- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-03-05
- Bylos Nr.
- 1-432-1011/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Dūdys
- Kaltinamasis
- R. K.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini) profesinio išsilavinimo, dirbantis pagal verslo liudijimą, išsituokęs, teistas:
1. 2004-09-17 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 181 str. 1 d., 181 str. 2 d., 63 str. 4 d. paskirta galutinė 9 mėn. laisvės atėmimo bausmė;
2. 2014-04-22 Vilniaus rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 302 str. 1 d., 64¹ str., paskirta 6 MGL (780 Lt) bauda;
3. 2016-03-24 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 138 str. 1 d., 64¹ str., paskirta 6 mėn. laisvės apribojimo bausmė su įpareigojimais,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 str. 7 d., padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. K. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o būtent:
2017-05-31, apie 18.45 val., Vilniuje, nuo Kairėnų gatvės iki Karačiūnų g. pastato Nr. 6A, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 p. reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį A. R., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta mažiausia 2,75 promilės etilo alkoholio koncentracija).
Šiais veiksmais R. K. padarė BK 281 str. 7 d. numatytą nusikalstamą veiką.
Kaltinamasis R. K. teismo posėdžio metu savo kaltės dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo nepripažino ir paaiškino, kad įvykis įvyko 2017-05-31. Tą dieną dirbo su savo darbininkais objekte. Po pietų kartu su P. B. pradėjo išgėrinėti alų. Nurodo, kad gegužės 30 d. irgi gėrė. Po darbų važiavo jo (kaltinamojo) automobiliu. Automobilį vairavo A. Š., kartu dar važiavo P. B. ir Aleksandras, kurio pavardės nežino. Važiavo nuo Dvarčionių link Saulėtekio. Prie parduotuvės „IKI“ išleido du asmenis, tai P. B. ir Aleksandrą. V. N. plentu, Karačiūnų g. sustojo prie parduotuvės. Arminas nuėjo į parduotuvę, o jis (kaltinamasis) liko laukti automobilyje. Pažymi, kad vienas buvo automobilyje, sėdėjo priekyje vairuotojo pusėje su atviromis automobilio durelėmis ir rūkė. Kai atvažiavo policijos pareigūnai, Arminas buvo dar parduotuvėje. Patvirtina, kad automobilio nevairavo, su kitų asmenų parodymais yra susipažinęs. Pažymi, kad A. Š. jį (kaltinamąjį) vežiojo ne tik gegužės 31 d., bet ir 30 d. Mano, kad iš surinktos medžiagos nėra įrodytas jo kaltumas, nėra tiesioginių įrodymų, kad būtent jis vairavo automobilį. Nėra filmuotos medžiagos, nėra nuotraukų. Be to, tyrimo metu asmeniškai prašė nuvykti į parduotuvę ir paimti vaizdo įrašą. Todėl nesant tiesioginiams įrodymams, kad vairavo, nėra pagrindo teisti jį pagal liudytojų parodymus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu liudytojas Z. R. paaiškino, kad kaltinamojo nepažįsta. Su dukra buvo Galgiuose pas pažįstamus. Nurodo, kad įvažiuojant į pagrindinį kelią, pro jo (liudytojo) automobilį labai arti pravažiavo juodos spalvos automobilis A. R., sukeldamas dulkes. Pasipyktino tokiu vairavimu, todėl sekė minėtą automobilį iš galo. Pažymi, kad važiuojant iš paskos aiškiai matė, kaip automobilis A. R. keistai vingiuoja kelyje, todėl paskambino į policiją. Automobilis važiavo link Nemenčinės plento, jį sekė iki Karačiūnų gatvės. Automobilis A. R. sustojo, todėl 30 m atstumu sustojo ir jis (liudytojas). Nurodo, kad automobilį gerai matė, iš akiračio niekad nebuvo dingęs. Pažymi, kad iki policijos pareigūnų atvykimo, iš automobilio niekas nebuvo išlipęs ir niekas į jį įsėdęs. Pareigūnai atvažiavo labai greitai, per 5 min. Atvykę pareigūnai iš automobilio ištraukė tik vieną asmenį, tai kaltinamąjį.
Teismo posėdžio metu liudytojas R. P. paaiškino, kad yra policijos pareigūnas. Buvo gautas iškvietimas, kad Dvarčionyse prie Keramikų g. stovi automobilis, prie kurio jaunuoliai, kurie neblaivūs ir ruošiasi važiuoti. Atvyko į įvykio vietą, bet buvo gautas pranešimas, kad automobilis nusuko į Karačiūnų g. Atvyko ir rado, kad pranešėjas ir sustojęs pažeidėjo automobilis stovėjo 20 m atstumu vienas nuo kito. Kaltinamasis sėdėjo priekyje vairuotojo sėdynėje. Kolega liko prie vairuotojo, o jis (liudytojas) nuėjo prie pranešėjo. Patvirtina, kad pranešėjas nurodė, kad iš automobilio niekas nebuvo išlipęs ar įlipęs. Kaltinamajam pasiūlius papūsti į alkotesterį, pastarasis atsisakė, sakė, kad automobilio nevairavo. Vėliau nurodė, kad nori pasitikrinti kraują. Kaltinamasis aiškino, kad vairuojantis žmogus yra parduotuvėje. Palaukę apie 20 min., asmens iš parduotuvės taip ir nesulaukė. Patvirtina, kad kai stovėjo šalia pranešėjo automobilio, tai aiškiai matė kaltinamojo automobilį ir prie jo stovintį jo (liudytojo) kolegą. Automobilis buvo pilnai matomas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu liudytojas P. B. paaiškino, kad kartu su R. K. dirba. Jis (K) yra vadovas, o jis (liudytojas) darbuotojas. Nurodo, kad iš ryto susitiko ir važiavo į darbą prie „Maximos“. Arminas su Ruslanu kažkurį laiką buvo išvažiavę medžiagų nupirkti. Vėliau sugrįžę medžiagas iškrovė. Po kurio laiko jis (liudytojas), Ruslanas, Arminas ir Aleksandras persirengę nuvažiavo į „Maximą“. Automobilį vairavo Arminas. Tai galėjo būti apie 16 val. Nusipirkę alaus, jis (liudytojas) ir Ruslanas pradėjo gerti, o Arminas su Aleksandru negėrė. Patvirtina, kad vėliau važiavo prie Saulėtekio „IKI“ parduotuvės, kur išlipo, o Arminas su Ruslanu išvažiavo. Pažymi, kad nežino, kur Arminas su Ruslanu toliau važiavo.
Teismo posėdžio metu liudytojas G. C. paaiškino, kad kaltinamojo nepažįsta. Nurodo, kad buvo namuose, o priešais jo namus yra automobilių stovėjimo aikštelė. Tuo metu automobiliu grįžo jo (liudytojo) žmona. Žinojo, kad ji turėjo sugrįžti, todėl laukė ir stebėjo pro virtuvės langą. Netrukus po žmonos išlipo iš automobilio, pastebėjo juodos spalvos automobilį A. R., kuris netvarkingai pastatė automobilį ir praktiškai vos nekliudė žmonos automobilio. Patvirtina, kad automobilyje buvo ne mažiau 3 asmenys. Visi nuėjo į mišką, o ten yra vieta, kur renkasi vietiniai girtuokliai. Nurodo, kad žmonės, kurie išlipo iš automobilio, jam (liudytojui) buvo nepažįstami. Jam (liudytojui) kilo abejonių dėl jų pavojingo vairavimo, nes buvo dienos metas, aikštelėje galėjo būti ir vaikų. Po kiek laiko pastebėjo, kad automobilis pajuda ir važiuoja į Dvarčionių žiedo pusę. Patvirtina, kad vieno ar kito rankose matė alkoholio skardines. Pažymi, kad paskambino į policiją ir pranešė, kad galimai neblaivus žmonės sėdi automobilyje. Nurodo, kad vairuotojo negalėtų atpažinti, bet pareigūnams nurodė automobilio markę, o numerio nuotrauką pateikė tyrėjai, nuotrauką padarė jo (liudytojo) sūnus. Patvirtina, kad asmenys miške buvo apie pusvalandį.
Teismo posėdžio metu liudytojas A. Š. paaiškino, kad su R. K. dažnai kartu dirba. Nurodo, kad kai reikia Ruslaną paveža, nes pastarasis neturi teisių. Važiavo iš Dvarčionių, kur pirko statybines medžiagas. Dvarčionyse buvo sustoję prie „Maxima“ parduotuvės, vyrai pirko alų. Vėliau dar prie „IKI“ parduotuvės stojo. Keli asmenys liko Dvarčionyse, nes ten jie gyvena, o su Ruslanu važiavo į Karačiūnus. Patvirtina, kad automobilį vairavo jis (liudytojas), o Ruslanas sėdėjo priekyje keleivio vietoje. Nurodo, kad atvažiavus prie parduotuvės, automobilį paliko prie kelio, o ne aikštelėje. Nuėjo į privačią maisto prekių parduotuvę, vėliau dar nuėjo į miškelį. Sugrįžęs iš parduotuvės po kokių 15–20 min. pamatė, kad nieko nėra, nors prieš tai automobilis buvo paliktas, kaip palikti ir rakteliai automobilyje. S. R. į telefoną, bet niekas neatsiliepė. Tada sėdo į autobusą ir taip sugrįžo namo. Pažymi, kad vairuotas automobilis buvo senas, labai žemas, sankaba ir greičių dėžė „streikavo“. Nors dirba pas R. K., jis jam pastovaus atlyginimo nemokėjo, kiek sutaria, tiek ir duoda už pavežimą, nes iš artimųjų daugiau niekas teisių neturi. R. K. nagrinėjamu atveju gal ir buvo truputį išgėręs, bet nežino ar buvo blaivus.
2017-06-01, 2017-09-06 ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas R. K. parodė, kad psichikos ligomis nesirgo, galvos traumų neturėjo, nėra registruotas psichiatrinėje ir narkologinėje įskaitoje, įtarimo esmę suprato. Neturi teisės vairuoti transporto priemones, kadangi ši teisė buvo atimta už vairavimą esant neblaiviam. Automobilį A. R., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirko 2016-10-20, tačiau automobilio VĮ „Regitra" savo vardu neįregistravo. 2017-05-31 nuo 14 val. iki 17 val., Dvarčionyse darbe vartojo alkoholinius gėrimus, gėrė alų. Išgėrė apie 8 skardines alaus po 0,5 l. Jis paprašė darbininko A. Š. jam priklausančiu automobiliu nuvežti jį iki Karačiūnų g. 6A, iki maisto prekių parduotuvės. Jis sėdėjo ant priekinės keleivio sėdynės. A. Š. nunešė trimerį į šalimais parduotuvės esantį pastatą, o jis laukė automobilyje. Išlipęs persėdo prie automobilio vairo ir laukė A. Š. sugrįžtant. Tuo metu atvažiavo policijos pareigūnai, kurie pasiūlė jam papūsti į alkotesterį. Alkotesteriu jam nustatė 2,63 promilių girtumą. Jis sakė pareigūnams, kad laukia vairuotojo A. Š.. Pareigūnai nesutiko laukti A. Š. ir jį policijos tarnybiniu automobiliu nuvežė į PLC paimti kraujo mėginį. Jis automobilio nevairavo, vairavo A. Š.. Mano, kad apie jo vairavimą dėl ankstesnių nesutarimų melagingai galėjo pranešti A. B., kadangi matė, kai jis prie automobilio A. R., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prie keraminių plytelių parduotuvės, Keramikų gatvėje, apie 15 – 16 val. vartojo alkoholį (b. l. 28, 29, 31).
2017-06-02 ikiteisminio tyrimo metu liudytojas Z. R. parodė, kad 2017-05-31 apie 18.40 val., vairavo automobilį Audi Q5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiavo Vilniaus r. iš Galgių k. į Nemenčinę. Važiuojant nuo parduotuvės „IKI“, pro jį pravažiavo juodos spalvos automobilis A. R., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris važiavo nuo Naujosios Vilnios link Nemenčinės. Toje vietoje kelias yra platus, tačiau minėtas automobilis pravažiavo labai arti jo automobilio, todėl sukėlė įtarimą, kad vairuotojas gali būti neblaivus. Jis važiavo paskui minėtą automobilį apie 2–3 kilometrus, matė, kaip automobilio A. R., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas vairavo nestabiliai, t. y. važiavo labai lėtai apie 40 km/h greičiu arba važiavo labai greitai iki 80 km/h greičiu ir kelyje vingiavo. P. K. kapinių jis paskambino į BPC ir pranešė apie galimai neblaivų vairuotoją. Jis toliau važiavo paskui automobilį A. R. iki Karačiūnų g. 6A pastato, kur automobilis A. R., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustojo. Jis sustojo už minėto automobilio apie 30 metrų atstumu, laukė policijos pareigūnų ir stebėjo A. R. automobilį. Kol atvyko policijos pareigūnai iš automobilio A. R. niekas neišlipo. Pareigūnai atvažiavo maždaug po 3–5 minučių. Atvykę policijos pareigūnai iškart priėjo prie A. R. automobilio. Policijos pareigūno prašymu parašė paaiškinimą. Matė, kad policijos pareigūnai į tarnybinį automobilį vedė automobilio A. R., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoją (b. l. 16).
2017-06-09 ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. P. parodė, kad 2017-05-31 dirbo kartu su policijos vyr. patruliu A. G., kai apie 18.20 val. iš VPK OVS budėtojo gavo pranešimą apie Vilniuje, Keramikų g. 5, galimai neblaivų vairuotoją, kuris vairuoja automobilį A. R., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir kuriuo važiavo trys ar keturi asmenys. Nuvykę į nurodytą vietą prie “Maxima“ prekybos centro minėto automobilio nerado. Jie važinėjo po gyvenamųjų namų kvartalą, tačiau minėto automobilio nematė. Po 15 min. gavo naują pranešimą, kad automobilis A. R., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuoja Nemenčinės plentu nuo Kairėnų kapinių link Karačiūnų g. Pranešėjas, kuris sekė automobilį A. R. telefonu kalbėjo su VPK pareigūnu, kuris jiems nurodė šio automobilio važiavimo kryptį, o vėliau nurodė, kad automobilis A. R., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustojo Karačiūnų gatvėje prie pastato A. J. atvažiavus prie automobilio A. R., jis nuėjo ir pabendravo su pranešėju, kuris paaiškino, kad automobilio A. R., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas vairavo nestabiliai, kelyje vingiavo, o sustojus iš minėto automobilio niekas neišlipo ir niekas į jį neįlipo. Nuo automobilio A. R. iki pranešėjo automobilio buvo apie 10–15 m atstumas ir vaizdo niekas neužstojo. Pranešėjas nurodė, kad iki policijos atvykimo automobilis A. R. stovėjo apie 5–7 minutes. Automobilyje A. R., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo vietoje sėdėjo R. K., daugiau žmonių automobilyje nebuvo. Tarnybiniame policijos automobilyje R. K. buvo patikrintas alkotesteriu, nustatytas 2,63 promilių girtumas. R. K. sakė, kad tą dieną alkoholio nevartojo, o vartojo prieš dieną vakare, automobilio nevairavo, kad jį iki šios vietos atvežė draugė, kuri nuėjo į parduotuvę. Apie kitus galimus vairuotojus R. K. nekalbėjo, neminėjo, kad reikia sulaukti vairuotojo. Jie įvykio vietoje buvo apie 20–30 minučių, tačiau jokia draugė prie automobilio neatėjo. Vairuotojas R. K. buvo pristatytas į PLC paimti kraujo mėginį (b. l. 18).
2017-06-12 ikiteisminio tyrimo metu liudytojas G. C. parodė, kad 2017-05-31 apie 18 val., jis paskambino į BPC ir pranešė, kad Keramikų gatvėje iš automobilių stovėjimo aikštelės, esančios prie „Maxima“ parduotuvės, išvažiavo juodos spalvos A. R. automobilis, kurio vairuotojas galimai neblaivus. Tą dieną apie 17–17.30 val. pro virtuvės langą matė, kaip prie parduotuvės į automobilių stovėjimo aikštelę atvažiavo minėtas A. R. automobilis. Į šį automobilį atkreipė dėmesį, kadangi į aikštelę automobilis įvažiavo greitai ir staigiai stabdė, o sustojo skersai per dvi stovėjimo vietas. Matė, kaip iš automobilio išlipo trys ar keturi vyrai ir nuėjo į miškelį. Apie 18 val. pamatė, kad prie A. R. automobilio grįžo vyrai, kurie atrodė neblaivūs, jų judesiai buvo nekoordinuoti. Paskambino tel. 112 ir pranešė apie galimai neblaivų vairuotoją. Jis iš tolo automobilio valstybinių numerių nematė. Matė, kaip vyrai atsisėdo į keleivio vietas, o paskutinis į automobilį įlipo vairuotojas. Šie vyrai kurį laiką automobilyje sėdėjo. Tada jo žmona su sūnumi nuėjo prie minėto automobilio ir jam atsiuntė SMS pranešimą apie automobilį A. R., kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Jis paskambino į BPC ir pranešė minėto automobilio numerius. Automobilis išvažiavo. Į stovėjimo aikštelę 18.30 val. atvykusiems policijos pareigūnams nurodė kryptį, kuria A. R. automobilis nuvažiavo (b. l. 20).
2017-07-19 ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. Š. parodė, kad jo draugas R. K. neturi vairuotojo pažymėjimo, todėl jis dažnai šį automobiliu paveža. 2017-05-31 apie 17–18 val., atvyko į Dvarčionys, kadangi jam paskambino R. K. ir paprašė atvažiuoti, kad jis pavairuotų automobilį. Jis vairavo automobilį A. R.. Jis buvo blaivus. R. K. sėdėjo ant priekinės keleivio sėdynės. Kartu važiavo dar du darbininkai. Juos nuvežė iki parduotuvės „IKI“, esančios Antakalnyje prie studentų miestelio. Darbininkai nuėjo į parduotuvę ir toliau su jais nevažiavo. Jis su R. K. važiavo Nemenčinės plentu į Karačiūnus, į Rapsų sodus, kur gyvena R. K.. N. D. iki Karačiūnuose esančios parduotuvės yra apie 12 km. Karačiūnuose sustojo prie maisto prekių parduotuvės (Karačiūnų g. 6A). Jis nuėjo į parduotuvę nusipirkti maisto produktų, o po to nuėjo į miškelį už parduotuvės atlikti gamtinius reikalus. Prie parduotuvės į jokį kitą pastatą užėjęs nebuvo. Kiek laiko užtruko parduotuvėje, nežino. Būdamas parduotuvėje policijos tarnybinio automobilio nematė. Išėjęs iš parduotuvės R. K. nerado. Paskambino, tačiau R. K. neatsiliepė. Prie parduotuvės stovėjo užrakintas R. K. automobilis. Teigia, kad R. K. 2017-05-31, apie 19 – 20 val., automobilio nevairavo, o automobilį vairavo jis. R. K. paskambino kitą dieną ir pasakė, kad šį sulaikė policijos pareigūnai (b. l. 22).
2017-07-19 ikiteisminio tyrimo metu liudytojas P. B. parodė, kad 2017-05-31 apie 9 – 10 val. ryte, Dvarčionyse, prie prekybos centro „Maxima“, susitiko su R. K., Arminu ir Aleksandru, kurių pavardžių nežino. Nuvažiavo į darbo objektą netoli Dvarčionių. Automobilį A. R. vairavo Arminas. Jie su Aleksandru dirbo objekte, o R. K. su Arminu išvažiavo. Dirbo iki 16 – 17 val. G. A. ir R. K.. Jie nuvažiavo prie „Maxima“ parduotuvės Dvarčionyse. Aikštelėje prie parduotuvės su R. K. išgėrė alaus. Aleksandras su Arminu negėrė. Išgėrę alų susėdo į automobilį. Jis su Aleksandru sėdėjo ant galinių automobilio sėdynių. Jie nuvažiavo iki Saulėtekio al., iki studentų miestelio, kur juos išleido, o Arminas ir R. K. nuvažiavo. Automobilį vairavo Arminas. Kas buvo vėliau, jis nežino (b. l. 24).
2017-05-31 tarnybiniame pranešime su priedais nurodytos aplinkybės dėl įvykio (b. l. 6).
Žemesnės instancijos teismas
Alkoholio kiekio matuoklio D. A. 6810 Nr. ARFM-0428 duomenimis, kuriuose nurodyta, jog 2017-05-31 19.12 val., R. K. nustatytas 2,63 promilių girtumas (b. l. 33).
2017-06-02 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 5432/2017(01) konstatuota, jog R. K. kraujyje, paimtame 2017-05-31 19.40 val., nustatyta mažiausia 2,75 promilės etilo alkoholio koncentracija (b. l. 36).
2017-05-31 Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 928 nurodyta, kad R. K. neblaivus, nustatytas sunkus girtumo laipsnis (b. l. 37).
Motyvuojamoji dalis
Teismo motyvai ir išvados dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo bei vertinimo
BK 281 str. 7 d. numatyta, kad tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 1 metų.
Nors R. K. savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos nepripažino, byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma – liudytojų Z. R. ir R. P. teismo posėdžio ir ikiteisminio tyrimo metu teikti paaiškinimai, 2017-06-02 Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 5432/2017(01), 2017-05-03 Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 928 – visiškai patvirtino jam pareikštą kaltinimą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu liudytojas Z. R. paaiškino, kad jam važiuojant automobiliu ir išvažinėjant į pagrindinį kelią, pro jo (liudytojo) automobilį labai arti pravažiavo juodos spalvos automobilis A. R., sukeldamas dulkes. Pasipyktino tokiu vairavimu, todėl sekė minėtą automobilį iš galo, aiškiai matė, kaip automobilis A. R. keistai vingiuoja kelyje, todėl paskambino į policiją. Automobilis važiavo link Nemenčinės plento, pakui jį sekė iki Karačiūnų gatvės. Automobilis A. R. sustojo, todėl 30 m atstumu sustojo ir jis (liudytojas). Visą laiką automobilį A. R. gerai matė, iš akiračio jis niekada nebuvo dingęs. Iki policijos pareigūnų atvykimo, iš automobilio A. R. niekas nebuvo išlipęs ir niekas į jį neįsėdo, pareigūnai atvažiavo labai greitai, per 5 min. Atvykę pareigūnai iš automobilio išlaipino tik vieną asmenį, t. y. kaltinamąjį R. K..
Liudytojas R. P. paaiškino, kad yra policijos pareigūnas. Buvo gautas iškvietimas, kad Dvarčionyse prie Keramikų g. stovi automobilis, prie kurio jaunuoliai, kurie neblaivūs ir ruošiasi važiuoti. Atvyko į įvykio vietą, bet buvo gautas pranešimas, kad automobilis A. R. nusuko į Karačiūnų gatvę. Atvykus į vietą matė, kad pranešėjo ir pažeidėjo automobilis stovėjo 20 m atstumu vienas nuo kito. Kaltinamasis R. K. sėdėjo priekyje vairuotojo sėdynėje, pranešėjas patvirtino, kad iš automobilio A. R. niekas nebuvo išlipęs, ar į jį įlipęs. Kaltinamajam (R. K.) pasiūlius papūsti į alkotesterį, pastarasis atsisakė, sakė, kad automobilio nevairavo, nurodė, kad nori pasitikrinti kraują. Kaltinamasis aiškino, kad vairuojantis žmogus yra parduotuvėje. Palaukę apie 20 min., asmens iš parduotuvės taip ir nesulaukė. Kai stovėjo šalia pranešėjo automobilio, tai aiškiai ir pilnai matė kaltinamojo automobilį.
Liudytojų Z. R. ir R. P. teismo posėdžio duoti parodymai yra nuoseklūs, neprieštaringi, iš esmės papildantys vieni kitus. R. K. nenurodė jokių aplinkybių, kurias vertinant galima būtų įtarti, kad minėti liudytojai turėjo tikslą jį apkalbėti, teismas neturi pagrindo abejoti šių liudytojų parodymų patikimumu, todėl jie laikytini objektyviais.
Be to, aptartų liudytojų parodymai atitinka ir jų ikiteisminio tyrimo metu duotus paaiškinimus.
Taigi, liudytojas Z. R. savo parodymais patvirtino, kad prie Karačiūnų g. 6A, Vilniuje pastato iš sustojusio automobilio A. R. iki atvykstant policijos pareigūnams niekas nebuvo išlipęs, tai pat į jį įsėdęs. Automobilį visą laiką aiškiai matė, nes stebėjo iš nedidelio, apie 30 metrų atstumo. Liudytojas R. P. patvirtino, kad iš tos vietos, kur buvo sustojęs Z. R. vairuojamas automobilis, automobilis A. R. buvo aiškiai matyti.
Įvertinus aptartus įrodymus, darytina išvada, kad 2017-05-31, apie 18.45 val., Vilniuje, nuo Kairėnų gatvės iki Karačiūnų g. pastato Nr. 6A, automobilį A. R., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo būtent R. K.. Kaltinamojo iškelta versija, jog nagrinėjamu atveju vairavo kitas asmuo – A. Š. – yra paneigta aptartais liudytojų parodymais, kurie yra nuoseklūs, neprieštaringi, papildantys vieni kitus. Pažymėtina ir tai, jog R. K. paaiškinimai teikti į vietą atvykusiems policijos pareigūnams ir duoti apklausus jį įtariamuoju yra nenuoseklūs, prieštaringi – 2017-05-31 atvykusiems policijos pareigūnams kaltinamasis nurodė, kad automobilį vairavo draugė (b. l. 18), tuo tarpu 2017-06-01 apklaustas įtariamuoju, jau aiškino, kad nagrinėjamu atveju automobilį vairavo Arminas (A. Š.).
Liudytojo A. Š. teismo posėdžio metu duotus parodymus, kurie prieštarauja byloje surinktiems ir objektyviais laikytiniems įrodymams, teismas vertina kaip melagingus, teiktus sąmoningai klaidinant teismą ir taip siekiant padėti išvengti savo pažįstamam R. K. baudžiamosios atsakomybės, todėl jais nesivadovauja.
Tai, jog R. K. vairavo automobilį būdamas sunkiai girtas, kai jo kraujyje rasta mažiausia 2,75 prom. etilo alkoholio koncentracija, patvirtina byloje esantys įrodymai – 2017-05-31 Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas, 2017-06-02 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada.
Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad R. K. nagrinėjamu atveju vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje rasta mažiausia 2,75 promilės etilo alkoholio koncentracija, ir tokiais veiksmais padarė BK 281 str. 7 d. numatytą nusikaltimą.
Skirdamas kaltinamajam R. K. bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais BK 54 str. nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, t. y. atsižvelgia į padaryto nusikalstamo veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamojo R. K. atsakomybę sunkina tai, kad aptartą nusikaltimą jis padarė būdamas teistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.).
Kitų atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Sprendžiant R. K. bausmės paskyrimo klausimą vertintini tokie kaltinamojo asmenybę charakterizuojantys duomenys: ne kartą teistas (b. l. 38–39), baustas administracine tvarka (b. l. 45–51), dirba, Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė.
Pažymėtina, kad R. K. ne kartą administracine tvarka buvo baustas ir už grubius Kelių eismo taisyklių pažeidimus – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-10-13 nutarimu pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 3 d. (pažeidimas sukėlęs svetimo turto sugadinimą ir padarytas neblaiviame stovyje), paskirta 1 448 Eur bauda su daiktų konfiskavimu; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-18 nutarimu pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 3 d., 130 str. 1 d., paskirta 1 448 Eur bauda su daiktų konfiskavimu; Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-10-10 nutarimu pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 129 str. (transporto priemonių vairavimas neblaiviame stovyje, neturint teisės vairuoti), paskirta 1 158 Eur bauda. Visi aptarti pažeidimai padaryti vairuojant transporto priemones neblaiviame stovyje.
Taigi, R. K. transporto priemones neblaiviame stovyje vairuoja sistemingai, o jam taikomos poveikio (paskiriamos baudos, konfiskuojamos transporto priemonės) savo tikslų nepasiekia, neatgraso nuo pažeidimų darymo. Be to, administracinių nusižengimų registro išrašas liudija, kad R. K. jam paskirtų baudų nėra sumokėjęs.
Įvertinęs visas baudžiamosios atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad R. K. už BK 281 str. 7 d. padarytą nusikaltimą skirtina sankcijoje numatyta griežčiausia bausmės rūšis – laisvės atėmimas, kurio terminas mažesnis negu įstatyme nustatytas šios bausmės vidurkis, t. y. 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
BK 75 str. 1 d. nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip 6 metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip 4 metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Baudžiamasis įstatymas nepateikia nei baigtinio, nei pavyzdinio sąrašo aplinkybių, pagal kurias teismas turėtų nuspręsti, ar bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. BK 75 str. nuostatos nedraudžia atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą asmenims, kuriems jau vieną kartą buvo atidėtas bausmės vykdymas arba kuriems nors ir nebuvo atidėtas bausmės vykdymas, tačiau jie turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus, tačiau esant tokiai situacijai bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų padarymo aplinkybes bei kaltininko asmenybę (kasacinė nutartis Nr. 2K-109/2010; išnagrinėta 2017-04-14 nuosprendžiu). Teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo. Taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuostatų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų, kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją.
Teismas, atsižvelgęs į tai, jog R. K. dirba, turi mažametį vaiką, kuriuo privalo rūpintis, daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 1 metams ir paskiriant BK 75 str. 2 d. 5, 10 p. numatytas pareigas: tęsti darbą ar būti registruotam darbo biržoje; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo ir kardomosios priemonės taikymo
BK 67 str. 1 d. nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Minėto straipsnio 3 d., be kita ko, nustatyta, kad kartu su bausme gali būti paskirtos ir baudžiamojo poveikio priemonės.
Atsižvelgus į tai, kad R. K. nagrinėjamą nusikaltimą įvykdė būdamas girtas, jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis, taigi padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių pažeidimą, teismo vertinimu, bausmės paskirtį padės įgyvendinti įstatyme numatytos baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimas – uždraudimas vairuoti transporto priemones 3 metams (BK 68 str.); 25 MGL dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.
R. K. padaryto nusikaltimo metu galiojusiu Vyriausybės 2014-09-03 nutarimu buvo nustatytas 37,66 Eur bazinis bausmių ir nuobaudų dydis, kuris taikytinas apskaičiuojant teismo paskirtą įmoką.
Pagal BK 72 str. 2 d., konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Minėto straipsnio 3 d. nustatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.
Bylos duomenimis nustatyta, kad R. K. nusikaltimo padarymo metu vairuotas automobilis A. R., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso priklausė pačiam kaltinamajam, tik nebuvo jo vardu registruotas (b. l. 7).
Vertinant ar nagrinėjamu atveju R. K. taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio konfiskavimas – yra reikšmingi teisminėje praktikoje pateikti išaiškinimai. Teismų praktikoje pažymėta turto konfiskavimo – kaip baudžiamojo poveikio priemonės – taikymas turėtų būti individualizuotas, t. y. įvertinus ar toks taikymas atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat ar turto vertės išieškojimas yra proporcingas (kasacinė 2017-10-31 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017).
Teismas, atsižvelgęs į tai, jog R. K. nagrinėjamą nusikaltimą padarė būdamas girtas, kai nustatytas sunkus girtumo laipsnis (2,75 prom.) ženkliai viršijo ribą nuo kurios kylą baudžiamoji atsakomybė, taigi padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių pažeidimą, taip pat į tai, kad byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kurias vertinant galima būtų teigti, jog aptartos baudžiamosios poveikio priemonės skyrimas prieštarautų proporcingumo ir teisingumo principams, daro išvadą, kad taikytinos BK 72 str. 2 d. nuostatos ir iš R. K. konfiskuotinas automobilis A. R., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini).
Kaltinamajam R. K. 2017-06-01 nutarimu (b. l. 32) paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo pradžios ir panaikintina pradėjus vykdyti bausmę.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis (duomenys neskelbtini) str. 2 d., 297 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304–307 str., teismas
nusprendžia:
R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 281 str. 7 d., ir skirti jam už tai 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
R. K., vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d., 2 d. 5, 10 p., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, paskiriant tokius įpareigojimus ir draudimus:
1) visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą ar būti registruotam darbo biržoje;
2) visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
P. R. K. B. kodekso 68 str. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – 3 (trejiems) metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones.
P. R. K. B. kodekso 71 str. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – 25 MGL dydžio, t. y. 941,50 (devynių šimtų keturiasdešimt vieno euro 50 ct) Eur, įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.
V. B. kodekso 72 str. 2 d., iš R. K. konfiskuoti automobilį A. R., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini).
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo pradžios, ir panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.
1) teismo paskirta įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą turi būti sumokėta į Teisingumo ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (AB SEB bankas), nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą;
2) jam paskirtos bausmės atidėjimo sąlygų vykdymą kontroliuoja jo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnyba, Kareivių g. 1/Kalvarijų g. 135).
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.