti išklausytam teisme, t. y. teisės žinoti apie jam reiškiamus reikalavimus ir pateikti atsikirtimus į juos, tam kad pasinaudotų šia teise, asmuo visų pirma turi būti tinkamai, įstatyme nustatyta tvarka informuotas apie pradėtą teismo procesą ir procesinių dokumentų turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2012 ir kt.). Pagal CPK 593 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vykdymo procese antstolio ir kitų asmenų pateikti pareiškimai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Taigi, CPK tiesiogiai (lot. expressis verbis) nenustato imperatyvo apie tokio pobūdžio bylų nagrinėjimą pranešti suinteresuotiems asmenims, tačiau kiekvienu atveju būtina atsižvelgti į bylos pobūdį ir į tai, kokias teisines pasekmes teismo sprendimas sukels asmeniui, kuris nėra informuotas apie pradėtą teismo procesą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas suinteresuotam asmeniui K. J. nesuteikdamas teisės pateikti savo paaiškinimus, argumentus ir įrodymus, neužtikrino asmens teisės būti išklausytam teisme ir teisės į teisingą teismą (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad teismo sprendimas tiesiogiai liečia K. J. nuosavybės teises. Nagrinėjamoje byloje teismas privalo nustatyti, ar skolininkas neturi turto ir kitų pajamų, į kurias būtų galima nukreipti išieškojimą (byloje nėra pateikta VĮ Registrų centras, VĮ „Regitra“, Sodros, banko sąskaitos išrašų) ir ar yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad būtina iš antstolio pareikalauti vykdomąjį bylą ir suteikti galimybę suinteresuotiems asmens pateikti atsiliepimą į pareikštą prašymą ir rašytinius įrodymus dėl pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių prezumpcijos. Pažymėtina, jog teismas šios kategorijos bylose yra aktyvus, todėl savo iniciatyva gali surinkti trūkstamus įrodymus, kitus bylai nagrinėti reikalingus dokumentus bei duomenis, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės (CPK 443 straipsnio 8 dalis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teismas, nenustatęs minėtų esminių teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių, neatskleidė bylos esmės ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Pažymėtina, kad šios bylos išsprendimas apeliacinės instancijos teisme atliekant veiksmus, kurie turėjo būti atlikti pirmosios instancijos teisme, t. y. suteikiant teisę pateikti paaiškinimus, įrodymus, paneigtų tiek apeliacijos esmę, tiek jos paskirtį, nes neteisėtai būtų apribota konstitucinė šalies teisė į vieną teisminę instanciją – apeliaciją (CPK 301 straipsnio 1 dalis).Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes ir padarytas teisines išvadas skundžiama Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 9 d. nutartis naikinama ir byla perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 9 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.