Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Kristina Sušinskaitė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos valstybės įmonės Turto bankas, atstovaujančios valstybę, skundą dėl antstolės L. P. veiksmų, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Lietuvos energijos tiekimas“, antstolė L. P..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Antstolė L. P. 2019-07-23 patvarkymu netenkino pareiškėjos skundo ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 510 straipsnio 2 dalimi skundą perdavė apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolės kontoros buveinė. Antstolė patvarkyme nurodė, kad vykdo vykdomąją bylą pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-02-18 išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-16147-122/2015 dėl 197,37 Eur skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto bankas (pradinis skolininkas L. V.), išieškotojos UAB „Lietuvos energijos tiekimas“ prašymu. Vykdomoji byla antstolei 2016-07-01 perduota iš antstolės M. B.. Gyventojų registro tarnybos duomenimis, skolininkė L. V. mirė (duomenys neskelbtini). Klaipėdos miesto 9-ajame notarų biure 2016-12-21 išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas, pagal kurį mirusios L. V. palikimą priėmė Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto banko. 2019-07-01 surašytas patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, kuriuo skolininkė L. V. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pakeista į naują skolininkę Lietuvos Respubliką. Antstolės teigimu, pareiškėja, kuri valstybės vardu perėmė paveldėtą turtą, „Swedbank“ AB buvo informuota apie pritaikytus apribojimus mirusios skolininkės sąskaitai, tai patvirtina ir pareiškėjos skunde minima aplinkybė, jog VMI informavo VĮ Turto banką apie likusį kilnojamąjį turtą ir pinigines lėšas, esančias areštuotoje „Swedbank“ AB sąskaitoje, ir buvo kreiptasi į notarų biurą dėl palikimo perėjimo valstybei išdavimo. Valstybės įgaliota institucija VMI, turinti visus skolininko duomenis ir būdama Antstolių informacinės sistemos (toliau - AIS) duomenų gavėja, atlikdama įgaliotus jai atlikti paveldėjimo veiksmus, t. y., pateikdama informaciją kitai valstybės įgaliotai institucijai Turto bankui apie likusį nepaveldėtą turtą, galėjo ir turėjo žinoti duomenis apie išviešintą palikėjos sąskaitų areštą ir mastą. Antstolė pažymėjo, jog valstybinės įmonės, šiuo atveju VĮ Turto bankas, vykdydamos savo funkcijas, turi teisę gauti duomenis apie skolininkus, išieškotojus bei išieškomų skolų dydį, o valstybės paveldėjimo atveju – informaciją apie tai, ar palikėjo atžvilgiu nėra pradėtų vykdomųjų bylų. Antstolė nurodė, kad vykdomojoje byloje nuo 2016-03-30 buvo taikomas antstolės M. B. areštas skolininkės L. V. sąskaitai Nr. (duomenys neskelbtini). Antstolei L. P. 2016-07-01 perėmus vykdomąją bylą iš bylą vykdžiusios antstolės M. B. taikomas areštas 2016-07-12 buvo sistemiškai automatiniu būdu AIS pakeistas ir nuo 2016-07-12 minėtai sąskaitai taikomas antstolės L. P. areštas, areštas taikytas iki sąskaitos uždarymo 2018-01-17, t. y. palikimo priėmimo metu (2016-12-21) skolininkės sąskaita buvo areštuota, informacija apie išieškojimo apimtis buvo išviešinta AIS dar esant gyvai palikėjai, todėl įgyvendintas reikalavimas išviešinti informaciją apie vykdomą priverstinį skolos išieškojimą iš palikėjos – išviešinta tiek palikėjai gyvai esant, tiek po jos mirties, bet ne vėliau kai per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Suinteresuotas asmuo UAB „Lietuvos energijos tiekimas“ atsiliepimo į skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, jog antstolė L. P. vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtą pagal 2016-02-18 Klaipėdos miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-16147-122/2015 dėl 197,37 Eur skolos ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės L. V. išieškotojos UAB „Lietuvos energijos tiekimas“ (buv. AB „LESTO“) naudai (vykd. b. l. 44). 2016-03-30 prieš tai išieškojimą vykdžiusi antstolė M. B. (jos padėjėja) priėmė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini) ir pateikė Piniginių lėšų apribojimo informacinei sistemai (toliau – ir PLAIS) nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas nuo skolininkės L. V. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (vykd. b. l. 22). Skolininkė L. V. 2(duomenys neskelbtini) mirė (vykd. b. l. 23). Antstolė L. P., nustačiusi, kad mirusios skolininkės nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), paveldėjo valstybė, 2019-07-01 priėmė skundžiamą patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, kuriuo mirusią skolininkę L. V. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitė jos teisių ir pareigų perėmėją – Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto banko (vykd. b. l. 35).

Vykdymo procesui galioja teisėtumo principas, reiškiantis, kad antstolis privalo veikti teisėtai, neviršyti jam teisės aktų suteiktų įgalinimų (CPK 585 straipsnio 4 dalis), laikytis CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos. Antstolių įstatymas įpareigoja antstolį vykdant vykdomuosius dokumentus imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus ir nepažeisti kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėjos teigimu, nėra duomenų, kad šioje vykdomojoje byloje antstolė L. P. būtų išviešinusi savo kreditorinius reikalavimus tinkamai ir laiku CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka, Turto arešto aktų registro duomenimis antstolės L. P. įregistruotų areštų L. V. vardu nėra, todėl antstolė neteisėtai ir nepagrįstai priėmė skundžiamą patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu antstolės teigimu, vykdomojoje byloje nuo 2016-03-30 buvo taikomas antstolės M. B. areštas skolininkės L. V. sąskaitai Nr. (duomenys neskelbtini) banke „Swedbank“ AB, informacija apie išieškojimo apimtis buvo išviešinta AIS, todėl buvo įgyvendintas reikalavimas išviešinti informaciją apie vykdomą priverstinį skolos išieškojimą.

Pažymėtina, kad tam tikrais atvejais įpėdinė tiek pagal testamentą, tiek pagal įstatymą gali būti valstybė (CK 5.62 straipsnio 1 dalis), kuri savo teises ir pareigas paveldėjimo teisiniuose santykiuose įgyvendina per valstybės institucijas, vykdančias joms priskirtas funkcijas. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad kai palikimas įstatymo pagrindu pereina valstybei, ji negali pasitraukti iš paveldėjimo teisinių santykių nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujančios institucijos atliks ar ne palikimui priimti reikšmingus veiksmus. Valstybė privalo imtis veiksmų įforminti įstatymo pagrindu įvykusį palikimo perėjimo jai juridinį faktą, kad galėtų įtraukti paveldėtą turtą į savo apskaitą ir iš paveldėto turto vykdyti palikėjo kreditorių reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Remiantis CK 5.63 straipsnio 4 dalimi, teismas gali pratęsti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai.

Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų sąrašas nėra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Teismų praktikoje pripažįstama, kad greta nurodytoje teisės normoje įtvirtintų būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013), taip pat kad šios normos tikslus atitinka ir tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikomas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019-06-20 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-206-378/2019, apibendrindamas kasacinio teismo praktiką, aiškinančią CK 5.63 straipsnio nuostatas, konstatavo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje tinkamais kreditorių reikalavimų palikėjo įpėdiniams pareiškimo būdais pripažįstami ne tik tiesiogiai CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įvardyti būdai, bet ir tokie teisiškai reikšmingi veiksmai bei faktai, atlikti arba įvykę įstatymo nustatytu laiku, kuriems esant įpėdiniui sudaroma galimybė žinoti apie palikėjo prievoles ir jų mastą bei kreditoriaus siekį gauti savo reikalavimų patenkinimą; pažymėjo, kad šioje teisės normoje nėra įtvirtinta, jog kreditoriaus teisė pareikšti reikalavimus būtinai turi būti įgyvendinta iki įpėdiniams priimant palikimą, kadangi tiek CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas palikimui priimti, tiek CK 5.62 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas terminas reikalavimams pareikšti yra tapatūs – trys mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos, todėl apie palikėjo prievoles įpėdiniams gali tapti žinoma ir po palikimo priėmimo. Kasacinis teismas šioje nutartyje taip pat konstatavo, kad tais atvejais, kai informacija apie vykdomą priverstinį skolos išieškojimą iš palikėjo AIS sistemoje yra išviešinta tiek palikėjui gyvam esant, tiek po jo mirties, bet ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, ir palikimas pagal įstatymą pereina valstybei, atstovaujamai institucijos, esančios AIS duomenų gavėja, yra pagrindas pripažinti, kad yra įvykdyti CK 5.63 straipsnio 1 dalies reikalavimai, reglamentuojantys kreditorių reikalavimų palikėjo įpėdiniams pareiškimo tvarką, todėl papildomi kreditoriaus veiksmai tokiais atvejais nereikalingi. Toks aiškinimas nepaneigia kasacinio teismo praktikos dėl valstybės statuso paveldėjimo procese, o tik šią praktiką plėtoja ir atitinka įstatymų leidėjo tikslus įtvirtinant valstybės paveldėjimo pagal įstatymą galimybę bei civilinių teisinių santykių stabilumo principą tuo aspektu, kad valstybės interesas perimti paveldėtą turtą yra lygiavertis kreditoriaus teisėtam lūkesčiui gauti savo reikalavimų, kurių pagrįstumas patvirtintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir kurie vykdomi priverstine tvarka, patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-20 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-206-378/2019 44 punktas).

Antstolių informacinės sistemos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 400 (nauja redakcija nuo 2015-08-01), 23 punktas nustato, kad antstolių informacinės sistemos duomenų gavėjai yra kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigos ir finansų įmonės, kurios teikia finansines paslaugas, susijusias su rizikos prisiėmimu, kreditingumo vertinimo paslaugas teikiančios įmonės, Valstybinė mokesčių inspekcija, teismai, bankroto administratoriai, kiti asmenys, kurie turi teisę gauti duomenis teisės aktų nustatytoms funkcijoms vykdyti. Šiame punkte nurodytiems duomenų gavėjams, išskyrus bankroto administratorius (bankroto administratoriams teikiami duomenys apie jų skelbtų elektroninių varžytynių vykdymą), teikiami šių nuostatų 15.2–15.4, 16.3–16.9 papunkčiuose išvardyti duomenys. Valstybinei mokesčių inspekcijai ir teismams papildomai teikiami šių nuostatų 16.1, 16.2, 16.10 papunkčiuose ir 18 punkte nurodyti duomenys, teismams papildomai teikiami šių nuostatų 17 punkte nurodyti duomenys (t. y. informacija apie skolininką ir išieškotoją, išieškojimo dalyką ir kt.). Nuostatų 11.2 punkte įtvirtinta, kad Antstolių informacinės sistemos paslaugų gavėjai, be kita ko, yra ir asmenys, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka tiesioginėms funkcijoms atlikti yra reikalingi Antstolių informacinės sistemos duomenys.

Nors Antstolių informacinės sistemos nuostatuose tiesiogiai nėra nurodyta, kad VĮ Turto bankas yra AIS duomenų gavėjas, tačiau neabejotina, kad ši valstybės institucija, atlikdama jai priskirtas funkcijas, gali gauti AIS duomenis, konkrečiai valstybės paveldėjimo atveju – informaciją apie tai, ar palikėjo atžvilgiu nėra pradėtų vykdomųjų bylų (Antstolių informacinės sistemos nuostatų 11.2, 23 punktai).

Nagrinėjamu atveju vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priimtas 2016-03-30 nurodymas priverstinai nutaršyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nurodyta priverstinai nurašyti pinigines lėšas nuo L. V. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) išviešintas AIS. Vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) antstolei L. P. 2016-07-01 perduota iš antstolės M. B., o nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) taikomas areštas 2016-07-12 buvo automatiškai AIS pakeistas ir nuo 2016-07-12 skolininkės sąskaitai taikomas antstolės L. P. areštas. Areštas taikytas iki sąskaitos uždarymo 2018-01-17 (vykd. b. l. 22, 24-26). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas minėtoje 2019-06-20 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-206-378/2019 išaiškino, kad duomenų apie palikėjo skolos faktą bei turtinės teisės į atitinkamą sumą arešto išviešinimas per AIS sistemą, kurios valdytoja ir šiose sistemose saugomų duomenų savininkė yra pati valstybė, yra tinkamas CK 5.63 straipsnio reikalavimų įvykdymas tais atvejais, kai palikimas pereina valstybei, vadinasi, nagrinėjamu atveju, AIS esant duomenims apie nuo 2016-03-30 skolininkės L. V. sąskaitai taikomą areštą (nurodymą PLAIS), darytina išvada, kad buvo tinkamai ir laiku išviešintas kreditorinis reikalavimas.

Taigi, įvertinus vykdomosios bylos duomenis ir remiantis aptarta naujausia kasacinio teismo praktika, darytina išvada, kad antstolė 2019-07-01 patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) priėmė pagrįstai. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad teismas nenustatė pareiškėjos teisių ir vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų pažeidimų, skundžiami antstolės veiksmai yra teisėti ir pagrįsti, nenustatyta jokio teisinio ir faktinio pagrindo pripažinti antstolės veiksmus neteisėtais ir naikinti skundžiamą patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), todėl pareiškėjos skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 510, 513 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjos valstybės įmonės Turto bankas, atstovaujančios valstybę, skundą dėl antstolės L. P. veiksmų atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) gražinti antstolei L. P..

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.