Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo mišri Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernestos Montvidienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Reginos Pocienės ir Egidijos Tamošiūnienės,

nuteistojo O. K. (O. K.) gynėjui advokatui Aleksandrui Palamarčukui (Aleksandr Palamarčuk),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Lino Kiaurakio ir nuteistojo O. K. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 26 d. nuosprendžio, kuriuo:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimo bausme dvejiems metams;

- pagal BK 261 straipsnį – laisvės atėmimo bausme trejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir A. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams.

Į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo terminas nuo 2019 m. gegužės 20 d. 17 val. 40 min. iki 2019 m. gegužės 22 d. 13 val. 40 min.

Vadovaujantis BK 92 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, paskiriant A. B. auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą dvylikai mėnesių. Elgesio apribojimo laikotarpiu, A. B. paskirti BK 87 straipsnio 2 dalies 2, 5 punktuose, 3 dalies 5 punkte, 4 dalyje, numatyti įpareigojimai: mokytis, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir šešis mėnesius dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse, ir draudimą be šios auklėjimo poveikio priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, iš A. B. konfiskuoti: uždraustos veikos rezultatas, t. y. 120 Eur, saugomi Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato kasoje (kasos pajamų orderis, serija TSP Nr. 0930186), ir priemonė – mobilaus ryšio telefonas „Iphone“ (IMEI Nr. XXXXX), saugomas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Daiktinių įrodymų saugykloje (kvito Nr. 037961).

O. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimo bausme vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 3, 5 punktais, 7 dalimi, O. K. laisvės apribojimo laikotarpiu įpareigotas: dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; neatlygintai išdirbti 60 valandų per dešimt mėnesių, sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; taip pat uždrausta vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo terminas nuo 2019 m. rugpjūčio 8 d. 18 val. 42 min. iki 2019 m. rugpjūčio 9 d. 15 val. 20 min.

A. T. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, tačiau vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas ir perduotas pagal laidavimą R. T. atsakomybei be užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminą, ir baudžiamoji byla A. T. nutraukta.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, BK 71 straipsniu, A. T. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 5 MGL (250 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, sumokant šią įmoką per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. B. (toliau – ir A. B.) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį bei BK 261 straipsnį už tai, kad laikė narkotinę medžiagą, turėdamas tikslą ją parduoti ar kitaip platinti, pardavė narkotinę medžiagą bei pardavė narkotinę medžiagą nepilnamečiui.

1.1. A. B., nuo nenustatytos dienos iki 2019 m. gegužės 20 d., savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), laikė narkotinę medžiagą – 93,252 g kanapių.

1.2. A. B. tęsdamas nusikalstamą veiką, 2019 m. gegužės 19 d., tikslus laikas nenustatytas, namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, dalį neteisėtai laikomos narkotinės medžiagos, t. y. keturis polietileninius maišelius su 3,049 g kanapių už 40 Eur pardavė A. T.

1.3. A. B. tęsdamas nusikalstamą veiką, 2019 m. gegužės 20 d. apie 14 val., savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), dalį neteisėtai laikomos narkotinės medžiagos, t. y. dvylika polietileninių maišelių su 10,205 g kanapių už 80 Eur pardavė nepilnamečiam I. J.

1.4. Tuo tarpu, likusią narkotinę medžiagą – 79,998 g kanapių, A. B. toliau neteisėtai laikė savo gyvenamojoje vietoje iki tol, kol tą pačią dieną, apie 18 val. 22 min., kratos metu bute, esančiame (duomenys neskelbtini), rado ir paėmė policijos pareigūnai.

2. O. K. (toliau – ir O. K.) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį už tai, kad neteisėtai, neturėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, laikė nedidelį kiekį narkotinės medžiagos.

2.1. O. K. nuo nenustatytos dienos iki 2019 m. rugpjūčio 8 d., savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), laikė vieną tabletę, kurios sudėtyje buvo nedidelis kiekis – 0,126 g psichotropinės medžiagos – MDMA, kol tą pačią dieną, apie 20 val. 45 min., kratos metu šią tabletę su narkotine medžiaga rado ir paėmė policijos pareigūnai.

3. A. T. (toliau – A. T.), kuris pagal BK 40 straipsnio 1 dalį, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, dėl to, kad neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įsigijo ir laikė nedidelį kiekį narkotinės medžiagos.

3.1. A. T. 2019 m. gegužės 19 d. dienos metu, tikslus laikas nenustatytas, namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš A. B. už 40 Eur įgijo keturis polietileninius maišelius, kuriuose buvo nedidelis kiekis, t. y. 3,049 g narkotinės medžiagos – kanapių, ir šią medžiagą laikė su savimi iki 2019 m. gegužės 20 d. 17 val. 40 min., kol buvo sulaikytas ir pristatytas į K. apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, esantį (duomenys neskelbtini), o apie 19 val. asmens kratos metu, narkotinė medžiaga rasta ir paimta policijos pareigūnų.

II. Apeliacinių skundų argumentai

- Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3 dalimis, iš nuteistojo A. B. kaip uždraustos nusikalstamos veikos rezultatą, konfiskuoti 440 Eur.

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais.

5.1. Nuteistasis O. K. nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes teismas nagrinėdamas baudžiamąją bylą pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio nuostatas, netinkamai vertino baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, jų tiesiogiai neištyrė, taip pat nepašalino prieštaravimų, abejonių tarp esminių bylos aplinkybių, neįvertino reikšmingų bylos duomenų visumos, todėl netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, skundžiamą teismo nuosprendį ir apeliacinių skundų argumentus, konstatuoja, kad Klaipėdos apygardos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimų, įvertino byloje surinktus įrodymus. Šioje nagrinėjamoje byloje esminių BPK pažeidimų dėl įrodymų vertinimo, baudžiamojo įstatymo taikymo ir veikos kvalifikacijos nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas skundžiamą nuosprendį patikrina atsižvelgdamas į apeliacinių skundų ribas (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl O. K. padaryto baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 259 straipsnio 2 dalyje

9.7. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2019 m. gegužės 24 d. nutartimi leista nustatytu laikotarpiu klausytis E. V. pokalbių telefonu, slapta kontroliuoti kitą elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją, ją fiksuoti ir kaupti (3 t., b. l. 40–41).

2. Nors nuteistasis O. K. savo skunde teigė, kad jo namuose rasta tabletė su psichotropine medžiaga priklauso su juo kartu gyvenusiai E. P., pastaroji davė melagingus parodymus, o jis pripažino savo kaltę ikiteisminio tyrimo metu policijos pareigūnų daromo psichologinio spaudimo pasėkoje, teisėjų kolegijos nuomone šie nuteistojo teiginiai nepagrįsti objektyviais byloje esančiais ir pirmosios instancijos teismo ištirtais duomenimis, todėl atmestini.

4. Atsižvelgiant į visą tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal nagrinėjamoje byloje pirmiau nustatytas bei įvertintas aplinkybes, O. K. baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, o padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 259 straipsnio 2 dalį.

Dėl O. K. paskirtos bausmės

9. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes. Įstatymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija bei viena iš sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų. Šioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintą bausmės paskirtį.

10. Pagal baudžiamosios teisės doktriną, skirdamas bausmę teismas ne tik vykdo įstatymo reikalavimus atsižvelgiant į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltininko asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytas nusikalstamas veikas bei kaltą asmenį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad remiantis baudžiamuoju įstatymu teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Be to, skirdamas bausmę, teismas privalo vadovautis bausmės paskirtimi. Vienas iš uždavinių, kurio siekiama skiriant bausmę – teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimas (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas), kuris visų pirma, pasireiškia tuo, jog teismas turi skirti tokią bausmę, kuri būtų adekvati (proporcinga) asmens padarytai nusikalstamai veikai. Taip pat įstatymo leidėjas, konstruodamas sankcijas už Baudžiamajame kodekse uždraustas veikas, vadovaujasi teisingumo principu ir nustato tokias sankcijų ribas, kurios leistų teismui, skiriančiam konkrečią bausmę, parinkti nusikaltusiam asmeniui įstatymą bei individualias bylos aplinkybes atitinkančią bausmę.

11. BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos bausmės rūšys: viešieji darbai, laisvės apribojimas, arba bauda, arba areštas. Skundžiamu nuosprendžiu O. K. paskirta laisvės apribojimo bausmė vieneriems metams ir vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 3, 5 punktais, 7 dalimi jis įpareigotas dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, taip pat neatlygintai išdirbti 60 valandų per dešimt mėnesių, sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, taip pat O. K. uždrausta vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

12. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam O. K. bausmę pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, tinkamai vadovavosi bausmės individualizavimo principu bei atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, kad O. K. padarė baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis), 2015 m. kovo 13 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, 153 straipsnio 1 dalį, nagrinėjamo baudžiamojo nusižengimo padarymo metu teistumas nebuvo išnykęs (t. 4, b. l. 79-80), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (t. 4, b. l. 90-91), nusikalstamos veikos padarymo metu dirbo UAB „A“, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo metu dirbo UAB „G“ (t. 4, b. l. 78, t. 5, b. l. 9), šeimos bei materialiai išlaikomų asmenų neturi. Nenustačius jo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių, įvertinus tai, kad nuteistasis kritiškai savo elgesio nevertina, tik išgyvena dėl baudžiamosios atsakomybės, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus bausmę – laisvės apribojimą, nustatant jos dydį artimą BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytam šios bausmės vidurkiui, bei paskirti su bausme ir tarpusavyje suderinti įpareigojimai.

13. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikslina pirmosios instancijos teismo neteisingai nustatytą aplinkybę, kad O. K. neturi galiojančių administracinių nuobaudų: nuteistasis nėra sumokėjęs 2015 m. balandžio 14 d. ir 2015 m. spalio 5 d. paskirtų nuobaudų, todėl, nesant duomenų apie skirtų nuobaudų panaikinimą, O. K. paskirtos administracinės nuobaudos yra galiojančios (t.4, b. l. 92-93). Šis patikslinimas pirmosios instancijos paskirtai bausmei įtakos neturi.

15. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į pirmiau nurodytas aplinkybes bei taikydamas baudžiamojo įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo, nepadarė baudžiamojo įstatymo pažeidimų, O. K. paskirta bausmė atitinka įstatymo reikalavimus, teismų praktiką bei nėra aiškiai neteisinga ar per griežta, ir jos švelninti ar skirti kitą bausmę nėra jokio pagrindo, nes paskirta laisvės apribojimo bausmė užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą ir BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimą.

Dėl A. T. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

16. Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, jog pažeidžiant BPK 20 straipsnio reikalavimus ir atsietai vertinant A. T. parodymus duotus pirmosios instancijos teisme nuo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, taip padarant esminius BPK pažeidimus, A. T. nepagrįstai nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė tai, kad jis pripažino savo kaltę ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Skunde teigiama, jog A. T. pripažino tik nusikalstamos veikos padarymo faktą, bet ne jos padarymo aplinkybes, taip pat kaltės pripažinimą lėmė tik ikiteisminio tyrimo metu surinkti svarūs jo kaltės įrodymai, bei žinojimas apie A. B. duotus parodymus. Nepagrįstai pripažinus atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, netinkamai, nesant visų BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytoms sąlygoms, taikė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą institutą. Taip pat nurodo, jog A. T. mama R. T. nėra tinkama laiduotoja, kadangi ji neturės galimybės daryti įtaką jo elgesiui ateityje.

Dėl nustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės

17. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su prokuroro apeliacinio skundo argumentais, pirmosios instancijos teismo išnagrinėtomis bei skundžiamame nuosprendyje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir tuo pagrindu priimtu sprendimu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės A. T. pagal laidavimą, sprendžia, jog prokuroro skundas šioje dalyje nepagrįstas ir priešingai nei nurodoma prokuroro skunde, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino A. T. atsakomybę lengvinančią aplinkybę tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

18. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, be kita ko, nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytus veiksmus. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Vertinant kaltininko parodymus, be kita ko svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai padeda (prisideda) tinkamai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-299/2012, 2K-7-107/2013, 2K-145-139/2015, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017, 2K-231-495/2019).

19. Pirmosios instancijos teismas atleido A. T. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nustatęs BK 40 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų visumą: įvertino A. T. padarytą nusikalstamą veiką, priskiriamą baudžiamiesiems nusižengimams (BK 12 straipsnis), atsižvelgė į tai, kad viso proceso metu jis savo kaltę dėl nusikalstamos veikos, nurodytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, pripažino visiškai ir dėl jos padarymo nuoširdžiai gailisi, į jo asmenybę apibūdinančius duomenis – nusikalto pirmą kartą, administracine tvarka nebaustas, apibūdinamas teigiamai baigęs 12 klasių savo ateitį sieja su savanoriška karo tarnyba ir studijomis užsienyje, po nusikaltimo padarymo pakeitė draugų ratą (3 t., b. l. 98, 5 t., b. l. 16), ir sprendė, kad yra pagrindas manyti, jog A. T. ateityje daugiau nedarys nusikalstamų veikų.

27.1. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2019 m. gegužės 21 d. A. T. pareikštas įtarimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje padarymo, nurodant šias nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes: A. T. 2019 m. gegužės 20 d. apie 17.30 val. iš A. B., automobilyje XXXX, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stovėjusiame prie namo, esančio, (duomenys neskelbtini) mieste, už ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą sumą, įsigijo keturi polietileninius maišelius, kuriuose bendrai buvo apie 4 g, kaip įtariama, narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, kurią laikė prie savęs, kol tą pačią dieną, apie 17.40 val. buvo sulaikytas ir pristatytas į K. apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, kur apie 18.20 val. asmens kratos metu pas jį rado ir paėmė 4 polietileninius maišelius su kaip įtariama narkotine medžiaga – kanapėmis.

27.2. Įtariamojo apklausos metu 2019 m. gegužės 21 d. A. T. pripažino faktines nusikalstamos veikos aplinkybes, kad jis 2019 m. gegužės 19 d. įgijo žolę už 40 Eur savo vartojimui, tačiau nepripažino pareikšto įtarimo dalyje, jog žolę pirko iš A. B., bei nurodė, jog žolę įsigijo anksčiau nei buvo sulaikytas (t. 3, b. l. 105-106).

27.3. Papildomos įtariamojo apklausos metu 2019 m. rugsėjo 20 d. A. T. išsamiai išdėstė padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, nurodydamas, jog 2019 m. gegužės 19 d. narkotinę medžiagą- 4 g žolės įsigijo iš A. B. už 40 Eur sau parūkymui, nurodydamas, jog sulaikymo dieną, t. y. 2019 m. gegužės 20 d. jis turėjo žolę su savimi, tačiau tą dieną nerūkė ir išsamiai nurodė įsigijimo aplinkybes. Taip pat nurodė, jog pirmos apklausos metu bandė nesakyti tiesos, nes nenorėjo pakenkti draugui A. B. Tačiau, kadangi jis prisipažino, kad pardavė A. T. narkotinę medžiagą – žolę, todėl ir A. T. nutarė papasakoti visą tiesą (t. 3, b. l. 109-110).

27.4. A. T. pirmosios instancijos teisme savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad su A. B. jie yra draugai. Vieną dieną jis telefonu susisiekė su A. B., paklausė, ar šis išeis į kiemą. A. B. patvirtino, kad išeis. Tada A. T. atvažiavo prie A. B. namų ir kieme iš jo nusipirko 4 g „žolės“, kuri buvo supakuota į keturis plastikinius maišelius. A. B. už „žolę“ sumokėjo 40 Eur. „Žolę“ pirko sau pačiam rūkyti, tačiau surūkyti nespėjo, nes buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Maišelį su „žole“ visur nešiojosi su savimi tam, kad namuose mama nerastų. Tai buvo vienintelis kartas, kai iš A. B. pirko narkotinę medžiagą. A. B. jam sakė, kad turi „žolės“ ir gali jos parduoti. Jis taip pat sakė, kad šią narkotinę medžiagą pirko iš E. V. Dėl savo poelgio labai išgyvena. Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, nuslėpė, kad narkotinę medžiagą nusipirko iš A. B., kadangi nenorėjo jam pakenkti. Apklausiamas vėliau davė teisingus parodymus (t. 5, b. l. 49).

27.5. Analizuojant ir lyginant A. T. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme matyti, kad jis savo kaltę dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnyje, prisipažino visiškai. A. T. 2019 m. gegužės 20 d. buvo sulaikytas ir asmens kratos metu pas jį rasta narkotinė medžiaga – kanapės. 2019 m. gegužės 21 d. apklausos įtariamuoju metu, nurodydamas, kad asmens kratos metu rastas kanapes įsigijo už 40 Eur asmeniniam naudojimui, patvirtino visus inkriminuoti būtinus nusikalstamos veikos sudėties požymius, kurie ir buvo suformuluoti pareiškiant įtarimą A. T. Iš byloje esančių duomenų visumos matyti, jog jokių esminių bei svarių įrodymų, būtinų inkriminuoti E. T. jo padarytos nusikalstamos veikos požymius, priešingai nei teigiama prokuroro skunde, vėliau, atliekant ikiteisminį tyrimą, papildomai nebuvo nustatyta. Buvo tikslinamos jau žinomos padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės. Pritartina prokuroro skundo argumentams, jog išsamiau nusikalstamos veikos aplinkybes A. T. nurodė tik 2019 m. rugsėjo 20 d. papildomos įtariamojo apklausos metu. Tuomet A. T. parodymų pradžioje išdėstė motyvą ir priežastį dėl kokių aplinkybių pirmos apklausos metu jis bandė nesakyti tiesos – nenorėjo pakenkti A. B. Priešingai nei teigia prokuroras, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, A. T. atskleisdamas priežastį, dėl kurios davė netikslius pirminius parodymus, parodo nuoširdų jo gailėjimąsi. Be kita ko, iš byloje esančių duomenų matyti, jog iki 2019 m. rugsėjo 20 d. papildomos įtariamuoju apklausos A. T. nebuvo susipažinęs su byloje esančiais 2019 m. gegužės 21 d. A. B. apklausos protokole užfiksuotais duomenimis ir jis žinodamas tik faktą apie tai, kad A. B. prisipažino pardavęs narkotinę medžiagą – kanapes A. T., 2019 m. rugsėjo 20 d. davė pakankamai išsamius ir tikslius parodymus apie padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog O. K. bendrininkavimas su A. B. nebuvo inkriminuotas ir kaip matyti vėliau, A. T. nurodytos apklausos metu nusikalstamos veikos aplinkybės iš esmės ir buvo nurodytos pareiškiant A. T. kaltinimą, o pirmosios instancijos teismo skundžiamu nuosprendžiu pripažintos įrodytomis. Pirmosios instancijos teisme A. T. visiškai pripažino kaltę, davė išsamius parodymus, nurodė, jog gailisi dėl padaryto pažeidimo, to savo skunde nekvestionuoja ir prokuroras.

20. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos, pagal suformuotą teismų praktiką, gali būti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai nekyla abejonių, jog O. K. išreikštas apgailestavimas pirmosios instancijos teisme buvo nuoširdus, todėl konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas, pripažindamas A. T. atsakomybę lengvinančią aplinkybę tai, kad jis pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, įrodymų vertinimo klaidos nepadarė ir tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą.

Dėl laiduotojos tinkamumo

21. Prokuroras skunde teigia, jog A. T. mama R. T. nėra tinkama laiduotoja: teigdama apie artimus santykius su sūnumi A. T., nežinojo aplinkybės apie metus laiko sūnaus reguliariai vartojamas narkotines medžiagas, jai sūnus nepapasakojo apie 2019 m. gegužės 21 d. melagingų parodymų davimą policijos pareigūnams dėl narkotikų įsigijimo aplinkybių. Apelianto nuomone, tai parodo artimų santykių nebuvimą ir R. T. negalėjimą daryti įtakos savo sūnui ateityje.

22. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, pripažindamas R. T. tinkama laiduotoja atleistinam nuo baudžiamosios atsakomybės A. T., vertindamas laiduotojos asmenybę ir jos galimybę būti tinkama laiduotoja, priėmė pagrįstą sprendimą – atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės A. T. pagal laidavimą perduoti laiduotojai jo motinai R. T.

30.1. BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse įtvirtinta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo, turi savarankišką reikšmę, jos konstatavimas turi būti motyvuotas. Asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes, jo veiklos pobūdį ir realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į laiduotojo charakteristiką ir kitus duomenis, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas. Sprendžiant dėl laiduotojo tinkamumo, turi būti išsiaiškintas jo požiūris į kaltininko padarytą nusikalstamą veiką, taip pat laiduotojas turi nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui.

30.2. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino R. T. asmenybę, nustatydamas, jog ji dirba, neteista, porą kartų bausta administracine tvarka už nusižengimus kelių eismo srityje, apibūdinama teigiamai ir byloje nėra duomenų, leidžiančių abejoti ir (ar) nepasitikėti ja kaip laiduotoja. Pirmosios instancijos teismo posėdyje apklausta R. T. patvirtino, jog ji gyvena kartu su savo sutuoktiniu ir sūnumi A. T., jie yra saistomi tvirtų asmeninių ryšių, jų tarpusavio santykiai yra puikūs, o po nusikaltimo padarymo palaiko dar glaudesnius ryšius bei tarpusavio santykius, dar labiau pasitiki vienas kitu; sūnaus poelgį vertina labai blogai, jos požiūris bei nuostatos dėl tokio elgesio yra labai kategoriškos. Taip pat R. T. patvirtino, jog sūnus A. T. iš esmės pakeitė požiūrį į daugelį dalykų, atsigręžė į kitas gyvenimo vertybes, dar labiau susikoncentravo į sportą, darbą, bendravimą su tėvu. Byloje pateiktas R. T. rašytinis sutikimas būti savo sūnaus laiduotoja (t. 5, b. l. 43 ). Esant išvardintoms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad laiduotoja turi autoritetą savo sūnui, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad, perdavus A. T. R. T. atsakomybei pagal laidavimą, ji turės pakankamą įtaką savo sūnaus elgesiui ateityje. Prokuroro skunde nurodomos aplinkybės, jog R. T. nežinojo apie sūnaus vartojamus narkotikus ir jo duotų parodymų policijos pareigūnams melagingą turinį, nesuponuoja išvados apie laiduotojos netinkamumą. Tai, kad A. T. savo motinai neatskleidė turintis žalingą įprotį, teisėjų kolegijos nuomone, nėra pakankamas pagrindas pripažinti laiduotoją netinkama. Taip pat 2019 m. gegužės 21 d. A. T. duotus parodymus policijos pareigūnams negalima vertinti kaip melagingus, kaip tai nurodoma prokuroro skunde, kadangi šiame procesiniame sprendime jau pripažinta ir aptarta, jog A. T. iš esmės prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nurodė šios veikos esmines aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, konstatuoti, jog R. T. negalės daryti teigiamos įtakos savo sūnui A. T. ateityje, nėra jokio teisinio pagrindo.

23. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas BPK 20 straipsnio reikalavimų nepažeidė, vertinant byloje esančius duomenis esminių BPK pažeidimų nepadarė ir pagrįstai pripažino A. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, bei tinkamai nustatė, jog yra visos BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažinęs, jog R. T. tinkama laiduotoja, taikydamas laidavimo institutą A. T. atžvilgiu, teisės taikymo klaidų nepadarė, pagrįstai atleidęs A. T. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, paskyrė R. T. jo laiduotoja.

Dėl turto (pinigų) konfiskavimo

24. Prokuroras apeliaciniame skunde prašo konfiskuoti A. B. namuose rastus 440 Eur, motyvuodamas, jog šie pinigai gauti iš nusikalstamos veikos ir tai patvirtina nuteistojo A. B., atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės A. T., liudytojo T. N. parodymai, kriminalinės žvalgybos protokoluose užfiksuoti duomenys, bei kratos metu gauti objektyvūs duomenys.

25. Šie prokuroro apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

26. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimas yra baudžiamojo poveikio priemonė, kurios turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn ir kuri skiriama pilnamečiui, nepilnamečiui ar juridiniam asmeniui kartu su bausme. Įstatyme nurodytais atvejais turto konfiskavimo taikymas privalomas. Turi būti konfiskuojamas tiesiogiai iš nusikalstamos veikos gautas turtas (pvz., pinigai, gauti pardavus narkotines medžiagas, perduoti kaltininkui kaip kyšis ar atlygis už nusikalstamos veikos padarymą, pajamos iš pelnymosi iš prostitucijos).

27. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatyta, jog A. B. įvykdytos nusikalstamos veikos rezultatas yra 120 Eur ir šie pinigai, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies pagrindu, konfiskuoti. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, jog A. B. kaltinamas ir nuteistas tik už du neteisėtus narkotinės medžiagos platinimo epizodus, kurių metu gavo 120 Eur pajamų. Duomenų, patvirtinančių, kad likusi pinigų, rastų jo namuose, dalis būtų gauta iš nusikalstamų veikų, už kurias jis teisiamas, nėra, todėl ir nėra pagrindo konfiskuoti visus rastus pas A. B. pinigus.

28. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms ir, priešingai nei teigiama prokuroro skunde, konstatuoja, jog, konfiskuodamas 120 Eur kaip A. B. nusikalstamos veikos rezultatą, pirmosios instancijos teismas teisės taikymo klaidų nepadarė ir pagrįstai likusios, kratos metu rastos pinigų sumos – 320 Eur nekonfiskavo:

36.1. Analizuodamas A. B. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, bei kriminalinės žvalgybos protokoluose užfiksuotus duomenis (t. 1, b. l. 43-46), prokuroras skunde teigia, jog laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 21 d. iki 2019 m. gegužės 20 d. A. B. platino narkotines medžiagas ir minėti duomenys patvirtina, kad jis, turėdamas tikslą platinti įsigijo ne mažiau kaip 93,252 g. narkotinės medžiagos – kanapių, iš kurių dalį pardavė bei gavo ne mažiau kaip 320 Eur ir šią sumą sudėjus aritmetiškai su pirmosios instancijos teismo nusikalstamu rezultatu pripažinta suma 120 Eur, gauta suma būtų lygi rastai pas A. B. kratos metu 440 Eur sumai.

36.2. Vadovaujantis BPK 255 straipsnio nuostatomis pirmosios instancijos teismas nagrinėja bylą pareikšto kaltinimo ribose. A. B. kaltinimas buvo pareikštas, jog jis iki 2019 m. gegužės 19 d. įgijo ir laikė narkotines medžiagas – 93,252 g. kanapių. Pirmosios instancijos teismas pašalino vieną alternatyvią A. B. inkriminuotos nusikalstamos veikos objektyviąją aplinkybę – įgijimą narkotinės medžiagos ir paliko pripažinta bei įrodyta nusikalstamos veikos objektyviąją aplinkybę – laikymą. Skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, jog A. B. iki 2019 m. gegužės 19 d. laikė 93,252 g. narkotinės medžiagos kanapių, kurių dalį 13,254 g pardavė per du kartus: 2019 m. gegužės 19 d. A. T. ir 2019 m. gegužės 20 d. I. J. Kratos metu namuose pas A. B. rasta ir paimta 79,998 g. narkotinės medžiagos – kanapių. Aritmetiškai sudėjus rastų kanapių kiekį su parduotų kanapių kiekiu, susidaro A. B. inkriminuotas ir pirmosios instancijos teismo nustatytas visas narkotinės medžiagos – kanapių kiekis – 93,252 g (79,998+3,049+10,205=93,252g). 13,254 g kanapių buvo parduota (per du kartus) už 120 Eur, likusi neparduotų kanapių dalis – 79,998 g, buvo rasta ir paimta policijos pareigūnų kratos metu, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas nustatė nusikalstamos veikos rezultatą, t. y. gautas lėšas už parduotą kanapių dalį – 120 Eur ir jas, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatomis, konfiskavo.

36.3. Apeliaciniame skunde prokuroras neteisingai nurodo, kad A. B. pripažino, jog namuose kratos metu rasti pinigai – 440 Eur gauti iš prekybos narkotikais, kadangi A. B. ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme parodė, jog minėti pinigai yra gauti ne vien iš prekybos narkotikais, tai yra ir atgautos skolos, bei sutaupyti močiutės ir mamos duoti pinigai (t. 3, b. l. 180, t.5, b. l. 49). Be kita ko aplinkybės, kad A. B., duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu neneigė, jog jis ir anksčiau prekiavo narkotine medžiaga, nurodė, kokios yra narkotikų pardavimo kainos, šiuos duomenis nurodė ir A. T., bei liudytojas T. N., taip pat yra duomenų kriminalinės žvalgybos protokoluose nurodytuose A. B. pokalbiuose, tačiau nuteistajam A. B. jokios kitos nusikalstamos veikos nebuvo inkriminuotos, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jos nepripažintos padarytomis Vadovautis prielaidomis apie galimai darytas/nedarytas (šiuo atveju kaltinimo net neinkriminuotas) nusikalstamas veikas negalima, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą dėl nusikalstamos veikos rezultato konfiskavimo šiais duomenimis nesivadovavo.

29. Atmestinas prokuroro skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė faktinę aplinkybę, kad A. B. pardavė I. J. kanapių už 80 Eur, nors realiai A. B. gavo tik 45 Eur. Prokuroro nuomone tai rodo pirmosios instancijos nenuoseklumą vertinant rastų pinigų kilmę, kadangi realiai iš inkriminuotos veikos A. B. gavo mažiau pajamų, todėl konfiskuodamas iš I. J. ne 45 Eur, o 80 Eur, pirmosios instancijos teismas nusikalstamos veikos rezultatu pripažino A. B. negautas pinigines lėšas, kurias konfiskavo iš 440 Eur, kurie buvo rasti kratos pas A. B. Prokuroras, nurodydamas šias aplinkybes savo skunde, nesuformulavo reikalavimo šioje dalyje, šiuos argumentus nurodo kaip patvirtinančius pirmosios instancijos teismo nuosprendžio nenuoseklumą dalyje dėl konfiskuotų pinigų, tačiau tokie prokuroro argumentai nepagrįsti.

37.1. 2019 m. gegužės 21 d. apklaustas įtariamuoju A. B. parodė, kad I. J. pardavė 10 pakelių žolės, už kuriuos I. J. jam padavė 80 Eur (t. 3, b. l. 175–179). Šiuos duomenis patvirtino ir 2019 m. rugsėjo 17 d. akistatos metu abu įtariamieji, t. y. A. B. ir I. J. (t. 1, b. l. 103–104). Pirmosios instancijos teisme 2019 m. gruodžio 16 d. teisiamojo posėdžio metu A. B. patvirtino, jog I. J. pardavė narkotikų – kanapių už 80-90 Eur (t. 5, b. l. 49). Tuo tarpu I. J. 2019 m. gegužės 23 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, kad žolę jam davė nepažįstamas asmuo, neigdamas, jog pirko iš A. B. (t. 1, b. l. 91–93). Savo parodymus I. J. pakeitė 2019 m. rugsėjo 17 d. po įvykusios akistatos su A. B. (t. 1, b. l. 107–108). 2020 m. sausio 30 d. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu I. J. patvirtino savo pakeistus parodymus, teigdamas, jog A. B. sumokėjo dalį sutartos 80-90 Eur už parduotus narkotikus sumos – 45 Eur ir sutarė su A. B., jog likusius pinigus atneš vėliau.

30. Kaip matyti nuteistas A. B. iš esmės nuosekliai tvirtino, kad I. J. pardavė narkotinės medžiagos – kanapių už 80 Eur, tai patvirtino ir akistatos su I. J. metu. Duomenų, jog I. J. sumokėjo tik dalį, t. y. 45 Eur, o likusią dalį sutarė sumokėti vėliau, nepatvirtina ne tik nenuoseklūs I. J. parodymai, bet ir objektyvūs duomenys. Prokuroro skunde teigiama, jog rasti pas A. B. 440 Eur yra pinigai, gauti iš A. B. padarytos nusikalstamos veikos, t. y. taip pat ir pinigai gauti iš I. J. Kratos pas A. B. metu rasti ir paimti pinigai buvo kupiūromis po 50, 20, 10 Eur, tuo tarpu 5 Eur kupiūra (ar monetos), kurie būtini sumokant 45 Eur, nebuvo rasta (t. 2, b. l. 5-7, 42). Akivaizdu, jog prokuroro skunde daroma prielaida apie I. J. sumokėtus 45 Eur. už kanapes A. B. paneigta ir pirmosios instancijos teismas, nuosekliai pagrįsdamas byloje įrodytas faktines aplinkybes, teisingai pripažino, jog A. B. pardavė I. J. kanapes už 80 Eur. Be kita ko atkreipiamas dėmesys, jog ši faktinė aplinkybė būtent taip ir buvo inkriminuota A. B. pareiškiant kaltinimą.

31. Atsižvelgiant į visą tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad prokuroro skundo dalis, kuria prašoma konfiskuoti pas A. B. rastus visus pinigus, nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatomis, konfiskuodamas A. B. nusikalstamos veikos rezultatą – 120 Eur, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, teisės taikymo klaidų ir BPK 20 straipsnio reikalavimų pažeidimų nepadarė.

32. Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų apeliacinės instancijos teismo kolegija daro išvadą, kad Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 26 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo keisti apeliaciniuose skunduose išdėstytais motyvais, nėra pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo mišri Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Lino Kiaurakio ir nuteistojo O. K. apeliacinius skundus atmesti.

Ištaisyti aiškų Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 26 d. priimto nuosprendžio aprašomojoje dalyje padarytą rašymo apsirikimą, nurodant, jog :

O. K. nuo nenustatytos dienos iki 2019 m. rugpjūčio 8 d., savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), laikė vieną tabletę, kurios sudėtyje buvo nedidelis kiekis – 0,126 g psichotropinės medžiagos – MDMA, kol tą pačią dieną, apie 20 val. 45 min., kratos metu šią tabletę su psichotropine medžiaga rado ir paėmė policijos pareigūnai.