Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Lemežio, Vladislavo Lenčiko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ugniaus Trumpulio,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 5 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį ir jam paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas BK 75 straipsnio pagrindu atidėtas vieneriems metams, per šį laikotarpį įpareigojant jį tęsti darbą ar būti registruotam darbo biržoje bei įpareigojant nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Jam taip pat paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas trejus metus naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones bei įpareigojimas sumokėti 25 MGL (941,50 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Iš nuteistojo konfiskuotas automobilis Alfa Romeo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

R. K. nuteistas už tai, kad vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o būtent: 2017-05-31, apie 18.45 val., Vilniuje, nuo Kairėnų gatvės iki Karačiūnų g. pastato Nr. 6A, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 p. reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Alfa Romeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta mažiausia 2,75 promilės etilo alkoholio koncentracija). Šiais veiksmais R. K. nuteistas už tai, kad padarė BK 281 str. 7 d. numatytą nusikalstamą veiką.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Apeliaciniu skundu nuteistasis R. K. prašo panaikinti skundžiamą nuosprendį ir išteisinti jį nepadarius nusikalstamos veikos. Skunde teigia, kad liudytojo Z. R. parodymai yra neobjektyvūs, nes liudytojas neturėjo galimybių matyti nuteistojo vairuojant automobilį. Policijos pareigūno parodymai byloje yra grindžiami nurodyto liudytojo parodymais, todėl taip pat negali būti laikomi įrodančiais jo kaltę. Nuteistasis akcentuoja, kad liudytojų G. C., P. B. ir A. Š. parodymai patvirtina, kad automobilį vairavo A. Š., tačiau apylinkės teismas šių liudytojų parodymų neanalizavo. Minėti liudytojai buvo nuoseklūs, todėl jų parodymais nesiremti nėra pagrindo. Pasak nuteistojo, automobiliu važiavo ne jis vienas, ką taip pat patvirtina paminėtų liudytojų parodymai. Taip pat akcentuoja policijos pareigūnų veiksmus, nes pareigūnai net neužėjo į mažą parduotuvę patikrinti, ar joje nėra nuteistojo nurodyto automobilį vairavusio asmens. Skunde teigiama, kad viso proceso metu nuteistasis laikėsi nuoseklios pozicijos, kad nusikalstamos veikos jis nepadarė, be to, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo apklaustas asmuo, vardu Aleksandras, kuris taip pat važiavo automobilyje. Teigia, kad apylinkės teismas nenustatė visų nusikalstamos veikos sudėties požymių, jo kaltės turinio bei formos, o vien tik sėdėjimas vairuotojo vietoje negali būti kvalifikuojamas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistojo R. K. gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka yra siekiama užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.Šioje baudžiamojoje byloje nuteistasis siekia, kad jis būtų išteisintas, nes, jo teigimu, jis transporto priemonės, būdamas neblaivus, nevairavo, o apkaltinamasis nuosprendis grindžiamas tik neobjektyviais duomenimis. Apygardos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su rašytine bylos medžiaga bei liudytojų parodymais, daro išvadą, kad apylinkės teismas pagrįstai R. K. pripažino kaltu už tai, kad jis vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta mažiausiai 2,75 promilės etilo alkoholio koncentracija).Tiesiogiai R. K., vairuojantį automobilį Alfa Romeo, matęs liudytojas Z. R. aiškiai ir nuosekliai viso proceso metu aiškino, jog jis, važiuodamas paskui įtarimą jam sukėlusį automobilį, visą laiką jį stebėjo. Automobiliui sustojus, jis 30 metrų atstumu matė, kad iš jo niekas neišlipo ir į jį niekas neįlipo. Atvykę pareigūnai iš automobilio ištraukė nuteistąjį, daugiau asmenų transporto priemonėje nebuvo. Būtent Z. R., pastebėjęs įtartinai pavojingai manevruojantį vairuotoją, apie galimai daromą nusikalstamą veiką pranešė bendruoju pagalbos centro telefonu. Nesiremti šio liudytojo parodymais nėra jokio pagrindo, nes byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad jis galėjo būti suinteresuotas bylos baigtimi ar turėti ryšių su išteisintuoju. Juolab, kad šiam liudytojo aiškinimui neprieštarauja liudytojo pareigūno R. P. parodymai, kad gavus pranešimus apie galimai neblaivaus asmens vairuojamą automobilį ir atvykus į įvykio vietą, stovinčiame automobilyje, vairuotojo vietoje, sėdėjo nuteistasis. Nors pastarasis aiškino, kad vairavęs automobilį asmuo yra parduotuvėje, tačiau tariamo vairuotojo pralaukus apie 20 minučių, joks asmuo, galėjęs vairuoti transporto priemonę, iš parduotuvės neišėjo. Byloje nėra jokių liudytojo pareigūno R. P. galimą suinteresuotumą bylos baigtimi patvirtinančių objektyvių duomenų, todėl apylinkės teismas pagrįstai vadovavosi šio liudytojo parodymais. Tokios aplinkybės nurodytos ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Antros kuopos Pirmo būrio vyriausiojo patrulio A. G. iš karto po įvykio surašytame tarnybiniame pranešime. Tai, kad matė, kaip 2017-05-31 apie 18 val. galimai neblaivus asmuo sėdasi už transporto priemonės Alfa Romeo vairo, patvirtino ir liudytojas G. C..Apeliaciniame skunde teigiama, kad liudytojų Z. R. ir R. P. aiškinimą paneigia nuoseklūs nuteistojo R. K. ir liudytojų P. B. bei A. Š. parodymai, jog automobilį 2017-05-31 vairavo ne neblaivus R. K., o A. Š.. Negalima sutikti su šiuo apeliacinio skundo argumentu. Nors R. K. iš tiesų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant apylinkės teisme savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo neigė, tačiau jo parodymai apie tai, kas galėjo vairuoti nebuvo nuoseklūs. Pareigūnui R. P. nuteistasis nurodė, kad automobilį vairavo draugė, kuri nuėjo į parduotuvę. Vėliau jis savo parodymus pakeitė ir tvirtino, kad jis į Karačiūnų g. atvažiavo A. Š. vairuojamu automobiliu. Tokie jo parodymai prieštarauja nuosekliam Z. R. aiškinimui, kad jis nepertraukiamai stebėjo automobilį Alfa Romeo, tačiau iš jo niekas neišlipo ir į jį niekas neįlipo. Kaip jau minėta, liudytojas pareigūnas R. P. patvirtino, kad įvykio vietoje nebuvo jokių kitų asmenų, galėjusių vairuoti minėtą transporto priemonę. Todėl teisėjų kolegija tokį R. K. aiškinimą vertina kaip jo gynybinę poziciją, siekiant sušvelninti savo padėtį baudžiamosios atsakomybės atžvilgiu. Iš tiesų liudytojas A. Š. tvirtino, kad tai būtent jis prie pastato, adresu Karačiūno g 6 A, atvežė neblaivų ir R. K., o pats nuėjo į parduotuvę ir vėliau į miškelį, tačiau tokius jos parodymus paneigia apylinkės teismo ištirti ir apeliacinės instancijos teismo aptarti objektyvūs bylos faktiniai duomenys. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad niekas negalėjo patvirtinti, jog tai būtent A. Š. galimai vairavo automobilį Alfa Romeo ir buvo įvykio vietoje, sutinka su apylinkės teismo išvada, jog minėtas liudytojas palankius nuteistajam parodymus davė, turėdamas tikslą suklaidinti teismą ir padėti R. K. išvengti baudžiamosios atsakomybės. Taigi vadovautis šio liudytojo parodymais nėra pagrindo. Nors liudytojas P. B. nurodė, kad 2017-05-31 automobilį vairavo A. Š., tačiau aiškino, kad jį minėtas asmuo iš automobilio išleido prie parduotuvės „Maxima“ Saulėtekyje, o kur jie nuvažiavo toliau, P. B. nežinoma. Taigi liudytojo P. B. parodymai nei patvirtina, nei paneigia nuteistojo R. K. aiškinimą, kad nuo Kairėnų gatvės iki Karačiūno gatvėje esančio pastato Nr. 6A, transporto priemonę vairavo ne jis, o kitas asmuo. Apygardos teismo teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog apylinkės teismas nenustatė visų nusikalstamos veikos sudėties požymių. BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tyčia. Jos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Apylinkės teismas, įvertinęs objektyvių faktinių duomenų visetą, R. K. pagrįstai pripažino kaltu dėl vieno iš šiurkščiausių ir pavojingiausių kelių eismo taisyklių pažeidimų –transporto priemonės vairavimo, esant neblaiviam, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Tokiais veiksmais R. K. ignoravo įstatymų reikalavimus ir buvo visiškai abejingas galimoms labai skaudžioms tokio savo neatsakingo ir nepateisinamo elgesio pasekmėms. Neabejotina, kad minėti R. K. veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei, turtui, pačiam nuteistajam ir tik atsitiktinumo dėka buvo išvengta labai skaudžių tokio visiškai neatsakingo ir nepateisinamo elgesio pasekmių. Taigi R. K., sėsdamas už vairo neblaivus, visiškai ignoravo galimas kilti neigiamas pasekmes, jis veikė tiesiogine tyčia – žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Taigi apylinkės teismas pagrįstai R. K. veiksmus kvalifikavo pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę nuteistajam, atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, nuteistojo asmenybę, tai, kad jis nusikalto, būdamas 3 kartus teistas, yra jo atsakomybę sunkinanti, nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, pagrįstai R. K. už vieno apysunkio nusikaltimo padarymą paskyrė 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymą atidėjo vieneriems metams, paskirdamas įpareigojimus nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei tęsti darbą arba būti registruotam darbo biržoje. Paskirta baudžiamojo poveikio priemonės - parinktos tinkamai, o galutinė bausmė nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra aiškiai per griežta. Taip pat apylinkės teismas pagrįstai konfiskavo automobilį Alfa Romeo.Remiantis visuma aukščiau išdėstytų argumentų darytina išvada, kad apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra objektyvaus teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo R. K. apeliacinį skundą atmesti.