Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. K. ieškinį atsakovui UAB „Lorem“ dėl Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos 2017 m. sausio 23 d. sprendimo Nr. DGKS-455 darbo byloje Nr. APS-112-22804 panaikimo ir naujo sprendimo priėmimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1) panaikinti 2017 m. sausio 23 d. Darbo ginčų komisijos sprendimą Nr. DGKS-455 darbo byloje Nr. APS-112-22804 pilna apimtimi, ir priimti naują sprendimą;

2) atsakovo UAB „Lorem“ 2016 m. birželio 10 d. įsakymą Nr. 16/18 dėl S. K. siuntimo į komandiruotę pripažinti prieštaraujančiu įstatymų draudžiamoms nuostatoms, kaip vieną iš darbo sutarties sudėtinių dalių;

3) priteisti iš atsakovo UAB „Lorem“ 1 500 Eur ieškovo S. K. naudai neturtinės žalos;

4) ieškovo S. K. naudai iš atsakovo UAB „Lorem“ priteisti 21,12 Eur patirtas kelionės išlaidas į 2017 m. sausio 23 d. Darbo ginčų komisijos posėdį Vilniuje ir atgal į (duomenys neskelbtini);

5) ieškovo S. K. naudai iš atsakovo UAB „Lorem“ priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2016 m. birželio 10 d. tarp atsakovo ir jo buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. 33, kuria priimtas į vairuotojo-ekspeditoriaus pareigas. Tą pačią dieną sudarė ir visiškos materialinės atsakomybės sutartį Nr. 23. Atsakovo 2016 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. 16/18 buvo pasiųstas į komandiruotę. Atsakovas 2016 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 16/23 jį iš komandiruotės atšaukė motyvuodamas tuo, jog įsakyme į komandiruotę, kurią pasirašė ieškovas, nebuvo apibrėžtas komandiruotės laikas, todėl atsakovas atšaukti komandiruotę turi teisę bet kada. Dar būdamas komandiruotoje po šiuo įsakymu pasirašė nesutinkantis, tačiau atsakovo iniciatyva buvo priverstinai atšauktas iš komandiruotės. 2016 m. liepos 18 d. už birželio mėnesį gavo darbo užmokestį ir dienpinigius, kurie neatitinka Vyriausybės nustatytų ir patvirtintų dienpinigių normų, nes pagal atsakovo pateiktą įsakymą Nr. 2016-072 dėl komandiruotės išlaidų apmokėjimo, atsakovas aiškiai nurodė, kad dienpinigius mokėjo nesivadovaudamas Lietuvos Respublikos teisės aktais. 2016 m. gruodžio 20 d. kreipėsi į Darbo ginčų komisiją (toliau – DGK) su prašymu dėl neteisėtos darbo sutarties sudarymo, vykdymo, pripažinimo negaliojančia ir nutraukimo. Vilniaus teritorinio skyriaus DGK 2017 m. sausio 23 d. priėmė sprendimą Nr. APS-112-22804 darbo byloje Nr. DGKS‑455, kuriuo prašymą dalyje dėl atskirų darbo sutarties sudėtinių dalių prieštaravimų įstatymų draudžiamoms nuostatoms, atmetė, motyvuodama tuo, kad ieškovo reikalavimas dėl jo atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu yra pareikštas Druskininkų miesto apylinkės teisme ir ieškovas turėtų šį savo reikalavimą reikšti tikslindamas minėtą ieškinį. Mano, kad DGK nepagrįstai nenagrinėjo šio prašymo, nes Kauno apygardos teismas 2016 m. lapkričio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-2412-259/2016 pasisakė, kad šioje byloje pateiktas ieškinys negali būti laikomas tapačiu Druskininkų miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2‑893‑182/2016 pateiktam ieškiniui, kadangi skiriasi šių ieškinių pagrindas ir dalykas.Be to, DGK atmetė reikalavimą dėl darbo sutarties teisėtumo, nes ieškovas jau yra pareiškęs DGK reikalavimus dėl su darbo santykiais susijusių išmokų išieškojimo, todėl darbo sutarties sudarymas ir jos vykdymas savaime negali būti pripažinti negaliojančiais. Su tuo kategoriškai nesutinka. DGK yra pareiškęs prašymus dėl darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų ir išlaidų išieškojimo, tačiau juose nekelia reikalavimų dėl neturtinės žalos, nes jos išieškojimas nepriskirtinas DGK kompetencijai. Kituose DGK pareikštuose prašymuose neginčija darbo sutarties ir jos sudėtinių dalių prieštaravimų įstatymų draudžiamoms nuostatoms, nes juose yra pareikštas reikalavimas dėl vidutinio darbo užmokesčio išieškojimo iš atsakovo.Šiuo ieškiniu ginčija darbo sutarties ir jos sudėtinių dalių prieštaravimus įstatymų draudžiamoms nuostatoms, nes dirbo pas atsakovą ir pastebėjo, kad atsakovas netinkamai vykdo darbo sutarties sąlygas, jas aiškindamas savo naudai, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.193 straipsnio 4 dalį. Iš to išplaukia, kad atsakovas, vadovaudamasis 2016 m. birželio 10 d. įsakymu dėl ieškovo siuntimo į komandiruotę, kaip darbo sutarties sudėtine dalimi, kuris prieštarauja darbo sutarties 5, 7 ir 10 punktams, pažeidė darbo sutarties teisėtumą, t .y. atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 straipsnio 3 dalį. Atsakovas ieškovo įsakymą į komandiruotę sudarė ir ieškovą į užsienį atlikti pareigų pasiuntė pažeisdamas Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 21 straipsnio 1 dalį, nes įsakyme nenurodė komandiruotės trukmės. Šis pažeidimas įtakojo naujo, 2016 m. birželio 30 d. įsakymo dėl ieškovo atšaukimo iš komandiruotės Nr. 16/23, nenurodant komandiruotės atšaukimo tikslo ir priežasties atsiradimo. Dėl to, kad buvo atšauktas iš komandiruotės neapibrėžtam laikui, atsakovą įtakojo nedidinti minimaliojo darbo užmokesčio taikant 1,3 koeficientą nuo 2016 m. liepos 1 d., nes daugiau nebuvo komandiruojamas į užsienio valstybę, nors į darbą buvo priimtas vykdyti tarptautinius krovinių pervežimus užsienio šalyse.Darbo sutarties 5 punktu buvo nustatyta darbo dienos, pamainos, savaitės trukmė, laikantis darbo ir poilsio ypatumų transporte (Darbo kodekso 148 straipsnis). Kilus įtarimų, kad atsakovas pažeidinėja šį Darbo kodekso straipsnį ir nesilaiko darbo dienos, pamainos, darbo savaitės trukmės vadovaujantis darbo ir poilsio režimų ypatumais transporte kreipėsi į Valstybinę kelių transporto inspekciją, kuri atlikusi atsakovo neplaninį patikrinimą nurodė, kad atsakovas nenuskaito ir nearchyvuoja vairuotojų kortelių duomenų, kuriuos ūkio subjektas privalo reguliariai, t. y. ne rečiau nei kas 28 dienas vairuotojo kortelėje užregistruotus duomenis tam, kad būtų galima veiksmingai kontroliuoti ar įmonė laikosi reikalavimų dėl vairavimo trukmės ir poilsio laikotarpių. Valstybinė kelių transporto inspekcija baigusi atsakovo neplaninį patikrinimą, atsakovą patraukė administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą (toliau – ANK) 455 straipsnio 3 dalį ir 505 straipsnio 1 dalį. Pabrėžė, kad neturtinės žalos atlyginimui už neturtinių vertybių pažeidimą būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos yra įrodytos. Atsakovo 2016 m. birželio 10 d. įsakymas Nr. 16/18 Dėl ieškovo siuntimo į komandiruotę pripažintinas prieštaraujančiu įstatymų draudžiamoms nuostatoms, kaip viena iš darbo sutarties sudėtinių dalių, o šio įsakymo dėl siuntimo į komandiruotę pagrindu ieškovui atsirado neigiami padariniai, t. y. ieškovo atšaukimas iš komandiruotės be jokio pagrįsto paaiškinimo, kurio pagrindu atsakovui nekilo prievolė padidinti nuo 2016 m. liepos 1 d. padidėjusio minimaliojo darbo užmokesčio, padauginto iš 1,3 koeficiento plius vienas euras, nes ieškovas nebuvo siunčiamas į užsienio komandiruotę ir jam nebuvo mokami dienpinigiai. Dėl atsakovo veiksmų patirtą neturtinę žalą vertina 1 500 Eur.Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė reikalavimus ir ieškinyje išdėstytų aplinkybių pagrindu prašė ieškinį tenkinti.Atsakovas su pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad 2016 m. birželio 10 d. su ieškovu sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 33. Ieškovas nuo 2016 m. birželio 10 d. iki 2016 m. liepos 29 d. pas atsakovą dirbo vairuotojo – ekspeditoriaus darbą, darbo sutartyje buvo nustatytas 456 Eur mėnesinis darbo užmokestis, buvo sutarta mokėti sumažintus dienpinigius, bet ne mažiau nei 50 proc. nuo nustatytos sumos. Atsakovas su ieškovu 2016 m. birželio 10 d. sutartimi susitarė dėl visų darbo sutarties sąlygų, ieškovas su jomis sutiko, dirbo įmonėje, visos sudarytos darbo sutarties dalys neprieštarauja įstatymams. Įsakymas Nr. 16/18 dėl ieškovo siuntimo į komandiruotę yra įmonės lokalinis aktas, kuris neprieštarauja Darbo kodekso normoms, jis nepablogino ieškovo padėties, palyginti su ta, kurią nustato Darbo kodeksas, įstatymai ir kiti norminiai teisės aktai. Tais atvejais, kai Darbo kodeksas ir kiti įstatymai tiesiogiai nedraudžia darbo teisinių santykių subjektams patiems susitarimo būdu nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, šie subjektai turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Ieškovas yra pareiškęs 3 ieškininius reikalavimus civilinėse bylose Nr. 2‑131‑182/2017, 2-45-418/2017, 2-47-314/2017 atsakovui. Civilinėje byloje Nr. 2‑47‑314/2017 ieškovas prašė pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu, darbo sutartį Nr. 33, sudarytą 2016 m. birželio 10 d., nutraukti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, priteisti 2 500 Eur neturtinės žalos. Ieškovas pateikė DGK naują prašymą su reikalavimu dėl neturtinės žalos, nenurodydamas, kad teisme nagrinėjami jo turtiniai reikalavimai, kildinami iš darbo sutarties sąlygų civilinėse byloje Nr. 2-131-182/2017 ir 2‑45‑418/2017.Remiantis suformuota teismų praktika neturtinei žalai atlyginti už neturtinių vertybių pažeidimą būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos (neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala). Ieškovas savo reikalavime nepateikė jokių konkrečių įrodymų dėl neturtinės žalos atsiradimo, o jei nėra neturtinės žalos atsiradimo pagrindų, tai nėra ir civilinės atsakomybės pagrindų.Ieškovui mokėtas darbo užmokestis, įskaičiuojant dienpinigius, atitiko jo atliekamo darbo užmokestį nurodytą darbo sutartyje, buvo paskaičiuota visas dirbtas darbo laikas, įskaitant ir 2016 m. birželio 10 d. 1 darbo valandos laiką, nurodytas darbo laiko apskaitos žiniaraštyje ir pažymoje apie darbo užmokestį. Vyriausybės 2016 m. birželio 22 d. nutarimu Nr. 644 padidinus minimalią mėnesinę algą iki 380 Eur, atsakovui nekilo pareiga keisti darbo sutarties 3 punkto, nes 2016 m. birželio 10 d. sutarties Nr. 33, 3 punkte nebuvo nustatytas minimalus darbo užmokestis.Atsakovas darbo sutarties 7 punkte ir įsakyme Nr. 16/18 dėl ieškovo komandiruotės nurodė, kad ieškovui bus mokami sumažinti dienpinigiai, bet ne mažiau nei 50 proc. nuo nustatytos sumos. Ieškovas su darbo sutarties sąlygomis sutiko, su įsakymu susipažino pasirašytinai, jų neginčijo. Atsakovas ieškovui išlaidas, susijusias su tarnybine komandiruote, atlygino pagal Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisykles, patvirtintas Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d, nutarimu Nr. 99. Tiek vykstant į komandiruotę, tiek jos metu ieškovas jokių pretenzijų, prašymų atsakovui neteikė, savo veiksmais patvirtino, kad sutinka su komandiruotės reikmėms išmokėta suma. Grįžęs iš komandiruotės ieškovas pateikė atsakovui pagal vidaus tvarką nustatytą ataskaitą ir atitinkamus dokumentus apie komandiruotėje patirtas faktines išlaidas, o atsakovas visiškai atsiskaitė su ieškovu darbo užmokesčio mokėjimą dieną, t. y. 2016 m. liepos 15 d. išmokėjo viso 1 308,95 Eur, tame tarpe ir 1 021,66 Eur komandiruotės išlaidas. Pateikiama dienpinigių išmokėjimo paskaičiavimo tvarka:

Dienpinigių norma, EurIšmokėta S. K. už 1 k. d., EurIšmokėta suma sudaro % nustatytos dienpinigių normosDanija57,0045,3279,5087Lenkija38,0035,0092,1052

Šiuo atveju tarp atsakovo ir ieškovo 2016 m. birželio 10 d. sudaryta darbo sutartis, kurios nuostatomis šalys aptarė darbo santykius, kurios atitiko šalių tikrąją valią. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovas 2016 m. birželio 10 d įsakymu Nr. 16/18 dėl komandiruotės buvo siunčiamas į komandiruotę Danijoje. Ieškovo teiginiai, kad darbo sutartis neteisėta, nepagrįsta įrodymais. Ieškovas primeta savo subjektyvią valią iškraipydamas tikruosius faktus nurodytus darbo sutartyje, kvestionuodamas galimai jo pažeistas teises. Ieškovo argumentai prieštarauja viešajai tvarkai, visuomenės moralės principui, todėl negali būti pripažįstami.Teismo posėdžio metu atsakovo atstovai palaikė atsiliepime išdėstytas aplinkybes ir prašė ieškinį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Proceso dalyvių paaiškinimais, bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas su atsakovu 2016 m. birželio 10 d. sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 33 (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovas priimtas dirbti pas atsakovą Vairuotoju ekspeditoriumi. Sutarties 3 punkte šalys susitarė, kad atsakovas įsipareigoja mokėti ieškovui 456 Eur mėnesinį atlyginimą, mokant vieną kartą per mėnesį, iki kito mėnesio 15 dienos. Pagal Sutarties 5 punktą nustatyta darbo dienos (pamainos, darbo savaitės) trukmė taikant suminę darbo laiko apskaitą ir laikantis darbo ir poilsio ypatumų transporte. Atsakovas Sutarties 7 punkto pagrindu įsipareigojo ieškovui mokėti sumažintus dienpinigius, bet ne mažiau nei 50 proc. nuo nustatytos sumos (2014 m. lapkričio 3 d. nutarimo Nr. 1365 „Dėl išlaidų susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis dydžio ir mokėjimo tvarkos pakeitimo“) (b. l. 6).Atsakovas 2016 m. birželio 10 d. priėmė įsakymą Nr. 16/18 dėl S. K. siuntimo į komandiruotę, kuriame įsakė ieškovui 2016 m. birželio 11 d. vykti į tarnybinę komandiruotę į Daniją, nustatytas komandiruotės tikslas – krovinių gabenimas Danija – Vokietija. Ieškovas su įsakymu susipažino, patvirtindamas tai savo parašu (b. l. 8). Atsakovas 2016 m. birželio 30 d. (klaidingai nurodytas dokumento surašymo mėnuo liepos, nors turi būti birželis) įsakymu Nr. 16/23 Dėl S. K. atšaukimo iš komandiruotės atšaukė ieškovą iš komandiruotės Danijoje nuo 2016 m. liepos 2 d., pavedė buhalterijai apmokėti parvykimo iš komandiruotės metu sunaudotų degalų įsigijimo išlaidas, jeigu iš komandiruotės buvo važiuojama nuosava transporto priemone. Ieškovas 2016 m. liepos 1 d. susipažino su įsakymu, tai patvirtindamas savo parašu bei pažymėjo, kad su įsakymu nesutinka (b. l. 9).Druskininkų miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2 47-314/2017 pagal ieškovo S. K. ieškinį atsakovui UAB „Lorem“ dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, taip pat vienkartinės išmokos, neturtinės žalos ir vidutinio darbo užmokesčio už visą priverstinės pravaikštos laiką priteisimo, ieškinį atmetė. Teismas sprendime konstatavo, kad liepos 2,3 diena buvo šeštadienis, sekmadienis (ne darbo dienos), liepos 4 dieną ieškovas atvyko į darbą atsiskaitė darbdaviui už komandiruotę, o nuo liepos 5 dienos iki atleidimo iš darbo dienos (liepos 29 dienos) neatvyko į darbą. Neatvykimo į darbą laikotarpiu ieškovas kreipėsi į teritorinę darbo ginčų komisiją su prašymais įvertinti darbdavio veiksmų teisėtumą dėl atšaukimo iš komandiruotės (kreiptasi 2016-07-05) ir dėl darbo užmokesčio ir kitų piniginių išmokų tinkamo paskaičiavimo bei išmokėjimo (kreiptasi 2016-07-18). Ieškovas rašytame 2016-07-25 paaiškinime nurodė, dėl kokių priežasčių neatvyko į darbą liepos 5 d., apie neatvykimą liepos 7,8,11,12,13,14,15,18 dienomis nieko nepaaiškino. Surašius tokio turinio paaiškinimą darbuotojas neabejotinai suprato, kad darbdavys reikalauja atvykti į darbą. Tačiau ieškovas ir toliau nevykdė darbdavio nurodymo, nes ir po paaiškinimo surašymo neatvyko į darbą liepos 26,27,28 ir 29 dienomis. Teismas sprendė, jog tokios aplinkybės suteikia pakankamo pagrindo išvadai, kad darbuotojas žinodamas apie darbdavio reikalavimus atvykti į darbą, o neatvykus galimas neigiamas pasekmes, to nepaisė ir atsisakė vykdyti darbdavio nurodymą atvykti į darbą, todėl darbdavys parinko tinkamą drausminę nuobaudą - atleidimą iš darbo be įspėjimo, kadangi darbuotojo išdirbusio nepilną mėnesį neatvykimas į darbą be svarbių priežasčių 13 darbo dienų iš eilės (nors tokiam konstatavimui pakanka ir vienkartinio neatvykimo į darbą) neabejotinai yra šiurkštus darbo drausmės pažeidimas (civilinės bylos Nr. 2-47-314/2017 t. 1, b. l. 177-185).Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartimi Druskininkų miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 1 d. sprendimas paliktas nepakeistas ir įsiteisėjo nuo nutarties priėmimo dienos (civilinės bylos Nr. 2-47-314/2017 t. 2, b. l. 43-50).Atsakovas 2016 m. liepos 4 d. priėmė įsakymą Nr. 2016-072 Dėl komandiruotės išlaidų apmokėjimo, kuriuo įsakė ieškovui išmokėti 1 021,66 Eur dienpinigių už 23 dienas komandiruotės nuo 2016 m. birželio 11 d. iki 2016 m. liepos 3 d. Danijoje ir Lenkijoje, nustatant 44,42 Eur dienpinigių normą (DGK byla Nr. APS-112-22804).Ieškovui 2016 m. liepos 4 d. komandiruotės ataskaita pagal įsakymą Nr. 2016-072 nustatyta išmokėti 1 308,94 Eur, iš kurių 951,66 Eur dienpinigių už 21 d. komandiruotę Danijoje bei 70,00 Eur už 2 d. komandiruotę Lenkijoje (DGK byla Nr. APS-112-22804).Atsakovas 2016 m. liepos 15 d. mokėjimo nurodymu Nr. 442, atliktu „Swedbank“, AB, sumokėjo ieškovui 1 308,95 Eur. Mokėjimo paskirtyje nurodyta „201606 DU; komandiruotpinigiai 2016-06-11/2016-17-03. Komandiruotės išlaidos pagal pateiktus dokumentus“ (DGK byla Nr. APS-112-22804).Ieškovas 2016 m. gruodžio 20 d. surašytu prašymu Dėl neteisėtos darbo sutarties sudarymo, vykdymo, pripažinimo negaliojančia ir nutraukimo kreipėsi į DGK su prašymu tarp atsakovo ir ieškovo sudarytą 2016 m. birželio 10 d. darbo sutartį Nr. 33 ir jos vykdymą iš darbdavio pusės, pripažinti neteisėta bei priteisti iš atsakovo 1 500 Eur neturtinės žalos (DGK byla Nr. APS-112-22804).Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus DGK 2017m. sausio 23 d. sprendimu Nr. DGKS‑455 Dėl darbo bylos Nr. APS-112-22804 atmetė ieškovo prašymą dalyje dėl darbo sutarties sudarymo ir vykdymo pripažinimo neteisėtais kaip nepagrįstą ir ieškovo prašymą dalyje dėl neturtinės žalos išieškojimo atsisakė nagrinėti, nes tokio ginčo nagrinėjimas nepriskirtas DGK kompetencijai (b. l. 14-17).

Dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos 2017 m. sausio 23 d. sprendimo Nr. DGKS-455 panaikinimo

Kaip jau minėta sprendimo 20 punkte, ieškovas 2016 m. gruodžio 20 d. prašymu Dėl neteisėtos darbo sutarties sudarymo, vykdymo, pripažinimo negaliojančia ir nutraukimo kreipėsi į DGK.DGK 2017 m. sausio 23 d. sprendimu Nr. DGKS‑455 Dėl darbo bylos Nr. APS-112-22804, kuriuo atmetė ieškovo prašymą atsakovui dalyje dėl darbo sutarties sudarymo ir vykdymo pripažinimo neteisėtais kaip nepagrįstą, konstatavo, kad šalys tinkamai, nustatyta tvarka sudarė darbo sutartį, apie ieškovo darbo pradžią buvo pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, ieškovas pagal darbo sutartį vykdė darbo funkcijas, atsakovas už darbą mokėjo darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas, todėl nėra pagrindo pripažinti šalių sudarytą sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento.Nuo 2017 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikoje įsigaliojo Lietuvos Respublikos darbo kodeksas. 2016 m. rugsėjo 14 d. Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-2603 (toliau – Įstatymas) 5 straipsnyje be kita ko nustatyta, kad įsigaliojus šiam įstatymui, pripažįstami netekusiais galios: Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas Nr. IX-926 su visais pakeitimais ir papildymais. Pagal Įstatymo 6 straipsnio 7 dalį jeigu skundas, prašymas nagrinėti individualų darbo ginčą yra paduotas ar ieškinys dėl darbo teisių įgyvendinimo yra pareikštas iki Darbo kodekso įsigaliojimo, skundas, prašymas yra sprendžiami pagal iki Darbo kodekso įsigaliojimo galiojusias nuostatas. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovo ieškinyje keliami reikalavimai nagrinėtini pagal aktualias Lietuvos Respublikos darbo kodekso, patvirtinto Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymu Nr. IX-926, nuostatas.Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93 straipsnį (2015 m. gegužės 14 d. įstatymo Nr. XII-1712 redakcija, toliau – DK) darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu. Taigi darbo sutartis yra jos šalių susitarimas, kuriuo nustatomos darbdavio ir darbuotojo teisės ir pareigos. DK 99 straipsnio pirmoji dalis numato, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitarė dėl darbo sutarties sąlygų. Pažymėtina, kad paprastai būtinosiomis darbo sutarties sąlygomis laikomos darbuotojo darbovietės ir darbo funkcijų nustatymas, tačiau atskiroms darbo sutarčių rūšims darbo įstatymuose ir kolektyvinėse sutartyse gali būti nustatomos ir kitos būtinosios sąlygos, kurias šalys sulygsta sudarydamos tokią darbo sutartį (DK 95 straipsnio 1, 2 dalys). DK 95 straipsnio trečioji dalis numato, kad kiekvienoje darbo sutartyje šalys sulygsta dėl darbo apmokėjimo sąlygų (darbo užmokesčio sistemos, darbo užmokesčio dydžio, mokėjimo tvarkos ir kt.). Akivaizdu, kad sudarydamos darbo sutartį, abi jos šalys laisva valia suderina sutarties sąlygas ir, jas nustatydamos, prisiima konkrečius iš sutarties kylančius įsipareigojimus. Svarbu pažymėti, kad siekiant apsaugoti darbuotoją, darbo teisėje šalių laisvė, nustatant darbo sutarties sąlygas, yra apribota, ji siauresnė nei civilinėje teisėje. Šalys, sudarydamos darbo sutartį, neturi visiškos laisvės pasirinkti jos sąlygas, bet yra saistomos tam tikrų įstatymo leidėjo ir Vyriausybės nustatytų sąlygų. Iš teismui pateiktos 2016 m. birželio 10 d. šalių sudarytos Darbo sutarties Nr. 33 matyti, kad ieškovas ir atsakovas darbo sutartyje aptarė privalomąsias darbo sąlygas – darbo sutartyje numatyta darbuotojo darbovietė ir darbo funkcijos, darbo sutarties rūšis (neterminuota), darbo apmokėjimo sąlygos, nustatytas išbandymo laikotarpis bei kita. Darbo sutartį pasirašė ieškovas bei atsakovo atstovas.Teismo posėdyje tiek ieškovas, tiek atsakovo atstovai patvirtino, kad pagal šalių sudarytą darbo sutartį ieškovas buvo priimtas į darbą pas atsakovą, atliko darbines funkcijas, jam buvo mokamas nustatytas atlyginimas, atsakovas apie ieškovo priėmimą į darbą informavo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą. Taigi byloje esantys duomenys patvirtina, kad šalims susitarus dėl visų būtinųjų darbo sutarties sąlygų ( DK 95 straipsnis), darbo sutartis tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta ir vykdoma.Ieškovas ieškinyje nurodė, kad darbo sutarties 5 punktu buvo nustatyta darbo dienos, pamainos, savaitės trukmė, laikantis darbo ir poilsių ypatumų transporte, kuriuos nustato Vyriausybė, tačiau kilus įtarimų, kad atsakovas nesilaiko darbo dienos, pamainos, darbo savaitės trukmės vadovaujantis darbo ir poilsio režimų ypatumais transporte, todėl kreipėsi į Valstybinę kelių transporto inspekciją, kuri užbaigusi atsakovo neplaninį patikrinimą atsakovą patraukė administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 455 straipsnio 3 dalį ir 505 straipsnio 1 dalį.Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Druskininkų miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 31 d. nutartimi, kuri yra įsiteisėjusi, administracinio nusižengimo byloje Nr. A18.-48-182/2017 administracinio nusižengimo teiseną Daniaus Benevičiaus atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 142⁹ straipsnio 3 dalį ir ANK 505 straipsnio 1 dalį nutraukė. Teismas sprendė, kad UAB „Lorem“ nėra laikytina transporto įmone, o įmonės vadovas Danius Benevičius neturėjo pareigos saugoti tachografo duomenų, perkeltų iš vairuotojų kortelių ir (ar) skaitmeninių tachografų už laikotarpį nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2016 m. liepos 31 d. bei jų pateikti Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos pareigūnams, be to, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos pareigūnų reikalavimas D. Benevičiui pateikti UAB „Lorem“ duomenis negali būti laikomas teisėtu ir byloje nenustatyta, kad D. Benevičius būtų kliudęs Institucijos pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas.Įvertinus nurodytas aplinkybes, šalių sudarytą darbo sutartį, joje nustatytas darbo sąlygas, šalių paaiškinimus bei tai, kad tarp šalių susiklosčiusius santykius reglamentuoja darbo teisinių santykių normos, kurios, skirtingai nuo civilinių, nenumato darbo sutarties negaliojimo, nes darbo santykių dalyvių neįmanoma grąžinti į ankstesnę padėtį – atlikto darbo sugrąžinti neįmanoma, taip pat atsižvelgiant į tai, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu konstatuota, jog ieškovas pas atsakovą išdirbęs nepilną mėnesį neatvyko į darbą be svarbių priežasčių 13 darbo dienų iš eilės taip padarydamas šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, dėl ko buvo atleistas iš darbo nuo 2016 m. liepos 29 d. pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą, teismas sprendžia, kad ieškovo reikalavimas dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos 2017 m. sausio 23 d. sprendimo Nr. DGKS-455 panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl UAB „Lorem“ 2016 m. birželio 10 d. įsakymo Nr. 16/18 dėl S. K. siuntimo į komandiruotę pripažinimo prieštaraujančiu įstatymų draudžiamoms nuostatoms, kaip vienai iš darbo sutarties sudėtinių dalių

Ieškovas ieškinyje taip pat prašė atsakovo 2016 m. birželio 10 d. įsakymą Nr. 16/18 dėl S. K. siuntimo į komandiruotę pripažinti prieštaraujančiu įstatymų draudžiamoms nuostatoms, kaip vieną iš darbo sutarties sudėtinių elementų.Darbo sutartis – tai darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas, paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys – suteikti darbo sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarime (DK 93 straipsnis). Pagrindinės darbuotojų pareigos, kurių privalo laikytis visi darbuotojai, nustatytos DK 228 straipsnyje. Darbuotojo pareigos taip pat gali būti nustatytos ir kituose DK straipsniuose ar kituose įstatymuose, lydimuosiuose bei lokaliniuose teisės aktuose. Šių paskirtis atskleidžiama DK 4 straipsnio 3 dalyje, kurioje nustatyta, kad įmonėse, įstaigose, organizacijose gali būti priimami vietiniai (lokaliniai) norminiai teisės aktai, nustatantys darbo įstatymais ir kitais norminiais teisės aktais nereglamentuotas darbo sąlygas ir papildomas, palyginti su nustatytomis įstatymuose bei kituose norminiuose teisės aktuose, darbo, socialines ir buities lengvatas darbuotojams arba atskiroms jų grupėms. Darbuotojo pareigos yra vienas svarbiausių elementų, apibūdinančių darbuotojo teisinį statusą. Darbdavys privalo tinkamai organizuoti darbą užtikrindamas, kad darbuotojai tiksliai žinotų savo pareigas, jų atlikimo tvarką, t. y. supažindinti priimamą dirbti asmenį su jo būsimo darbo sąlygomis, kolektyvine sutartimi, darbo tvarkos taisyklėmis, kitais darbovietėje galiojančiais aktais, reglamentuojančiais jo darbą (DK 99 straipsnis). Taigi, DK nuostatos įpareigoja darbdavį pasirašytinai supažindinti darbuotoją su lokaliniais teisės aktais, t. y. tais, kuriuose nustatyti individualūs darbdavio reikalavimai, galioja tik konkrečioje darbovietėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2012).Iš atsakovo 2016 m. birželio 10 d. įsakymo Nr. 15/18 Dėl S. K. siuntimo į komandiruotę matyti, kad atsakovas įsakė ieškovui 2016 m. birželio 11 d. vykti į tarnybinę komandiruotę į Daniją, nustatė kelionės tikslą – krovinių gabenimas Danija – Vokietija, pavedė įmonės buhalterijai apmokėti visas 2003 m. sausio 28 d. Vyriausybės nutarime Nr. 99 numatytas išlaidas ir įpareigojo ieškovą informuoti atsakovo buhalteriją kiekvienos darbo savaitės pabaigoje apie tikslią buvimo kiekvienoje užsienio valstybėje trukmę. Įsakymą pasirašė ieškovas ir atsakovo direktorė K. B.Svarbu pažymėti, kad atsakovo priimtas įsakymas dėl ieškovo siuntimo į komandiruotę nėra sudėtinė darbo sutarties sąlyga. Darbdavio priimamas įsakymas dėl darbuotojo siuntimo į komandiruotę yra lokalinis teisės aktas, kuriame nustatyti individualūs darbdavio reikalavimai darbuotojui. Įsakyme nurodyta jo priėmimo data, nurodymas darbuotojui nuo konkrečios datos vykti į komandiruotę, nurodytas komandiruotės tikslas, pavesta įmonės buhalterijai apmokėti visas 2003 m. sausio 28 d. Vyriausybės nutarime Nr. 99 numatytas išlaidas, bei darbuotojas, t. y. ieškovas įpareigotas atlikti tam tikrus veiksmus – informuoti atsakovo buhalteriją kiekvienos darbo savaitės pabaigoje apie tikslią buvimo kiekvienoje užsienio valstybėje trukmę. Atsakovo 2016 m. birželio 10 d. įsakyme Nr. 15/18 Dėl S. K. siuntimo į komandiruotę konkrečiai ir aiškiai nustatytos pareigos ieškovui bei įmonės buhalterijai, įsakymas atitinka darbdavio lokaliniams teisės aktams keliamus reikalavimus, todėl atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo ginčijimą įsakymą pripažinti prieštaraujančiu įstatymų draudžiamoms nuostatoms.Teismas neturi pagrindo sutikti ir atmeta ieškovo teiginį, kad atsakovas sutinkamai su Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (toliau - PMĮ) 21 straipsnio 1 dalimi įsakyme dėl vykimo į komandiruotę privalėjo nurodyti ne tik komandiruotės tikslą, vietą bet ir trukmę. PMĮ reglamentuoja juridinių asmenų uždirbto pelno ir (arba) gautų pajamų apmokestinimo pelno mokesčiu tvarką. Byloje nėra nagrinėjamas klausimas, ar atsakovas tinkamai taikė mokesčių paskaičiavimo ir mokėjimo įstatymus ar poįstatyminius aktus, todėl teismas sprendžia, kad įsakyme dėl vykimo į komandiruotę atsakovui nenurodžius jos trukmės nebuvo pažeistos ar ribotos darbuotojo (ieškovo) teisės. Be to, atsakovas neturėjo pareigos pasiaiškinti ieškovui dėl kokių priežasčių jį atšaukė iš komandiruotės, kadangi (sprendimo 33 punktas) darbdavys vienasmeniškai sprendžia, kokius priimti lokalinius norminius teisės aktus nustatančius darbo įstatymais ir kitais norminiais teisės aktais nereglamentuotas darbuotojo darbo sąlygas.

Dėl 1 500 Eur neturtinės žalos ir 21,12 Eur kelionės išlaidų priteisimo

Vertindamas pareikštus reikalavimus dėl 1 500 Eur neturtinės žalos ir 21,12 Eur kelionės išlaidų, patirtų vykstant į 2017 m. sausio 23 d. DGK posėdį, atlyginimo teismas atsižvelgia į tai, kad ieškinio reikalavimai dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos 2017 m. sausio 23 d. sprendimo Nr. DGKS-455 panaikinimo ir dėl UAB „Lorem“ 2016 m. birželio 10 d. įsakymo Nr. 16/18 dėl S. K. siuntimo į komandiruotę pripažinimo prieštaraujančiu įstatymų draudžiamoms nuostatoms, kaip vienai iš darbo sutarties sudėtinių dalių yra atmestini, todėl atmestini ir nurodyti išvestiniai reikalavimai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Atsakovas pateikė duomenis, kad nagrinėjant bylą teisme viso turėjo 230 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų (b. l. 31, 59-60). Įvertinus advokato atsakovui suteiktos teisinės pagalbos apimtį bei vadovaudamasis CPK 98 straipsniu, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 ir Lietuvos advokatų tarybos pirmininko 2015-03-16 raštu Nr. 141 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7, 8.2, 8.18, 8.19 ir 9 punktais, teismas sprendžia, kad atsakovo turėtos išlaidos laikytinos pagrįstomis. Atmetus ieškinio reikalavimus, iš ieškovo atsakovui priteistina 230 Eur bylinėjimosi išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Taip pat iš ieškovo valstybės naudai priteistinos teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 5,38 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 264, 265, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovo UAB „Lorem“, įmonės. kodas 302645369, naudai 230 Eur (dviejų šimtų trisdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Priteisti iš ieškovo S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 5,38 Eur (penkis eurus 38 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: AB „Citadele“ banke Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB DNB banke Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių banke Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filiale Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, „Swedbank”, AB, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, UAB Medicinos banke Nr. LT42 7230 0000 0012 0025. Mokėjimo nurodyme būtina nurodyti gavėjo pavadinimą (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, juridinio asmens kodas 188659752), surenkamosios sąskaitos numerį, mokėtojo identifikacinį numerį (Lietuvos juridinio asmens – Juridinio asmenų registro kodą, Lietuvos gyventojo – asmens kodą, užsienio juridinio asmens ar organizacijos – registro tvarkytojo suteiktą mokesčių mokėtojo identifikacinį numerį); mokėtojo pavadinimą ar vardą, pavardę; įmokos kodą – 5660, sumą.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Druskininkų miesto apylinkės teismą.