Klaipėdos apygardos teismo nutartis

5. Plungės apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimu ieškovės Inspekcijos ieškinį tenkino: panaikino Palangos miesto savivaldybės administracijos 2020 m. gruodžio 21 d. statybos leidimą Nr. LSNS-33-201221-00278 ir 2021 m. balandžio 9 d. deklaracijų apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1-1A, Nr. 1-2A, Nr. 1-3A ir Nr. 1-4A galiojimą; įpareigojo atsakovę MB „Laurimsta“ per 6 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal tinkamai parengtą projektinę dokumentaciją, gavus naują statybą leidžiantį dokumentą, esant būtinybei pertvarkyti nebaigtus statyti II grupės nesudėtinguosius statinius – gyvenamuosius namus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statomus žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), taip, kad jie atitiktų teisės aktų reikalavimus ir teritorijų planavimo dokumentų sprendinius. Per nustatytą terminą neatlikus nurodytų veiksmų, įpareigojo atsakovę MB „Laurimsta“ per 3 mėn. nugriauti nebaigtus statyti II grupės nesudėtinguosius statinius – gyvenamuosius namus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statomus žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriems 2020 m. gruodžio 21 d. išduotas statybos leidimas Nr. LSNS-33-201221-00278, ir sutvarkyti statybvietę Palangos miesto savivaldybės administracijos ir MB „MP Projektai“ lėšomis; įpareigojo atsakovus J. J. S. ir S. S. per 6 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal tinkamai parengtą projektinę dokumentaciją, gavus naują statybą leidžiantį dokumentą, esant būtinybei pertvarkyti nebaigtą statyti II grupės nesudėtingąjį statinį – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statomą žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), taip, kad jis atitiktų teisės aktų reikalavimus ir teritorijų planavimo dokumentų sprendinius. Per nustatytą terminą neatlikus nurodytų veiksmų, įpareigoti atsakovus J. J. S. ir S. S. per 3 mėn. nugriauti nebaigtą statyti II grupės nesudėtingąjį statinį – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statomą žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam 2020 m. gruodžio 21 d. išduotas statybos leidimas Nr. LSNS-33-201221-00278, ir sutvarkyti statybvietę Palangos miesto savivaldybės administracijos ir MB „MP Projektai“ lėšomis; įpareigojo atsakovę J. P. per 6 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal tinkamai parengtą projektinę dokumentaciją, gavus naują statybą leidžiantį dokumentą, esant būtinybei pertvarkyti nebaigtą statyti II grupės nesudėtingąjį statinį – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statomą žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), taip, kad jis atitiktų teisės aktų reikalavimus ir teritorijų planavimo dokumentų sprendinius. Per nustatytą terminą neatlikus nurodytų veiksmų, įpareigojo atsakovę J. P. per 3 mėn. nugriauti nebaigtą statyti II grupės nesudėtingąjį statinį – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statomą žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam 2020 m. gruodžio 21 d. išduotas statybos leidimas Nr. LSNS-33-201221-00278, ir sutvarkyti statybvietę Palangos miesto savivaldybės administracijos ir MB „MP Projektai“ lėšomis; atsakovams MB „Laurimsta“, J. J. S., S. S. ir J. P. neįvykdžius teismo sprendimo nustatytu terminu – leido Inspekcijai nugriauti nebaigtus statyti II grupės nesudėtinguosius statinius – gyvenamuosius namus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriems 2020 m. gruodžio 21 d. išduotas statybos leidimas Nr. LSNS-33-201221-00278, ir sutvarkyti statybvietę atsakovų MB „Laurimsta“, J. J. S., S. S. ir J. P. lėšomis; įpareigojo atsakovę J. P. per 10 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo kreiptis į VĮ Registrų centrą su prašymu išregistruoti 2021 m. balandžio 9 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą / pakeitimą Nr. 1-4A ir 2021 m. vasario 18 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos pagrindu suformuoto naujo (įregistruoto) II grupės nesudėtingosios kategorijos statinio – gyvenamo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre; įpareigojo atsakovus J. J. S. ir S. S. per 10 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo kreiptis į VĮ Registrų centrą su prašymu išregistruoti 2021 m. balandžio 9 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą / pakeitimą Nr. 1-3A ir 2021 m. vasario 18 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos pagrindu suformuoto naujo (įregistruoto) II grupės nesudėtingosios kategorijos statinio – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre; įpareigojo atsakovę MB „Laurimsta“ per 10 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo kreiptis į VĮ Registrų centrą su prašymu išregistruoti 2021 m. balandžio 9 d. deklaracijų apie statybos užbaigimą / pakeitimą Nr. 1-2A ir 1-1A ir 2021 m. vasario 18 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos pagrindu suformuotų naujų (įregistruotų) II grupės nesudėtingosios kategorijos statinio – gyvenamųjų namų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre; priteisė iš atsakovų Palangos miesto savivaldybės administracijos, MB „MP Projektai“, MB „Laurimsta“, J. J. S., S. S. ir J. P. po 42,50 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei; priteisė iš atsakovų Palangos miesto savivaldybės administracijos, MB „MP Projektai“, MB „Laurimsta“, J. J. S., S. S. ir J. P. lygiomis dalimis 63 Eur kelionės išlaidų trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, M. V.

6. Teismo nustatytos aplinkybės ir pagrindiniai motyvai:

6.1. Teismas nurodė, jog Projekte suprojektuoti ginčo statiniai yra žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), kuriam, remiantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registro (toliau – TPDR) duomenimis, taikomas Palangos miesto savivaldybės tarybos 1995 m. kovo 22 d. sprendimu Nr. 17 patvirtintas Detalusis planas. Pažymėtina, kad Detalusis planas patvirtintas 1995 m. kovo 22 d., t. y. iki Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo įsigaliojimo (toliau – TPĮ) 1996 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. gegužės 24 d. nutarimo Nr. 617 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo taikymo patvirtintiems, pradėtiems ir iki šio įstatymo įsigaliojimo nebaigtiems rengti teritorijų planavimo dokumentams“ (toliau – Nutarimas) 1.1. punkte numatyta, kad miestų (ar jų dalių), miestelių ir kaimų (kaimo gyvenviečių) generaliniai planai, detalieji planai ir projektai, regeneracijos projektai ir schemos, susisiekimo ir inžinerinės infrastruktūros tinklų bei objektų išdėstymo projektai ir schemos, teritorijų užstatymo projektai ir schemos, sklypų nužymėjimo ir raudonųjų linijų projektai ir schemos, valstybinių parkų planavimo schemos, žemėtvarkos ir miškotvarkos projektai bei kiti dokumentai, kuriuose numatytos teritorijų žemės naudojimo, veiklos joje plėtojimo sąlygos, žemės naudotojų teisės ir prievolės, yra teritorijų planavimo dokumentai, jeigu jie nustatytąja tvarka buvo patvirtinti iki TPĮ įsigaliojimo dienos. Šie dokumentai iki 1997 m. kovo 30 d. turi būti įregistruoti Teritorijų planavimo dokumentų valstybės registre, kaip nustatyta šio registro nuostatuose. Detaliojo plano architektūrinėje–planinėje užduotyje nurodyta, jog šis planas rengiamas vadovaujantis Statybos ir urbanistikos ministerijos 1992 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 78 patvirtinta Miestų ir gyvenviečių detaliųjų planų rengimo, derinimo ir tvirtinimo instrukcija RSN 68-92 (toliau – Statybos normos). Nagrinėjamu atveju Detaliajame plane yra nustatyti teritorijos naudojimo ir apsaugos reikalavimai, veiklos plėtojimo sąlygos, todėl jis patvirtintas Palangos miesto tarybos sprendimu, kaip tai buvo nustatyta Statybos normų 5.7 punkto nuostatose ir įregistruotas Teritorijų planavimo dokumentų valstybės registre, kurio duomenys vėliau buvo perkelti į TPDR. Taigi, vadovaujantis Nutarimo 1.1 punktu, Detalusis planas laikytinas detaliojo teritorijų planavimo dokumentu.

6.2. Teismas konstatavo, kad ieškovė, atlikusi 2020 m. gruodžio 21 d. Statybos leidimo teisėtumo patikrinimą, pagrįstai nustatė, jog Projekto sprendiniai neatitinka Detaliojo plano sprendinių. Detaliojo plano aiškinamojo rašto IV skyriuje skiltyje „Pirmos eilės užstatymo architektūrinis planinis sprendimas“ nustatyta, jog didelė dalis sklypų parceliuojama apaugusiose teritorijose, todėl projekte vadovaujamasi šia nuostata: sklypuose esami želdiniai gali būti tiktai praretinami, sudarant palankiausias sąlygas augti išlikusiems, tarp kurių individualiai kiekvienu atveju sprendžiamas užstatymo patalpinimas. Detaliojo plano aiškinamojo rašto V skyriuje „Užstatymo reglamentas“ nustatyta, kad sklypuose numatoma statyti po vieną gyvenamąjį namą. Pastatas nuo pastato turėtų būti statomas ne arčiau 12 m. Numatomas užstatymo procentas svyruoja nuo 10 proc. iki 20 proc., priklausomai nuo sklypo vietos genplane ir nuo esamo sklypo apželdinimo procento ir medžių kokybės. Neapželdintuose sklypuose numatomas užstatymo procentas yra 15 proc., t. y. 270 m², o brėžiniuose sąlyginai parodyta 12 m pločio ir 22,5 m ilgio zona. Sklypuose, esančiuose prie vietinės reikšmės centrų, užstatymo procentas iki 20 proc., t. y. 360 m², ir šiose vietose galima blokuotų pastatų statyba, kurio užstatymas yra perimetrinis. Sklypuose, kurie apželdinti daugiau nei 80 proc., užstatymo procentas iki 10 proc., t. y. 180 m², t. y. sąlyginai 12 m pločio ir 15 m ilgio pastatas, kurio konfigūracija turėtų priklausyti nuo vertingų medžių išdėstymo, o projektuojamų pastatų aukščiai taip pat reglamentuojami: gyvenamieji namai projektuojami vieno aukšto su mansarda; stogai šlaitiniai; kraigo aukštis nuo suplaniruoto žemės paviršiaus iki kraigo – 8 m. Nagrinėjamu atveju pagal Detaliojo plano pagrindinio brėžinio sprendinius, žemės sklypas patenka į B vidurinį arba Kunigiškių kvartalą, kuriame planuojami 18 arų sklypai individualių gyvenamųjų namų statybai. Šiai teritorijai nustatytas teritorijos naudojimo reglamentas: gyvenamieji namai vieno aukšto su mansardomis, stogai šlaitiniai, kraigo aukštis nuo suplaniruoto žemės paviršiaus – 8 m. Užstatymo linija, esant neapželdintai teritorijai, nuo gatvės raudonosios linijos – 5 m. Esant vertingiems želdiniams, namo vieta derinama kiekvienu atskiru atveju. Taigi atstumas nuo gretimo sklypo tvoros – ne mažiau 10 m. Užstatymo plotas iki 15 proc., t. y. 270 m². Sklypuose, kurie yra numatyti visiškai apželdintose teritorijose, užstatymo plotas neturi viršyti 10 proc., t. y. 180 m². Nagrinėjamu atveju Projekte suprojektuoti 4 identiški II gr. nesudėtingiesiems pastatams priskiriami dviejų butų gyvenamieji namai, taip pažeidžiant Detaliojo plano sprendinį, jog viename žemės sklype leidžiama statyti po vieną gyvenamąjį namą. Ieškovė teisingai įvertino, kad ginčo gyvenamųjų namų užstatymo plotas sudaro po 68,44 m² (11,6 m x 5,9 m), t. y. viso žemės sklypo užstatymo plotas sudaro 273,76 m² (68,44 m² x 4). Tai reiškia, kad žemės sklypo užstatymo tankis sudaro 15,25 proc., taip pažeidžiant Detaliojo plano sprendinį, jog žemės sklypo užstatymo tankis turi būti iki 15 proc., t. y. 270 m². Tarp projektuojamų pastatų Nr. 1 ir Nr. 3 suprojektuotas 11,98 m atstumas, tarp pastatų Nr. 2 ir Nr. 4 – 8,41 m atstumas, o tarp pastato Nr. 3 ir gretimame žemės sklype esančio pastato – 11,75 m atstumas, taip pažeidžiant Detaliojo plano sprendinį, kad pastatas nuo pastato turėtų būti statomas ne arčiau 12 m. Projektuojamų pastatų Nr. 1 ir Nr. 2 atstumas nuo gretimo žemės sklypo ribos yra atitinkamai 4 m ir 5,50 m, o nuo pastatų Nr. 3 ir Nr. 4 iki sklypo ribos – 4 m ir 6,09 m, taip pažeidžiant Detaliojo plano sprendinį, jog atstumas nuo gretimo sklypo tvoros turi būti mažiau kaip 10 m.

6.3. Teismas nurodė, kad TPDR ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje duomenų apie tai, jog Detaliojo plano sprendiniai žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), buvo koreguoti ar keisti, nėra. Minėtam žemės sklypui taip pat galioja Palangos miesto savivaldybės tarybos 2017 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. T2-101 patvirtinto Kunigiškių teritorijos, Palangos miesto bendrajame plane pažymėtos kaip K6 ir K9 kvartalai, architektūrinės-urbanistinės sistemos ir kraštovaizdžio tvarkymo specialiojo plano (toliau – Specialusis planas) sprendiniai TPDR Nr. T00080197. Pagal Specialiojo plano pagrindinio brėžinio sprendinius žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), teritorija patenka į mažo užstatymo intensyvumo gyvenamąją zoną su dideliu želdinių kiekiu, kurioje vyrauja vienbučių / dvibučių gyvenamųjų pastatų funkcinė zona su gyvenamosios aplinkos tvarkymui reikalinga socialine, paslaugų, inžinerine, susisiekimo ir kita infrastruktūra, taip pat gyventojų rekreacijai reikalingais atskiraisiais želdynais. Šioje funkcinėje zonoje galimos žemės paskirtys ir naudojimo būdai: kitos paskirties – tai vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos; komercinės paskirties objektų teritorijos; rekreacinės teritorijos. Specialiojo plano aiškinamojo rašto 2 skyriuje „Specialiojo plano sprendiniai“ nurodyta, kad planuojamoje teritorijoje galioja Kunigiškių gyvenamojo kvartalo detalaus suplanavimo projekto, patvirtinto Palangos miesto tarybos 1995 m. kovo 22 d. sprendimu Nr. 17, sprendiniai, kuriais teritorijoje suformuoti sklypai, nustatyti teritorijos užstatymo reglamentai, apželdinimo sprendiniai, nustatyti gatvių parametrai, pažymėtos gatvių raudonosios linijos bei preliminarus inžinerinių tinklų išdėstymas. Specialiuoju planu planuojamoje teritorijoje galiojančių detaliųjų planų sprendiniai nekeičiami, jie lieka galioti ir patvirtinus specialųjį planą. Detaliojo plano ir Specialiojo plano tekstinės ir grafinės dalies sprendiniai yra viešai prieinami TPDR, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 24 straipsnio 1 dalies 6 punktu ir STR „Statinio projektavimas“ 7.1. punktu, rengiant projektą, turėjo būti vadovaujamasi Detaliojo plano sprendiniais. Tai reiškia, kad atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija, išduodama 2020 m. gruodžio 21 d. statybos leidimą, privalėjo patikrinti, ar Projekto sprendiniai neprieštarauja teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams. Šiuo atveju atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija neturėjo teisės išduoti minėto statybos leidimo, kadangi Projektas pažeidžia Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje ir STR „Statinio projektavimas“ 7.1. punkte numatytus reikalavimus, jo sprendiniai prieštarauja Detaliojo plano sprendiniams. Esant šioms aplinkybėms, teismas 2020 m. gruodžio 21 d. statybos leidimą panaikino.

6.4. Teismas pažymėjo, jog 2020 m. gruodžio 21 d. statybos leidimas buvo išduotas statytojui M. V. Remiantis bylos duomenimis, nuo 2021 m. sausio 12 d. žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso 4 asmenims: 1) 898/1795 dalys – atsakovei MB „Laurimsta“; 2) 448/1795 dalys – atsakovams J. J. S. ir S. S.; 3) 449/1795 dalys – atsakovei J. P. Ieškovės atlikto patikrinimo metu atsakovai MB „Laurimsta“, S. S. ir J. P. nurodė, jog ginčo statinių statytoja yra MB „Laurimsta“, tačiau nepateikė žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), savininkų susitarimo ar jungtinės veiklos sutarties, sudarančių pagrindą statytoja laikyti MB „Laurimsta“. Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ginčo statinių savininkais nurodyti visi žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), įsigiję asmenys, todėl statybos padarinius šalinti turėtų visi šio sklypo ir statinių savininkai proporcingai nuosavybės teise valdomo turto daliai.

6.5. Teismas nurodė, kad neteisėtai išduotas 2020 m. gruodžio 21 d. statybos leidimas tiesiogiai sietinas su jį išdavusia atsakove Palangos miesto savivaldybės administracija ir su Projektą parengusia projektuotoja atsakove MB „MP Projektai“. Šiuo atveju Palangos miesto savivaldybės administracijos įgaliotasis valstybės tarnautojas – Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjo pavaduotojas derintojas pažeidė statinių projektų patikrinimo tvarką ir nepagrįstai pritarė MB „MP Projektai“ parengtam Projektui. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija, išduodama 2020 m. gruodžio 21 d. statybos leidimą, nevykdė jai nustatytos pareigos išsamiai patikrinti Projektą, ji yra laikytina atsakingu asmeniu už neteisėto statybos leidimo išdavimą ir kaltu asmeniu, kurio lėšomis turėtų būti šalinami statybos padariniai pagal neteisėtai išduotą statybos leidimą. Projektą parengusi atsakovė MB „MP Projektai“ nesivadovavo Detaliojo plano sprendiniais, todėl ji taip pat laikytina subjektu, atsakingu dėl neteisėto Statybos leidimo išdavimo ir kaltu asmeniu, kurio lėšomis turėtų būti šalinami neteisėtos statybos padariniai.

6.6. Teismas pažymėjo, kad administracinio akto panaikinimas, nesiejant to su atitinkamų materialinių teisinių padarinių pašalinimu, savaime neleistų tinkamai įgyvendinti Inspekcijos funkcijų, sudarytų prielaidas valstybės resursus naudoti neracionaliai, sukurtų nestabilumą susiformavusiuose teisiniuose santykiuose, o pažeistas interesas nebūtų apgintas, teisėtumo principo laikymasis nebūtų užtikrintas. Remiantis Inspekcijos 2021 m. kovo 29 d. statinių atitikties statinio projektui patikrinimo aktu Nr. SPA-51, gyvenamieji namai Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4 atitinka esminius statinio projekto sprendinius, taigi statinių statyba pagal ginčo statybos leidimą yra pradėta. Visi 4 ginčo statiniai yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, jų būklė – nebaigti statyti, baigtumas – 24 proc. Esant šioms aplinkybėms, teismas, vadovaudamasis Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 3 ir 1 punktais, ieškovės prašymą dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo tenkino.

6.7. Teismas nurodė, jog 2020 m. gruodžio 21 d. statybos leidimas yra neteisėtas, nes Projekto sprendiniai pažeidžia Detaliojo plano sprendinius, todėl negali būti laikomi teisėtais ir negali būti nuosavybės teisės objektais. Konstatavo, kad 2021 m. balandžio 9 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1-1A, Nr. 1-2A, Nr. 1-3A ir Nr. 1-4A yra neteisėtos, jų galiojimas privalo būti panaikintas. Panaikinus 2021 m. balandžio 9 d. deklaracijų galiojimą, jų sukeltos teisinės pasekmės negali būti pripažįstamos teisėtomis, todėl atsakovus įpareigojo išregistruoti 2021 m. balandžio 9 d. deklaracijų pagrindu įregistruotų ginčo gyvenamųjų namų teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre.

Žemesnės instancijos teismas

7.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad Projektas prieštarauja Detaliajam planui. Detaliojo plano Schemoje nenustatytas ribojimas dėl gyvenamųjų namų skaičiaus viename žemės sklype ir reikalavimas išlaikyti 12 m atstumą tarp pastatų. Taigi nagrinėjamu atveju Detaliojo plano Aiškinamasis raštas ir Schema turi prieštaravimų. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Teritorijų planavimo instituto (toliau – Teritorijų planavimo institutas) parengtoje išvadoje nurodyta, kad Kunigiškių gyvenamojo kvartalo Detaliojo plano projekto Aiškinamasis raštas parengtas ir įregistruotas netinkamai, todėl negali būti Detaliojo plano sudedamąja dalimi. Be to, nuostata, jog žemės sklype galima statyti po vieną gyvenamąjį namą, galiojo iki 2010 m. sausio 1 d. Manytina, kad Detaliojo plano Aiškinamasis raštas yra planuojamos situacijos analizė, tačiau pastaroji nebuvo baigta. Detaliojo plano Aiškinamojo rašto ir Schemos skirtumai sudaro pagrindą vertinti, jog aiškinamasis raštas yra tik Detaliojo plano rengimo dokumentas (projektas, pasiūlymai ar pan.), kadangi jis Palangos miesto savivaldybės tarybos 1995 m. kovo 22 d. sprendimu Nr. 17 nepatvirtintas ir nepasirašytas. Teritorijų planavimo institutas nurodė, kad Aiškinamasis raštas neturi prieštarauti nei Schemai, nei reglamentų lentelėje nurodytiems dydžiams, o esant prieštaravimams, turi būti taikoma Schema. Aplinkybę, kad Detaliojo plano Aiškinamasis raštas faktiškai nebuvo taikomas, patvirtina ir tai, jog dalyje Kunigiškių gyvenvietėje esančių žemės sklypų pastatyta daugiau nei po vieną gyvenamąjį namą. Pažymėtina, kad, vadovaujantis Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalimi, 2017 m. rugsėjo 15 d. buvo patvirtinta ir Inspekcijoje įregistruota deklaracija apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą. Vadovaujantis minėtos deklaracijos duomenimis, žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), buvo pastatyti du gyvenamieji namai, o Inspekcija patvirtino šių statybų teisėtumą.

7.5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė byloje kaip liudytoją apklausti Palangos miesto savivaldybės administracijos įgaliotąjį valstybės tarnautoją – Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjo pavaduotoją derintoją V. I. Pažymėtina, kad V. I. sprendė klausimus dėl statybą Kunigiškių gyvenvietėje leidžiančių dokumentų išdavimo, todėl sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą svarbu atsižvelgti į tai, kokiu pagrindu pastarasis šiuos leidimus išduodavo, t. y. kaip jis vertino Detaliojo plano, Aiškinamojo rašto, Schemos nuostatas. Atsakovai ne kartą prašė teismo apklausti minėtą asmenį kaip liudytoją, šį prašymą taip pat palaikė atsakovė Palangos miesto savivaldybė, tačiau pirmosios instancijos teismas minėto prašymo netenkino.

7.6. Schemoje nenumatytas reikalavimas išlaikyti 12 m atstumą tarp pastatų. Šis reikalavimas numatytas tik Aiškinamajame rašte. Pažymėtina, kad Schemoje aprašyti atstumai, taikytini kiekvienam užstatymo tipui, o Aiškinamajame rašte nurodytas reikalavimas dėl 12 m atstumo yra bendro pobūdžio, neišskiriant užstatymo tipo. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad Aiškinamajame rašte vartojama sąvoka „turėtų būti“ vertintina kaip rekomendacija, o ne privalomas reglamentas. Be to, atsižvelgus į tai, kad minėtos nuostatos yra bendro pobūdžio, manytina, kad reikalavimas dėl 12 m atstumo taikytinas ne tame pačiame žemės sklype esantiems pastatams, o šis atstumas taikytinas nuo gretimuose žemės sklypuose esančių pastatų.

7.7. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino aplinkybes, susijusias su žemės sklypo užstatymo plotu. Detaliojo plano Schemoje nurodyta, kad žemės sklypo užstatymo plotas yra iki 15 proc. t. y. 270 m². Nagrinėjamu atveju ginčo pastatų plotis yra po 68,44 m² (11,6 m × 5,9 m), t. y. iš viso 273,76 m² (15,25 proc.). Pažymėtina, kad ieškovė netinkamai nustatė pastatų ilgį (11,6 m), kadangi jį apskaičiavo pagal gyvenamųjų namų pirmojo aukšto ir mansardos baldų planą. Vadovaujantis Sklypo planu M 1:500 (Projekto 48 l.), pastatų ilgis yra 11,20 m, todėl jų plotas sudaro po 66,08 m² (11,20 m x 5,90 m), t. y. iš viso 264,32 m² (66,08 m² x 4). Tai reiškia, kad užstatymo tankis sudaro tik 14,61 proc. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovės nurodytą 11,6 m pastatų ilgį lemia fasado elementas (stogo atsikišimas), tačiau, matuojant pastato ilgį, atsikišę fasado elementai neįskaičiuojami.

7.8. Pagal Detaliojo plano Schemą pastatų atstumas nuo gretimo sklypo tvoros turi būti ne mažesnis nei 10 m. Ieškovės teigimu, pastatų Nr. 1 ir Nr. 2 atstumas nuo gretimo žemės sklypo ribos sudaro atitinkamai 4 m ir 5,50 m, o nuo pastatų Nr. 3 ir Nr. 4 iki sklypo ribos – 4 m ir 6,09 m. Taigi ieškovė šį Detaliojo plano sprendinį tapatina su žemės sklypo riba. Vis dėlto tvora gali būti statoma ne ant žemės sklypo ribos, jos taip pat gali apskritai nebūti. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad Inspekcija Detaliajame plane numatytą atstumą iki tvoros nepagrįstai tapatina su atstumu iki žemės sklypo ribos. Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 9 priedo 4 punkte numatyta, jog minimalus atstumas nuo atskirai statomo namo ir jo priklausinių (išskyrus nesudėtingus statinius) iki kaimyninio žemės sklypo ribos turi būti ne mažesnis kaip 3 m. Nagrinėjamu atveju šis reikalavimas nėra pažeistas.

7.9. Pirmosios instancijos teismo nustatytas 6 mėn. terminas tinkamai projektinei dokumentacijai parengti yra pernelyg trumpas. Šiuo atveju atsakovams turėtų būti suteiktas 12 mėn. terminas.

Žemesnės instancijos teismas

9.5. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė 6 mėn. terminą tinkamai projektinei dokumentacijai parengti, kadangi būtent toks terminas yra nustatytas Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje.