Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Kristina Imbrasienė, sekretoriaujant Agnei Juškaitei, dalyvaujant ieškovei K. B., nedalyvaujant atsakovui L. B., institucijos duodančios išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. B. ieškinį atsakovui L. B. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės bei kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų, institucija teikianti išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

- nutraukti jos ir atsakovo L. B. (toliau – atsakovas) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo kaltės;

- po santuokos nutraukimo palikti jai iki santuokos turėtą pavardę – B.;

- šalių nepilnamečio vaiko D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti kartu su jo motina, ieškove K. B., a. k. (duomenys neskelbtini)

- iš atsakovo priteisti išlaikymą sūnui D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės;

- automobilį (duomenys neskelbtini)., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo palikti asmenine K. B. nuosavybe;

- priteisti iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas L. B. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį pranešta (46 b. l.), neatvykimo priežastys nežinomos, atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Institucijos teikiančios išvadą byloje – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį pranešta, gautas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius savo rašytinėje išvadoje (32-33 b. l.) nurodė, kad šeima nėra įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Taip pat nurodė, kad skyriaus neturi duomenų, jog vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina pažeistų vaiko teises ar neatitiktų vaiko interesų. Mano, jog ieškinys pareikštas vaiko interesais. Pažymėjo, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl išlaikymo dydžio įtvirtinta nuostata, kad išlaikymas negali būti ribojamas vien tik minimaliu poreikių tenkinimu, bet turėtų užtikrinti vaikui tinkamas materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus bei įgytus gebėjimus. Mėnesio išlaikymo dydis kiekvienam vaikui negali būti mažesnis už vieną minimalią mėnesinę algą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių įrodymų, šalių bei ieškovės atstovės paaiškinimų nustatyta, kad šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini). Santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė sūnus D. B. (15 b. l.). Šalys kartu negyvena ir bendro ūkio neveda apie dvejus metus. Šalių nepilnametis sūnus gyvena su ieškove (duomenys neskelbtini) (3 b. l.). Šalys santuokoje nekilnojamojo turto bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise neįsigijo (10, 11 b. l.), ieškovė kreditorinių įsipareigojimų neturi, o apie atsakovo kreditorinius įsipareigojimus duomenų neturi. Šalys santuokos metu įgijo transporto priemonę – automobilį (duomenys neskelbtini)., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris registruotas ieškovės vardu (8 b. l.). Ieškinys dėl santuokos nutraukimo teisme pareikštas 2015 m. gegužės 18 d., pašalinus ieškinio trūkumus byla iškelta 2015 m. birželio 2 d. (3 b. l.). Ieškovės paskaičiavimu vaiko poreikiams per mėnesį reikalinga apie 100 Eur (5 b. l.). Ieškovė šiuo metu dirba, gauna pastovias pajamas, jos vidutinės pajamos 370 Eur. Atsakovas oficialiai nedirba, išmokų negauna (47-58 b. l.).

Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės.

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Taigi ištuoka galima, kai nustatyta, kad sutuoktinis iš esmės pažeidė santuokines pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose.

Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Įstatymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė. Tokie atvejai – tai sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą, jo neištikimybė, žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, palikimas šeimos ir nesirūpinimas ja daugiau kaip vienerius metus. Ši prezumpcija yra nuginčijama, tačiau sutuoktinis, kaltinamas dėl santuokos iširimo turi įrodyti, kad nebuvo aplinkybių, lemiančių kaltės dėl santuokos iširimo prezumpciją arba kad yra kitų aplinkybių, kurios paneigia jo kaltę arba rodo esant ir kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo. Teismų praktikoje kaip pagrindas nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės pripažįstamas ne tik CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodytas sutuoktinio elgesys, bet ir kiti sutuoktinio veiksmai, tokie kaip nuolatinis jam tenkančių pareigų nevykdymas, nesirūpinimas šeimos nariais, jų žeminimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-2/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Ž. v. J. Ž., bylos Nr. 3K-3-233/2011).

Teismas pažymi, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.). Ieškovė atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo įrodinėjo aplinkybe, jog atsakovas prieš ją ne kartą vartojo fizinį bei psichologinį smurtą dėl ko ne kartą teko kviesti policiją. Šias aplinkybes ieškovė grindžia savo paaiškinimais, Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2013 m. rugsėjo 13 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini)dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo (12 b. l.), Kauno apskrities VPK Kauno miesto Santakos PK Kriminalinės policijos skyriaus (duomenys neskelbtini) raštu dėl pradėto ikiteisminio tyrimo (13 b. l.) bei 2015 m. birželio 17 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriuo L. B. pripažintas kaltu pagal LR BK 140 str. 2 d. dėl fizinio smurto sutuoktinės (duomenys neskelbtini) atžvilgiu ir nuteistas viešaisiais darbais (6 mėn.), įpareigojant jį neatlygintinai dirbti 30 valandų per mėnesį visuomenės labui (iš viso 180 valandų). Pritaikius LR BK 64¹ str. galutinė bausmė L. B. paskirta viešieji darbai (4 mėn.), įpareigojant jį neatlygintinai dirbti 30 valandų per mėnesį visuomenės labui (iš viso 120 valandų) (LITEKO duomenys). Minėtame baudžiamajame įsakyme buvo nustatyta, jog atsakovas L. B. (duomenys neskelbtini)., prie (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą savo sutuoktinės K. B. atžvilgiu – tyčia sugriebęs už plaukų pargriovė ją ant žemės ir toliau tampė už plaukų, tokiu būdu smurtaudamas nukentėjusiajai K. B. sukėlė fizinį skausmą, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.

Teismas pažymi, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.). Nagrinėjamu atveju ieškovė, pareiškusi ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį, privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis (atsakovė) iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas, o atsakovas turėjo pateikti įrodymus, paneigiančius ieškovės nurodomas aplinkybes dėl jo kaltės dėl šeimos iširimo (CPK 185 str.). Tačiau atsakovas, pažeisdamas proceso koncentracijos, ekonomiškumo ir kooperacijos principus, nepateikė atsiliepimo ir bylos eiga visiškai nesidomėjo, nors apie procesą žinojo. Toks jo elgesys vertintinas kaip sutikimas su ieškinio reikalavimais. Atsižvelgdamas į byloje surinktus įrodymus ir šalių paaiškinimus, teismas sprendžia, jog ieškovė įrodė aplinkybes, kad šalių santuoka nutrūko vien dėl atsakovo kaltės. Teismo manymu, ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai – Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2013 m. rugsėjo 13 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini)dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo (12 b. l.), Kauno apskrities VPK Kauno miesto Santakos PK Kriminalinės policijos skyriaus 2015 m. gegužės 4 d. raštas dėl pradėto ikiteisminio tyrimo (13 b. l.) bei 2015 m. birželio 17 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamasis įsakymas, kuriuose buvo konstatuota, jog atsakovas smurtavo prieš savo sutuoktinę, taip pat jos paaiškinimai duoti teismo posėdyje, patvirtina ieškovės nurodomas aplinkybes. Byloje atsakovas nenuneigė šių aplinkybių, todėl ieškovės argumentas dėl atsakovo smurto naudojimo prieš ją laikomas įrodytu, o tai reiškia, jog įstatyme numatyta prezumpcija nenuginčyta. Esant nenuginčytai atsakovo kaltės dėl santuokos iširimo prezumpcijai, įvertinus ieškovės paaiškinimus bei byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Nustatytos aplinkybės suponuoja išvadą, jog šalių santuoka yra tik formali ir nėra galimybių ją išsaugoti, todėl santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės (CK 3.27 str. 1 d., 3.60 str., 3.62 str., CPK 177, 178, 197, 185, 186 str.).

Dėl tarpusavio išlaikymo.

Šalys išlaikymo viena iš kitos nereikalauja, todėl jis nepriteistinas (CK 3.72 str.).

Dėl pavardžių.

Tarp šalių ginčo dėl pavardžių nėra, todėl ieškovės prašymu po santuokos nutraukimo jai paliktina iki santuokos turėta pavardė – B., o atsakovui L. B. paliktina jo prigimtinė pavardė – B. (CK 3.69 str.).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Ieškovė ieškiniu prašo nustatyti nepilnamečio sūnaus D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove K. B., a. k. (duomenys neskelbtini) Atsakovas ieškovės reikalavimui neprieštaravo. Byloje nustatyta, jog nepilnametis šalių sūnus nuo gimimo gyvena su motina, su atsakovu bendrauja tik telefonu. Todėl nesant ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, atsižvelgiant į tai, kad vaikas nuo gimimo yra prižiūrimas motinos, ieškovė turi visas galimybes sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas, į Vaiko teisių apsaugos skyriaus (institucijos, teikiančios išvadą byloje) išvadą, ieškovės reikalavimas dėl nepilnamečio sūnaus D. B. gyvenamosios vietos nustatymo su motina K. B. tenkintinas (CK 3.165 str., 3.169 str.).

Dėl išlaikymo vaikui priteisimo.

Jungtinė Tautų vaiko teisių konvencija įtvirtina kiekvieno vaiko teisę turėti sąlygas, kokių reikia fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi, nustatydama didžiausią atsakomybę visų pirma tėvams už šių sąlygų vaikams sudarymą. Teisinį reglamentavimą dėl išlaikymo tiek nacionalinė, tiek tarptautinė teisė grindžia prioritetinės vaiko teisių ir interesų pasaugos principu. Įstatymas imperatyvia forma nustatė pareigą teikti išlaikymą savo vaikams. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str.). Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinė padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius. Siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimo. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010).

Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, pažiūros ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas, objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomu už jas atsakingu. Pažymėtina tai, kad tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad kai vaikas lieka su vienu iš tėvų, jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu, materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir ieškovės paaiškinimų matyti, kad ieškovė nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto neturi (11 b. l.), turi automobilį (8 b. l.), gyvena kartu su vaiku (duomenys neskelbtini), dirba, gauna pastovias pajamas, jos vidutinis mėnesinis darbo užmokestis apie 370 Eur. Iš gaunamų pajamų ji turi pati pragyventi ir išlaikyti nepilnametį vaiką. Teismas plačiau dėl ieškovės turtinės padėties nepasisako, kadangi teismui nekyla abejonių, jog ieškovė savo pareigas vaikui vykdo tinkamai. Šalių sūnui šiuo metu (duomenys neskelbtini) metų ir ieškovė vykdydama savo pareigą vaikui užtikrina jo teisę į gyvenamąjį būstą, į mitybą, apavą, drabužius ir kitus vaiko poreikius, kai tuo tarpu atsakovas nuo vaiko auginimo yra nusišalinęs. Ieškovės teigimu, prie vaiko išlaikymo prisideda vaiko seneliai. Ieškovė nurodė, kad vaiko poreikiams per mėnesį reikia apie 300 Eur (5 b. l.).

Atsakovas yra jaunas, darbingo amžiaus vyras. Atsakovas į bylą nepateikė jokių duomenų, rodančių jo sveikatos problemas, duomenų apie esamus kitus išlaikytinius. Atsakovas ne tik pats nepateikė duomenų apie savo turtinę padėtį, tačiau nepareiškė teismui ir jokių prašymų išreikalauti šiuos duomenis. Teismas savo iniciatyva (CPK 376 str. 1 d.) išsiaiškino, kad atsakovas oficialiai pastaruosius trejus metus nedirba, pensijų, kompensacijų ir pašalpų iš valstybės negauna (47-58 b. l.), nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi (9, 10, 61 b. l.). teismas duomenų apie atsakovo santaupas bankų sąskaitose neturi. Ieškovės teigimu, atsakovą išlaiko jo tėvai, o jis pats nesistengia dirbti, nors yra sveikas. Atsakovo tikrosios turtinės padėties esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms teismas neturi galimybės nustatyti, tačiau atsakovas yra jaunas (duomenys neskelbtini)metų vyras, darbingo amžiaus, sveikatos problemų neturi (šias aplinkybes paneigiančių įrodymų teismui nepateikė), todėl gali ir privalo dirbti, išlaikyti savo nepilnametį vaiką. Akivaizdu tai, kad atsakovas tam tikromis pajamomis disponuoja, iš jų pragyvena, todėl, teismo vertinimu, turi galimybę ir privalo vykdyti nors vieną iš tėvo pareigų – savo vaikui teikti jo poreikius atitinkantį išlaikymą. Tai, kad atsakovas negauna oficialių darbinių pajamų, neturi nekilnojamojo turto, automobilių negali būti pagrindas priteistiną išlaikymo dydį mažinti, kadangi teismo gauti duomenys neparodo tikrosios atsakovo turtinės padėties. Pažymėtina, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009). Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Šalių vaikui D. B. šiuo metu (duomenys neskelbtini) metų, vaikas paauglys, mokosi gimnazijoje, jo sparčiai augančiam organizmui neabejotinai reikalingas pilnavertis maistas, vitaminai, būtinos lėšos vaikų laisvalaikiui, doriniman ir kitokiam ugdymui, kad ateityje jie būtų paruoštas tapti pilnateisiu visuomenės nariu. Nors vaikas specialių poreikių neturi, tačiau būtinieji poreikiai, įvertinus tokius faktorius kaip paties vaiko amžiaus didėjimas, kainų augimas ir šalies ekonominė būklė, didėjo ir ateityje tik didės. Išlaikymas vaikui priteistinas siekiant patenkinti ne tik šiandieninius vaiko poreikius, tačiau turi būti orientuotas į vaiko ateitį. Ieškovė nurodė, kad sūnaus poreikiams kas mėnesį reikalinga apie 300 Eur. Šią sumą ieškovė detalizavo vaiko poreikių lentelėje (5 b. l.). Teismo nuomone, ieškovės nurodytos sumos, reikalingos vaiko poreikiams patenkinti, iš esmės yra protingos ir atitinka išdėstytas aplinkybes. Savaime suprantama, kad vaikui reikia kasdien valgyti, kad vaikas kartas nuo karto serga, kad reikalingi vitaminai, drabužiai ir avalynė, taip pat išlaidos vaiko ugdymui. Natūralu, kad vaikui taip pat tenka ir komunalinių mokesčių dalis. Atkreiptinas dėmesys, kad vaikas jau paauglys, o tokio amžiaus vaiko poreikiai praktiškai kaip suaugusio žmogaus. Be to, kaip jau minėta, priteisiant išlaikymą turi būti siekiama patenkinti ne tik šiandieninius vaikų poreikius, tačiau priteistino išlaikymo dydis turi būti orientuotas į vaiko ateitį. O vaikui artimiausiais metais teks ruoštis baigiamiesiems egzaminams, kurie neabejotinai turės didelę įtaką vėliam vaiko gyvenimui, dėl to galimai teks papildomai mokytis, pirktis knygų ir pan., todėl išlaidos vaikui ateityje tik didės. Iš bylos duomenų matyti, kad šiuo metu visa vaiko išlaikymo ir auginimo našta tenka iš esmės tenka vienai ieškovei. Atsakovas dėl savo kaltės, t. y. abejingumo savo vaiko likimui, vaiko neaugina, jo materialiai neremia, jo dalyvavimas vaiko gyvenime apsiriboja tik bendravimu telefonu, todėl privalo vykdyti bent vieną iš savo pareigų – teikti vaikui jo poreikius atitinkantį išlaikymą. Pažymėtina, kad jei atsakovo netenkina šiuo metu gaunamos pajamos ir jo esama turtinė padėtis, jis privalo dėti visapusiškas pastangas susirasti kuo geriau apmokamą darbą ir taip garantuoti savo nepilnamečiams vaikams tinkamą išlaikymą, nes pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus yra ne tik tėvo, bet ir motinos. Vaiko išlaikymas yra turtinė asmeninė prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims (CK 3.192 str. 1 d.). Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, išvykimu, kitomis priežastimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Pažymėtina, kad tėvui ar motinai su kuriuo gyvena vaikas ir taip tenka didesnė naštos dalis, kadangi gyvenant su vaiku atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų prie kurių atskirai gyvenantis tėvas ar motina paprastai neprisideda. Be to, atsakovas žinodamas apie iškeltą bylą ir jam pareikštus reikalavimus, visiškai nagrinėjamos bylos eiga nesidomėjo, prieštaravimų dėl išlaikymo dydžio ir vaiko poreikių nereiškė, todėl vertintina, kad atsakovas su prašomu priteisti išlaikymo dydžiu sutinka. Be to, nors galiojančiame išlaikymo reguliavime nėra numatyta minimalių ir maksimalių priteistinų išlaikymo dydžių, tačiau tai nereiškia, kad nėra jokių orientacinių kriterijų, kuriais teismas turėtų vadovautis spręsdamas šį klausimą. Paprastai teisminėje praktikoje (dažnai ir šalių nurodomos) pripažįstamos pagrįstomis, būtinomis išlaidomis, tenkinant vaiko poreikius, išlaidos siekiančios 1 MMA (šiuo metu 325 Eur su mokesčiais, 275 Eur be mokesčių) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr.3 K-3-259/2004, 2009-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009.). Todėl įvertinus vaiko būtinuosius ir kitus poreikius, ekonominę situaciją šalyje, šalių turtinę padėtį ir kiekvieno tėvų pastangas, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 str.) manytina, kad šalių vaiko D. B. poreikiams patenkinti per mėnesį yra reikalinga 300 Eur suma ir šią sumą turėtų skirti abu tėvai lygiomis dalimis.

Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas įstatymines nuostatas ir formuojamą kasacinio teismo praktiką šios kategorijos bylose, įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes, ir vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, ieškovės ieškinys dalyje dėl išlaikymo priteisimo laikytinas pagrįstu ir tenkintinas – iš atsakovo priteistinas išlaikymas D. B. po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (2015 m. gegužės 18 d.) iki pilnametystės (CPK 178, 197, 185, CK 3.156 str., 3.192 str., 3.194 str. 1 d., 3.196 str. 1 d. 1 p.).

Priteisto išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymo, uzufrukto teise, tvarkytoja paskirtina įstatyminė nepilnamečio vaiko atstovė motina– ieškovė K. B..

Išlaikymo dalyje sprendimas vykdytinas skubiai ( CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Dėl santuokinio turto padalinimo.

Nutraukiant santuoką turi būti išspręsti viso santuokoje įgyto turto padalijimo klausimai (CPK 385 str.). Iš bylos duomenų matyti, kad šalys santuokoje įgijo automobilį Renault M. S., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), registruotą K. B. vardu (8 b. l.). Nekilnojamojo turto, kuris šalims priklausytų bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, šalys neturi (10, 11 b. l.). Ieškovė po santuokos nutraukimo automobilį prašo priteisti jai asmeninės nuosavybės teise, kadangi jis įgytas jau šalims gyvenant skyrium ir už jos asmenines lėšas. Byloje nustatyta, jog šalys apie dvejus metus kartu negyvena, bendro ūkio neveda. Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad automobilis įsigytas 2015 m. kovo 1 d. (22 b. l.) pirkimo-pardavimo sutartimi, įregistruotas valdytojos vardu VĮ „Regitra“ 2015 m. kovo 4 d. (8 b. l.), t. y. jau šalims gyvenant skyrium. Atsakovas pretenzijų į šį turtą nereiškė, todėl vertintina, jog su pareikštu reikalavimu sutinka, ginčo dėl šio turto nėra. Esant šioms aplinkybėms automobilis Renault M. S., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), registruotas K. B. vardu, po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteistinas K. B. (CPK 185 str.).

Dėl kreditorių.

Ieškovė nurodė, kad kreditorių neturi, o apie atsakovo kreditorius jai nėra žinoma.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

CPK 93 str. 1 d. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovė prašė priteisti byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Teismui yra pateikti duomenys, jog ieškovė byloje patyrė 236 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 61 Eur žyminis mokestis (16, 25 b. l.) ir 175 Eur už ieškinio teismui parengimą (17 b. l.). Šios išlaidos vertintinos kaip būtinos ir pagrįstos, todėl ieškinį tenkinus pilnai jos ieškovei priteistinos iš atsakovo (CPK 79 str., 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 9 p.).

Iš atsakovo L. B. valstybei priteistinas 54 Eur žyminis mokestis už išlaikymo priteisimą, nuo kurio ieškovė buvo atleista paduodant ieškinį (CPK 79 str., 80 str. 1 d. 5 p., 83 str. 1 d. 3 p., 85 str. 1 d. 3 p.).

Teismas šioje byloje turėjo 2,19 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Šios išlaidos iš šalių atsakovo nepriteistinos, kadangi bylinėjimosi išlaidų suma yra mažesnė už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (CPK 96 str. 6 d.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 - 265 str., 268 str., 270 str.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), tarp L. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. 1976 m. spalio 7 d. Kaune, ir K. B. (po santuokos sudarymo B.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo L. B. kaltės.

Po santuokos nutraukimo L. B. palikti prigimtinę pavardę – B., K. B. – palikti iki santuokos sudarymo turėtą pavardę – B..

Išlaikymo šalims vienai iš kitos nepriteisti.

Nustatyti šalių nepilnamečio vaiko D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti kartu su jo motina, ieškove K. B., a. k. (duomenys neskelbtini) pagal motinos gyvenamąją vietą.

Priteisti iš atsakovo L. B., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2015 m. gegužės 18 d. (ieškinio padavimo dienos) iki jo pilnametystės.

Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Išlaikymą uzufrukto teise skirti tvarkyti įstatyminę D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) atstovę K. B., a. k. (duomenys neskelbtini)

Sprendimą išlaikymo dalyje vykdyti skubiai.

Automobilį Renault M. S., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), registruotą K. B. vardu, po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės tesie priteisti K. B., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo L. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei K. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 236 Eur (du šimtus trisdešimt šešis eurus 00 ct) jos turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovo L. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 54 Eur (penkiasdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, įmokos paskirtis – bylinėjimosi išlaidos.

Įsiteisėjusį sprendimą per tris dienas išsiųsti Kauno miesto Civilinės metrikacijos biurui santuokos nutraukimo faktui įregistruoti, Vedybų sutarčių registrui, VĮ „Regitra“.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.