Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Raimondos Andrulienės (pirmininkė ir pranešėja), Albinos Pupeikienės, Alonos Romanovienės,

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei ,,AQUA JAZZ“, bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Enerilas“ bankroto administratorei uždarajai akcinei bendrovei ,,Bankrotas“, trečiajam asmeniui Neringos savivaldybės administracijai dėl administracinių aktų pripažinimo negaliojančiais, valstybinės žemės nuomos sutarties ir sandorio dalies pripažinimo negaliojančia.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu, todėl apeliacinės instancijos teismas vertins, ar toks pagrindas nagrinėjamu atveju egzistuoja (LR CPK 329 str., 338 str.).CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių paaiškinimus, jų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.2017-08-31 apeliacinės instancijos teismui UAB „AQUA JAZZ“ pateikė naują įrodymą – Nekilnojamojo turto registro išrašą, kuris, siekiant objektyvaus ir visapusiško bylos išnagrinėjimo, priimtinas (CPK 314 str.).Iš bylos medžiagos nustatyta, jog 2005 m. sausio 27 d. UAB „Enerilas“ kreipėsi į Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyrių su prašymu išnuomoti žemės sklypą pastatui - sargo nameliui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitiems inžineriniams statiniams - kiemo aikštelei, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantiems (duomenys neskelbtini), eksploatuoti. Klaipėdos apskrities viršininkas 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. 13.6-1060 „Dėl valstybinės žemės Nr. Tl-32 „Dėl teritorijos (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtino žemės sklypo detalųjį planą. Žemės sklypas 2005 m. kovo 22 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. N23/2005-0059 UAB „Enerilas“ išnuomotas 15 (penkiolikos) metų laikotarpiui. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008 m. kovo 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-870-546/2008 panaikino Neringos savivaldybės tarybos sprendimą Nr. Tl-32 „Dėl teritorijos (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“. 2008 m. kovo 4 d. teismo sprendimas įsiteisėjo 2008 m. liepos 31 d., Klaipėdos apygardos teismui priėmus nutartį civilinėje byloje 2A-633-524/2008, kuria nutarta apeliacinį procesą nutraukti. 2015 m. lapkričio 19 d. Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius, tenkindamas bankrutuojančios UAB „Enerilas“ prašymą išdavė sutikimą Nr. 13ST-803-(14.13.5.), kuriuo sutiko, kad UAB „Enerilas“ perleistų 1,3179 ha valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), išnuomoto pagal 2005 m. kovo 22 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N23/2005-0059, reikalingo pastatui - sargo nameliui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitiems inžineriniams statiniams - kiemo aikštelei, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), eksploatuoti, nuomos teisę bei nurodė, kad naujasis pastatų savininkas per vieną mėnesį nuo nuosavybės teisių į statinius ar įrenginius įregistravimo Nekilnojamojo turto registre privalo kreiptis į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyrių su prašymu pakeisti valstybinės žemės nuomos sutartį. Atsakovė UAB „AQUA JAZZ“ 2015 m. gruodžio 8 d. Nekilnojamojo turto registre įregistravusi nuosavybės teises į pastatą - sargo namelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius - kiemo aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2015 m. gruodžio 10 d. kreipėsi į Klaipėdos miesto ir Neringos skyrių su prašymu pakeisti 2005 m. kovo 22 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N23/2005-0059. Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius, išnagrinėjęs UAB „AQUA JAZZ“ prašymą, 2015 m. gruodžio 29 d. raštu Nr. 13SD-2082-(14.13.55.) atsisakė pakeisti 2005 m. kovo 22 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N23/2005-0059, nurodydamas, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008 m. kovo 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-870-546/2008 detalųjį planą, kuriuo buvo suprojektuotas nuomojamas žemės sklypas, pripažino negaliojančiu. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius 2016-05-31 kreipėsi į prokurorą, prašydamas ginti viešąjį interesą ir kreiptis į teismą dėl šioje byloje ginčijamų administracinių aktų bei sandorių pripažinimo negaliojančiais. Ieškinys teismui pateiktas 2016-07-01. Prokuroras, gindamas viešąjį interesą, pareiškė tokius reikalavimus: 1) pripažinti negaliojančiu Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. kovo 21 d. įsakymą Nr. 13.6-1060 „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), įregistravimo ir nuomos“; 2) nutraukti 2005 m. kovo 22 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N23/2005-0059, kuria buvo išnuomotas valstybinės žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1,3179 ha ploto; 3) pripažinti negaliojančiu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2015 m. lapkričio 19 d. sutikimą Nr. 13ST-803-(14.13.5.), kurio 1 punktu Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius sutiko, kad UAB „Enerilas“ perleistų 1,3179 ha valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), išnuomoto pagal 2005 m. kovo 22 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N23/2005-0059, nuomos teisę; 4) pripažinti negaliojančia 2015-12-02 Nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo be varžytinių sutarties dalies 2015 m. gruodžio 3 d. Turto perdavimo - priėmimo akto dalį, kuria BUAB „Enerilas“ kartu su parduotu nekilnojamuoju turtu perima valstybinės žemės sklypo, 1,3179 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos teisę pagal 2005 m. kovo 22 d. nuomos sutartį Nr. 23/2005-0059; 5) įpareigoti UAB „AQUA JAZZ“ per protingą terminą atlaisvinti valstybinės žemės sklypą, nusikeliant jame nuosavybės teise priklausančius statinius: pastatą - sargo namelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius - kiemo aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Prokuroro ieškinys iš esmės motyvuojamas tuo, jog teismui detalųjį planą pripažinus negaliojančiu išnuomotas žemės sklypas nebegali būti laikomas teisėtu nuomos objektu. Pirmosios instancijos teismas, išsamiai ištyręs į bylą pateiktus įrodymus, taip pat vadovaudamasis pačia aktualiausia šiuo klausimu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (praktika, suformuota priėmus 2017-03-24 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-915/2017 bei 2017-03-24 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-146-687/2017), prokuroro ieškinį atmetė. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinius skundus, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju apeliaciniuose skunduose yra iš esmės atkartojamos tos pačios faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai, į kuriuos išsamiai atsakyta skundžiamame sprendime, naujų aplinkybių, kurios paneigtų skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, nepateikta, todėl teisėjų kolegija, neatkartodama pirmosios instancijos teismo argumentų, pritaria šio teismo priimto sprendimo motyvams, pasisakydama dėl kai kurių esminių šios bylos faktinių aplinkybių bei jų vertinimo.

Dėl ieškinio senaties

Atsakovė UAB „AQUA JAZZ“ šioje byloje kėlė ieškinio senaties taikymo klausimą, laikydamasi tos pozicijos, jog ieškovas praleido ieškinio senaties terminą. Kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog prokuroras kreipėsi į teismą nepraleidęs ieškinio senaties termino, tačiau keičia pirmosios instancijos teismo motyvus šiuo klausimu.Nagrinėjamoje byloje ieškovas pareiškė reikalavimus tiek administracinių aktų, priimtų skirtingais terminais (anksčiausias iš jų – 2005 m. kovo 21 d. įsakymas Nr. 13.6-1060 „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), įregistravimo ir nuomos“), tiek dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo 2008 metų, kai teismas sprendimu panaikino detalųjį planą, ir taikė bendrąjį 10 metų senaties terminą. Kolegija sutinka, jog sandoriams ginčyti, nors anksčiausias iš jų sudarytas 2005-03-22, t. y. būtent tada sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis, kitas ginčijamas sandoris sudarytas 2015-12-03, ieškinio senaties terminas nėra praleistas. Akivaizdu, jog tai, kad 2005-03-22 nuomos sutartis galėtų būti neteisėta, tapo žinoma tik nuo to momento, kai teismas 2008 metais panaikino detalųjį planą. Tuo tarpu 2015-12-03 sandoriui nuginčyti ieškinio senatis skaičiuotina anksčiausiai nuo šio sandorio sudarymo momento. Tačiau bendrieji ieškinio senaties terminai netaikytini ginčijant administracinius aktus.Kasacinis teismas savo praktikoje ne kartą yra išaiškinęs, kad aplinkybė, jog civilinėje byloje kartu su civilinio teisinio pobūdžio reikalavimais yra sprendžiamas ir individualaus administracinio akto teisėtumo klausimas, savaime nereiškia, kad visiems reikalavimams turi būti taikomi CK reglamentuoti ieškinio senaties terminai. Tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties terminai ir administracinių bylų teisenos terminai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2014; 2016 m. rugsėjo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-385-313-2016 ir jose nurodytą kasacinio teismo praktiką).Administracinių bylų teisenos įstatymo (bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu galiojusi įstatymo redakcija) 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Administracinių aktų pripažinimą negaliojančiais inicijavo institucija, priėmusi paskutinį iš ginčijamų aktų – Nacionalinė žemės tarnyba (byloje ginčijami Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. kovo 21 d. įsakymas Nr. 13.6-1060 „Dėl valstybinės žemės (duomenys neskelbtini), įregistravimo ir nuomos“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2015 m. lapkričio 19 d. sutikimas Nr. 13ST-803-(14.13.5.), kuri 2016-05-31 kreipėsi į prokurorą, prašydama ginti viešąjį interesą. Asmuo, ginantis viešąjį interesą, surinkęs duomenis apie galbūt pažeistą viešąjį interesą, į teismą kreipėsi operatyviai 2016-07-01, t. y. per mėnesį nuo Nacionalinės žemės tarnybos kreipimosi. Pagal suformuotą teismų praktiką, subjektui, ginančiam viešąjį interesą, teisė kreiptis į teismą atsiranda tik tada, kai ieškovas gauna pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas, t. y. kai surenka pakankamai duomenų, leidžiančių padaryti tokią išvadą. Pagal suformuotą teismų praktiką, prokurorui, ginančiam viešąjį interesą, termino pradžia skaičiuojama nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-585/2005). Atsižvelgiant į tai, jog ieškovas šioje byloje yra prokuroras, o Nacionalinės žemės tarnyba yra atsakovė, bei turint omenyje, kad prokuroras į teismą kreipėsi per vieną mėnesį nuo tada, kai sužinojo, jog galbūt pažeistas viešasis interesas, laikytina, kad senaties terminas ginčyti administracinius aktus taip pat nepraleistas.

Dėl įsakymo ir sutikimo panaikinimo, nuomos sutarties nutraukimo ir kitų reikalavimų.

Kaip jau minėta, prokuroro ieškinio pagrindą iš esmės sudaro tai, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismui 2008 m. kovo 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-870-546/2008 panaikinus Neringos savivaldybės tarybos sprendimą Nr. Tl-32 „Dėl teritorijos (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ ginčo sklypas nebegalėjo būti nuomojamas, nes nebeliko teisėto nuomos objekto. Kolegija atmeta šį prokuroro argumentą kaip nepagrįstą. Šiuo aspektu aktualūs tie faktai, jog 2005 metais sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis iki šiol nenutraukta; net įsiteisėjus 2008 m. kovo 4 d. sprendimui civilinėje byloje Nr. 2-870-546/2008 žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nebuvo išformuotas ir išregistruotas iš Nekilnojamojo turto registro. Iš bylos medžiagos matyti, kad valstybinės žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, savininkas – Lietuvos Respublika, įregistravimo pagrindas – 2005 m. kovo 21 d. Apskrities viršininko įsakymas Nr. 13.6.-1060, įrašas galioja nuo 2005 m. kovo 22 d. Byloje esančiame 2017 m. vasario 7 d. Neringos savivaldybės administracijos pranešime dėl atsisakymo organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą Nr. (4.16) V15-276 yra nurodoma, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini), yra suformuotas ir registruotas Nekilnojamojo turto registre, todėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimas nebus organizuojamas. Be to, net po to, kai sklypo detalusis planas buvo panaikintas, Nacionalinės žemės tarnyba 2015 m. lapkričio 19 d. išdavė sutikimą Nr. 13ST-803-(14.13.5.), kurio 1 punktu Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius sutiko, kad UAB „Enerilas“ perleistų 1,3179 ha valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), išnuomoto pagal 2005 m. kovo 22 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N23/2005-0059, nuomos teisę. Nuomos teisė buvo perleista UAB „AQUA JAZZ“, kuri 2015 m. gruodžio 3 d. Turto perdavimo - priėmimo aktu kartu su perduotu nekilnojamuoju turtu iš BUAB „Enerilas“ perėmė valstybinės žemės sklypo, 1,3179 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos teisę pagal 2005 m. kovo 22 d. nuomos sutartį Nr. 23/2005-0059. Pažymėtina, jog nepaisant to, kad 2016-03-09 Vilniaus apygardos teismas priėmė sprendimą dėl BUAB „Enerilas“ veiklos pabaigos, kuris įsiteisėjo 2016-04-11, ir UAB „Enerilas“ sprendimo pagrindu buvo išregistruota iš juridinių asmenų registro, tačiau atsakovė UAB „AQUA JAZZ“ nuomos teisę Nacionalinės žemės tarnybos sutikimu perėmė dar iki UAB „Enerilas“ pabaigos, ji yra galiojanti ir nepasibaigusi, nes 2005-03-22 nuomos sutartis buvo sudaryta 15 metų laikotarpiui nuo jos sudarymo dienos. 2015-12-08 Nekilnojamojo turto registro išraše nurodyta, jog ginčo žemės sklypas yra Lietuvos Respublikos nuosavybė, o prie juridinių faktų nurodyta, jog sudaryta sklypo nuomos sutartis, nuomininkas UAB „AQUA JAZZ“, įregistravimo pagrindas 2005-03-22 valstybinės žemės nuomos sutartis, terminas iki 2020-03-22. Kasacinis teismas 2017-03-24 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-146-687/2017, išaiškino, jog teisinio tikrumo apsaugos aspektu aktualus gero administravimo principas. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pažymėjęs, jog šis principas reikalauja, kad spręsdamos klausimą dėl viešojo intereso, ypač susijusio su tokiomis pagrindinėmis žmogaus teisėmis kaip nuosavybės teisė, valstybės institucijos veiktų greitai, tinkamai ir, svarbiausia, nuosekliai (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2011 m. spalio 20 d. sprendimo byloje Rysovskyy prieš Ukrainą, peticijos Nr. 29979/04, 70 ir 71 par.). Gero administravimo principas neturėtų užkirsti kelio valstybės institucijoms ištaisyti pasitaikančias klaidas, netgi jei jos yra jų pačių nerūpestingumo rezultatas (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2009 m. rugsėjo 15 d. sprendimo byloje Moskal prieš Lenkiją, peticijos Nr. 10373/05, 73 par.). Vis dėlto poreikis ištaisyti seną „neteisybę“ neturėtų neproporcingai riboti naujos teisės, kurią asmuo įgijo gera valia, sąžiningai remdamasis valdžios institucijos veiksmų teisėtumu (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 26 d. sprendimas byloje Bogdel prieš Lietuvą, peticijos Nr. 41248/06, par. 66).Sprendžiant dėl reikalavimo dėl nuomos sutarties nutraukimo, atsižvelgtina į aplinkybes, reikšmingas nuomos santykių susiformavimui, jų eigai, ir į atsiradusius atsakovės UAB „AQUA JAZZ“ lūkesčius: nuomos sutartis nenutraukta, nors nuo detaliojo plano panaikinimo praėjo 9 metai, ji buvo vykdoma visą šį laikotarpį, 2011-04-08 įsakymu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjas perskaičiavo ginčo sklypo vertę, nuo kurios buvo perskaičiuotas nuomos mokestis, sklypas nebuvo išformuotas ir išregistruotas, 2015 metais pati Nacionalinės žemės tarnyba sutiko, jog nuomos teisė būtų perleista. Nuomos sutarties sąlygos, iš jų kylančios nuomos santykių šalių teisės ir pareigos lemia atitinkamai apibrėžtus nuomininko teisėtus lūkesčius. Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčo nuomos sutartis yra terminuota. Nuomos sutartyje nurodyta: žemės sklypas išnuomojamas 15 metų laikotarpiui, skaičiuojant nuo šios sutarties sudarymo dienos (t. y. iki 2020 m. kovo 22 d.) (2 punktas). Šioje byloje nustatytos aplinkybės (tai, kad su buvo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis, kuri buvo vykdoma bei galiojanti ir po detaliojo plano panaikinimo; valstybė toleravo tokią padėtį, t. y. laikėsi prisiimtų įsipareigojimų, nenutraukdama nuomos sutarties) leidžia daryti išvadą, kad atsakovė UAB „AQUA JAZZ“ įgijo pagrindą tikėtis naudoti valstybinę žemę ginčo nuomos sutarties pagrindu šioje sutartyje nustatytą terminą. Valstybė nagrinėjamu atveju veikė pasyviai (iškart nenutraukė nuomos sutarties, nesiėmė veiksmų duomenims viešame registre pakeisti), taip prisidėdama prie atsakovės lūkesčių suformavimo. Toks valstybės institucijų elgesys vertintinas kaip valstybės klaida, kuri neturi neproporcingai riboti atsakovės teisės naudoti ginčo žemės sklypą pagal nuomos sutartį.Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje iš esmės ginamas viešasis interesas užtikrinti ypatingą vertę visuomenei turinčios teritorijos naudojimą pagal Vyriausybės nutarimais, kitais teisės aktais nustatytą paskirtį. Ginamo viešojo intereso reikšmingas aspektas yra ir tas, kad šis interesas turi būti ginamas, nepažeidžiant ar kaip galima mažiau pažeidžiant pastatų savininkės įgytas teises, konkrečiai – jos ginamą teisę naudotis ginčo žemės sklypu nuomos sutartyje nustatytą terminą. Kadangi nuomos sutarties terminas baigsis 2020 m. kovo 22 d., tai nuomininkės interesas bus apgintas iš esmės tik labai trumpam laikotarpiui nuo šios nutarties priėmimo dienos, todėl nelaikytina, kad nuomos teisinių santykių tęsimas iš esmės pažeis viešąjį interesą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į civilinio proceso tikslą kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis), mano, jog šioje byloje turi būti siekiama, kad priimtu teismo sprendimu nebūtų sukeltas kitas ginčas. Nuomos sutarties nutraukimas besibaigiant jos galiojimo terminui būtų neproporcinga viešojo intereso gynimo priemonė, todėl ginčo nuomos sutartis paliktina galioti iki sutartyje numatyto nuomos termino pabaigos.Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ginčo nuomos sutartis buvo sudaryta galiojant Neringos savivaldybės tarybos 2005 m. sausio 26 d. sprendimui Nr. TI-32 ,,Dėl teritorijos (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“, kuris buvo panaikintas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 4 d. sprendimu. Minėtame Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendime yra nurodyta, kad Neringos savivaldybės tarybos 2005 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. T1-32 patvirtinti detaliojo plano sprendiniai, numatantys teritorijoje, (duomenys neskelbtini), suformuoti 13 179 kv. m žemės sklypą esamos automobilių stovėjimo aikštelės sąskaita, keičiant inventorines aikštelės ribas, prijungiant šalia aikštelės esančią nenaudojamą teritoriją, keičiantys žemės sklypo naudojimo būdą ir pobūdžius, nustatant rekreacinės teritorijos - teritorijos moteliams, poilsio namams, kempingams ir kitiems apgyvendinimo objektams, sporto kompleksams statyti, įrengti ir eksploatuoti pobūdį, numatantys rekreacinės paskirties statinių - motelių, jų administracinio ir paslaugų pastato (su pirtimi, WC, skalbykla, inventoriaus nuomos paslaugų teikimo patalpomis, kavine-baru, parduotuve), kempingo, sporto aikštelių (teniso kortų, krepšinio aikštelių), vaikų žaidimo aikštelių statybą, vandens telkinio įrengimą, akivaizdžiai prieštarauja Kuršių nerijos nacionalinio parko sprendiniams, numatantiems automobilių stovėjimo aikštelės neplėsti, aptarnavimo pastatų nestatyti, nekeisti teritorijos paskirties. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismui 2008 m. kovo 4 d. sprendimu panaikinus Neringos savivaldybės tarybos 2005 m. sausio 26 d. sprendimą Nr. TI-32 ,,Dėl teritorijos (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“, žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), nebuvo atlikti veiksmai, kurie prieštarauja Kuršių nerijos nacionalinio parko sprendiniams, t. y. nebuvo plėsta automobilių stovėjimo aikštelė, nebuvo statyti aptarnavimo pastatai, nebuvo keista teritorijos paskirtis ir kt. Iš pateiktos bendrojo plano ištraukos matyti, jog numatytas ginčo teritorijos naudojimo būdas – inžinerinė infrastruktūros teritorija, naudojimo pobūdžio turinys – automobilių stovėjimo aikštelė. Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius 2015 m. gruodžio 14 d. prašymo pakeisti valstybinės žemės nuomos sutartį, kai yra perleisti statiniai, vertinimo ataskaitoje padarė išvadą, jog sutartis negali būti pakeista, nes žemės sklypas naudojamas ne pagal žemės naudojimo būdą.Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, dar iki ginčo nuomos sutarties sudarymo priimti ir įsigalioję teisės aktai, reguliuojantys specifinį Kuršių nerijos nacionalinio parko statusą (tarp jų – Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema, Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatai, Saugomų teritorijų tipiniai apsaugos reglamentai), nustatė šioje teritorijoje vykdomos veiklos ir žemės naudojimo apribojimus. Šie apribojimai buvo detalizuoti įstatymų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose, atsižvelgiant į specifinius valstybinės žemės požymius (tarp jų – žemės naudojimo paskirtį). Valstybinės žemės nuomininkų veiklos apribojimas buvo reguliuojamas teisės aktų ir po ginčo nuomos sutarties sudarymo bei po 2008 m. kovo 4 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo įsiteisėjimo, siekiant užtikrinti konstitucinių vertybių, įtvirtintų Konstitucijos 54 straipsnyje, įgyvendinimą (pvz., 2012 m. patvirtintas Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planas). Todėl kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra pagrindo teigti, jog žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), yra naudojamas ne pagal teisės aktais nustatytą žemės sklypo paskirtį.Pirmosios instancijos teismas sprendime išsamiai pasisakė dėl reikalavimo nutraukti nuomos sutartį ir konstatavo, jog tam nėra jokio pagrindo, nes nenustatyta sąlygų, nurodytų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarime Nr. 260, nuomos sutartyje ar Civiliniame kodekse. Kolegija visiškai sutinka su šios sprendimo dalies motyvais, todėl jų nekartos. Ieškovas nurodo, jog aplinkybės ir įrodymai, kuriais pirmosios instancijos teismas pagrindė išvadą, jog ieškovas neįrodė CK 6.564 straipsnio 1 dalyje numatyto valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo pagrindo, nors ir yra reikšmingos sprendžiant žemės nuomos sutarties nutraukimo pagal CK 6.564 str. 1 d. 1 p. klausimą, visiškai neturi jokios reikšmės sprendžiant ieškovo keliamą CK 6.546 straipsniu reglamentuotą žemės nuomos sutarties dalyko, kaip pagrindo sutarčiai nutraukti, egzistavimo klausimą. Kolegija dar kartą akcentuoja, jog valstybės institucijos ilgą laiką po detaliojo plano panaikinimo nesiėmė jokių veiksmų, kad išformuotų ir išregistruotų ginčo žemės sklypą, sklypas iki šio tebėra suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Kaip į papildomą to įrodymą atsižvelgtina į 2017 m. vasario 7 d. Neringos savivaldybės administracijos pranešimą dėl atsisakymo organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą Nr. (4.16) V15-276, kuriame nurodoma, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini), yra suformuotas ir registruotas Nekilnojamojo turto registre, todėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimas nebus organizuojamas. Todėl valstybės institucijoms nesiėmus veiksmų situacijai išspręsti, prokuroro argumentai, jog sklypas nebegali būti nuomos sutarties objektu, atmestini kaip nepagrįsti.

Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas vadovavosi aktualia kasacinio teismo praktika, pagrįstai ieškovo ieškinį atmetė, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas, kaip teisėtas ir pagrįstas, paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.