Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pilietis, išsituokęs, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), ten pat deklaravęs gyvenamąją vietą, neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Š. davė melagingus parodymus ikiteisminio tyrimo metu, o būtent:

jis, 2017 m. liepos 19 d. laikotarpiu nuo 12.30 val. iki apie 13.05 val. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriuje, esančiame Vilniuje, Mėnulio g. 11, apklausiamas kaip liudytojas, įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 235 straipsnio 1 dalį dėl melagingų parodymų davimo, ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-26872-17 pagal LR BK 281 straipsnio 7 dalį vyresniajai tyrėjai R. L. apklausos metu tyčia davė tikrovės neatitinkančius parodymus, kad 2017 m. gegužės 31 d. apie 18.45 val. Vilniuje, nuo Kairėnų g. iki Karačiūnų g. 6A, automobilį „Alfa Romeo“, v/n DEG 156, vairavo jis, o ne R. K..

Be to, A. Š. davė melagingus parodymus teisminio nagrinėjimo metu, o būtent:

jis 2018 m. vasario 19 d. laikotarpiu nuo apie 13.30 val. iki apie 13.57 val. Vilniaus miesto apylinkės teisme, esančiame Vilniuje, Laisvės pr. 79A, apklausiamas kaip liudytojas, įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 235 straipsnio 1 dalį dėl melagingų parodymų davimo, baudžiamąją bylą Nr. 1-432-1011/2018 pagal LR BK 281 straipsnio 7 dalį nagrinėjančiam teisėjui Linui Dūdžiui teismo posėdžio metu tyčia davė tikrovės neatitinkančius parodymus, kad 2017 m. gegužės 31 d. apie 18.45 val. Vilniuje, nuo Kairėnų g. iki Karačiūnų g. 6A, automobilį „Alfa Romeo“, v/n DEG 156, vairavo jis, o ne R. K..

Kaltinamasis A. Š. kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai, parodė, kad R. K. yra jo pažįstamas, jis teisės vairuoti transporto priemones neturi. Tą dieną (2017 m. gegužės 31 d.) jis net nebuvo išėjęs iš namų. Kitą dieną po įvykio jam paskambino R. K. ir pasakė, kad davė parodymus, kad vairavo ne R. K., o jis (A. Š.). R. K. paprašė ateiti ir pasakyti, kad vairavo jis (A. Š.). Žadėjo už tai tai sumokėti neaiškų atlyginimą, - kad prašys jo pavairuoti kokią dieną už pinigus. Kadangi jis yra socialiai remtinas, sutiko pabūti jam kaip taksistu. Viskas taip ir įvyko. Jie susitiko, R. K. jį atvežė pas tyrėją. R. K. nuolat kalbėjo, kad jis turįs pasakyti, neva vairavo jis. Jis atėjo pas tyrėją ir, pasakė, kad automobilį vairavo jis (A. Š.). Tą pasakė apklausiamas ir teisme teisėjui. Nieko nusikalstamo tame nematė. Jei būtų įvykęs eismo įvykis, būtų tiesą pasakęs. Nežinojo, kad R. K. buvo išgėręs, nes šis to nesakė. Labai gailisi, kad taip atsitiko. (b.l. 122-123)

Kaltinamajam A. Š. prisipažinus kaltu padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką bei davus paaiškinimus ir sutikus, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, bei esant aiškioms nusikalstamų veikų aplinkybėms, ir su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus prokurorui, toliau teisme įrodymai tirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. (LR BPK 273 straipsnis)

Kaltinamojo A. Š. kaltė įvykdžius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 235 straipsnio 1 dalyje, be jo paties prisipažinimo ir duotų parodymų neginčijimai įrodyta:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 5 d. nutartimi pranešti prokuratūrai apie tai, kad A. Š. gali būti padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje, kurį gavus byloje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (b. l. 3).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 5 d. nuosprendžiu, kuriuo R. K. pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį dėl to, kad 2017 m. gegužės 31 d., apie 18.45 val. Vilniuje, nuo Kairėnų gatvės iki Karačiūnų g. pastato Nr. 6A, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Alfa Romeo“, valst. Nr. DEG 156, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujuje rasta mažiausia 2,75 promilės etilo alkoholio koncentracija). (b. l. 15-18).

Vilniaus apygardos teismo 20187 m. gegužės 25 d. nutartimi nuteistojo R. K. apeliacinis skundas netenkintas. (b.l. 77-78)

Iš 2017 m. liepos 19 d. liudytojo apklausos protokolo matyti, kad ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-26872-17 apklausiamas kaip liudytojas A. Š. apie R. K. galimai padarytą nusikalstamą veiką sutiko duoti parodymus ir, būdamas įspėtas dėl atsakomybės bei prisiekęs, parodė, kad jo draugas R. K. neturi vairuotojo pažymėjimo, todėl jis dažnai šį automobiliu paveža. 2017 m. gegužės 31 d. apie 17–18 val., atvyko į Dvarčionis, kadangi jam paskambino R. K. ir paprašė atvažiuoti, kad jis pavairuotų automobilį. Jis vairavo automobilį „Alfa Romeo“. Jis buvo blaivus. R. K. sėdėjo ant priekinės keleivio sėdynės. Kartu važiavo dar du darbininkai. Juos nuvežė iki parduotuvės „IKI“, esančios Antakalnyje prie studentų miestelio. Darbininkai nuėjo į parduotuvę ir toliau su jais nevažiavo. Jis su R. K. važiavo Nemenčinės plentu į Karačiūnus, į Rapsų sodus, kur gyvena R. K.. N. D. iki Karačiūnuose esančios parduotuvės yra apie 12 km. Karačiūnuose sustojo prie maisto prekių parduotuvės (Karačiūnų g. 6A). Jis nuėjo į parduotuvę nusipirkti maisto produktų, o po to nuėjo į miškelį už parduotuvės atlikti gamtinius reikalus. Prie parduotuvės į jokį kitą pastatą užėjęs nebuvo. Kiek laiko užtruko parduotuvėje, nežino. Būdamas parduotuvėje policijos tarnybinio automobilio nematė. Išėjęs iš parduotuvės R. K. nerado. Paskambino, tačiau R. K. neatsiliepė. Prie parduotuvės stovėjo užrakintas R. K. automobilis. Teigia, kad R. K. 2017 m. gegužės 31 d., apie 19 – 20 val., automobilio nevairavo, o automobilį vairavo jis. R. K. paskambino kitą dieną ir pasakė, kad šį sulaikė policijos pareigūnai (b. l. 39-42).

2017 m. liepos 19 d. teisių ir pareigų liudytojui (nukentėjusiajam) išaiškinimo protokolu, kuriuo A. Š. buvo išaiškinta pareiga duoti teisingus parodymus apie tai, kas jam žinoma apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti ir atsakomybė pagal BK 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą (b.l. 39).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 19 d. teisiamojo posėdžio protokolu, kuriame užfiksuota, jog apklausiamas kaip liudytojas A. Š. baudžiamojoje byloje Nr. 1-432-1011/2018 apie R. K. galimai padarytą nusikalstamą veiką sutiko duoti parodymus ir, būdamas įspėtas dėl atsakomybės bei prisiekęs, parodė, kad „<...> aš vairavau automobilį; priekinėje keleivio vietoje sėdėjo R. K.. <...> Važiavome iš Dvarčionių <..> Dvarčionyse buvome prie „Maxima“ parduotuvės sustoję. <...> Po to į Karačiūnus važiavome dviese, dar sustojęs buvau maisto nusipirkti. Automobilį palikau prie kelio, ne aikštelėje, nes ten nėra, nuėjau į privačią maisto prekių parduotuvę, po to dar nuėjau į miškelį, grįžau ir nieko nebuvo. <...> Kai susitikome, tai aš vairavau. Kai važiavome iš Dvarčionių, tai Konopackis nevairavo. Kai į Karačiūnus važiavau, tai mačiau iš galo važiuojant kitus automobilius“. (b. l. 11-12).

A. Š. teisiamojo posėdžio metu buvo išaiškinta pareiga teisingai pasakoti tai, kas jam žinoma byloje, jis buvo įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 235 straipsnio 1 dalį už žinomai melagingų parodymų davimą, jis prisiekė sakyti tiesą (b.l. 9-10).

Liudytojo Z. R. ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-26872-17 duotais parodymais, kuriuose šis nurodė, kad 2017 m. gegužė 31 d. apie 18.40 val., vairavo automobilį „Audi Q5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiavo Vilniaus r. iš Galgių k. į Nemenčinę. Važiuojant nuo parduotuvės „IKI“, pro jį pravažiavo juodos spalvos automobilis „Alfa Romeo“, valst. Nr. DEG 156, kuris važiavo nuo Naujosios Vilnios link Nemenčinės. Toje vietoje kelias yra platus, tačiau minėtas automobilis pravažiavo labai arti jo automobilio, todėl sukėlė įtarimą, kad vairuotojas gali būti neblaivus. Jis važiavo paskui minėtą automobilį apie 2–3 kilometrus, matė, kaip automobilio „Alfa Romeo“, valst. Nr. DEG 156, vairuotojas vairavo nestabiliai, t. y. važiavo labai lėtai apie 40 km/h greičiu arba važiavo labai greitai iki 80 km/h greičiu ir kelyje vingiavo. Prie Kairėnų kapinių jis paskambino į BPC ir pranešė apie galimai neblaivų vairuotoją. Jis toliau važiavo paskui automobilį „Alfa Romeo“ iki Karačiūnų g. 6A pastato, kur automobilis „Alfa Romeo“, valst. Nr. DEG 156, sustojo. Jis sustojo už minėto automobilio apie 30 metrų atstumu, laukė policijos pareigūnų ir stebėjo „Alfa Romeo“ automobilį. Kol atvyko policijos pareigūnai iš automobilio „Alfa Romeo“ niekas neišlipo. Pareigūnai atvažiavo maždaug po 3–5 minučių. Atvykę policijos pareigūnai iškart priėjo prie „Alfa Romeo“ automobilio. Policijos pareigūno prašymu parašė paaiškinimą. Matė, kad policijos pareigūnai į tarnybinį automobilį vedė automobilio „Alfa Romeo“, valst. Nr. DEG 156, vairuotoją (b. l. 16).

Motyvuojamoji dalis

BK 235 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę tam, kas pateikė melagingą skundą, pareiškimą, pranešimą apie nusikalstamą veiką arba davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas ar nukentėjęs asmuo, arba būdamas ekspertu ar specialistu pateikė melagingą išvadą ar paaiškinimą, arba būdamas vertėju melagingai ar žinomai neteisingai išvertė ikiteisminio tyrimo metu ir (ar) teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje.

Įvertinus surinktų įrodymų visumą, darytina išvada, kad kaltinamojo A. Š. kaltė dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų įrodyta, veikos pagal LR BK 235 straipsnio 1 dalį, kvalifikuotos teisingai.

Apklaustas teisme kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nurodė jų padarymo aplinkybes. Jis pripažino, kad jis 2017 m. gegužės 31 d. nevairavo R. K. priklausančio automobilio „Alfa Romeo“, valst. Nr. DEG 156, kad apskritai tą dieną niekur nebuvo išėjęs iš namų, o ikiteisminio tyrimo metu bei apklausiamas teisme teisiamojo posėdžio metu davė melagingus parodymus, neva jis vairavo šį automobilį, o R. K. buvo tik keleivis, nes to jo paprašė R. K., ir jis sutiko melagingai paliudyti už atlygį. Be jo parodymų kaltinamojo kaltė įrodyta: liudytojo Z. R. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 19 d. teisiamojo posėdžio protokolu, 2017 m. liepos 19 d. liudytojo apklausos protokolu, įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 5 d. nuosprendžiu, kuriuo R. K. pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, kad jis neblaivus 2018 m. gegužės 31 d. 18.45 val. nuo Kairėnų g. iki Karačiūnų g. 6A, Vilniuje, vairavo automobilį „Alfa Romeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Iš 2018 m. vasario 19 d. įspėjimo bei 2017 m. liepos 19 d. teisių ir pareigų liudytojui (nukentėjusiajam) išaiškinimo protokolo matyti, kad A. Š. buvo įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės dėl melagingų parodymų davimo tiek prieš apklausą ikiteisminio tyrimo metu, tiek prieš duodant parodymus teisiamojo posėdžio metu. Šios aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad A. Š. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu tyrėjo 2017 m. liepos 19 d. ir 2018 m. vasario 19 d. teisme teisėjo kaip liudytojas davė melagingus parodymus, jog 2017 m. gegužės 31 d. apie 18.45 val. Vilniuje, nuo Kairėnų g. iki Karačiūnų g. 6A, a/m Alfa Romeo, v/n DEG 156, vairavo jis, o ne R. K., todėl jo veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 235 straipsnio 1 dalį.

Skiriant kaltinamajam bausmes teismas atsižvelgia į LR BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus.

Ištyrus kaltinamojo A. Š. asmenybę nustatyta, kad kaltinamasis iki nusikalstamos veikos padarymo neteistas (b.l. 89), baustas administracine tvarka, nuobaudos galioja (b.l. 90-92), nedirba (b.l. 88), registruotas darbo biržoje, psichiatrinėse gydymo įstaigose negydytas (b.l. 95), į priklausomybės ligų įskaitą neįrašytas (b.l. 94). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Lengvinančia jo atsakomybę aplinkybe pripažįstama tai, kad jis pripažino savo kaltę ir dėl padaryto gailisi. Jo įvykdytos nusikalstamos veikos - nesunkūs nusikaltimai. Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, į LR BK 54 straipsnio nuostatas, į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamojo A. Š. asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai ir paskirtis gali būti pasiekti paskiriant kaltinamajam LR BK 235 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą. Bausmės bendrintinos dalinio sudėjimo būdu BK 63 straipsnio 1, 4 dalių pagrindu.

Kadangi byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamasis visiškai prisipažino kaltu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

A. Š. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, ji paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

A. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 235 straipsnio 1 dalyje (dėl 2017 m. liepos 19 d. veikos) ir nuteisti šešiems mėnesiams laisvės apribojimo, bausmės atlikimo laikotarpiu uždraudžiant bendrauti su R. K., įpareigojant dirbti ar registruotis darbo biržoje;

A. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 235 straipsnio 1 dalyje (dėl 2018 m. vasario 19 d. veikos) ir nuteisti šešiems mėnesiams laisvės apribojimo, bausmės atlikimo laikotarpiu uždraudžiant bendrauti su R. K., įpareigojant dirbti ar registruotis darbo biržoje.

Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, subendrinti A. Š. paskirtąsias bausmes ir skirti galutinę 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, bausmės atlikimo laikotarpiu uždraudžiant bendrauti su R. K., įpareigojant dirbti ar registruotis darbo biržoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir nuteisti A. Š. šešiems mėnesiams laisvės apribojimo, bausmės atlikimo laikotarpiu uždraudžiant bendrauti su R. K., įpareigojant dirbti ar registruotis darbo biržoje.

Išaiškinti nuteistajam, kad laisvės apribojimo bausme nuteisti asmenys privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.