Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą (toliau-byla), kurioje R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) deklaruota gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini) vedęs, profesinio išsilavinimo, bedarbis (registruojamas užimtumo tarnyboje), teistas:

1) 2004-09-17 Vilniaus apygardos teismo pagal BK 181 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį-laisvės atėmimo 9 metams;

2) 2014 m. balandžio 22 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 302 straipsnio 1 dali-6 MGL bauda;

3) 2016 m. kovo 24 d. Vilniaus m. apylinkės teismo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį - 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė;

4) 2018 m. kovo 5 d. Vilniaus m. apylinkės teismo (toliau-2018-03-05 nuosprendis) pagal galiojosios Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso redakcijos (toliau-galiojusios BK redakcija) 281 straipsnio 7 dalį -4 mėnesiams laisvės atėmimo bausmė, pritaikius BK 75 straipsnį bausmės vykdymas atidėtas 1 metams,

5) 2019 m. liepos 15 d Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu (2019-07-15 nuosprendis) pagal BK 281 ¹ straipsnio 1 dalį-4 mėnesiams laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis BK 64 straipsnio 1,3 dalimis, bausme subendrinta su 2018 m. kovo 5 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 7 mėnesiai laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose; sulaikytas 2020 m. vasario 14 d ir šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę nuo 2020-02-17 Pravieniškių Pataisos namuose-Atvirosios kolonijos 3-jame sektore; kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 231 straipsnio 1 dalyje. Teismas, išnagrinėjęs bylą,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. trukdė ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ir teisėjams atlikti su baudžiamosios bylos tyrimu ir nagrinėjimu susijusias pareiga, o būtent:

jis, laikotarpiu nuo ne anksčiau kaip 2017 m. gegužės 31 d. apie 18.45 val. ir ne vėliau kaip 2017 m. liepos 19 d. apie 12.30 val., Vilniuje, tiksliai nenustatytoje vietoje, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės pagal galiojusios redakcijos BK 281 straipsnio 7 dalį, tyčia įkalbėjo A. Š., pažadėjęs pastarąjį įdarbinti, duoti melagingus, t. y. tikrovės neatitinkančius parodymus, kad 2017 m. gegužės 31 d. apie 18.45 val. (duomenys neskelbtini), automobilį Alfa Romeo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau-automobilis), vairavo A. Š., o ne jis, ko pasekoje A. Š. 2017 m. liepos 19 d. laikotarpiu nuo 12.30 val. iki apie 13.05 val. Vilniaus aps. VPK Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriuje, esančiame Vilniuje, Mėnulio g. 11, apklausiamas kaip liudytojas, įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 straipsnio 1 dalį dėl melagingų parodymų davimo, ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-26872-17 pagal galiojusios redakcijos BK 281 straipsnio 7 dalį vyresniajai tyrėjai R. L. apklausos metu ir 2018 m. vasario 19 d. laikotarpiu nuo apie 13.30 val. iki apie 13.57 val. Vilniaus miesto apylinkės teisme, esančiame Vilniuje, Laisvės pr. 79A, apklausiamas kaip liudytojas, įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 straipsnio 1 dalį dėl melagingų parodymų davimo, baudžiamąją bylą Nr. 1-432-1011/2018 pagal galiojusios redakcijos BK 281 straipsnio 7 dalį nagrinėjančiam teisėjui L. D. teismo posėdžio metu tyčia davė melagingus, t. y. tikrovės neatitinkančius parodymus, kad 2017 m. gegužės 31 d. apie 18.45 val. (duomenys neskelbtini), a/m Alfa Romeo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo A. Š., o ne jis, taip trukdydamas vyresniajai tyrėjai R. L., dėl ko ši, atlikdama ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-26872-17, turėjo be pagrindo atlikinėti perteklinius proceso veiksmus apklausiant A. Š., Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros skyriaus prokurorui S. J., dėl ko šis, kontroliuodamas ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-26872-17, turėjo be pagrindo vertinti melagingus A. Š. parodymus sprendžiant, ar ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-26872-17 nutraukti, ar perduoti į teismą, teisėjui L. D., dėl ko šis, nagrinėdamas baudžiamąją bylą Nr. 1-432-1011/2018, turėjo be pagrindo vertinti melagingus A. Š. parodymus sprendžiant, ar priimti išteisinamąjį nuosprendį, ar apkaltinamąjį nuosprendį, ir Vilniaus apygardos teismo teisėjams V. L., S. L. ir U. T., dėl ko šie, nagrinėdami jo apeliacinį skundą baudžiamojoje byloje Nr. 1A-331-190/2018, turėjo be pagrindo vertinti melagingus A. Š. parodymus sprendžiant, ar patenkinti apeliacinį skundą ir panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį, ar skundą atmesti ir palikti galioti apkaltinamąjį nuosprendį, tokiais savo veiksmais tyčia klaidindamas minėtus baudžiamosios bylos tyrime ir nagrinėjime dalyvavusius pareigūnus, kas trukdė jiems tinkamai laikytis LR BPK 1 straipsnio 1 dalies reikalavimų (b.l. 59, 65, 113).

Kaltinamasis R. K. (toliau-kaltinamasis) kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo neprisipažino. Teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltu neprisipažino ir parodė, kad A. Š. pažįsta apie 6-7 metus ir kuris dirba pas jį vairuotoju, kadangi jis prarado teises dėl neblaivaus vairavimo. A. Š. buvo kaip ir jo darbuotojas, buvo įdarbintas už atlygį, bet neoficialiai, o pagal verslo liudijimą. Tą išvakarėse, kaip nurodyta kaltinime, pavasarį, ji išgėrinėjo, turėjo važiuoti į vieną įmonę ryte, todėl paprašė A. Š., kad jis vairuotų. Tos dienos popietę, jie važiavo link jo (kaltinamojo) namų, ten yra parduotuvėlė. Ten sustojo, A. Š. nuėjo į parduotuvę, o jis liko mašinoje. Jie buvo išlipę iš automobilio kartu, jis paklausė A. Š. kur cigaretės, jis pasakė, kad vairuotojo durų kišenėje. Todėl jis atsisėdo į vairuotojo pusę, paėmė cigaretes ir sėdėdamas vairuotojo pusėje rūkė. Atvažiavo policiją, jį sulaikė, sutinka, kad tuo metu su pareigūnais grubiai kalbėjo. Jį įsodino į pareigūnų automobilį, o po to nuvežė į komisariatą. Kad A. Š. parodė, kad vairavo jis, jis parodė teisingai savo valia (b.l. 60, 62, 66, 130-133).

Liudytojas A. Š. parodė, kad R. K. pažįsta keletą metų, tačiau šiuo metu su juo nebendrauja. Maždaug prieš porą metų jis kartu su R. K. dirbo. R. K., kai būdavo poreikis, prašydavo pavairuoti jo transporto priemonę. Už tai R. K. jam kartais duodavo kažkiek pinigų arba nupirkdavo telefono papildymą, arbai pavaišindavo. Kas galėjo 2017 m. gegužės 31 d. vairuoti nurodytu laiku ir vietoje automobilį jis nežino, jis tą dieną tik privažiavo ir pastatė automobilį prie parduotuvės. R. K. pats vairavo savo transporto priemonę ir pakliuvo policijos pareigūnams. Kiek pamena, kitą dieną, R. K. jam paskambino ir pasakė, kad pakliuvo pareigūnams. Pokalbio metu R. K. paprašė, kad jis pareigūnams pasakytų, kad transporto priemonę vairavo jis, o ne pats R. K.. Jie tuo metu buvo draugai, planavo kartu dirbti, todėl jis davė melagingus parodymus. Nebuvo niekada nusikaltęs niekada, tiesiog galvojo už draugą stoti. Kad duodamas melagingus parodymus trukdo teisėsaugai jis nežinojo, galvojo, kad tai nereikšminga. Kartu su R. K. nuvyko į policijos komisariatą, kur davė melagingus parodymus, kad vairavo jis, o ne R. K.. Vėliau jis davė analogiškus melagingus parodymus ir teisme. Dėl to jam buvo iškelta baudžiamoji byla, kurios metu jis papasakojo, kaip iš tikrųjų viskas buvo. Šiai dienai jis jau smulkmenų neprisimena, tačiau viską pasakė teismo posėdžio metu, kai buvo teisiamas už liudytojo melagingų parodymų davimą (b.l. 14, 158).

Liudytojas L. D. parodė, kad dirba Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėju. Nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-432-1011/2018 kaltinamojo R. K. gynybinė pozicija buvo grindžiama be kita ko ir liudytojo A. Š. parodymais. A. Š. teisminio nagrinėjimo metu aiškino, kad automobilį vairavo ne R. K., o jis. Dėl tokių jo parodymų reikėjo daryti papildomus tyrimus, dėl to, procesas užsitęsė ir buvo ilgesnis bylos nagrinėjimas. Be to, kieki jis atsimena, R. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad automobilį vairavo moteris, o vėliau apklaustas nurodė, kad vairavo A. Š.. Kiek atsimena, pareigūnai buvo kviečiami liudytojais ir kurie aiškino, kad niekas kitas nebuvo išlipęs iš to automobilio, apart kaltinamojo. Kaltinamasis savo pozicijos teisminio nagrinėjimo metu nekeitė. Jis prokurorą atskira nutartimi informavo, dėl liudytojo A. Š. melagingų parodymų. Koks procesinis sprendimas buvo priimtas jis nežino (b.l. 20, 165-168).

Liudytojas S. J. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad jis dirba Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3 skyriaus prokuroru. Jis vadovavo ikiteisminiam tyrimui Nr. 01-1-26872-17, kuriame R. K. buvo įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą pagal galiojusios redakcijos BK 281 straipsnio 7 dalyje. R. K. savo kaltės nepripažino ir nurodė, kad jis kaltinime nurodytu laiku automobilio nevairavo, o vairavo A. Š.. A. Š., apklaustas liudytoju, patvirtino, kad jis vairavo automobilį, o ne R. K.. Susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga, jis nustatė, kad yra pakankamai R. K. kaltės įrodymų, todėl buvo surašytas kaltinamasis aktas ir byla buvo perduota į teismą. Jam kaip prokurorui A. Š. ir R. K. parodymai įtakos ikiteisminiame tyrime nepadarė ir jie buvo vertinami kartu su kitais įrodymais (b.l. 18, 157-161).

Liudytoja R. L. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir parodė, kad 2019 m. liepos 4 d. ji parodė, kad dirba Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriuje. Jos žinioje buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-26872-17 pagal galiojusios BK redakcijos 281 straipsnio 7 dalį dėl neblaivaus vairavimo. Tyrimo metu įtariamasis R. K. vairavimo faktą neigė ir melagingai nurodė, kad jo automobilį vairavo A. Š.. Liudytojas A. Š. apklausos metu taip pat davė melagingus parodymus, t. y. parodė, kad automobilį vairavo jis. Ji liudytojo A. Š. parodymais nepatikėjo, nes buvo kito liudytojo parodymai, kad iš to automobilio išlipo vienas asmuo. Įtariamasis buvo apklaustas du kartus ir jo pozicija buvo ta pati, kad vairavo A. Š.. Keliama buvo tik viena versija. Jos manymu čia buvo įtariamojo vienas iš gynybos būdų, gintis įtariamasis gali. Tačiau tokie liudytojo A. Š. nukreipė tyrimą klaidingą linkme. Dėl to buvo sugaištas laikas, kuris galėjo būti skirtas atlikti kitus procesinius veiksmus šiame ar kituose ikiteisminiuose tyrimuose (b.l. 16, 157-161).

Motyvuojamoji dalis

Iš baudžiamosios bylos Nr. 1-432-1011/2018 medžiagos matyti, kad 2018 m. kovo 5 d. R. K. Vilniaus miesto apylinkės teismo pripažintas kaltu pagal galiojusios redakcijos BK 281 straipsnio 7 dalį dėl to, kad 2017 m. gegužės 31 d. apie 18.45 val(duomenys neskelbtini) vairavo automobilį Alfa Romeo valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau nei 1,5 prom. alkoholio (nustatytas 2,75 prom. girtumas). 2018 m. gegužės 25 d. Vilniaus apygardos teismas atmetė R. K. apeliacinį skundą. Nuosprendis įsiteisėjo ir vykdomas (b.l. 44-55).

Iš baudžiamosios bylos Nr. 1-2473-576/2018 medžiagos matyti, kad 2018 m. spalio 17 d. A. Š. Vilniaus miesto apylinkės teismo (toliau-2018-10-17 nuosprendis) pripažintas kaltu pagal BK 235 straipsnio 1 dalį dėl to, kad 2017 m., liepos 19 d. laikotarpiu nuo 12.30 val. iki apie 13.05 val. Vilniaus aps. VPK Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriuje, esančiame Vilniuje, Mėnulio g. 11, apklausiamas kaip liudytojas, įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 235 straipsnio 1 dalį dėl melagingų parodymų davimo, ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-26872-17 pagal galiojusios redakcijos BK 281 straipsnio 7 dalį vyresniajai tyrėjai R. L. apklausos metu tyčia davė tikrovės neatitinkančius parodymus, kad 2017 m. gegužės 31 d. apie 18.45 val. (duomenys neskelbtini), automobilį Alfa Romeo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo jis, o ne R. K., t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje. Taip pat jis pripažintas kaltu, kad davė melagingus parodymus teisminio nagrinėjimo metu – 2018 m. vasario 19 d. laikotarpiu nuo apie 13.30 val. iki apie 13.57 val. Vilniaus miesto apylinkės teisme, esančiame Vilniuje, Laisvės pr. 79A, apklausiamas kaip liudytojas, įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 straipsnio 1 dalį dėl melagingų parodymų davimo, baudžiamąją bylą Nr. 1-432-1011/2018 pagal galiojusios redakcijos BK 281 straipsnio 7 dalyje nagrinėjančiam teisėjui L. D. teismo posėdžio metu tyčia davė tikrovės neatitinkančius parodymus, kad 2017 m. gegužės 31 d. apie 18.45 val. (duomenys neskelbtini), automobilį Alfa Romeo, valstybinis Nr. G 156, vairavo jis, o ne R. K.. Nuosprendis įsiteisėjęs ir šiuo metu yra vykdomas (b.l. 8-17).

2018 m. rugsėjo 25 d. teismo posėdyje A. Š. pilnai prisipažino kaltu ir parodė, kad kitą dieną po įvykio jam paskambino R. K. ir pasakė, jog davė parodymus, kad vairavo ne pats, o jis, t. y., A. Š.. R. K. pasakė, kad reikės ateiti ir pasakyti, kad vairavo jis, t. y. A. Š.. Jis tą dieną iš namų net nebuvo išėjęs. Bet jis nuėjo ir pasakė, kad vairavo jis. Jis nieko nusikalstamo tame nematė. Jeigu būtų avarija, jis būtų viską pasakęs. Jis nežinojo, kad R. K. buvo išgėręs. Jis pasakė, kad vairavo ir tyrėjai, ir teisme. R. K. paprašė jo taip sakyti ir jam žadėjo už tai darbą. Jis yra socialiai remtinas, todėl ir sutiko (b.l. 156-161).

Kaltinamojo kaltė dėl inkriminuoto nusikaltimo įrodyta ir kita bylos medžiaga (b.l. 25-43, 69, 107-110, 136-143).

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Pagal BK 231 straipsnio 1 dalį baudžiamas tas, kas bet kokiu būdu trukdė (toliau- trukdymas) teisėjui, prokurorui, ikiteisminio tyrimo pareigūnui, advokatui arba Tarptautinio baudžiamojo teismo ar kitos tarptautinės teisminės institucijos pareigūnui atlikti su baudžiamosios, civilinės, administracinės arba tarptautinės teisminės institucijos bylos tyrimu ar nagrinėjimu susijusias pareigas arba trukdė antstoliui vykdyti teismo sprendimą. Šiame straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties objektas yra ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo bei kitų šio kodekso ir straipsnio šios dalies dispozicijoje numatytų subjektų normali veikla, užtikrinanti jų nepriklausomumą atliekant jų pareigas. Objektyviai BK 231 straipsnyje numatyta veika pasireiškia bet kokios formos trukdymu minėtų subjektų profesinei veiklai. Bet kuris trukdymas gali būti kvalifikuojamas pagal BK 231 straipsnį, jei trukdoma procesinei profesinei veiklai. BK 231 straipsnio 1 dalyje dispozicijoje nurodyta formuluotė „bet kokiu būdu“ apima bet kurius trukdymus, išskyrus „smurtą ar kitokią prievartą“ kuri nurodyta šio kodekso straipsnio 2 dalyje. Trukdymu gali būti siekiama kaltininkui ar kitiems asmenims palankaus, bet nepagrįsto, neteisėto sprendimo, kitaip įvertinti surinktus įrodymus. BK 231 straipsnyje numatyta veika gali būti padaryta tik tiesiogine tyčia. Kaltininkas supranta, kad trukdo pareigūnui atlikti su baudžiamosios, civilinės arba administracinės bylos tyrimu, nagrinėjimu ar vykdymu susijusias pareigas, ir nori taip veikti.

Nagrinėjamoje byloje R. K. kaltinamas tuo, kad trukdė ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ir teisėjų veiklai, pasireiškusį tuo, kad jis tyčia davė melagingus, t. y. tikrovės neatitinkančius parodymus (toliau-tikrovei neatitinkantys parodymai), kad 2017 m. gegužės 31 d. apie 18.45 val(duomenys neskelbtini) automobilį Alfa Romeo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo A. Š., o ne jis.

Nors kaltinamasis R. K. savo kaltę dėl inkriminuoto nusikaltimo nepripažino ir viso proceso metu tikino, kad automobilį vairavo A. Š. ir, kad A. Š. parodymus davė teisingai savo valia, teismas jo parodymus atmeta ir vertina kaip norą išvengti baudžiamosios atsakomybės. Teismo vertinimu, kaltinamajam pareikštas kaltinimas pasitvirtino visiškai.

Įvertinus surinktus įrodymus, teismas turi pakankamą ir neginčytiną pagrindą išvadai, kad kaltinamasis R. K. tyčia įkalbėjo A. Š., pažadėjęs pastarąjį įdarbinti, duoti melagingus, t. y. tikrovės neatitinkančius parodymus. Kaip matyti iš bylos, A. Š. 2018-10-17 nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 235 straipsnio 1 dalį dėl to, kad Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriuje, apklausiamas kaip liudytojas vyresniajai tyrėjai R. L. apklausos metu tyčia davė tikrovės neatitinkančius parodymus. Taip pat jis pripažintas kaltu, kad davė melagingus parodymus teisminio nagrinėjimo metu – 2018 m. vasario 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme, apklausiamas kaip liudytojas, nagrinėjančiam teisėjui L. D. teismo posėdžio metu tyčia davė tikrovės neatitinkančius parodymus. Minėtas nuosprendis įsiteisėjęs ir šiuo metu yra vykdomas. A. Š. savo kaltę visiškai pripažino ir nurodė, kad jis 2017 m. gegužės 31 d. automobilio nevairavo, apskritai tą dieną nebuvo net išėjęs iš namų. Ikiteisminio tyrimo metu bei apklausimas teisme teisiamojo posėdžio metu davė melagingus parodymus, neva jis vairavo, o R. K. buvo tik keleivis, nes to jo paprašė R. K., ir jis sutiko melagingai paliudyti siekiant tikslo gauti asmeninę naudą. Tokius pats parodymus A. Š. davė ir byloje, todėl teismas neturi pagrindo jam netikėti.

Taigi kaltinamojo R. K. kaltė trukdant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teisėjų veiklai pasireiškė tuo, jog jis tyčia įkalbėjo A. Š. duoti melagingus parodymus, t.y. sukurstė liudytoją A. Š. duoti melagingus parodymus, t.y. pastarajam padaryti nusikaltimą, numatytą BK 235 straispnio 1 dalį, kad 2017 m. gegužės 31 d. automobilį Alfa Romeo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo A. Š., o ne jis, ko pasekoje A. Š. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriuje apklausiamas kaip liudytojas, ikiteisminiame tyrime vyresniajai tyrėjai R. L. apklausos metu davė melagingus, t. y. tikrovės neatitinkančius parodymus, dėl ko ši, atlikdama ikiteisminį tyrimą turėjo be pagrindo atlikinėti perteklinius proceso veiksmus apklausiant A. Š., Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros skyriaus prokurorui S. J., dėl ko šis, kontroliuodamas ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-26872-17, turėjo be pagrindo vertinti melagingus A. Š. parodymus sprendžiant, ar ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-26872-17 nutraukti, ar perduoti į teismą ir 2018 m. vasario 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme apklausiamas kaip liudytojas, nagrinėjančiam teisėjui L. D. teismo posėdžio metu tyčia davė melagingus parodymus, dėl ko šis, nagrinėdamas baudžiamąją bylą Nr. 1-432-1011/2018, turėjo be pagrindo vertinti melagingus A. Š. parodymus sprendžiant, ar priimti išteisinamąjį nuosprendį, ar apkaltinamąjį nuosprendį, ir Vilniaus apygardos teismo teisėjams V. L., S. L. ir U. T., dėl ko šie, nagrinėdami kaltinamojo apeliacinį skundą baudžiamojoje byloje Nr. 1A-331-190/2018, turėjo be pagrindo vertinti melagingus A. Š. parodymus sprendžiant, ar patenkinti apeliacinį skundą ir panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį, ar skundą atmesti ir palikti galioti apkaltinamąjį nuosprendį. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia – suvokė pavojingą nusikalstamą pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Nagrinėjamoje byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai neleidžia abejoti, jog kaltinamojo R. K. veikos pavojingumas atitinka BK 231 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimo sudėtį. Šiuo atveju įvertinus atliekamo procesinio veiksmo pobūdį, R. K. veiksmus, kurių tikslas buvo išvengti baudžiamosios atsakomybės, leidžia darytina išvadą esant padarytą nusikalstamą veiką. R. K. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 231 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės

Kaltinamojo R. K. atsakomybę lengvinančių atsakomybę aplinkybių teismas nenustato.

Kaltinamojo R. K. atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu.

Skirdamas R. K. bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma atsižvelgiama į tai, kad R. K. įvykdė tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikaltimas padarytas veikiant tiesiogine tyčia, yra baigtas, į tai, kad jo atsakomybę lengvinančių nėra, o yra tik viena atsakomybė sunkinanti, taip pat įvertinami kaltinamąjį charakterizuojantys duomenys. R. K. anksčiau teistas 5 kartus, teistumai neišnyko, yra nusikaltimo recidyvas, 2017 metais nusikalto prieš priimant jo atžvilgiu pirmesnį 2019-07-15 nuosprendį, baustas administracine tvarka. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis BK 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, mano, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam BK 231 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – realų laisvės atėmimą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 , 9 dalimis paskirtą bausmę iš dalies sudedant bendrintina su 2019-07-15 nuosprendžiu paskirta bausme, skiriant galutinę laisvės atėmimo bausmę, atliekant pataisos namuose (b.l. 73-103, 169-184).

R. K. paskirta kardomoji priemonė-rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendį priėmus keistina į suėmimą, nes kaltinamasis pagal 2019-07-15 nuosprendį atlieka laisvės atėmimo bausmę, terminą nustatant iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Nuosprendžiui įsiteisėjus, suėmimas panaikintinas (b.l. 70, 169-174).

Kaltinamajam paskirtos galutinės bausmės pradžia laikytina nuo 2020-03-30, t.y. nuo nuosprendžio paskelbimo.

Kaltinamajam į galutinės bausmės laiką įskaičiuotinas nuo 2020 m. vasario 14 d. iki 2020-03-30 jo išbūtas laisvės atėmimo laikas pagal 2019-07-15 nuosprendį (b.l. 179).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BK 297, 298, 300-308, 313 straipsniais,-

nusprendžia:

R. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 231 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti 6 mėnesių laisvės atėmimu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimi paskirtą bausmę iš dalies sudedant subendrinti su 2019 m. liepos 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir R. K. skirti galutinę 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose.

R. K. paskirtą kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendį priėmus, pakeisti į suėmimą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, R. K. paskirtą suėmimą panaikinti.

R. K. paskirtos galutinės bausmės pradžią laikyti nuo 2020-03-30, t.y. nuo nuosprendžio paskelbimo.

R. K. į galutinės bausmės laiką įskaičiuoti nuo 2020 m. vasario 14 d. iki 2020-03-30 jo išbūtą laisvės atėmimo laiką pagal 2019 m. liepos 15 d Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, o realaus laisvės atėmimu nuteistojo R. K. nuo įteikimo, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.